- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- e2-2268-819/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31819-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- T. A. J. P.
- Atsakovas
- AAS BTA Baltic Insurance Company
- Trečiasis asmuo
- AB "Litgrid"
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. M. – N., T. N., jų atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. J. P. (T. A. J. P.) ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl įpareigojimo sumokėti draudimo išmoką. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja akcinė bendrovė „Litgrid“, T. N., G. M. – N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. A. J. P. (T. A. J. P.) (toliau – ir Ieškovas) 2025 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir Atsakovė, BTA) sumokėti 32 146,61 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Litgrid“ (toliau – ir Litgrid), 5 procentų metines palūkanas nuo 32 146,61 Eur sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos Nr. e2-1145-1097/2024 iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad Ieškovas atvyko į Lietuvą 2020 m. spalio mėnesį laisvalaikio praleidimo tikslais. Susitiko su draugais T. N. ir G. M., kurie pasiūlė Ieškovui su jo drauge kartu paplaukioti jachta (duomenys neskelbtini). Nepavykus suderinti bendro laiko, Ieškovas su drauge plaukė vieni. Su jachta išplaukė 2025 m. spalio 25 d. nuo Klaipėdos link Nidos. Ieškovas, plaukdamas Kuršių mariomis, padarė klaidą ir pasuko į kairę pusę, kur eismas buvo draudžiamas, nes nepamatė draudžiamojo ženklo. Draudžiamoje zonoje yra pavojingai žemai nutiesti elektros laidai, priklausantys AB „Litgrid“. Ieškovas, to nesuvokdamas, plaukė pro nutiestus laidus iki kol įvyko susidūrimas. Priplaukus elektros laidus, pasigirdo trenksmas, dalis įrangos sprogo, jachta užsidegė, nes elektros laidus kliudė metalinė jachtos stiebo dalis. Dėl avarijos ir kilusio gaisro kilo pavojus Ieškovo ir jo draugės gyvybėms. Ant jachtos šonų esantys guminiai amortizatoriai elektros iškrovą sugėrė ir nukreipė ne į žmones.
Jachtos savininkė G. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė laivų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Litgrid teikė pretenziją Atsakovei, tačiau Atsakovė 2022 m. vasario 9 d. pateikė atsakymą G. M. ir Litgrid, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką. 2021 m. lapkričio 8 d. Litgrid teikė pretenziją G. M. ir T. N., kurie 2021 m. lapkričio 22 d. išsiuntė pranešimą Litgrid, jame nurodydami, kad Litgrid pretenzija yra nepagrįsta. Ieškovui pretenzijos Litgrid nesiuntė, tačiau po trijų metų 2023 m. spalio 23 d. pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024, o Atsakovei ieškinio neteikė.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Ieškovas nesutiko su Litgrid jam pateiktais ieškinio reikalavimais, nes manė, kad Litgrid neįrodė žalos dydžio ir kaltės. Dėl civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 Ieškovo, G. M. ir T. N. gynybinės pozicijos 78 proc. pradinės Litgrid ieškinio sumos buvo atmesta. Pradinis reikalavimas 146 701,44 Eur buvo sumažintas iki 66 535,23 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 dėl žalos atlyginimo pagal Litgrid ieškinį T. A. J. P. (T. A. J. P.), kuriuo remiantis iš dalies tenkino ieškinį, priteisdamas Litgrid 64 293,22 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 146,33 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
T. A. J. P. (T. A. J. P.), nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimu minėtoje civilinėje byloje, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 iš dalies tenkino jo apeliacinį skundą, sumažindamas priteistinos žalos dydį iki 32 146,61 Eur, nes teismas sutiko, kad Litgrid neįrodė reikalaujamos žalos dydžio.
2025 m. birželio 11 d. Ieškovo atstovė išsiuntė pranešimą dėl draudimo išmokos Atsakovei, į kurį Atsakovė pateikė atsakymą 2025 m. birželio 18 d., nurodydama, kad teisėto pagrindo draudimo išmokai nėra.
T. A. J. P. (T. A. J. P.) 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-844/2025 atsisakė kasacinį skundą priimti. Priteista žala iš T. A. J. P. (T. A. J. P.) Litgrid liko 32 146,61 Eur.
