Byla S-33

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininkės Vilmos Vildžiūnaitės (pranešėja), narių Raimondos Juodkaitės, Jurgitos Narkevičiūtės, išnagrinėjo M.P. (toliau – Pareiškėja) 2024-10-07 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024-0919 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-203 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėja ir Pareiškėjos atstovas P.Š. bei Inspekcijos atstovas D.S. Komisijos 2024-12-17 posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Komisija, atsižvelgdama į Inspekcijos 2024-11-11 raštą Nr. (24.10-31-5 Mr) R-4088, kuriuo Inspekcija informavo, kad Pareiškėja kreipėsi su pasiūlymu pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, 2024-11-13 sprendimu Nr. S-2024/165 (7-2024/138) Pareiškėjos 202410-07 skundo dėl Inspekcijos Sprendimo nagrinėjimą sustabdė iki kol paaiškės, ar yra pasirašytas susitarimas tarp Inspekcijos ir Pareiškėjos arba yra atmestas Pareiškėjos pasiūlymas pradėti derybas. Inspekcija 2023-12-02 raštu Nr. (24.10-31-5Mr)-R-4314 informavo Komisiją, kad mokesčių administratorius turi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti, todėl nėra pagrindo pasirašyti susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, Komisija Pareiškėjos 2024-10-07 skundo dėl Inspekcijos Sprendimo nagrinėjimą atnaujina ir skundą nagrinėja iš esmės.

Ginčo medžiagoje nustatyta, kad Inspekcija, atliko Pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 – 2021-12-31 (GPM), nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 (PVM), bei surašė 2024-07-24 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-234 (toliau – Patikrinimo aktas). Inspekcija įvertino, kad Pareiškėja susijusių asmenų vardu vykdė nekilnojamojo turto įsigijimo, pasigaminimo ir perleidimo sandorius, siekiant nemokėti PVM nuo gautų pajamų vykdant ekonominę veiklą, ir bendrai atlygio sumai per paskutinius 12 mėnesių viršijus 45 000 Eur, neapskaičiavo PVM nuo susijusių asmenų vardu gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei nuo gautų pajamų iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus; gavo ir nedeklaravo nekilnojamojo turto perleidimo pajamų, sumažindama apmokestinamąsias pajamas. Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija, atkūrusi iškreiptas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 123 straipsnio 3 dalimi apskaičiavo Pareiškėjai 20 816 Eur mokėtiną į biudžetą PVM sumą už perleistą nekilnojamąjį turtą. Taipogi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 25 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius papildomai apskaičiavo 9 448,64 Eur mokėtino

GPM.

Skundžiamu sprendimu Inspekcija pripažino Pareiškėjai apskaičiuotas GPM ir PVM mokėtinų prievolių sumas pagrįstomis, apskaičiavo 2 750,03 Eur GPM ir 7 694,64 Eur PVM delspinigių bei skyrė 2 834 Eur GPM ir 6 244 Eur PVM baudas.

Nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu, Pareiškėja pateikė 2024-10-07 skundą Komisijai, kuriuo prašo atnaujinti mokestinį patikrinimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-04-16 gavo santuokos nutraukimo susitarimą, pagal kurį Pareiškėja ir jos sutuoktinis P.P. (toliau – Sutuoktinis) neturėjo kreditorinių įsipareigojimų ir bendrų skolų, išskyrus būsto paskolą. Skunde nurodoma, kad Pareiškėja ketina užginčyti teisme santuokos nutraukimo susitarimą.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėja ketina užginčyti teisme santuokos nutraukimo susitarimą. Pareiškėja plačiau nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus išdėsto 2024-12-13 Komisijai pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų priėmimo, kuriais papildomas Pareiškėjos 2024-10-07 skundas.

Pareiškėja pažymi, kad vienintelis asmuo, kuris atliko visus veiksmus ir iniciavo turto perleidimą bei įsigijimą, buvo jos buvęs Sutuoktinis, kuris nesąžiningu būdu įtraukė̇ į savo sugalvotas schemas, kaip paaiškėjo vėliau, tiek Pareiškėją, tiek jos tėvus. UAB „S” vadovas, akcininkas ir vienintelis asmuo, kuris vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra jos Sutuoktinis, todėl pati Pareiškėja neturi tiesioginių sąsajų su šia bendrove.

Dėl šio įvykusio mokesčių priskaičiavimo bei kitų asmeninių aplinkybių Pareiškėja su Sutuoktiniu dar iki priimant mokesčių administratoriui patikrinimo aktą ir sprendimą, išsiskyrė, tačiau ir šioje dalyje Pareiškėja buvo apgauta Sutuoktinio, kadangi, pasak skundo, asmuo nuslėpė turtą (nekilnojamasis turtas ir įmonė), kuris yra užsienyje. Pareiškėjos teigimu, Sutuoktinis visiškai nebendrauja su ja, todėl jos paaiškinimai yra glausti, nes visus Sprendime nurodytus atvejus ir aplinkybes, susijusias su veiklos vykdymu bei turto įsigijimu ir perleidimu, atliko išskirtinai Sutuoktinis, Pareiškėjai apie sandorius nieko nežinant, kadangi santuokoje Pareiškėjos Sutuoktinis nurodė, kad taip reikia daryti, todėl Pareiškėjos pasirinkimo laisvė buvo ypač suvaržyta, kadangi Sutuoktinis ribojo jai teikiamą informaciją bei visus veiksmus atliko už Pareiškėją ir jos šeimos narius.

Pareiškėja dėl V.P. ir S.P. vardu įsigytų ir parduotų žemės sklypų ir gyvenamųjų namų sandorių, adresu (duomenys neskelbtini), skunde nurodo, kad su sandoriu yra visiškai nesusijusi, nes visi surinkti Inspekcijos duomenys atskleidžia, kad visus veiksmus atlikinėjo tik Pareiškėjos Sutuoktinis:

1) Prašyme išduoti statybos leidimą nurodyti Sutuoktinio kontaktiniai duomenys;

2) S.K. (asmuo pateikęs prašymą dėl statybos leidimo išdavimo) nurodė, kad statybos darbus vykdė Pareiškėjos Sutuoktinis;

3) V.P. ir S.P. nurodė̇, kad visos lėšos buvo skolintos tik iš̌ sūnaus (Pareiškėjos Sutuoktinio);

4) Visos išlaidos buvo išrašytos UAB „S” vardu, kurios vadovas ir akcininkas buvo tuo metu Pareiškėjos Sutuoktinis;

5) Pardavus turtą, lėšos buvo pervestos Pareiškėjos Sutuoktiniui ir UAB „S”.

Pasak skundo, Inspekcija nenustatė, kad Pareiškėja kokiu nors būdu buvo dalyvavusi šiame sandoryje, taip pat nėra suprantama, kodėl buvo apmokestinta būtent Pareiškėja, jei sandoriai buvo atlikti V.P. ir S.P.. Nurodoma, kad Pareiškėja nedisponuoja jokia informacija apie šį sandorį. Pareiškėja dėl J.K. vardu įsigytų ir parduotų žemės sklypų ir gyvenamųjų namų sandorių adresu (duomenys neskelbtini), skunde nurodo, kad jos Sutuoktinis dėl šio sandorio pasinaudojo jos tėvais, tačiau visus pinigus gavo tik Sutuoktinis. Kaip nustatė̇ Inspekcija, Pareiškėjos Sutuoktinis suteikė visus pinigus žemės sklypo įsigijimui, taip pat būtent Sutuoktinis buvo lėšų gavėjas ir įsigijimo bei pardavimo veiksmų iniciatorius.

Dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo, vertinant V.P., S.P. ir J.K. sudarytus sandorius Pasak skundo, motyvuodama V.P., S.P. ir J.K. tarpininkavimą, Inspekcija įrodinėjo tik su Sutuoktiniu susijusius veiksmus, todėl Pareiškėja daro išvadą, kad tik jis buvo naudos gavėjas.

Pareiškėja pažymi, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nurodo, kad trečiųjų asmenų sudaryti sandoriai yra susiję su Pareiškėja, kurios atžvilgiu apskaičiuojama mokestinė bazė, tačiau būtina paminėti, kad teisingai taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius iš surinktų įrodymų viseto turėjo pareigą nustatyti naudos gavėją. Mokesčių administratorius sprendime atskleidžia, kad vienintelis naudos gavėjas buvo Sutuoktinis, todėl nėra suprantama, kodėl apmokestinama yra Pareiškėja.

Pareiškėjos įsitikinimu, nustačius, kad mokestinės bazės apskaičiavimo aplinkybės susijusios su trečiaisiais asmenimis, mokesčių administratorius nedviprasmiškai turėjo grįsti Pareiškėjos gautą naudą bei su ja susijusias aplinkybes, tačiau vykdytų nekilnojamojo turto įsigijimo / perleidimo sandorių aplinkybės yra susijusios tik su Pareiškėjos Sutuoktiniu (Sutuoktinis skolino lėšas; buvo kontaktinis asmuo, siekiant gauti statybos leidimą; išrašė išlaidas statybos darbams, atsiskaitymai vyko su Sutuoktiniu, jo samdytais asmenimis bei UAB „S“). Dėl sandorių priskyrimo ekonominei veiklai Pareiškėja pažymi, kad mokesčių administratorius, atlikęs Pareiškėjos vykdytų sandorių ir ginčo faktinių aplinkybių priskyrimo ekonominei veiklai analizę, Sprendime nurodo, jog Pareiškėjos santykiai atitinka savarankiškumo kriterijus, nes ji užsiėmė veikla, kuri pasireiškė butų dalinimu, įsigijus sklypus vykdė statybos darbus, bei tęstinumo kriterijų, nes veikla vykdyta nuo 2010 metų. Ekonominės veiklos siekimas grindžiamas tuo, kad Pareiškėja ir Sutuoktinis tvarkė dokumentus, susijusius su naujo statinio statyba, vykdė darbus, savo lėšomis mokėdavo išlaidas. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nenustatė, kad Pareiškėja kokiu nors būdu būtų tvarkiusi statybos leidimus, nenustatė, kad Pareiškėja susijusi su statybomis ar mokėjo už išlaidas. Visose nurodytose aplinkybėse nurodomas tik Sutuoktinis, tuo tarpu Pareiškėja net nežino, kur turtiniai objektai yra ir kur buvo panaudotos lėšos. Pareiškėja susijusi tik tiek, jog ji buvo sutuoktinė, tačiau net ir kaip sutuoktinė ji nežinojo ir negalėjo žinoti nieko apie turtinių vienetų vystymą. Pareiškėjos teigimu, ji apmokestinama už tą naudą, kurios ji negavo ir net negalės ateityje gauti.

Pareiškėja, pasisakydama dėl jai nustatytos prievolės registruotis PVM mokėtoja, nurodo, kad Pareiškėjai buvo pripažinta prievolė pateikti prašymą dėl įregistravimo PVM mokėtoja dar 2019-12-12, dėl gautų pajamų, kurios viršijo 45 000 Eur. Pareiškėjos nuomone, svarbiausia aplinkybė, jog mokesčių administratorius nenustatė, kad Pareiškėja galėjo žinoti ar suprasti, kad sandoriai apskritai buvo vykdomi. Pareiškėja skunde cituoja PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ekonominės veiklos bei šio straipsnio 15 dalyje įtvirtinto apmokestinamojo asmens apibrėžimų aprašymus.

Dėl vieno sutuoktinio sudarytų sandorių ir veiklos nepripažinimo sutuoktinio asmenine prievole

Pareiškėja nurodo, jog MAĮ 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. GPMĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Remdamasi išdėstytu Pareiškėja daro išvadas, jog, pajamų mokestį moka faktinis pajamų gavėjas.

