- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-2306-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01410-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- SEB bankas
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Pareiškėjas PRS1 (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su skundu dėl antstolės SUA2 veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymus bei taikomus apribojimus pareiškėjo banko sąskaitose esančioms lėšoms, sustabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad yra neteisėtai pavogtas/nusavintas jo turtas, lėšos, pagrobta/grobiama jo gyvenimo nūdiena ir ateitis bei nedelsiant stabdyti/uždrausti pareiškėjo persekiojimą bei neteisėtai vykdomus prievartos/atviros, sąmoningos vagystės veiksmus, įpareigojant antstolę ir SEB banką grąžinti/pervesti pareiškėjui iš jo nusavintas kaupimo lėšas/turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-3636-1118/2026, Nr. e2YT-3685-1008/2026, Nr. e2YT-3686-1008/2026, Nr. e2YT-3687-1008/2026, Nr. e2YT-3755-1008/2026, Nr. e2YT-3756-1118/2026, Nr. e2YT-3788-1118/2026, Nr. e2YT-3827-1081/2026, Nr. e2YT-3828-1008/2026, Nr. e2YT-3878-1081/2026, Nr. e2YT-3879-1081/2026, Nr. e2YT-3880-1227/2026, Nr. e2YT-3881-1008/2026, Nr. e2YT-3882-1118/2026, kuriose PRS1 reiškia analogiškus reikalavimus. Taigi, teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
PRS1 nesutinka su antstolės veiksmais, siuntė antstolei prašymus. Vykdymo procese pateiktas prašymas savaime dar neprilygsta skundui CPK 510 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai turi būti paduodamas antstoliui, kurio veiksmai skundžiami, o ne tiesiogiai teismui, konstatuojama, kad paduodant skundą dėl antstolio veiksmų nebuvo laikytasi CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytos skundų padavimo tvarkos;
pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti. Tai reiškia, kad proceso dalyvio prašymą dėl vykdymo sustabdymo pirmiausia turi išnagrinėti antstolis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas PRS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo; skubiai taikyti užtikrinimo priemones – areštuoti antstolės SUA2 turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes dėl jos tikslingos, sąmoningos ir tyčinės elgsenos/veikos/neveikimo, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo (užtikrinti pareiškėjui teisę į gyvybę, disponuoti asmeninėmis lėšomis, oriam pragyvenimui) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas/nebereikalingas; kreiptis į Konstitucinį teismą.
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas tinkamai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas savo procesiniame dokumente nurodė daug faktinių ir kitokių aplinkybių, kurios iš esmės nėra susijusios su konkretaus antstolio konkrečiais veiksmais ir/ar jų teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl nušalinimo
PRS1 kartu su atskiruoju skundu pateikė 2026 m. gegužės 1 d. pranešimą dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų ir Telšių apylinkės teismo nušalinimo, nenurodydamas konkrečios civilinės bylos, nuo kurios nagrinėjimo pareiškėjas siekia nurodytus teismus nušalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2KT-86-912/2026, Nr. e2KT-87-912/2026, Nr. e2KT-88-912/2026, Nr. e2KT-89-912/2026 pareiškėjo prašymai dėl teismų nušalinimo nebuvo tenkinti, nurodant, jog pareiškėjo pareiškimai grindžiami tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11, 18 ir 22 d. nutartyse.
Nagrinėjamu atveju atskiro nušalinimo dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2S-2306-565/2026 apeliantas nepareiškė, todėl nenustatyta kliūčių bylą išnagrinėti Vilniaus apygardos teisme
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Pareiškėjas PRS1 pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o taip pat, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (kitam teisėjui / teismui).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą pagal įstatymų nustatytas taisykles.
Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, tai yra nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.
Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad skundžiant antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti, skundas pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą. Civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu/patvarkymais, pirmiausia su skundu kreipėsi į antstolę ir laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą (CPK 510 straipsnio 4 dalis) nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Be to, kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo turi pateikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies netenkinęs neperdavė teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismui nepateikė nei antstoliui siųsto skundo, nei skundžiamo patvarkymo (patvarkymų) kopijų, todėl nėra aiškus jų turinys. Pareiškėjo teismui pateiktame procesiniame dokumente nėra apibrėžtas nei ginčo objektas, nei skundžiami konkretūs vykdymo veiksmai, nei jų atlikimo aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju pareiškėjas įvykdė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, teismas, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 15 punktas).
Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.). Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų turinį bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog Telšių apylinkės teisme jau yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose PRS1 reiškia analogiškus reikalavimus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantas teismams teikia pakartotinius skundus dėl antstolio veiksmų, nesilaikydamas privalomos ikiteisminės tvarkos.
Tiek skundžiamoje nutartyje nurodytose civilinėse bylose, tiek kitose bylose, kuriose pareiškėjas teikė skundus dėl antstolio veiksmų, ginčas kildinamas tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas visose bylose iš esmės nesutinka su tos pačios antstolės atliekamais veiksmais bei vykdomu išieškojimu iš pareiškėjo turto, neapibrėždamas nei konkretaus ginčo objekto, nei skundžiamų konkrečių vykdymo veiksmų, nei jų atlikimo aplinkybių.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės SUA2 veiksmų ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl kitų atskirajame skunde keliamų klausimų
Apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą dėl antstolės veiksmų, o pareiškėjui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės, todėl pareiškėjo ginčas su antstole apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, o taip pat pareiškėjo atskirajame skunde pateiktų prašymų – areštuoti antstolės SUA2 turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis).
Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį teismą bei pripažinti, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su morale – neatitinka faktinės tikrovės.
Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad konkrečioje byloje taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas arba jo dalis gali prieštarauti Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį dėl šio teisės akto atitikties Konstitucijai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas tokiam kreipimuisi yra pačiam bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės, todėl byloje dalyvaujančio asmens prašymas teismo nesaisto ir savaime nesukuria pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą; kreipimasis negali būti grindžiamas hipotetiniais ar teorinio pobūdžio klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 28, 29, 31 punktai).
Šiuo atveju apelianto nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, savaime nesudaro pagrindo inicijuoti konstitucinę kontrolę: būtina pagrįsti, kaip šis reguliavimas konkrečiai ir neproporcingai apribojo pareiškėjo teisminę gynybą. Pareiškėjo atskirasis skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas, nenustačius, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Konkrečiu atveju nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjui neužkerta kelio teikti skundą CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis bei savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pastebėtina, jog nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas grindžia neaiškia argumentacija, su bylos dalyku nesusijusiais teiginiais, žodžių reikšmių sąvokomis, cituojamais tekstais, patarlėmis. Pareiškėjui siūlytina kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas neturi pakankamai lėšų advokato, advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, pareiškėjas gali nustatyta tvarka pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Dėl procesinės bylos baigties
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.