Ieškovas pabrėžia, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. pasirašytą laivų civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl žalos, padarytos jų sveikatai (gyvybei) ir/ar turtui, dėl draudėjo kaltės ar veiklos, susijusios su vandens transporto priemonių (laivų ar kt.) eksploatavimu. Pagal liudijimą draudimas dengė ne tik rizikas, kai laivas buvo valdomas savininkės, bet ir trečiųjų asmenų. Ieškovo teigimu, jis nebūtų plaukęs jachta, jei nebūtų galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, ypač mariose, kuriose plaukė pirmą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Atsakovė buvo apdraudusi jachtą (duomenys neskelbtini) vandens transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d., suma - 35 000 Eur. Atsakovei apie įvykį buvo pranešta 2021 m. lapkričio 10 d., o 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis pagal draudimo sutartį neįvyko. Litgrid į bylą pateiktos pretenzijos dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad apie savo galimą civilinę atsakomybę dėl 2020 m. spalio 25 d. sukeltos žalos Ieškovas sužinojo dar 2021 m. lapkričio 8 d. Į bylą yra pateiktas įrodymas, kad paminėtas sprendimas el. paštu buvo išsiųstas Litgrid ir G. M.. Atsakovė neturi duomenų, ar G. M. informavo T. A. J. P. (T. A. J. P.) apie draudiko sprendimą 2022 m. vasario mėn. Tačiau, Atsakovės teigimu, Ieškovas vėliausiai apie Atsakovės sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką sužinojo 2024 m. kovo 28 d., nes 2024 m. kovo 28 d. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 išdėstyti argumentai leido preziumuoti, kad Ieškovas turėjo faktinių žinių apie draudiko sprendimą, suvokė civilinės atsakomybės draudimo mechanizmą, draudimo apsaugos apimtį bei tai, kad draudimo išmokos mokėjimas priklauso nuo civilinės atsakomybės nustatymo. Toje pačioje byloje 2024 m. balandžio 29 d. pateiktame triplike Ieškovas pasiūlė Litgrid pakeisti atsakovą T. A. J. P. (T. A. J. P.) į Atsakovę. Tai reiškia, kad nurodytu momentu Ieškovas suvokė ir siekė paminėtoje byloje perkelti savo asmeninę civilinę atsakomybę draudikui. Sutrumpintas vienerių metų senaties terminas buvo pasibaigęs vėliausiai 2025 m. kovo 28 d. Šį ieškinį Ieškovas pateikė 2025 m. lapkričio 14 d., todėl teismas turėtų tokį ieškinį atmesti.
Sutinka, kad civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 Ieškovas gynėsi nuo Litgrid reikalavimo atlyginti žalą. Tačiau nurodo, kad Ieškovo dalyvavimas kitoje civilinėje byloje ir procesinių dokumentų teikimas joje neturėjo ir negalėjo turėti jokios teisinės įtakos ieškinio senaties termino eigai reikalavimui, pareikštam šioje byloje. Be to, Ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas, todėl Ieškovas ne tik turėjo žinoti apie sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, bet ir gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.
Atsakydama į ieškinio argumentą, kad į draudėjo sąvoką, be kita ko, patenka ir su draudėju ar apdraustuoju susiję asmenys, taip pat privalantys vykdyti pareigas, nustatytas draudėjui, Atsakovė teigia, kad šios dvi sąvokos negali būti tapatinamos. Pagal Vandens transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo taisykles sąvoka „su draudėju ir/ar apdraustuoju susijusių asmenų“ įtraukta tam, kad būtų aiškiai apibrėžta, kad tam tikrais atvejais draudėjo pareigų vykdymas negali būti apeinamas per kitus, trečiuosius asmenis. Taip pat nurodo, kad taisyklėse nėra nuostatos, kuri numatytų, jog su draudėju ar apdraustuoju susiję asmenys įgyja savarankišką draudėjo ar apdraustojo statusą ir tampa draudimo sutarties subjektais. Atvirkščiai, taisyklių struktūra patvirtina, kad ši sąvoka atlieka atsakomybės ir pareigų priskyrimo draudėjui mechanizmo funkciją, bet negali būti laikoma draudimo apsaugos išplėtimo pagrindu. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-1145-1097/2024 duomenimis, T. A. J. P. (T. A. J. P.) civilinė atsakomybė neperėjo draudėjai G. M. ir negali būti nei faktiškai, nei teisiškai verčiama į draudėjo civilinę atsakomybę per taisyklėse esančią „su draudėjo ir/ar apdraustuoju susijusių asmenų“ sąvoką.
Atsakovė užsimena, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 108 straipsnį bei 110 straipsnio 1 dalį savarankišką reikalavimą draudikui dėl draudimo išmokos gali reikšti tik draudėjas, apdraustasis ar nukentėjęs trečiasis asmuo, tačiau tik tais atvejais ir tokia apimtimi, kiek tai siejama su draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimu. Asmuo, kuris nepatenka į draudėjo, apdraustojo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens kategorijas, neturi materialinės teisės reikšti reikalavimo draudikui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigia, kad iš esmės sutinka su Ieškovo nurodomu teisiniu pagrindu, Ieškovo prašymu atnaujinti senaties terminą ir prašo ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 tiesiogiai už 32 146,61 Eur žalos atlyginimą Litgrid yra atsakingas pats Ieškovas, kuris privalo įvykdyti teismo nutartį, tačiau Litgrid neprieštarauja, kad išnagrinėjus bylą, Ieškovo reikalavimas būtų tenkinamas, nes draudimo išmokos priteisimas lemia Litgrid galimybę gauti jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimą.