Skunde pažymima, kad skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal bendrąją taisyklę, pardavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, gautos pajamos, t. y. už šio turto pardavimą gautos piniginės lėšos, taip pat laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Pareiškėja pažymi, kad LVAT 2013-01-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012 yra nurodęs „<…> kad aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal minėtas Civilinio kodekso

4 nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPM įstatymo nuostatų prasme. Toks plečiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2004-04-08 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija), aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų šių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste. Iš tiesų, kaip matyti, pavyzdžiui, iš ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą GPM reglamentavusių nuostatų (GPM įstatymo 2 straipsnio 31 dalis (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 23 straipsnis (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija), šio mokesčio mokėtoju akivaizdžiai pripažįstamas tik šias pajamas uždirbęs asmuo, nors pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus tokios pajamos taip pat pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe“. Be to, minėtoje nutartyje teismas taip pat yra nurodęs, jog „<...> sisteminė, loginė bei lingvistinė šių nuostatų analizė aiškiai iliustruoja, jog GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2004-04-08 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu“, kad „<...> GPM įstatymas apmokestinimo momentą, be kita ko, sieja su faktiniu pajamų gavimu. Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad, kaip yra matyti iš GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2004-04-08 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) įstatymų leidėjo vartojamos formuluotės „<...> pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos <...>“ loginės ir lingvistinės konstrukcijos, taip pat šią nuostatą aiškinant sistemiškai kitų GPM įstatymo nuostatų atžvilgiu, vien ši faktinė aplinkybė savaime negali eliminuoti galimybės pripažinti, kad faktiškai atitinkamą naudą, kuri laikoma pajamomis apmokestinimo aptariamu mokesčiu tikslais (GPM įstatymo 2 straipsnio 14 d. (2004-04-08 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija), gavo (ir) kitas fizinis asmuo (gyventojas)“.

Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei LVAT praktiką, Pareiškėja daro išvadą, kad nagrinėjamu ginčo atveju, siekiant įvardinti, ar Pareiškėja faktiškai gavo pajamas iš pardavimo, be kita ko, būtina objektyviai įvertinti pirkimo-pardavimo sandorių pobūdį, jų turinį, sudarymo aplinkybes, taip pat teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvavusių asmenų ryšius. Analogiškais atvejais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-10-10 sprendimas adm. byloje Nr. eI-938-189/2018 ir LVAT 2017-11-15 nutartis adm. byloje Nr. eA-1666-556/2017), nustatinėjant vieno iš sutuoktinio gautas pajamas, nustatinėjamas galutinis naudos gavėjas. Pareiškėja pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju visos pajamos buvo gautos išskirtinai Pareiškėjos sutuoktinio.

Pasak skundo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pagal MAĮ 67 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes, priešingu atveju, tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Pasak skundo, mokesčių administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad Pareiškėja būtų gavusi pajamas, nuo kurių yra reikalaujama susimokėti GPM, t. y. nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad ginčo atveju pareiškėja yra GPM mokėtoja.

Dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju skiriant baudą nuo 10 iki 50 procentų (PVMĮ 123 straipsnio 2 dalis, MAĮ 139 straipsnio 1 dalis) buvo paskirta 30 procentų bauda, kuri yra artima didžiausiai sankcijoje nurodytai baudai, tačiau toks sprendimas iš̌ esmės nebuvo motyvuotas. Pareiškėjos nuomone, pagrindo išvadai dėl jos nebendradarbiavimo mokestinio patikrinimo metu nebuvo. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai yra šalutiniai, kas leidžia suprasti, kad egzistavo lengvinančių aplinkybių. Pasak Pareiškėjos, mokesčių

5 administratorius visiškai nevertino nurodytų aplinkybių MAĮ 141 straipsnio 2 dalies kontekste, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl sąlygų baudos ir delspinigių atleidimo nebuvimui. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija iš esmės nesiejo Pareiškėjos su teisės pažeidimais, vienintelis su jais susijęs asmuo Pareiškėjos teigimu yra tik Sutuoktinis.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas.

Pareiškėja prašo atleisti ją nuo baudų ir delspinigių mokėjimo, vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei 141 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais bei su šiomis teisės normomis susijusia LVAT praktika.

Dėl V.P. ir S.P. vardu įsigytų ir parduotų žemės sklypų ir gyvenamųjų namų sandorių adresu (duomenys neskelbtini)

Patikrinimo metu nustatyta, kad V.P. kartu su sutuoktine S.P. (Pareiškėjos sutuoktinio tėvai) pagal 2019-01-28 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R8-603 įsigijo 0,1588 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (2019-01-22 nustatyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 31 100 Eur) iš G.K. už 40 000 Eur.

Sprendime nurodoma, kad įvertinus V.P. ir S.P. 2023-03-30 pateiktus paaiškinimus, 2019 m. pradžiai turėtą 30 000 Eur grynųjų pinigų likutį, Pareiškėjos Sutuoktinio 2022-12-30 paaiškinimą, mokestinio patikrinimo metu buvo vertinama, kad už žemės sklypą atsiskaityta 40 000 Eur grynaisiais pinigais, iš jų 30 000 Eur pačių V.P. ir S.P. turėtos lėšos ir 10 000 Eur skolintos piniginės lėšos iš Sutuoktinio.

Patikrinimo metu, pagal Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos Infostatyba (www.planuojustatau.lt) (toliau – IS Infostatyba), duomenis nustatyta, kad Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (adresu: (duomenys neskelbtini)), leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-08-190603-00372 išduotas 201906-03 pagal Prašymą pateiktą 2019-05-06 Nr. SRA100-190516-14195. Prašyme išduoti leidimą, statytoja nurodoma S.P., pateikėjas S.K., tačiau kontaktinė informacija (telefonas ir elektroninis paštas) nurodoma Sutuoktinio. Rinkliavą 93 Eur už statybą leidžiantį dokumentą apmokėjo Sutuoktinis (portale mokėjimo data nurodyta 2019-02-25). Patikrinimo metu išsiųstas paklausimas S.K. dėl aplinkybių, kas ir kada į jį kreipėsi dėl prašymo išduoti statybos leidimą S.P. vardu pateikimo. S.K. patikrinimo metu nurodė, kad „...mes turime žodinius susitarimus su statybos darbų vykdytoju dėl projektų pateikimo į Infostatyba – P.P.. Pas mus yra daugiau bendrų projektų, kurie dar nebaigti. Baigus darbus bus išrašoma sąskaita, pagal kurią bus atsiskaityta“. Dėl statybos leidimo V.P. ir S.P. paaiškinimuose nurodė, kad statybos leidimo gavimu rūpinosi architektas S.K., o projektą užsakė pas šį architektą, nes jis yra senas sūnaus draugas.

Patikrinimo metu dėl statybinių medžiagų pirkimo V.P. ir S.P. nurodė, kad namo statyboms medžiagas dalį pirko patys, dalis medžiagų buvo pirkta per sūnaus firmą, nes taip buvo pigiau ir greičiau, nes sūnus turi nemažai nuolaidų ir pažinčių. Kokiu tikslu buvo statomas gyvenamasis namas, V.P. ir S.P. atsakė – namas buvo statomas su tikslu ateityje nuomoti. Dėl gyvenamojo namo statybos V.P. nurodė, kad statybos vietoje lankėsi dažnai, nes pats atlikinėjo nemažai statybos darbų. Dėl gyvenamo namo statybos priežiūros S.P. nurodė, kad statybos vietoje lankėsi tik vyras, o ji buvo tik kelis kartus.

Patikrinimo metu taip pat buvo apklausti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) atlikę asmenys R.Š., K.J., R.J., kurie nurodė, kad užsakovais buvo S.P. ir V.P., atsiskaitymas vyko grynaisiais. Tačiau, įvertinus tai, jog paaiškinimus teikę statybos darbus atlikę asmenys yra pažįstami su Sutuoktiniu, ir galėjo būti suinteresuoti teikti Sutuoktiniui palankius paaiškinimus, pateikti atsakymai yra abstraktūs, kitų mokestinio patikrinimo metu nustatytų

6 aplinkybių kontekste, teikti paaiškinimai dėl statybas organizavusių asmenų buvo vertinami kritiškai.

Nustatyta, kad gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidos sudarė 89 512 Eur. Iš jų 42 780 Eur apmokėta iš S.P. sąskaitų bankiniais pavedimais, (apmokėjimas vyko gavus pavedimu pinigines lėšas iš nekilnojamojo turto pirkėjų), likusi suma 46 732 Eur išlaidos patirtos grynaisiais pinigais (plačiau žr. akto I d. 3.1.2 p.). Taip pat nustatyta, kad statybos darbai sudarė 53 508,70 Eur, t. y. 60 proc. visos išlaidų sumos, o medžiagos 36 272,82 Eur, t. y. 40 proc. visos išlaidų sumos. Didžiąją dalį 85 proc. statybos išlaidų sudarė pirkimai iš UAB „S“, kurios akcininkas ir vadovas yra Sutuoktinis. Nustatyta, kad Sutuoktinis 202406-10 atsakydamas į mokesčių administratoriaus nurodymą, nurodė, kad S. bei V.P. (tėvams) vykdant statybas adresu (duomenys neskelbtini) jis padėdavo jiems kaip sūnus atlikti kai kuriuos statybos darbus, nes dauguma darbų buvo vykdomi ūkio būdu, tai yra savo jėgomis, bendromis šeimos pastangomis. Už šią teikiamą pagalbą Sutuoktinis iš tėvų užmokesčio nereikalavo. Tėvams statant šį namą padėjo nusipirkti statybines medžiagas iš jo vadovaujamos įmonės UAB „S“. Nurodė, kad atsiskaitymas už perkamas statybines medžiagas vykdavo pavedimu arba grynaisiais pinigais, išduodant pinigų priėmimo kvitus.

Dėl pajamų šaltinių vykdytiems statybos darbams (duomenys neskelbtini), V.P. ir S.P. patikrinimo metu nurodė, kad statybos buvo vykdomos iš sūnaus pasiskolintų lėšų, statyboms pinigai buvo skolinti pagal poreikį sumomis, reikalingomis apmokėti sąskaitas. Nei V.P., nei S.P. nenurodė, kada ir konkrečiai kokias sumas skolinosi. Sutuoktinis 2023-02-27 atsakydamas į mokesčių administratoriaus nurodymą (2023-01-30) atsakė, kad buvo suteikęs paskolas S.P. (savo mamai) namo statyboms viso 76 000 Eur. Paskola buvo duodama pagal poreikį statybų metu sumomis iki 3 000 Eur. Notarinė sutartis nesudaryta, buvo sudaryta žodinė sutartis. Paskolos data 2019–2020 metai. Paskola grąžinta, dalis pavedimu, dalis grynaisiais pinigais. Patikrinimo metu nustatyta, kad V.P. 2020 m. bankiniu pavedimu pervedė sūnui 20 000 Eur; S.P. 2020 m. bankiniu pervedimu pervedė sūnui 50 000 Eur. Atsakydami į mokesčių administratoriaus nurodymus dėl šių lėšų pervedimo tikslo, V.P. ir S.P. nurodė, kad buvo skolintasi piniginės lėšos statyboms, paskui, kai butai buvo parduoti, pinigai buvo grąžinti. Dalis pinigų pervesta iš S.P. sąskaitos – 50 000 Eur, kita dalis iš V.P. sąskaitos – 20 000 Eur. Visa pasiskolinta suma buvo grąžinta tik pardavus namus. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Pažyma apie statinio (adresu (duomenys neskelbtini)) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-19100902105 išduota 2019-10-09, rinkliavą už nebaigtos statybos pažymą sumokėjo S.P., tačiau nustatyta, kad dėl paslaugos išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių prašymo pateikimo (prašymo Nr. sistemoje CUB-100- 190927-06025) kreipėsi Pareiškėjos Sutuoktinis ((duomenys neskelbtini)).

Patikrinimo metu nustatyta, kad namai (duomenys neskelbtini), parduoti 2019-12-12 ir 2020-03-10. Apmokėjimai įvykdyti į S.P. ir V.P. banko sąskaitas, viso 170 000 Eur. Nustatyta, kad šias lėšas jie panaudojo taip: 70 000 Eur pervesta į Pareiškėjos Sutuoktinio banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant, kad tai skolos grąžinimas; UAB „S“ pagal sąskaitas faktūras už statybos medžiagas – 30 000 Eur; R.M. – 6 340 Eur (už fasado ir stogo įrengimo darbus); R.Š. – 6 040 Eur (skolos grąžinimas už santechnikos darbus); E.V. – 400 Eur (atsiskaitymas už atliktus elektros instaliacijos darbus); 39 460 Eur išėmė grynaisiais pinigais; (atsiskaityta grynaisiais pinigais su asmenimis vykdžiusiais statybos darbus K.J. 7 510 Eur, R.M. 19 470 Eur ir kt.); 17 760 Eur panaudojo vartojimo išlaidoms.

Inspekcija nustatė, kad V.P. ir S.P. nesumokėjo GPM nuo 2019 m. ir 2020 m. perleisto nekilnojamojo turto. V.P. 2019 m. deklaracijoje nedeklaravo perleisto nekilnojamojo turto pajamų, o 2020 m. deklaruodamas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas taikė neapmokestinimo lengvatą (nurodė, kad nekilnojamasis turtas išlaikytas nuosavybėje bent 10 metų), nors tokia lengvata pagal GPMĮ nuostatas ir nepriklausė, kadangi nekilnojamasis turtas nebuvo išlaikytas nuosavybėje bent 10 metų. S.P. neteikė 2019 m., 2020 m. pajamų mokesčio deklaracijų, nedeklaravo perleisto nekilnojamojo turto pajamų.

Dėl J.K. vardu įsigytų ir parduotų žemės sklypų ir gyvenamųjų namų sandorių adresu (duomenys neskelbtini)

Patikrinimo metu nustatyta, kad J.K. (Pareiškėjos motina) pagal 2020-03-10 pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1297, įsigijo 0,1847 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (2020-03-03 nustatyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 33 600 Eur) už 30 000 Eur iš J.B.. Nustatyta, kad apmokėjimas vyko pavedimu iš J.K. banko sąskaitos 2020-03-10 – 5 000 Eur, pati J.K. sąskaitoje (žemės sklypo įsigijimo dienai) tokios pinigų sumos neturėjo. Atsiskaityti už įsigyjamą žemės sklypą pinigines lėšas paskolino pavedimu Pareiškėjos Sutuoktinis 2020-03-10 – 5 000 Eur. J.K. dėl žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) įsigijimo pajamų šaltinių, 2023-03-30 paaiškino, kad žemės sklypas įsigytas iš pasiskolintų pinigų, taip pat nurodė, kad žemės sklypas buvo įsigytas namo statyboms, o sklypą pardavinėjo dukros kaimynai. Žemės sklypo pardavėja J.B., 2023-02-28 atsakydama į Inspekcijos paklausimą, kas, kada, kokiomis sumomis ir kokiu būdu atsiskaitė už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), atsakė, kad „įnešė į banko sąskaitą“. J.B. pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad mokėjimas už turtą banko pavedimu atliktas 2020-03-10 – 5 000 Eur bei grynaisiais įnešant į sąskaitą 2020-0909 – 10 000 Eur ir 2020-09-11 – 15 000 Eur (koks asmuo įneša grynus pinigus nenurodoma). Koks asmuo grynaisiais pinigais apmokėjo, J.B. nenurodė.

Patikrinimo metu, Pareiškėjos Sutuoktinis, atsakydamas 2023-02-28 į Mokesčių administratoriaus nurodymą, nurodė, kad buvo suteikta paskola J.K. (žmonos mama), viso buvo paskolinta 106 000 Eur. Skolinama buvo pagal žodinį susitarimą sumomis neviršijančiomis 3 000 Eur. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu 2023-08-08 pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad jai buvo žinoma, kad sutuoktinis P.P. skolino pinigus J.K., S.P. ir V.P. namų statyboms. Patikrinimo metu nustatyta, kad J.K. 2017–2019 m. gautos asmeninės pajamos sudarė 11 928 Eur, t. y. mažesnės už statistines vartojimo išlaidas namų ūkiui, kurį sudaro vienas asmuo, gyvenantis didžiuosiuose miestuose (14 832 Eur), todėl sukaupti savų lėšų įsigyti žemės sklypą, jame vykdyti statybos darbus pati J.K. negalėjo. Įvertinus J.K. gautas pajamas, nustatyta, kad 202009-09 ir 2020-09-11 (atsiskaitymo grynaisiais pinigais už žemės sklypą dienomis) ji negalėjo turėti 25 000 Eur (10 000 Eur + 15 000 Eur) asmeninių lėšų, todėl padaryta išvada, kad apmokėta skolintais pinigais iš Pareiškėjos Sutuoktinio.

Patikrinimo metu, pagal IS Infostatyba duomenis nustatyta, kad Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (adresu: (duomenys neskelbtini)) J.K. vardu teiktas nuo 2020-08-05 (4 prašymai atmesti), pateikėjas S.K.. Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-08-20120701412 išduotas 2020-12-07 pagal Prašymą pateiktą 2020-12-02 Nr. SRA-100- 201202-40384. Prašyme išduoti leidimą, statytoja nurodoma J.K., tačiau kontaktinėje informacijoje (telefonas ir elektroninis paštas) nurodomas Pareiškėjos Sutuoktinis. Rinkliavą 93 Eur už statybą leidžiantį dokumentą apmokėjo Pareiškėjos Sutuoktinis (portale mokėjimo data nurodyta 2020-06-17). Patikrinimo metu S.K. nurodė, kad „...mes turime žodinius susitarimus su statybos darbų vykdytoju dėl projektų pateikimo į Infostatybą – P.P.. Pas mus yra daugiau bendrų projektų, kurie dar nebaigti. Baigus darbus bus išrašoma sąskaita, pagal kurią bus atsiskaityta“. Dėl statybos leidimo J.K. paaiškinime nurodė, kad statybos leidimo gavimu ir statybos projekto užsakymu rūpinosi Pareiškėja su savo Sutuoktiniu.

Patikrinimo metu, dėl statybinių medžiagų pirkimo J.K. nurodė, kad namo statyboms medžiagas pirko žentai ir kai kurie darbuotojai, už medžiagas buvo mokama iš skolintų lėšų. Dalis medžiagų buvo apmokėta pavedimu, dalis grynaisiais pinigais. Kokiu tikslu buvo statomas gyvenamasis namas, J.K. atsakė – namas buvo statomas su tikslu nuomoti. Statybos darbus atlikęs asmuo R.Š. (dirbo su verslo liudijimu) į klausimą, kas buvo statybos darbų, atliktų adresu (duomenys neskelbtini), užsakovas, nurodė, kad užsakovas buvo J.K., kuriai jį parekomendavo Pareiškėjos Sutuoktinis. Nustatyta, kad namų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidos sudarė 74 174 Eur. Iš jų 28 623 Eur apmokėta iš J.K. sąskaitų bankiniais pavedimais, 45 551 Eur išlaidos patirtos grynaisiais pinigais.

Nustatyta, kad statybos darbai sudaro 51 702 Eur t. y. 69 proc. visos išlaidų sumos, o medžiagos 22 771,14 Eur t. y. 31 proc. visos išlaidų sumos. Didžiąją dalį 69 proc. (15 722,28 Eur) statybos medžiagų išlaidų sudaro pirkimai iš UAB „S“, kurios akcininkas ir vadovas yra Pareiškėjos Sutuoktinis, kuris 2024-06-10 atsakydamas į mokesčių administratoriaus nurodymą, pažymėjo, kad J.K. (uošvei) jo vadovaujama įmonė UAB „S“ teikė statybos darbų paslaugas vykdant statybas adresu (duomenys neskelbtini) bei iš šios įmonės buvo perkamos statybinės medžiagos. Už šiuos darbus bei nupirktas statybines medžiagas J.K. sumokėdavo UAB „S“ pavedimu arba jai būdavo išduodami pinigų sumokėjimą patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai.

Sprendime pažymima, kad dėl pajamų šaltinių vykdytiems statybos darbams (duomenys neskelbtini) J.K. patikrinimo metu nurodė, kad statyboms buvo pasiskolinusi pinigus iš savo dukros šeimos, pinigus gavo grynaisiais pinigais, tačiau nenurodė, kada ir konkrečiai kokias sumas skolinosi. Pareiškėjos Sutuoktinis, patikrinimo metu nurodė, kad buvo suteikta paskola J.K., viso buvo paskolinta 106 000 Eur. Skolinama buvo pagal žodinį susitarimą sumomis neviršijančiomis 3 000 Eur. Paskolos data 2020 – 2021 m. Paskola grąžinta, dalis pavedimu 100 000 Eur, dalis grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad J.K. 2021 m. bankiniu pavedimu pervedė Pareiškėjos Sutuoktiniui 110 000 Eur, atsakydama į mokesčių administratoriaus nurodymą dėl šių lėšų pervedimo tikslo, J.K. nurodė, kad iš pervestų 110 000 Eur buvo grąžinta dalis (15 000 Eur) atsiskaitymas už atliktus darbus ir 95 000 Eur paskolinti statybų metu. Piniginės lėšos buvo skolinamos statyboms. Raštiškai paskolos sutartis sudaryta nebuvo, nes skolintasi buvo iš dukros šeimos.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Pažyma apie statinio (adresu (duomenys neskelbtini)) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-21030200662 išduota 2021-03-02, rinkliavą už nebaigtos statybos pažymą sumokėjo J.K., tačiau nustatyta, kad, dėl paslaugos išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių prašymo pateikimo (prašymo Nr. sistemoje CUB-100- 210301-01432) kreipėsi Pareiškėjos Sutuoktinis ((duomenys neskelbtini)). Inspekcijos šis el. paštas nurodytas kaip jo kontaktinis el. paštas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad namai (duomenys neskelbtini) buvo parduoti 2021-04-09 ir 2021-04-26. Apmokėjimai įvykdyti į J.K. banko sąskaitą, viso 210 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad sudarant sandorį dėl (duomenys neskelbtini) J.K. atstovavo Pareiškėjos Sutuoktinis, pagal įgaliojimą Nr. RS-2030. Patikrinimo akte pažymėta, kad nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir dvibutis gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini)) perleistas maždaug 1-2 mėnesių bėgyje po išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-210302-00662 (išdavimo data 2021-03-02).

Nustatyta, kad už parduotus namus gautas lėšas J.K. panaudojo taip: 110 000 Eur pervesta į Pareiškėjos sutuoktinio banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant kad tai skolos grąžinimas; 20 000 Eur pervesta į Pareiškėjos (dukros) banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant, kad tai dovana; 27 200 Eur pervesta į P.P. banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant, kad tai „skolos grąžinimas“ ir „už atliktą darbą“, J.K. paaiškinime nurodė, kad dalis sumos t. y. 5 000 Eur buvo grąžinta statybų metu pasiskolinta suma, kita dalis atsiskaitymas už atliktus darbus (darbų atlikimas patvirtinamas kvitais), P.P. išsiųstas paklausimas dėl atliktų statybos darbų, atsakymas negautas; 5 327 Eur pervesta į UAB „S“ banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant, kad tai apmokėjimas už sąskaitas ir avansas už prekes; 1 020 Eur pervesta UAB „A“ banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant, kad tai apmokėjimas pagal sąskaitą (įsigyta dailylentės, statybinė mediena); 46 453 Eur išsiėmė grynaisiais pinigais.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad J.K. sumokėjo 1 530,39 Eur GPM už perleistą nekilnojamąjį turtą. J.K. teikdama 2021 m. pajamų mokesčio deklaraciją deklaravo perleistą nekilnojamąjį turtą. Žemės sklypo pardavimo pajamoms 22 759,37 Eur taikė neapmokestinimo lengvatą (nurodė, kad nekilnojamas turtas išlaikytas nuosavybėje bent 10 metų) nors tokia lengvata pagal GPMĮ nuostatas jai nepriklausė, kadangi nekilnojamasis turtas nebuvo išlaikytas nuosavybėje bent 10 metų, ir deklaravo 87 240,63 Eur namo pardavimo pajamų ir 80 852 Eur šio namo įsigijimo

9 išlaidų, bei 100 000 Eur namo pardavimo pajamų ir 96 186 Eur šio namo įsigijimo išlaidų. Nuo deklaruotų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių apskaičiuota mokesčio suma 1 530,39 Eur. Dėl V.P., S.P. ir J.K. sudarytų sandorių vertinimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis)

Patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies „Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą“ reikalavimais, buvo atkurtos iškreiptos ir paslėptos aplinkybės, su kuriomis GPMĮ ir PVMĮ sieja apmokestinimą, neatsižvelgiant į Pareiškėjos Sutuoktinio tėvų V.P. ir S.P., bei motinos J.K. sudarytus sandorius: 1) 2019-12-12 pardavimo sutartį, pagal kurią parduotas 90,16 kv. m. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu; 2) 2020-03-10 pardavimo sutartį, pagal kurią parduotas 89,96 kv. m. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu; 3) 2021-04-09 pardavimo sutartį, pagal kurią parduotas 138,26 kv. m. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu; 4) 2021-04-26 pardavimo sutartį, pagal kurią parduotas 116,06,30 kv. m. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu, mokesčių apskaičiavimo tikslais vertinta, kad minėtą turtą pardavė Pareiškėja su Sutuoktiniu. Inspekcija nurodo, kad Pareiškėja pateiktose pastabose nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis ir teigia, kad mokesčių administratorius netinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes, netinkamai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius neobjektyviai vertindamas įrodymus padarė išvadą, kad būtent Pareiškėja kartu su Sutuoktiniu siekė mokestinės naudos. Teigia, kad mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, kad Pareiškėjos Sutuoktinis padėdamas savo senyviems tėvams bei uošvei, atlikdamas šiuos veiksmus siekė mokestinės naudos. Pareiškėja pažymi, kad žemės sklypų ir juose pastatytų gyvenamųjų namų pirkimą, pardavimą bei statybas šiuose žemės sklypuose vykdė tie asmenys, kuriems jie ir priklausė nuosavybės teise, tai yra Pareiškėjos motina J.K. bei Sutuoktinio tėvai S. ir V.P.. Pareiškėjos nuomone, jos dėstomas faktines aplinkybes patvirtino ir rašytiniai duomenys surinkti ir pateikti mokestinio patikrinimo metu, tai yra minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, įvairūs statyboms vykdyti išduoti leidimai, apmokėjimai (tiek pavedimu, tiek ir grynaisiais) už atliekamus (atliktus) statybos darbus, statybines medžiagas, suinteresuotų (ir ne tik) asmenų liudijimai bei paaiškinimai. Inspekcijos vertinimu, susipažinus su patikrinimo medžiaga, Pareiškėjos pastabomis, įvertinusi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas ir aktualią teismų praktiką, patikrinimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad Pareiškėja su Sutuoktiniu, siekdami mokestinės naudos ir turėdami tikslą išvengti PVM ir GPM mokėjimo nuo minėto nekilnojamo turto pardavimo, įformino paskolų sandorius, kad susiję asmenys savo vardu įgytų nekilnojamąjį turtą, vėliau susijusių asmenų vardu vykdė nekilnojamojo turto pasigaminimo ir pardavimo veiklą, t. y. siekė gauti mokestinę naudą. Inspekcija pažymi, kad pagrindas taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą nustatytas įvertinus ne vieną patikrinimo metu nustatytą faktinę aplinkybę. Inspekcija sutinka su Pareiškėja, jog ginčo sandorius vertinant tik pagal pateiktas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, statyboms vykdyti išduotus leidimus, apmokėjimus (tiek pavedimu, tiek ir grynaisiais) už atliekamus (atliktus) statybos darbus, statybines medžiagas, suinteresuotų (ir ne tik) asmenų liudijimus bei paaiškinimus, mokestinė prievolė Pareiškėjai su Sutuoktiniu nekiltų. Tokias teises numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis, kuriame nustatyta, kad sutarties šalys turi teisę laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tačiau tai, kad pagal civilinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas sandorio šalys yra laisvos susitarti dėl formos, nepaneigia išvados, vertinant šiuos civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais. Inspekcija pažymi, jog LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu. Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. LVAT nutartyse yra pasisakęs, kad mokesčių administratorius, nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT 2010-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr.

A-556-735/2010; LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1583/2013, LVAT 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-195- 556/2017). Pasak Sprendimo, analizuojamu atveju, patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad Pareiškėja su Sutuoktiniu susijusių asmenų (J.K., S.P., V.P.) vardu 2019-2021 m. vykdė nekilnojamojo turto įsigijimo, pasigaminimo ir perleidimo sandorius, kurių tikslas buvo gauti mokestinę naudą, t. y. siekiant nemokėti PVM ir GPM nuo gautų pajamų vykdant ekonominę veiklą (t. y. sumažinti Pareiškėjos su Sutuoktiniu parduodamų objektų skaičių).

Inspekcijos teigimu, kiti Pareiškėjos pastabų argumentai, patikrinimo metu teikti paaiškinimai, pvz., kad tiek tėvams, tiek uošvei padėjo patarimais, rekomendacijomis, o kai kuriais atvejais Pareiškėjos Sutuoktinis asmeniškai dalyvaudavo šiems asmenims atliekant vieną ar kitą veiksmą susijusį tiek su nekilnojamųjų objektų įsigijimu, butų statybomis, tiek ir su jų pardavimu; kad Pareiškėjos Sutuoktinio dėstomas faktines aplinkybes patvirtino ir jo tėvai, bei uošvienė; kad Žemės sklypo pardavėjas G.K. pateiktame Inspekcijos paaiškinime tai pat patvirtino bei nurodė, kad turto pirkimo sandoris buvo forminamas su pirkėja S.P.; kad Statybos darbus atlikę asmenys R.Š., K.J. atsakydami į Inspekcijos užduotus klausimus, kas buvo statybos darbų atliktų adresu (duomenys neskelbtini), užsakovas nurodė, kad užsakovas buvo S.P.; kad R.J. tai pat nurodė, kad dėl darbų kreipėsi V.P. ir, kad su juo buvo derinti visi darbai, kainos, medžiagos, darbų priėmimas; kad (duomenys neskelbtini), namas buvo parduotas, nes įvyko šeimos konfliktas, po kurio sūnus paprašė skubiai grąžinti pinigus, todėl po šio incidento ir buvo parduotas namas, vertinant juos su kitomis nustatytomis mokestinio patikrinimo metu aplinkybėmis, nepaneigia išvadų, jog ginčo sandoriai priskirtini Pareiškėjos ekonominei veiklai PVMĮ ir GPMĮ nuostatų prasme.

Sprendime pažymima, kad Pareiškėja pastabose taip pat nurodo, jog mokesčių administratorius, turėdamas išankstinę nuomonę, tendencingai, netinkamai ir neobjektyviai įvertino patikrinimo metu nustatytus faktus bei mokestinio ginčo faktines aplinkybes ir neįvykdė jam MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos – pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Inspekcija su Pareiškėja nesutinka, bei atkreipia dėmesį į tai, kad MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Inspekcijos papildomai apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo įrodyti, kad tos sumos apskaičiuotos neteisingai. Inspekcija sprendime daro išvadą, jog analizuojamu atveju, patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad nekilnojamojo turto sandorius vykdė būtent Pareiškėja.

Inspekcijos vertinimu, vadovaujantis MAĮ 10 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, atkuriant iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis PVMĮ ir GPMĮ sieja apmokestinimą, V.P., S.P., J.K. buvo tik tarpininkai, kuriais pasinaudojus Pareiškėja su Sutuoktiniu išvengė mokesčių mokėjimo nuo parduoto nekilnojamojo turto, mokestinę naudą gavo ne asmuo, kuriam mokesčio bazė buvo formaliai perkelta, o asmuo, perkėlęs mokesčio bazę – Pareiškėja ir jos Sutuoktinis. Inspekcija Sprendime daro išvadą, kad: 1) 2019-12-12 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5635 90,16 kv. m. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 85 proc.), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 843/1588 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Pareiškėja ir gavo 100 000 Eur pajamas; 2) pagal 2020-03-10 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1302 89,96 kv. m. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 85 proc.), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 745/1588 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Pareiškėja ir gavo 70 000 Eur pajamas: 3) pagal 2021-04- 09 pirkimo pardavimo sutartį Nr. MK-6026 138,26 kv. m. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 81 proc.), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 772/1847 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Pareiškėja ir gavo 100 000 Eur pajamas; 4) pagal 2021-04-26 pirkimo pardavimo sutartį Nr. MK-6026 116,06,30 kv. m. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 81 proc.), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 1075/1847 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Pareiškėja ir gavo 110 000 Eur pajamas.

Dėl Pareiškėjos vykdytų nekilnojamojo turto įsigijimo / pardavimo sandorių priskyrimo ekonominei veiklai

Patikrinimo akte nurodyta, kad tam, kad asmens veikla būtų apmokestinta PVM, ji turi atitikti esmines tokio apmokestinimo sąlygas, t. y. turi būti nustatyta, jog tokią veiklą vykdo apmokestinamasis asmuo, be to, turi būti pripažinta, jog tokia veikla patenka į apmokestinamųjų sandorių kategoriją. Inspekcija Sprendime cituoja 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyvos 2006/112/EB) 9 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtintą apmokestinamojo asmens apibrėžimą, PVMĮ 2 straipsnio 8 ir 15 dalį. Inspekcija pažymi, kad kalbant apie sąvoką „ekonominė veikla“ pagal Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalį, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog ši sąvoka yra objektyvaus pobūdžio, nes veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus bei rezultatus. Tai yra, ekonominė veikla apima bet kokią veiklą, kurią vykdo ūkio subjektas veikdamas kaip toks, t. y. siekdamas gauti bet kokių pajamų. Ekonominė veikla yra vienas iš pagrindinių požymių nustatant, ar konkreti veikla yra PVM objektas. Ekonominei veiklai yra būdingas savarankiškumas, versliškumas, ekonominės naudos siekimas bei pasikartojimas, tęstinumas, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų.

Sprendime pažymima, kad pagal Direktyvos 2006/112/EB 10 straipsnį, tenkinant šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, kad ekonominė veikla turi būti vykdoma savarankiškai, neapmokestinami samdomi ir kiti asmenys, jei jie yra sudarę darbo sutartį su darbdaviu ar susieti kitais teisiniais ryšiais, kuriais sukuriami darbdavio ir dirbančiojo santykiai, susijusiais su darbo sąlygomis, atlyginimu ir darbdavio atsakomybe.

Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad Pareiškėjos santykiai su kitomis sandorių (nekilnojamojo turto įsigijimo/pardavimo) šalimis skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojų santykių. Pareiškėjos su Sutuoktiniu veikla pasireiškė tuo, jog buvo perkami žemės sklypai, juose statomi namai, dalinami į butus, ir greitu laiku butai su priklausančiomis žemės sklypo dalimis parduodami, įsigyjant sklypus, Pareiškėja skyrė tam savo asmenines lėšas, savo lėšomis organizavo statybos darbus bei patys tvarkė dokumentus, susijusius su statybų eiga, susitarimus dėl būsimo turto pardavimo, atliko mokėjimus, gavo asmens įgaliojimą vykdyti notarinį pardavimo sandorį, dalyvavo pirkimo – pardavimo sandoriuose, t. y. veikė savarankiškai.

Inspekcija nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius Pareiškėja su Sutuoktiniu vykdė nuo 2010 metų. Pareiškėja su Sutuoktiniu 2010–2021 m. laikotarpiu savo vardu įsigijo 4 žemės sklypus, kuriuose statė gyvenamuosius namus. Iš jų 3 sklypus su namais pardavė (2010 m., 2017 m., 2020 m.), viename objekte gyvena patys bei viename žemės sklype dar vykdo statybos darbus. Pareiškėja susijusių asmenų (J.K., S.P., V.P.) vardu įsigijo 2 žemės sklypus kuriuose pastatė 4 gyvenamuosius namus (butus) kuriuos pardavė 2019–2021 m., t. y. veikė tęstinį laikotarpį. Nustatytos vykdytos veiklos aplinkybės – nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamu turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis, ilgas jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti veiklos tęstinumo požymį, bei galimybę sandorius sudaryti ateityje (šiuo metu vykdomas 2021 m. įsigytame žemės sklype gyvenamojo namo statybos adresu: (duomenys neskelbtini)). Inspekcija Sprendime pažymi, jog teismai, vertindami greitą nekilnojamojo turto įsigijimą, jo pardavimą, reikalauja mokesčių mokėtojams pagrįsti, jog jie veikė įgyvendindami savininko (kuris paprastai patenka į asmeninio turto valdymą), o ne prekybininko interesus (žr. LVAT 2020-05-13 nutartį adm. byloje Nr. eA-1789-575/2020).