Paaiškina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 buvo išnagrinėtas ginčas dėl Ieškovo Litgrid padarytos žalos atlyginimo. Šia nutartimi Litgrid ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteista iš Ieškovo 32 146,61 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų 2025 m. gegužės 30 dienai susidarė 2 446,42 Eur. Taip pat minėta teismo nutartimi iš Litgrid buvo priteista 3 320,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 1 957 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. 2025 m. birželio 5 d. raštu Litgrid į savo 34 593,03 Eur reikalavimą (32 146,61 Eur + 2 446,42 Eur) įskaitė Ieškovui priteistus 5 277,66 Eur ir reikalavo sumokėti 29 315,37 Eur. Ieškovas šio reikalavimo vis dar nėra įvykdęs, priverstinio skolos išieškojimo Litgrid nepradėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nesutinka su Ieškovo argumentu, kad Litgrid teikė pretenziją Atsakovei, tačiau Atsakovė 2022 m. vasario 9 d. pateikė atsakymą tik G. M.. Pažymi, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo Litgrid pareiškė 2021 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), šį raštą išsiųsdamas Litgrid tuo metu žinomais elektroninio pašto adresas tiesiogiai G. M., T. N. ir T. A. J. P. (T. A. J. P.). 2021 m. lapkričio 22 d., atsakydama į reikalavimą, G. M. nesutiko atlyginti žalos, nes dėl padarytos žalos ji nėra kalta - įvykio metu jachtos nevaldė. Pati G. M. kreipėsi į jachtą apdraudusią Atsakovę, kuri 2022 m. vasario 9 d. atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė, tirdama įvykį, 2021 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Litgrid dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Litgrid 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakymą Atsakovei. Pats T. A. J. P. (T. A. J. P.) neatsakė į Litgrid pretenziją, nesusisiekė pats po įvykio su Litgrid, siekdamas išspręsti žalos atlyginimo klausimą taikiai, iki kol nebuvo pareikštas ieškinys.
Pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas byloje pateikė dubliką, kuriame nurodo mažinantis reikalavimą - prašo įpareigoti Atsakovę sumokėti Litgrid 31 846,61 Eur draudimo išmoką ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 32 146,61 Eur sumos, skaičiuojanti nuo civilinės bylos Nr. e2-1145-1097/2024 iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Papildomai nurodo, kad Ieškovas nebūtų galėjęs suformuoti ieškinio dalyko ar pagrindo Atsakovei anksčiau nei teismas išsprendė ginčą tarp jo ir Litgrid. Kadangi tuo metu vyko civilinė byla Nr. e2-1145-1097/2024, kurioje priimtą sprendimą Ieškovas apskundė apeliaciniam, o vėliau – ir kasaciniam teismui, o taip pat 78 procentai ieškinio reikalavimo buvo atmesta, kas davė Ieškovui pagrindą tikėti, kad bylą jis gali laimėti, Ieškovas negalėjo lygiagrečiai teikti ieškinio Atsakovei, nes jo paties vertinimu žala Litgrid iš jo neturėjo būti priteista. Paaiškina, kad Ieškovas galėjo teikti regresinį ieškinį po to, kai teismas nustatys, ar Litgrid ieškinys Ieškovui turi būti atmestas bet kuria apimtimi. Todėl Atsakovė buvo traukta į bylą trečiuoju asmeniu ir ji galėjo tikėtis, kad jeigu T. A. J. P. (T. A. J. P.) nelaimėtų bylos, ateityje teiktų regresinį ieškinį Atsakovės atžvilgiu. Ieškinio senatis buvo pažeista, nes tai buvo padaryta dėl svarbių priežasčių – tam, kad būtų maksimaliai sumažinti nuostoliai. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 Atsakovė pasirinko pasyvią pozicija, o ne aktyviai gynė savo teises.
Aptardamas sąvoką „su draudėju ir/ar apdraustuoju susiję asmenys“, Ieškovas nurodo, kad taisyklių punktai 1.2 ir 1.2.1 sudaro įspūdį, kad 1.2.1 punktas yra pratęsimas 1.2 punkto – kiekvienam asmeniui turi būti suprantama, kad išvardyti asmenys patenka į draudėjo sąvoką. Kitu atveju, tokia pasirinkta draudimo taisyklių struktūra vartotojo ar bet kurio asmens, kuris nesudarinėjo šių taisyklių, o prie jų prisijungė, būtų klaidinanti.