Inspekcija laikosi pozicijos, jog Pareiškėjos vykdyta veikla negali būti kvalifikuojama kaip „atsitiktiniai sandoriai“, kas leidžia konstatuoti versliškumo požymį bei ekonominės naudos siekimą. Sutuoktinis ir Pareiškėja kitų asmenų vardu įsigiję žemės sklypus, atliko aktyvius veiksmus – toliau tvarkė dokumentus, susijusius su naujo statinio statyba, vykdė statybos darbus, savo asmeninėmis lėšomis apmokėdavo visas išlaidas. Gautos pardavimo pajamos iš susijusių asmenų banko sąskaitų buvo pervedamos į Pareiškėjos ir Sutuoktinio asmenines banko sąskaitas. Taigi žemės sklypų įsigijimas, papildomų lėšų investavimas į juos pastatant butą-patalpą su tikslu gauti pajamų ir yra pagrindinis versliškumo požymis, kurio tikslas –ekonominės naudos siekimas. Inspekcija, pasisakydama dėl Pareiškėjos pastabų motyvų, susijusių su MAĮ 69 straipsnio nepagrįstu taikymu, vertinimo Sprendime nurodo, kad nustatytos aplinkybės dėl Pareiškėjos (susijusių asmenų) nekilnojamojo turto pirkimo, butų įrengimo, pardavimo tęstinį laikotarpį,

12 ekonominės naudos siekimo gaunant nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, patvirtina mokesčių administratoriaus išvadą, jog Pareiškėjos (susijusių asmenų) vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai nebuvo atsitiktiniai, vykdyti sistemingai, siekiant gauti ekonominės naudos. Pareiškėja su pastabomis nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai buvo naudojami Pareiškėjos (ar susijusių asmenų) asmeniniams poreikiams tenkinti, kas iš esmės taip pat patvirtina, jog ginčo sandoriai priskirtini ekonominei veiklai PVMĮ nuostatų prasme. Dėl PVM apskaičiavimo

Patikrinimo metu Pareiškėja pateikė dokumentus susijusius su nekilnojamojo turto (butų) statybos išlaidomis. Dalis pateiktų dokumentų yra PVM sąskaitos-faktūros (kuriose pirkėjais nurodomi S.P., J.K.). Įvertinus pateiktas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad Pareiškėjos sumokėta 10 083 Eur PVM. Proporcingai 2019 m. perleistam nekilnojamajam turtui tenkanti PVM dalis 3 121 Eur, kuri neatskaitoma nes 2019 m. perleistam turtui neskaičiuojamas pardavimo PVM. Likusi suma 6 962 Eur (10 083 Eur – 3 121 Eur) padalinta perpus Pareiškėjai ir jos Sutuoktiniui po 3 481 Eur PVM (6 962 Eur/2), kuris įtrauktas į PVM atskaitą.

Įvertinus tai, kad Pareiškėja gavo pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą bei sumokėjo 3 481 Eur pirkimo PVM, patikrinimo metu pagrįstai padaryta išvada, kad Pareiškėjai buvo prievolė apskaičiuoti 20 816 Eur PVM: – 2020 metų kovo mėn. nuo 35 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apskaičiuota 6 074 Eur PVM. Įvertinus sumokėtą PVM 1 557 Eur (nuo įsigytų statybinių prekių ir paslaugų), nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų mokėtinas PVM 4 517 Eur (6 074 Eur – 1 557 Eur); – 2021 balandžio mėn. nuo 105 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apskaičiuota 18 223 Eur PVM. Įvertinus sumokėtą PVM 1 924 Eur (nuo įsigytų statybinių prekių ir paslaugų), nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų mokėtinas PVM 16 299 Eur (18 223 Eur – 1 924 Eur). Kadangi Pareiškėja neįsiregistravo PVM mokėtoju bei neteikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų, patikrinimo metu, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 3 dalimi, už 2020 m. ir 2021 m. nuo gautų pajamų pagrįstai apskaičiuota 20 816 Eur mokėtina į biudžetą PVM suma už perleistą nekilnojamąjį turtą.

Dėl GPM apskaičiavimo

Nustatyta, kad Pareiškėjai 2019-12-17 perleidus nekilnojamąjį turtą už 100 000 Eur apmokėjimas įvykdytas dalimis (bankiniais pavedimais) t. y. 2019 metų gruodžio mėn. 17 380 Eur (17,38 proc. viso sandorio) bei 2020 metų sausio mėn. 82 620 Eur (82,62 proc. viso sandorio), todėl Pareiškėjai buvo prievolė pajamų deklaracijose: už 2019 metus 1 564,20 Eur žemės sklypo pardavimo pajamų ir proporcingai 1 864,56 Eur jo įsigijimo išlaidų, bei 7 215,80 Eur gyvenamojo namo pardavimo pajamų ir proporcingai 3 919,21 Eur jo įsigijimo išlaidų; gavus likusią sumą pajamų deklaracijoje už 2020 metus 7 435,80 Eur žemės sklypo pardavimo pajamų ir proporcingai 8 863,61 Eur jo įsigijimo išlaidų bei 33 874,20 Eur gyvenamojo namo pardavimo pajamų ir proporcingai 18 630,90 Eur jo įsigijimo išlaidų.

Nustatyta, kad Pareiškėjai 2020-04-09 perleidus nekilnojamąjį turtą už 100 000 Eur apmokėjimas įvykdytas dalimis (bankiniais pavedimais) t. y. 2020 metų gruodžio mėn. 7 500 Eur (7,50 proc. viso sandorio) bei 2021 metų sausio ir balandžio mėn. 92 500 Eur (92,50 proc. viso sandorio), todėl Pareiškėjai buvo prievolė pajamų deklaracijose deklaruoti: už 2020 metus 619,83 Eur žemės sklypo pardavimo pajamų ir proporcingai 478,49 Eur jo įsigijimo išlaidų, bei 2 479,34 Eur gyvenamojo namo pardavimo pajamų ir proporcingai 1 446,80 Eur jo įsigijimo išlaidų; gavus likusią sumą pajamų deklaracijoje už 2021 metus 7 644,63 Eur žemės sklypo pardavimo pajamų ir proporcingai 5 901,39 Eur jo įsigijimo išlaidų bei 30 578,51 Eur gyvenamojo namo pardavimo pajamų ir proporcingai 17 843,76 Eur jo įsigijimo išlaidų.

Metinėje pajamų deklaracijoje metinis neapmokestinamas pajamų dydis (toliau – MNPD) perskaičiuojamas, įvertinus bendrą pajamų sumą gyventojo gautą per mokestinį laikotarpį. Pareiškėjai 2019 – 2020 metais MNPD taikomas gavus ne tik su darbo santykiais susijusių pajamų, bet gavus ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Pareiškėjai 2019 m. pritaikytas priklausantis 3 062,87 Eur MNPD, 2020 m. pritaikytas priklausantis 1 333,92 MNPD, o 2021 metais MNPD netaikytas, metinėms pajamoms viršijus 34 370,67 Eur ribą. Dėl MNPD taikymo 2019 - 2020 m. ir

13 netaikymo 2021 m., Pareiškėjai papildomai apskaičiuojama 1 666,90 Eur GPM (2019 m. – 88,04 Eur, 2020 m. – 620,67 Eur, 2021 m. – 958,19 Eur).

Inspekcija nurodo, kad vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 punkto, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 17 straipsnio, 19 straipsnio, 25 straipsnio nuostatomis, įvertinus Pareiškėjos pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m., už 2020 m., už 2021 m. atsižvelgiant į 2019–2020 m. grąžintiną ir 2021 m. sumokėtą GPM (Pareiškėjos deklaracijose), bei J.K. 2021 m. pajamų mokesčio deklaracijoje nuo deklaruoto NT pardavimo sumokėtą GPM (1/2 dalis), patikrinimo metu Pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota 9 448,64 Eur mokėtino GPM, iš jų: už 2019 metus 576,02 Eur, už 2020 metus 3 272,08 Eur, už 2021 metus 5 600,54 Eur.

Dėl delspinigių ir baudų

Inspekcija sprendime nurodo, kad vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Inspekcija, Patikrinimo akto tvirtinimo metu atsižvelgusi tiek į aplinkybes sunkinančias Pareiškėjos atsakomybę: 1) taikytas specialus mokesčių apskaičiavimo būdas (MAĮ 69 straipsnis),

2) dėl Pareiškėjos tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų, bei nustačius lengvinančią aplinkybę – Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu bendravo ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus, teikė papildomus dokumentus ir atsakė į klausimus, nuo papildomai apskaičiuotos 20 816 Eur PVM sumos, nusprendė skirti Pareiškėjai vidutinę 30 proc. dydžio (20 816 Eur x 30 proc.) 6 244 Eur PVM baudą; nuo papildomai apskaičiuotos 9 448,64 Eur GPM sumos, Inspekcija Pareiškėjai skyrė 30 proc. dydžio (9448,64 Eur x 30 proc.) 2 834 Eur GPM baudą.

Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo nedeklaruoto ir nesumokėto papildomai apskaičiuoto mokėtino 20 816 Eur PVM Pareiškėjai papildomai apskaičiavo 7 694,64 Eur PVM delspinigių; nuo nedeklaruoto ir nesumokėto papildomai apskaičiuoto mokėtino 9 448,64 Eur GPM Pareiškėjai papildomai apskaičiavo 2 750,03 Eur GPM delspinigių.

Sprendime pažymima, jog Pareiškėja pastabose teigia, kad iš Inspekcijos patikrinimą atliekančio pareigūno gavo el. laišką – pakvietimą į nuotoliniu būdu (ZOOM programoje) organizuojamą susitikimą su Inspekcijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimo skyriaus atstovais. Pakvietime teigiama – planuojamo susitikimo metu ketinama supažindinti Jus su Jūsų atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo rezultatais. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija neprisilaikydama nustatytos bei patvirtintos supažindinimo su mokestinio patikrinimo aktu tvarkos – procedūrų, pažeidžiant nustatytą tvarką, patys abejoja savo mokestinio patikrinimo metu padarytomis išvadomis ir nuotoliniu būdu, dalyvaujant viso skyriaus Inspekcijos pareigūnams bando įtikinti Pareiškėją su atlikto mokestinio patikrinimo rezultatais.

Inspekcija pažymi, kad kilus nesutarimui tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo (skirtingai vertinant aplinkybes), kiekvienas iš jų yra atsakingas už operatyvų ir teisingą kilusio ginčo išsprendimą. Tokia mokesčių mokėtojo pareiga, be kita ko, kildintina iš MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintų mokesčių mokėtojo pareigų inter alia pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (LVAT 2011-12-29 nutartis adm. byloje Nr. A-575-3632/2011). Iš kitos pusės, MAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, pagal savo kompetenciją rengia susitikimus su mokesčių mokėtojais <...>, kitaip bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. MAĮ

27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, savanoriškai vykdo mokesčių teisės aktuose jam nustatytas pareigas bei nekliudo mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Atsižvelgusi į išdėstytas nuostatas, Inspekcija skundžiamame sprendime daro išvadą, kad Pareiškėjai siųstas pakvietimas į nuotolinį susitikimą tikslu supažindinti su atliekamo mokestinio patikrinimo rezultatais, atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. MAĮ nustatytą mokesčių administratoriaus pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais.

Pareiškėjos skundas atmestinas. Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas.

Ginčas tarp Pareiškėjos ir Inspekcijos kilo dėl Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotų 20 816 Eur PVM, 9 448,64 Eur GPM, 7 694,64 Eur PVM delspinigių ir 2 750,03 Eur GPM delspinigių, 6 244 Eur PVM baudos ir 2 834 Eur GPM baudos, mokesčių administratoriui nustačius, kad Pareiškėja susijusių asmenų vardu vykdė nekilnojamojo turto įsigijimo, pasigaminimo ir perleidimo sandorius, siekiant nemokėti PVM nuo gautų pajamų vykdant ekonominę veiklą, ir bendrai atlygio sumai per paskutinius 12 mėnesių viršijus 45 000 Eur, neapskaičiavo PVM nuo susijusių asmenų vardu gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei nuo gautų pajamų iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus; gavo ir nedeklaravo nekilnojamojo turto perleidimo pajamų, sumažindama apmokestinamąsias pajamas.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir pateikia konkrečius nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo ir GPM bei PVM apskaičiavimo.

Atsižvelgdama į tai, kad mokestinio ginčo dalyką apsprendžia pareikšti konkretūs mokesčių mokėtojo reikalavimai, į tai, kad Patikrinimo akte, Inspekcijos Sprendime ir šio Komisijos sprendimo nustatomojoje dalyje detaliai išdėstytos nustatytos aplinkybės, Komisija, nekartodama visų mokestinėje byloje nurodytų aplinkybių, pasisakys dėl Sprendimo pagrįstumo, atsižvelgdama į Pareiškėjos skunde nurodytus nesutikimo su ginčijamu Inspekcijos Sprendimu motyvus ir reikalavimus.

Dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo ir pajamų paskirstymo sutuoktiniams GPM apmokestinimo tikslais

Ginčas šioje dalyje kilo mokesčių administratoriui, vadovaujantis MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatomis, konstatavus, kad nekilnojamojo turto (žemės sklypų, adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei gyvenamųjų namų, adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įgijimo ir perleidimo sandorius vykdė ir ekonominės veiklos pajamas gavo ne Pareiškėjos Sutuoktinio tėvai V.P. ir S.P., ne Pareiškėjos motina J.K., o Pareiškėja su Sutuoktiniu.

Patikrinimo metu, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, mokesčių administratorius atkūrė tikrąsias sandorių sudarymo aplinkybes ir konstatavo, kad piniginėmis lėšomis, gautomis už Pareiškėjos ir Sutuoktinio artimųjų vardu parduotą nekilnojamąjį turtą, disponavo Pareiškėja ir Sutuoktinis, kurie buvo tikrieji gyvenamųjų namų statytojai (rūpinosi savo bei artimų giminaičių vardu statomų gyvenamųjų namų statybomis, organizavo ir finansavo statybas, rūpinosi dokumentų kurie reikalingi namų statyboms vykdyti gavimu, už juos sumokėjo), tačiau siekiant mokestinės naudos (t. y. sumažinti Pareiškėjos parduodamų objektų skaičių ir išvengti PVM mokėjimo) bei nuslėpti ekonominę veiklą, sandoriai buvo įforminti artimų giminaičių vardu. Patikrinimo metu Inspekcija įvertino, kad V.P., S.P., J.K. buvo tik formalūs sandorių dalyviai, kurie neturėjo finansinių galimybių nekilnojamam turtui įsigyti, pasistatyti gyvenamuosius namus, nedisponavo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautomis lėšomis, patys nesirūpino nekilnojamojo turto pardavimu. Pareiškėja kartu su Sutuoktiniu finansavo žemės sklypų įsigijimą bei statybos darbų išlaidas, organizavo jų vardu statybinių medžiagų įsigijimą (didžioji dalis statybinių medžiagų įsigyta iš Sutuoktinio įmonės UAB „S“), bei nekilnojamojo turto

15 pardavimą (siūlė įsigyti, aprodė parduodamą nekilnojamąjį turtą, dalyvavo sandoriuose pas notarus, Sutuoktinis atstovavo pagal įgaliojimą J.K. pas notarus sudarant sandorį).

Iš Pareiškėjos skunde išdėstytos pozicijos matyti, kad yra ginčijamas Pareiškėjos apmokestinimas taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja skunde nurodo, kad vykdytų nekilnojamo turto įsigijimo / perleidimo sandorių aplinkybės yra susijusios tik su Pareiškėjos Sutuoktiniu, nes kaip nustatyta Patikrinimo akte, būtent Sutuoktinis skolino lėšas nekilnojamo turto įsigijimui, buvo nurodytas kontaktiniu asmeniu siekiant gauti statybos leidimą bei dalyvavo kituose nekilnojamojo turto statybų ir pardavimo etapuose. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius, pritaikydamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrindė Pareiškėjos gautos mokestinės naudos gavimo.

Komisija, pasisakydama dėl šioje ginčo dalyje taikytų MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažymi, jog LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas mokesčių apskaičiavimo būdas yra taikomas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktą, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, būtent atkuria tikrąsias sandorių aplinkybes ir priima sprendimą, paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (LVAT 2013-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-602-1718/2013, 2015-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-26-602/2015, 2016-02-08 nutartis adm. byloje Nr. A-145-602/2016).

MAĮ 69 straipsnio 1 dalies pagrindu vertinami ir mokesčių administratoriaus ,,perapibūdinami“ sandoriai būna realiai sudaryti, juos sudarius, keičiasi turto savininkai, pagal juos atliekami mokėjimai arba vykdomos užskaitos, tačiau tokių sandorių sudarymas stokoja ekonominio tikslingumo ir pagrindimo, o sudarytų sandorių (įvykdytų operacijų) pasėkoje atsiradę pokyčiai sudaro formalias sąlygas nemokėti mokesčio, jį sumažinti, jį atidėti, jo mokėjimą nukelti neapibrėžtam laikui. Todėl tai, jog, kaip nurodo skunde Pareiškėja, jog nekilnojamojo turtu įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo vykdyti jos ir Sutuoktinio artimųjų vardu, nepaneigia mokesčių administratoriaus galimybės šiuos nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorius vertinti mokestine teisine prasme, siekiant išsiaiškinti, ar sandorių sudarymu šalys siekė įprastinių tokio pobūdžio sandoriams būdingų tikslų, ar mokestinės naudos, nes tokią teisę mokesčių administratoriui nustato MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatos, o mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolė yra tiesioginė mokesčių administratoriaus pareiga (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina ir tai, kad įstatymai neįpareigoja mokesčių mokėtojo rinktis tokį sandorių sudarymo, atitinkamos veiklos vykdymo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog sąžiningai veikiantis asmuo (teisės subjektas, mokesčių mokėtojas) turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas. MAĮ 69 straipsnio 1 dalis pirmiausia ir apima piktnaudžiavimo teise atvejus bei yra skirtas mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise laikymąsi, šiuo tikslu eliminuojant mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą. Netoleruotina ir viešąjį interesą pažeidžiančia turėtų būti pripažįstama situacija, kai dėl atitinkamame mokestiniame santykyje dalyvavusių asmenų piktnaudžiavimo teise mokesčių mokėtojai išvengtų jiems tenkančių mokestinių prievolių, atitinkamos sumos nebūtų sumokėtos į biudžetą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-12 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-715/2013). Toleruojant tokią situaciją, be kita ko, būtų pažeisti mokesčių mokėtojų lygybės ir visuotinio privalomumo principai (MAĮ 7 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis), nebūtų užtikrinti iš atsakingo valdymo principo kylantys reikalavimai, susiję su biudžeto pajamų surinkimu. Tai ne tik lemia, kad mokesčių įstatymų nuostatų taikymas negali būti išplėstas tiek, kad apimtų veiksmus, atliekamus turint tikslą piktnaudžiaujant pasinaudoti apmokestinimo išimtimi ar kita mokesčio lengvata, bet ir įpareigoja mokesčių

16 administratorių bei mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją atsisakyti leisti pasinaudoti mokesčių įstatymų nuostatomis, kai jomis remiamasi ne siekiant įgyvendinti šių nuostatų tikslus, bet siekiant pasinaudoti jomis nustatyta lengvata, nors galimybės pasinaudoti šia lengvata sąlygos buvo įvykdytos tik formaliai (LVAT 2020-05-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-909-602/2020, 2020-07-01 nutartis adm. byloje Nr. A-862-438/2020, 2021-02-03 nutartis adm. byloje Nr. eA-315-556/2021 ir kt.).

Komisija, atsižvelgdama į LVAT praktikos nuostatas, įvertinusi šioje mokestinio ginčo dalyje surinktų duomenų visumą, šalių pozicijas ginčo klausimu, nurodo neturinti pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus konstatuota išvada, kad V.P. ir S.P., taip pat J.K. vardu vykdyti nekilnojamojo turto įsigijimo, pasigaminimo ir perleidimo sandoriai sudaryti Pareiškėjai ir Sutuoktiniui siekiant mokestinės naudos. Tokią išvadą, Komisijos vertinimu, pagrindžia mokesčių administratoriaus nustatytų, žemiau šiame sprendime aprašomų faktinių aplinkybių visetas. Pirma, patikrinimo metu nenustatyta jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad įsigytą / pasigamintą nekilnojamąjį turtą susiję asmenys J.K., S.P., V.P. naudojo ar planavo naudoti kokiems nors kitiems asmeniniams tikslams (nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos; paaiškinimuose teigė, kad turto įsigijimo tikslas buvo nuomoti ateityje, nors pastatę gyvenamuosius namus labai greitai juos pardavė (du gyvenamieji namai kartu su žemės sklypais parduoti po mėnesio (pažyma gauta 2021-03-02, o parduota 2021-04-09 ir 2021-04-26, kiti du gyvenamieji namai kartu su žemės sklypais parduoti po dviejų ir keturių mėnesių (pažyma gauta 2019-10-09, o parduota 2019-12-12 ir 2020-03-10).

Antra, V.P., S.P., J.K. neturėjo finansinių galimybių nekilnojamajam turtui įsigyti / pasistatyti gyvenamuosius namus, žemės sklypų įsigijimas ir statybos darbai buvo vykdomi iš Sutuoktinio skolintų piniginių lėšų.

Trečia, V.P., S.P., J.K. nedisponavo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautomis lėšomis, apmokėjimas už perleistą nekilnojamąjį turtą nors ir vyko į V.P. ir S.P. sąskaitas; iš viso pervesta bendra suma 170 000 Eur, tačiau 70 000 Eur iš šios sumos V.P. ir S.P. buvo pervesta į Pareiškėjos Sutuoktinio banko sąskaitas, pavedimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“. Apmokėjimas už perleistą nekilnojamąjį turtą, nors vyko į J.K. sąskaitą; iš viso pervesta bendra suma 210 000 Eur, tačiau 130 000 Eur gautų lėšų pervesta į Pareiškėjos ir Sutuoktinio banko sąskaitas, pavedimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas”, „dovana”. Kiti pinigai panaudoti apmokėti už statybos darbus ir medžiagas bei išimti grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos per trumpą laiką. Ketvirta, V.P., S.P., J.K. iš esmės patys nesirūpino nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu, nustatyta, kad prašymą išduoti statybos leidimus statyti dviejų butų gyvenamus namus, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), S.P. ir J.K. vardu pateikė S.K., kuris nurodė, kad dėl statybų bendravo su statybos darbų vykdytoju – Pareiškėjos Sutuoktiniu. Prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, adresu: (duomenys neskelbtini), S.P. vardu pateikė M.B., kuris nurodė, kad dėl paslaugos pateikti prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių kreipėsi Pareiškėjos Sutuoktinis. Prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, adresu: (duomenys neskelbtini), J.K. vardu pateikė A.T.B., kuri patikrinimo metu nurodė, kad dėl paslaugos – pateikti prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių – kreipėsi Pareiškėjos Sutuoktinis. Nekilnojamojo turto įgijėja A.P. paaiškinime nurodė, kad įsigyti nekilnojamąjį turtą jai pasiūlė Pareiškėjos Sutuoktinis, kuris ir aprodė parduodamą turtą.

Penkta, statybų, nekilnojamojo turto prikimo / pardavimo dokumentai buvo surašomi V.P., S.P., J.K. vardu, tačiau rekvizitai ir kontaktinė informacija buvo nurodoma tik Sutuoktinio, prašymuose dėl statybos leidimo išdavimo, kt. kontaktinėje informacijoje taip pat nurodyti Sutuoktinio kontaktiniai duomenys (el. paštas ir telefono numeris). Nustatyta, kad rinkliavą už statybas leidžiantį dokumentą mokėjo Pareiškėjos Sutuoktinis. Be to, sandoryje įvykusiame 202104-26 J.K. perleidžiant dalį žemės sklypo ir butą adresu: (duomenys neskelbtini) pagal notaro išduotą įgaliojimą taip pat atstovavo Pareiškėjos Sutuoktinis.