Nurodo, kad trečiasis asmuo G. M. taip pat turėjo suprasti, kad draudimas apima ir kitų jachtos valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, nes ji kreipėsi dėl draudimo išmokos, nors savęs nelaikė atsakinga už draudiminį įvykį. Ieškovo žiniomis, dažnu atveju laivą valdydavo ne pati G. M., o T. N.. Taigi G. M., sudarydama laivo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tikėjosi, kad draudimo polisas dengia ir rizikas, kurios gali kilti, kai laivą faktiškai valdė ne ji pati, o T. N. ar kiti tretieji asmenys.
Byloje Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo Ieškovo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Papildomai nurodo, kad pareikštas reikalavimas šioje byloje nėra regresinis. Nagrinėjamu atveju reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių – iš draudimo sutarties ir joje įtvirtintos draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Tokie santykiai iš esmės yra pirminiai draudimo santykiai tarp draudiko ir draudėjo, o ne antriniai, regresiniai santykiai tarp prievolę įvykdžiusio asmens ir skolininko. Regresui būtina prielaida yra pagrindinės prievolės įvykdymas – kol prievolė nėra įvykdyta, tol regresinė prievolė nėra atsiradusi. Šiuo atveju Ieškovas nurodo, kad nėra atlyginęs Litgrid priteistos žalos. Tai reiškia, kad regresinė prievolė nėra atsiradusi, nes nėra jos esminės atsiradimo sąlygos – pagrindinės prievolės įvykdymo.
Ieškovo gynyba byloje pagal Litgrid ieškinį dėl žalos atlyginimo ir šioje byloje pareikštas reikalavimas draudikui dėl draudimo išmokos yra skirtingi, netapatūs materialieji teisiniai reikalavimai, kylantys iš skirtingų teisinių santykių. Todėl Ieškovo dalyvavimas civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 negalėjo nei sustabdyti, nei nutraukti ieškinio senaties termino šioje byloje pareikštam reikalavimui. Vien tai, kad Ieškovas tikėjosi laimėti bylą prieš Litgrid ir sumažinti priteistinos sumos dydį, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant senaties pradžios ar eigos klausimą. Be to, argumentas, kad Atsakovė galėjo tikėtis būsimo ieškinio, taip pat nėra teisiškai reikšmingas. Ieškinio senaties instituto taikymas nepriklauso nuo kitos šalies subjektyvių lūkesčių ar nuo to, ar ji buvo informuota apie būsimą ginčą. Senaties terminus, jų pradžią, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuojančios normos yra imperatyvios. Pažymi, kad Ieškovo pozicija, siejanti ieškinio senaties termino pradžią su galutiniu kitos bylos rezultatu, prieštarauja draudimo veiklos teisiniam reguliavimui. Draudimo veikla grindžiama techninių atidėjimų (rezervų) sudarymu, o tokie rezervai negali būti laikomi neapibrėžtai ilgą laiką dėl potencialių, bet dar nepareikštų reikalavimų.
2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė Natalja Drobitko papildomai teigė, kad Ieškovas po įvykio bendravo su trečiaisiais asmenimis dėl įvykio, jis turėjo supratimą, kad jachta yra apdrausta, žinojo, kad draudėja yra G. M., nurodė, kad jokios oficialios pretenzijos iš Litgrid negavo.
2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu Atsakovės atstovė Neringa Petrauskaitė papildomai teigė, kad 1.2 ir 1.2.1 taisyklių punktai yra taikomi asmenims, už kuriuos draudėja būtų atsakinga (įgulos nariai, darbo kolegos ir kt.). Kadangi Ieškovo ir G. M. atsakomybės santykiai nesaistė, todėl šiais punktais vadovautis būtų nekorektiška.
2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. M. – N. pažymėjo, kad sudarant draudimą tikėjosi, kad draudimas galios ne tik draudėjui, tačiau visiems kitiems asmenims, teisėtai valdantiems ir vairuojantiems laivą. Jeigu būtų žinoję, kad yra sąlygos, kad trečiajam asmeniui padarius avariją ar įvykus kitai nelaimei draudimas nebūtų išmokamas, nebūtų pasiūlę Ieškovui laivu plaukioti vieniems. Pažymėjo, kad po įvykio nutrūko ryšys su Ieškovu.
2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. N. paantrino G. M. – N..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. M. – N. kaip draudėja 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė laivų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove kaip draudike (toliau – ir Sutartis), kuria buvo apdrausta draudėjos civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl žalos, padarytos jų sveikatai (gyvybei) ir/ ar turtui, dėl draudėjos kaltės ar veiklos, susijusios su vandens transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Jachta), eksploatavimu. Sutartyje draudimo laikotarpis nurodytas nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d., draudžiamos rizikos – atsakomybė už žalą, padarytą dėl vandens ar jame esančio turto užteršimo, išsipylus iš apdraustos vandens transporto priemonės (laivo ar kt.) naftai arba kitiems teršalams, atsakomybė už žalą, padarytą fiziniams asmenims (išskyrus apdraustos vandens transporto priemonės (laivo ar kt.) įgulos narius), atsakomybė už apdrausto laivo susidūrimą su kitomis vandens transporto priemonėmis (laivais ar kt.), atsakomybė už plaukiojančių ir nejudančių objektų sugadinimą, nuostolių išvengimo ir/arba jų sumažinimo išlaidos, draudimo galiojimo teritorija – Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys, Baltijos jūra, draudimo suma - 35 000 Eur. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad jos pagrindas – Vandens transporto priemonių (laivų ar kt.) savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 035.1. Sutarties sudarymo metu Jachtos bendrasavininkais buvo trečiasis asmuo G. M. – N. ir T. N..
Iš į bylą pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 pagal atsakovo T. A. J. P. (T. A. J. P.) ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, T. N. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Litgrid“ ieškinį atsakovui T. A. J. P. (T. A. J. P.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. N., G. M., AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veiklą vykdanti per filialą, nustatyta, kad 2020 m. spalio 25 d. 11 val. 11 min. T. A. J. P. (T. A. J. P.), kaip Jachtos kapitono, valdoma Jachta, plaukdama Klaipėdos jūrų uosto akvatorija link Nidos, tarp uosto krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kiaulės Nugaros salos, stiebu kliudė elektros linijos Marios-Juodkrantė I, II laidus tarp atramų Nr. 18-19. Dėl šių T. A. J. P. (T. A. J. P.) veiksmų jam kilo civilinė atsakomybė, dėl ko Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 iš atsakovo T. A. J. P. (T. A. J. P.) ieškovės AB „Litgrid“ naudai buvo priteista 32 146,61 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 32 146,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 kasacine tvarka nebuvo peržiūrėta, įsiteisėjo jos priėmimo dieną.
2025 m. birželio 11 d. Ieškovas per atstovę kreipėsi į Atsakovę dėl draudimo išmokos pagal Sutartį išmokėjimo, nurodydamas, kad jis neprieštarauja, jog žala būtų atlyginta tiesiogiai AB „Litgrid“, prieš tai informavus Ieškovą. Atsakydama į šį Ieškovo kreipimąsi, Atsakovė 2025 m. birželio 18 d. nurodė, kad mokėti draudimo išmoką pagal Sutartį neturi teisinio pagrindo, taip pat pažymėjo, kad savo poziciją yra išdėsčiusi atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025. Pakartodama šią poziciją, Atsakovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. pas Atsakovę buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2021 m. lapkričio 8 d. buvo gauta AB „Litgrid“ pretenzija dėl 2020 m. spalio 25 d. įvykio su Jachta. Tuo pagrindu buvo pradėta administruoti žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei suadministravus žalos bylą 2022 m. vasario 9 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apie priimtą sprendimą buvo informuota AB „Litgrid“ ir draudėja. Po pranešimo pateikimo jokių pretenzijų teisės aktų nustatyta tvarka gauta nebuvo, todėl žalos bylos administravimas buvo nutrauktas ir ji uždaryta.
Iš į bylą pateikto 2022 m. vasario 9 d. Atsakovės sprendimo nustatyta, kad Atsakovė, atlikusi faktinių aplinkybių, dokumentų ir gautos informacijos analizę, padarė išvadą, jog tarp Jachtos bendrasavininkės G. M. ir Jachtos kapitono T. A. P. (T. A. P.) susiformavo panaudos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1, 2 dalį, 6.639 straipsnį, civilinė atsakomybė G. M. (panaudos davėjai) nekyla, nes už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį atsako panaudos gavėjas (Jachtos kapitonas T. A. P.). Atitinkamai šiame sprendime Atsakovė nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Litgrid paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Litgrid pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo G. M., T. N. ir T. A. P. (T. A. P.), prašydama geranoriškai atlyginti Litgrid 146 701,44 Eur žalą. Į šią pretenziją 2021 m. lapkričio 22 d. raštu atsakė G. M. ir T. N., nurodydami, kad jie su ja nesutinka. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad ši pretenzija Ieškovui buvo įteikta. Iš Litgrid paaiškinimų nustatyta, kad Ieškovas į pretenziją neatsakė, po įvykio pats į Litgrid, siekdamas išspręsti žalos atlyginimo klausimą taikiai, iki kol Litgrid nepateikė ieškinio teismui, nesikreipė. Ieškinį ieškovui dėl 146 701,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo Litgrid teismui pateikė 2023 m. spalio 23 d.