Šešta, nustatyta, kad Pareiškėja iki tikrinamojo ir tikrinamuoju laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veiklą. Nuo 2004 m. įsigydavo žemės sklypus, kuriuose pastatydavo gyvenamuosius namus, ir juos parduodavo. Nustatyta, kad Pareiškėja su Sutuoktiniu 2010–2021 m. savo vardu įsigijo 4 žemės sklypus, kuriuose statė gyvenamuosius namus. Iš jų 3 sklypus su namais pardavė (2010 m., 2017 m., 2020 m.), bei viename žemės sklype dar vykdo statybos darbus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjos ir Sutuoktinio artimųjų vardu vykdant nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandorius, buvo eliminuotas GPM apmokestinimo objekto susidarymas tikrųjų pardavėjų atžvilgiu. Sutuoktinio tėvams ir Pareiškėjos motinai pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo sudaryta galimybė išvengti ekonominės veiklos pripažinimo, nes formaliai įvykę sandoriai neatitiko kriterijų, būdingų ekonominės veiklos vykdymui (sandoriai vienkartiniai) ir dėl to buvo išvengta PVM objekto atsiradimo. Mokesčių administratoriaus nustatytos ir anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad Pareiškėja, veikdama kartu su Sutuoktiniu, turėjo galimybę savo vardu vykdyti nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandorius. Pareiškėja neįrodė skunde nurodytų aplinkybių, jog ji neturėjo visiškai jokio ryšio su Sutuoktinio veikla bei vykdytais sandoriais. Pareiškėja tiek patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose mokesčių administratoriui, tiek skunde Komisijai nurodo, kad nedalyvavo įsigyjant / parduodant nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vykdant statybos darbus, ieškant pirkėjų, gaunant dokumentus reikalingus statinių statyboms, tačiau iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjos motina J.K. Inspekcijai teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl parduodamų namų yra nurodžiusi, kad parduodant dvibutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), vieną namą J.K. parodė pirkėjams kartu su dukra, antrą namą aprodė, dukra su savo vyru. Pirkėjų suradimo etape taip pat dalyvavo Pareiškėja kartu su Sutuoktiniu.

Komisija kritiškai vertina Pareiškėjos skundo motyvą, jog Pareiškėja neturi jokio ryšio su iš nekilnojamo turto pardavimo gauta nauda, nurodant, jog nekilnojamo turto pardavimu sandorius vykdė išimtinai tik Pareiškėjos Sutuoktinis. Įvertinus Inspekcijos nustatytas ginčo aplinkybes, matyti, kad Pareiškėja į savo asmeninę banko sąskaitą yra gavusi 20 000 Eur, kurias, kaip nustatyta patikrinimo metu, J.K. dukrai pervedė po žemės sklypo ir dvibučio namo ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorio. Pabrėžtina, jog taip pat nustatyta, kad J.K. vykusio mokestinio tyrimo metu teikdama atsakymus Inspekcijai bendraudavo el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris Inspekcijai nurodytas kaip Pareiškėjos ir J.K. kontaktinis el. paštas.

Komisija pažymi, kad LVAT, aiškindamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies esmę, ne kartą pažymėjo, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą <...> (LVAT 2018-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-258-438/2018).

LVAT pažymėjo, jog mokesčių administratoriui, tais atvejais, kai sandoris, t. y., jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisinis pasekmes, atitinka MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, yra suteikta teisė neatsižvelgti į formalią šio sandorio išraišką bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos šiuo sandoriu. Tačiau šių aplinkybių nustatymas yra neatsiejamai susijęs ir su įrodinėjimų taisyklių taikymu (LVAT 2018-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-258-438/2018).

Pasisakydama, dėl Pareiškėjos skundo argumento, jog nekilnojamo turto sandorius sudarė tik Pareiškėjos Sutuoktinis, pasinaudodamas tiek savo, tiek Pareiškėjos artimaisiais, todėl visos mokestinės prievolės turėtų būti apskaičiuojamos tik Pareiškėjos Sutuoktinio atžvilgiu, Komisija atkreipia dėmesį, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, kuria įtvirtintas sutuoktinių turto teisinis režimas – Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatomis – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; <...> pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pabrėžtina, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taipogi, CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatos pareziumuoja, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Komisija pažymi, kad Pareiškėjos skunde nurodytoje LVAT 2013-01-07 nutartyje adm. byloje Nr. A-602-2280-12, be Pareiškėjos cituojamos nutarties dalies, yra akcentuota: „Kai pajamos yra gaunamos <...>, siekiant įvardinti, kuris iš sutuoktinių faktiškai jas (pajamas) gavo, be kita ko, būtina objektyviai įvertinti šių sandorių pobūdį, jų turinį, sudarymo aplinkybes, taip pat teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvavusių asmenų ryšius.“ LVAT minėtame sprendime nurodo, kad: „<...> atsižvelgiant į konkrečių sandorių sudarymo aplinkybes, vien tai, jog ginčo lėšos buvo pervestos į vieno iš sutuoktinių sąskaitą (gautos jo vardu), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pajamas GPM įstatymo prasme gavo tik jis (vienas sutuoktinis). Bendrąją jungtine nuosavybe valdytą turtą teisiniu požiūriu pardavė abu sutuoktiniai, tad ir ekonominę naudą bei pajamas iš šių sandorių nagrinėjamu atveju gavo abu sutuoktiniai.“ Pasak minėtos LVAT nutarties: „GPM mokėtoju gali būti pripažįstamas tik konkretus fizinis asmuo (gyventojas), o ne jų daugėtas. Šioje byloje nustatyto ginčo pajamų šaltinio pobūdis <...>, nesant konkrečių mokesčių įstatymuose numatytų taisyklių, savaime implikuoja būtinybę subsidiariai remtis privatinės teisės nuostatomis, tiek, kiek tai susiję su sutuoktinių gautų pajamų iš minėtų vertybinių popierių pardavimo dalies nustatymu apmokestinimo tikslais.“ (žr. LVAT 2021-02-17 nutartį adm. byloje Nr. eA-419-602/2021, 2021-02-24 nutartį adm. byloje Nr. eA-420-556/2021, 2021-05-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-575/2021) Komisija, atsižvelgusi į LVAT suformuotą teismų praktika bei patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jog sutuoktiniai neturi sudarytų vedybų sutarčių, pinigines lėšas už perleistą nekilnojamąjį turtą gavo abu sutuoktiniai, į tai, kad J.K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad parduodant nekilnojamąjį turtą, jos dukra dalyvavo nekilnojamojo turto pardavimo etape (dalyvavo pirkėjų paieškose bei padėjo aprodyti parduodamą gyvenamąjį dvibutį namą), į tai kad 2019–2021 laikotarpiu gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 85 proc. Pareiškėjos ir Sutuoktinio gautų pajamų, nurodo sutinkanti su Inspekcijos Patikrinimo akte atliktu vertinimu, jog Pareiškėjos ir Sutuoktinio vykdyti nekilnojamojo turto sandoriai yra abiejų sutuoktinių atsakomybė ir vadovaujantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, pajamos ir nustatytos išlaidos vertinamos abiem sutuoktiniams per pusę. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodyti nesutikimo su Inspekcijos pozicija motyvai laikomi nepagrįstais bei neįrodytais.

Komisija primena, kad vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šių teisės normų turinį LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų,

19 kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sąlygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr. LVAT 2010-11-08 nutartį adm. byloje Nr. A-556-1527/2010; 2010-10-25 nutartį adm. byloje Nr. A-438-1147/2010; 2011-12-22 nutartį adm. byloje Nr. A-575-912/2011; 2012-05-24 nutartį adm. byloje Nr. A-442-1601/2012; 2015-10-12 nutartį adm. byloje Nr. A-1021-442/2015 ir kt.).

Komisijos vertinimu, mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertindamas, jog aptariamų nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandorių tikraisiais vykdytojais yra Pareiškėja su Sutuoktiniu, pagrįstai atkūrė iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis siejamas apmokestinimas, ir nurodė, jog nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandorius vykdant artimųjų vardu buvo siekta išvengti mokesčių nuo žemės sklypų pardavimo pajamų. Šiuo požiūriu akcentuotina, kad mokesčių administratorius atliko žemės sklypų įsigijimo, dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei nekilnojamųjų turto pardavimų detalią aplinkybių sisteminę analizę, atskleidė tikruosius susiklosčiusius mokestinius teisinius santykius, nurodė, kuo remiantis nustatytas Pareiškėjos ir jos Sutuoktinio mokestinės naudos siekimas. Taigi, mokesčių administratorius pareigas, numatytas MAĮ 67 straipsnyje, įvykdė. Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus išvadomis, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius mokesčių administratoriaus nustatytus faktus. Tai byloje nėra padaryta. Mokesčių mokėtojai, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu, negrindžiant įtikinamais konkrečiais įrodymais. Komisijos vertinimu, Pareiškėja neįrodė aplinkybių, leidžiančių artimųjų vardu sudarytus nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandorius kvalifikuoti kaip pateisinamus kitais teisėtais tikslais, nesusijusias išimtinai vien tik su mokestinio pranašumo įgijimu bei mokestinės naudos siekimu, todėl Komisija neturi pagrindo kitokiai išvadai nei padarė mokesčių administratorius – MAĮ 69 straipsnis buvo taikytas pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą, šioje dalyje Inspekcijos Sprendimas yra tvirtintinas.

Dėl Pareiškėjos ekonominės veiklos vykdymo vertinimo ir PVM apskaičiavimo pagrįstumo Kaip jau minėta, skundžiamu sprendimu mokesčių administratorius apmokestinamuoju asmeniu iš esmės pripažino Pareiškėją atsakinga už ginčo PVM prievolių įvykdymą. Pareiškėja nurodo nesutinkanti su Inspekcijos išvadomis dėl jos vykdytos ekonominės veiklos, nurodo, jog mokesčių administratorius nenustatė, kad Pareiškėja kokiu nors būdu būtų tvarkiusi statybos leidimus, būtų susijusi su statybomis ar mokėjusi už nekilnojamojo turto statybų išlaidas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad visų išvardintų aplinkybių atžvilgiu minimas tik Sutuoktinis.

Nurodytieji Pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Komisija primena, kad Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. „Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų. Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina nacionaliniai teisės aktai, t. y. PVMĮ. PVMĮ yra pateikiama apmokestinamojo asmens sąvoka, kuri suprantama kaip Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo (PVMĮ 2 straipsnio 2 dalis), PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyta ekonominės veiklos sąvoka, mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos, kurios atsiranda patiekiant prekes, kurios yra PVM objektas ir / ar viršijus nustatytą ribą, kai privalu registruotis PVM mokėtoju