Byloje nėra ginčo, tą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 turinys, kad su Litgrid pareikštu ieškiniu Ieškovas nesutiko iš esmės, jo civilinę atsakomybę dėl Litgrid nurodomos kaip patirtos žalos, jam valdant Jachtą ginčo įvykio metu, neigė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.987 straipsnis numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.254 straipsnis numato, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės sutartį.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo G. M. – N. su Atsakove sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl to, kieno turtinius interesus trečiasis asmuo G. M. – N. siekė apdrausti Sutartimi ir kieno interesus Atsakovė apdraudė.
Iš trečiojo asmens G. M. – N. paaiškinimų nustatyta, kad kreipdamasi dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo ji siekė apdrausti ne tik savo, bet ir bet kurio kito asmens, kuris valdys Jachtą, civilinę atsakomybę. Netikėti tokiais trečiojo asmens G. M. – N. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Sutarties objektu yra Jachta – didesnio pavojaus šaltinis. Jachta nuosavybės teise priklauso(ė) ne tik trečiajam asmeniui G. M. – N., bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teise trečiajam asmeniui T. N.. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo T. N., kuris teismo posėdyje nurodė taip pat ne kartą valdęs Jachtą, būtų atskirai sudaręs tokio pobūdžio civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Priešingai, jis paantrino G. M. – N., kad sudaryta Sutartimi yra apdrausta ir jo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. M. – N. nurodė, kad ji nebūtų davusi valdyti Jachtos Ieškovui, jeigu ji žinotų, kad Sutartis neapima Ieškovo civilinės atsakomybės dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos valdant (eksploatuojant) Jachtą. Įvykus įvykiui, trečiasis asmuo G. M. - N., būdama įsitikinusi, kad Sutartimi buvo apdrausta taip pat Ieškovo, valdžiusi Jachtą, civilinė atsakomybė, kreipėsi į Atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Atsakovė gi, nesutikdama su tuo, remiasi Sutartyje esančia nuoroda, kad draudimo objektu yra būtent draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl žalos, padarytos jų sveikatai (gyvybei) ir turtui, dėl draudėjo kaltės ar veiklos, susijusios su vandens transporto priemonių (laivų ar kt.) eksploatavimu, taip pat tuo, kad pagal Atsakovės Vandens transporto priemonių (laivų ir kt.) savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 035.1, galiojančias nuo 2019 m. liepos 1 d. (toliau – ir Taisyklės), draudėju yra nurodomas asmuo, kuris kreipėsi į BTA dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam BTA pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su BTA savo ir kitų asmenų naudai.
Teismas sutinka ir dėl to ginčo byloje nėra, kad Sutartį su Atsakove kaip draudėja sudarė trečiasis asmuo G. M. – N.. Tačiau teismas nesutinka, jog Sutartyje Atsakovė aiškiai nurodė, kad ji draudžia išimtinai tik trečiojo asmens G. M. – N. kaip draudėjos civilinę atsakomybę. Tokią išvadą, teismo vertinimu, paneigia Taisyklės, ką iš dalies pripažįsta ir pati Atsakovė, jas aiškindama savaip.
Taisyklės draudimo sutartį apibrėžia kaip susitarimą tarp BTA ir draudėjo, pagal kurį draudėjas įsipareigoja sumokėti draudimo sutartyje nustatytais terminais sutarto dydžio draudimo įmoką, vykdyti kitas draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas, o BTA įsipareigoja mokėti draudimo išmoką asmeniui, nurodytam draudimo sutartyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, sutinkamai su draudimo sutarties nuostatomis (Taisyklių 1.9 punktą). Draudėją, kuris draudimo sutartį gali sudaryti tiek savo, tiek kitų asmenų naudai, pačios Taisyklės apibrėžia ne kaip išimtinai konkretų asmenį, nurodytą draudimo sutartyje, bet ir su juo susijusius asmenis, atskiriamus pagal konkrečius Taisyklėse nurodytus požymius arba atskirai kaip asmenis įvardintus sutartyje, privalančius vykdyti pareigas, nustatytas draudėjui (Taisyklių 1.2, 1.2.1 punktai). Tokiems asmenims pačios Taisyklės priskiria asmenis, kurie gyvena kartu su draudėju, asmenis, kurie atsakingi už draudimo objektą pagal susitarimą su draudėju, asmenis, kurie turi draudimo interesą kartu su draudėju arba kitus asmenis, nurodytus draudimo sutartyje, asmenis, susijusius su draudėju darbo, paslaugų teikimo ir kitokiais teisiniais santykiais bei turinčius pareigą veikti sutinkamai su saugumo reikalavimais. Taigi tai, kad pačios Taisyklės, įvardindamos su draudėju susijusius asmenis, o ne reikalaudamas juos visais atvejais atskirai nurodyti (išvardyti) draudimo sutartyje, būtent ir patvirtina, kad draudėjas, būdamas laivo bendraturčiu, pagal Taisykles sudarydamas draudimo sutartį su BTA automatiškai apdraudžia ne tik savo kaip draudėjo civilinę atsakomybę, bet ir kito bendraturčio (asmens, turinčio draudimo interesą kartu su draudėju, Taisyklių 1.2.1 punktas), taip pat teisėto laivo valdytojo (asmens, susijusio su draudėju darbo, paslaugų ar kitokiais teisiniais santykiais, bei turinčio pareigą veikti sutinkamai su saugumo reikalavimai, Taisyklių 1.2.1 punktą) civilinę atsakomybę. Tokį Taisyklių aiškinimą patvirtina ir Taisyklių pavadinimas, kuris yra ne Vandens transporto priemonių (laivų ir kt.) savininkų civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 035.1, bet Vandens transporto priemonių (laivų ir kt.) savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 035.1, į ką pagrįstai apeliuoja Ieškovas, tretieji asmenys.