20 bei iš to išplaukiančias mokestines pasekmes, išdėstytas PVMĮ 3, 57, 58, 631, 64, 71, 92 ir 95 straipsniuose. Taigi PVMĮ normos aiškinamos atsižvelgiant Direktyvos 2006/112/EB prasmę ir tikslus, kas yra atskleidžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir LVAT praktikoje. Iš nuoseklios ESTT praktikos išplaukia, kad Direktyva 2006/112/EB nustato labai plačią PVM taikymo sritį, apimančią bet kokią gamintojo, prekybininko ar paslaugų teikėjo ekonominę veiklą (ESTT 2010-06-03 sprendimas byloje Belgijos valstybė prieš Nathalie De Fruytier,Nr. C237/09, 19 punktas). Kalbant apie sąvoką „ekonominė veikla“ pagal Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalį, ši sąvoka yra objektyvaus pobūdžio, nes veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus bei rezultatus (ESTT 2006-02-21 sprendimo University of Huddersfield, sprendimas C-223/03, 47 ir 48 punktai). Siekiant nustatyti ekonominės veiklos savarankiškumą reikia patikrinti, ar atitinkamas asmuo vykdo veiklą savo vardu, sąskaita ir atsakomybe, taip pat tai, kad jis pats prisiima su savo veikla susijusią ekonominę riziką (ESTT 2000-01-27 sprendimo Heerma, C-23/98, 18 punktas, 2007-10-18 sprendimo van der Steen, C-355/06, 23 punktas ir 2015-09-29 sprendimo Gmina Wrocław, C-276/14, 34 punktas, 2016-10-12 sprendimo byloje Nigl ir kt., C-340/15, 28 punktas, 2020-09-16 sprendimo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija (Jungtinės veiklos sutartis), C-312/19, 40, 41 punktai). Paprastas savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas pats savaime negali būti laikomas ekonomine veikla (ESTT 1996-06-20 sprendimo Wellcome Trust, Nr. C155/94, 32 punktas, 2021-01-20 sprendimo Nr. C-655/19, 29 punktas, 2011-09-15 sprendimo Słaby ir kt., C-180/10 ir C-181/10, EU:C:2011:589, 36 punktas; 2015-07-09 sprendimo Trgovina Prizma, C-331/14, EU:C:2015:456, 23 punktas ir 2019-06-13 sprendimo IO (PVM – Stebėtojų tarybos nario veikla), C-420/18, EU:C:2019:490, 29 punktas ir kt.). Įvykdytų pardavimo sandorių skaičius ir apimtis patys savaime nėra esminiai. Kaip ESTT jau yra nusprendęs, pardavimo sandorio apimtis negali būti kriterijus, pagal kurį atskiriama ūkio subjekto, veikiančio kaip privatus asmuo, veikla, kuri nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nuo ūkio subjekto veiklos, kurią vykdant sudaryti sandoriai laikomi ekonomine veikla. ESTT pažymėjo, kad nėra laikomos esminėmis aplinkybėmis sandorių sudarymo trukmė ar iš jų gautų pajamų dydis. Iš tiesų visos šios aplinkybės gali būti susijusios su suinteresuotojo asmens asmeninio turto valdymu (ESTT 2011-09-15 sprendimas byloje Jarosław Słaby prieš Minister Finansów Nr. C-180/10 ir Emilian Kuć ir H. J.-Kuć prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Warszawie Nr. C-181/10, 38 punktas). Tačiau taip nėra, jeigu suinteresuotasis asmuo pradeda aktyvius prekybos žeme veiksmus ir imasi panašių priemonių į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens, kaip jie apibrėžti Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, naudojamas priemones. Tokie aktyvūs veiksmai visų pirma gali būti šių žemės sklypų parengimo darbų atlikimas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas. Šie veiksmai paprastai nepatenka į asmeninio turto valdymą, ir tokiu atveju <...> tiekimas negali būti laikomas tik savininko nuosavybės teisių įgyvendinimu (ESTT 2011-09-15 sprendimas byloje Jarosław Słaby prieš Minister Finansów Nr. C-180/10 ir Emilian Kuć ir H. J.-Kuć prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Warszawie Nr. C-181/10, 39–41 punktai). Iš tiesų šis kriterijus turi sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo naudojo turtą taip, kad jo veiklą reikia pripažinti „ekonomine veikla“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2006/112/EB. Aplinkybės, kad turtas tinkamas vien ekonominiam panaudojimui, paprastai užtenka pripažinti, kad jo savininkas jį naudoja ekonominės veiklos poreikiams, taigi – siekdamas gauti nuolatinių pajamų. Tačiau jei turtas dėl savo pobūdžio gali būti naudojamas ir ekonominiais, ir asmeniniais tikslais, reikėtų ištirti visas jo naudojimo sąlygas, kad būtų nuspręsta, ar jis naudotas siekiant gauti pajamų, kurios iš tikrųjų yra nuolatinio pobūdžio (pagal analogiją žr. ESTT 1996-09-26 sprendimo Enkler, C-230/94, Rink. p. I-4517, 27 punktą).

Komisija nurodo sutinkanti su Inspekcijos vertinimu, jog Pareiškėjos su nekilnojamojo turto įsigijimu ir pardavimu susiję veiksmai atitinka visus PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus, ESTT ir LVAT bei suformuotoje teismų praktikoje (LVAT 2020-02-26 nutartis adm. byloje Nr. A-269-442/2020, 2020-12-16 nutartis adm. byloje Nr. eA-1508-602/2020 ir kt.) išsamiai apibūdintus PVM apmokestinamai ekonominei veiklai būdingus požymius: savarankiškumą, atlygintinumą, siekį gauti ekonominės naudos bei tęstinumą.

Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos, Pareiškėja kartu su Sutuoktiniu periodiškai įsigydavo žemės sklypus, kuriuose pastatydavo gyvenamuosius namus, ir juos perleisdavo. Patikrinimo akte nustatyta, kad 2010–2021 m. laikotarpiu Pareiškėja su Sutuoktiniu savo vardu įsigijo 4 žemės sklypus, kuriuose statė gyvenamuosius namus, iš jų 3 sklypus su juose pastatytais namais pardavė: 1) 2010-11-29 nekilnojamo turto, adresu: (duomenys neskelbtini) pardavimo sandoris; 2) 2017-11-10 nekilnojamo turto, adresu: (duomenys neskelbtini) pardavimo sandoris; 3) 2020-10-30 nekilnojamo turto, adresu: (duomenys neskelbtini) pardavimo sandoris. Pažymėtina, kad 2021-01-28 įsigytame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), vyksta gyvenamojo namo statybos darbai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareiškėjos vykdyta veikla nėra atsitiktinė. Pareiškėjos gautos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo sudarė žymią dalį Pareiškėjos gautų pajamų (2019 m. – 91 proc., 2020 m. – 85 proc., 2021 – 95 proc.), t. y. Pareiškėjos vykdyta veikla turi / turėjo tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos ir tai atitinka ir dar vieną ekonominės veiklos požymį – siekį gauti ekonominės naudos, versliškumą. Pažymėtina, kad Pareiškėja, nuo 2021-05-04 įsteigė MB „P“, kurios veikla nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2021-01-27 iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė pinigines lėšas D.G. ir J.G. po 1 500 Eur paskirtis „avansas už sklypą“, o atsakydama į mokesčių administratoriaus nurodymą, mokesčių mokėtoja atsakė, kad pervedė avansus už MB „P“ perkamą sklypą. Apibendrinus išvardintas esmines aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėja kartu su Sutuoktiniu veikė profesionaliai, kaip nekilnojamojo turto vystytojai ir prekybininkai. Patikrinimo akte nustatyta, kad Pareiškėja su Sutuoktiniu savo įkurtose / įsigytose ir vadovaujamose įmonėse vykdė veiklą nekilnojamojo turto įsigijimas / perleidimas, nekilnojamojo turto statyba bei finansuodavo susijusių įmonių nekilnojamojo turto sandorius, turėjo atitinkamų įgūdžių minėto pobūdžio veiklai organizuoti, vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Taigi, Pareiškėjos veiksmai pagrįstai mokesčių administratoriaus nebuvo vertinami kaip atsitiktiniai sandoriai, nes Pareiškėja, atlikdama minėtus veiksmus su nekilnojamuoju turtu, veikė kaip PVM apmokes Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjos ir jos Sutuoktinio nekilnojamojo turto pardavimo sandorius priskyrė PVM objektui ir atitinkamai apmokestino. Todėl keisti Inspekcijos Sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių, ar jų sumažinimo Pareiškėja prašo ją atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos Sprendime klaidingai nurodoma, kad Pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir visiškai nevertino nurodytų aplinkybių. Pareiškėja, prašymą atleisti ją nuo apskaičiuotų GPM ir PVM delspinigių bei skirtų baudų motyvuoja teiginiais, jog vienintelis mokesčių pažeidėjas ginčo sandorių kontekste yra tik jos Sutuoktinis, Pareiškėja sąmoningai nesiekė pažeisti mokesčių įstatymus. Taip pat, Pareiškėja remiasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais.

Komisija pažymi, kad atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies pagrindai nustatyti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose, atitinkamai, atleidimo nuo baudų pagrindai įtvirtinti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (atleidimo nuo skirtų baudų pagrindai, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, aktualūs sprendžiant atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimus).

Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalį, atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta

22 ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Iš ginčo bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjos nurodyti skundo motyvai neatitinka MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose įtvirtintų pagrindų, nes Pareiškėjai pagrįstai yra pripažinta padariusi mokestinius pažeidimus, Pareiškėja veikė kartu su Sutuoktiniu, siekdama vykdyti ekonominę veiklą bei išvengti mokestinių pasekmių, Pareiškėjos įvykdyti Pažeidimai sukėlė žalą valstybės biudžetui. Pareiškėja skunde Komisijai nėra nurodžiusi, jog būtų pažeidusi mokesčių įstatymą dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos konsultacijos. Komisijos vertinimu, Pareiškėjos reikalavimas neatitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje bei 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių ir baudų kriterijų. Be to, pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalį, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. PVMĮ 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.

Nuo 2019-01-01 įsigaliojusioje MAĮ 139 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis (MAĮ 139 straipsnio 3 dalis). Pagal MAĮ 140 straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinos baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; 2) kaltę (kaltės formą ir rūšį);

3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. MAĮ 140 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio.

Inspekcija atsižvelgusi į patikrinimo metu nustatytas sunkinančias aplinkybes (mokesčiai apskaičiuoti taikant MAĮ 69 straipsnyje nustatytą specialų mokesčių apskaičiavimo būdą, taip pat, dėl Pareiškėjos tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų) bei nustačiusi Pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (mokestinio patikrinimo metu Pareiškėja bendravo ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi), Pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuoto GPM ir PVM skyrė 30 proc. dydžio GPM ir PVM baudą. Pareiškėjos skunde nurodo, jog Inspekcija, vertindama baudos dydžio taikymo klausimą, nevertino Pareiškėjos bendradarbiavimo su Inspekcija kaip mokestinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, kad ši aplinkybė, priešingai nei teigia Pareiškėja, buvo įvertinta kaip lengvinanti aplinkybė ir lėmė Pareiškėjai skirtos GPM ir PVM baudos dydį, Inspekcijai pritaikius sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad Pareiškėjai pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio GPM ir PVM bauda. Baudos mažinimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės principą.

Vertindama Pareiškėjos nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvą dėl MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, Komisija pažymi, kad nagrinėjant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo pagrindus, LVAT vadovaujasi ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad, sprendžiant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir/ ar baudos klausimus, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Komisija pastebi, jog aiškinant minėtų kriterijų taikymą, kaip jie suprantami teismo praktikoje, pastebima, kad mokesčių administravimo procedūrose protingumo ir teisingumo kriterijų taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieštaringumui), leidžiančių vertinti, ar tinkamai ir objektyviai atliktos atitinkamos administravimo procedūros. Taip pat paminėtina, kad atleidimas nuo delspinigių (jų dalies) / baudų šiuo pagrindu paprastai yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018).

Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, teismas pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas (LVAT 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3447/2011), dydis ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjai apskaičiuotinų baudų ir delspinigių dydis sudaro 64,51 proc. apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti mokesčių dydį. Minėtas dydis, Komisijos vertinimu, nėra laikytinas santykinai reikšmingu, kuris pažeistų proporcingumo principą. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog santykinai didelės delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013, 2019-07-24 nutartis adm. byloje Nr. eA-1676-575/2019), bet kuriuo atveju privalu nagrinėti išskirtines aplinkybes.

Komisija konstatuoja, jog byloje nenustatyta išimtinai išskirtinių aplinkybių, todėl Pareiškėja neatleistina nuo sankcijų sumokėjimo MAĮ 8 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Apibendrindama išdėstytą, Komisija daro išvadą, kad Pareiškėjai teisėtai bei pagrįstai apskaičiuotas 9 448,64 Eur GPM ir 20 816 Eur PVM bei su šiais mokesčiais susijusios sumos, todėl keisti ginčijamo sprendimo Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 156 straipsnio 1 dalimi, n u

1. Atnaujinti Pareiškėjos 2024-10-07 skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-09-19 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-203 nagrinėjimą.

2. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-09-19 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-203. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant pasirinktinai: Vilniaus rūmuose (Žygimantų g. 2, 01102, Vilnius), Kauno rūmuose (A. Mickevičiaus g. 8 A, 44312, Kaunas), Klaipėdos rūmuose (Galinio Pylimo g. 9, 91230, Klaipėda), Šiaulių rūmuose (Dvaro g. 80, 76298, Šiauliai), Panevėžio rūmuose (Respublikos g. 62, 35158, Panevėžys) ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Komisijos pirmininkė