Atsakovė gi šią Taisyklių 1.2.1 punkto nuostatą aiškina taip, kad draudėjui priskiriami tik tie asmenys, nurodyti Taisyklių 1.2.1 punkte pagal požymius, už kurių padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako pats draudėjas. Būtent dėl to Atsakovė Ieškovo nepriskiria asmeniui, susijusiam su trečiuoju asmeniu G. M. – N. kaip draudėja pagal Taisyklių 1.2.1 punktą, nes pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas už tretiesiems asmenims, valdant laivą, padarytą žalą atsako ieškovas kaip panaudos gavėjas ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, o ne trečiasis asmuo G. M. – N. kaip panaudos davėja. Teismas su tokiu Taisyklių aiškinimu nesutinka, nes jis visiškai neatitinka Taisyklių 1.2.1 punkto raidės - tokie su draudėju susijusių asmenų požymiai - draudėjui kylanti pareiga atsakyti už susijusių asmenų padarytą žalą, apskritai nėra įvardinti Taisyklių 1.2.1 ar kitame punkte.
Teismas taip pat nesutinka su Atsakovės pozicija, kad Ieškovo, trečiųjų asmenų teikiamas Taisyklių aiškinimas prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo esmei, nes pagal Draudimo įstatymą draudžiamasis įvykis siejamas su konkretaus subjekto arba apdraustojo civilinės atsakomybės draudimu.
Draudimo įstatymo, reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, 107 straipsnyje įtvirtinta, kad draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe. Taigi tai, kad Taisyklių 1.2.1 punkte nurodyti su draudėju susiję asmenys (pagal konkrečius požymius arba konkrečiai nurodyti draudimo sutartyje), Taisyklėse tiesiogiai neįvardijami apdraustaisiais, o priskiriami pačiam draudėjui, neeliminuoja to, kad jų civilinė atsakomybė, draudėjui sudarant draudimo sutartį būtent pagal šias Taisykles, taip kaip jos yra suformuluotos Taisykles parengusios ir trečiajam asmeniui G. M. – N. pasiūliusios atsakovės, taip pat yra apdraudžiama, dėl ko jie tampa apdraustaisiais. Jokia kita Taisyklių 1.2.1 punkto prasmė jose neatskleidžiama. To nepagrindė ir Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl aiškinti šį Taisyklių 1.2.1 punktą kitaip, nei nurodyta anksčiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes tai keltų abejones dėl šios Taisyklės sąlygos tikslo ir prasmės, kas bet kuriuo atveju lemtų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymą. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Įvertinęs tai, teismas konstatuoja esant įrodyta, kad 2020 m. spalio 15 d. įvykusio įvykio, kurio metu Ieškovas, valdydamas Jachtą, sukėlė žalą Litgrid, Ieškovo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl žalos, padarytos jų turtui, dėl Ieškovo kaltės ar veiklos, susijusios su Jachtos eksploatavimu, buvo apdrausta Atsakovės Sutartimi (Taisyklių 1.2.1 punktas, Draudimo įstatymo 107 straipsnis).
CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynimo būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors taisyklė, kad asmuo gali kreiptis į teismą tik gindamas savo paties pažeistą teisę, paprastai reiškia, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl priteisimo, turi reikalauti priteisti atitinkamą sumą būtent jam, o ne kitam asmeniui, ši taisyklė nėra be išimčių ir priklauso nuo ginčo šalis siejančių materialinių santykių pobūdžio. Viena iš tokių išimčių gali būti atvejai, kai reiškiamas reikalavimas pagal sutartį trečiojo asmens naudai. Tiek teisės doktrinoje, tiek kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės draudimo sutartys priskiriamos sutartims trečiojo asmens naudai. Pagal CK 6.191 straipsnio, reglamentuojančio sutartį trečiojo asmens naudai, 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-823/2025).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos nepadariusiam, bet už ją atsakingam (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010). Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, tiek draudėjas, tiek žalą patyręs asmuo (naudos gavėjas) turi materialinį teisinį suinteresuotumą draudimo išmokos išmokėjimu. Draudėjas, pareikšdamas reikalavimą draudimo bendrovei, siekia, kad jo turtinę prievolę atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą įvykdytų draudimo bendrovė, apdraudusi civilinę atsakomybę, ir tokiu būdu jo prievolė trečiajam asmeniui pasibaigtų tinkamu įvykdymu. Reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovas reikalauja, kad atsakovė įvykdytų iš draudimo sutarties kylančią prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), ir kaip draudimo sutarties šalis turi teisinį interesą, kad toks reikalavimas būtų patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-823/2025).
Nagrinėjamu atveju Ieškovas ieškiniu, ieškinio dalyką patikslinęs dublike, reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę sumokėti 31 846,61 Eur draudimo išmoką Litgrid ir 5 procentų metines palūkanas nuo 32 146,61 Eur sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos Nr. e2-1145-1097/2024 iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokį reikalavimą Ieškovas, būdamas apdraustuoju, kildina iš jį su Atsakove saisčiusios Sutarties, reikalaudamas, kad Atsakovė įvykdytų iš Sutarties jai kylančią prievolę atlyginti turtinę žalą Litgrid dėl draudžiamojo įvykio, nes ją įvykdyti pats Ieškovas dėl finansinių lėšų stokos neturi galimybės.
Įvertinęs aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad toks Ieškovo pasirinktas jo pažeistų teisių gynybos būdas yra leistinas įstatymo. Jo kaip leistino, iš esmės neginčijo ir Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu, savo poziciją grįsdama tik tuo, kad Ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti būtent 31 846,61 Eur draudimo išmoką, taip pat nepagrįstai prašo įpareigoti Atsakovę atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas. Šiuos Atsakovės argumentus teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais.
Ieškovas sumą, kurią prašo įpareigoti sumokėti Atsakovę Litgrid, - 31 846,61 Eur, apskaičiuoja iš įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 Litgrid naudai priteistos 32 146,61 Eur sumos atimdama besąlyginę 300 Eur išskaitą (32 146,61 Eur – 300 Eur). Atsakovė gi prašo įvertinti tai, kad Litgrid, teikdama atsiliepimą byloje, nurodė kitokią (mažesnę) sumą, kurią Ieškovas yra skolingas Litgrid pagal minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2025m. gegužės 15 d. nutartį, t. y. 29 315,37 Eur.
Iš Litgrid pateikto atsiliepimo nustatyta, kad iš Ieškovo Litgrid naudai priteista suma iš tikrųjų yra sumažėjusi, nes įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 Litgrid, paskaičiavusi ieškovo mokėtinas procesines palūkanas iki 2025 m. gegužės 30 d., atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Būtent Litgrid paskaičiavus procesines palūkanas iki 2025 m. gegužės 30 d., Ieškovo skola buvo 34 593,03 Eur (32 416,61 Eur + 2 446,42 Eur), o Ieškovo naudai iš Litgrid buvo priteista 5 277,66 Eur (3 320,66 Eur + 1 957 Eur) bylinėjimosi išlaidų, todėl atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą skola sumažėjo iki 29 315,37 Eur (34 593,03 Eur – 5 277,66 Eur). Nurodytos aplinkybės, įvertinus CK 6.54 straipsnio 2 dalį, liudija, kad Ieškovo neįvykdyta prievolė trečiajam asmeniui sudaro ne jo nurodomą 31 846,61 Eur sumą, o 29 315,37 Eur sumą.
Draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 punkte įtvirtinta, kad naudos gavėjas – tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo trečiojo skirsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, 110 straipsnio 1 dalį, draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.
Taigi, įvertinęs tai, kad Ieškovas, priešingai nei jis nurodo, yra atlyginęs dalį iš jo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 priteistos žalos – 2 831,24 Eur, Litgrid, teismas konstatuoja, kad Ieškovas turi teisę reikalauti Atsakovę atlyginti Litgrid tik Ieškovo neatlygintą žalą, kuri siekia 29 315,37 Eur.
Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti Atsakovę sumokėti Litgrid ne tik iš Ieškovo Litgrid naudai priteistą žalos atlyginimą, bet ir procesines palūkanas. Teismo vertinimu, šis Ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas keliais aspektais. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Ieškovas jau yra sumokėjęs Litgrid procesines palūkanas, paskaičiuotas iki 2025 m. gegužės 30 d. – 2 446,42 Eur (Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 20025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 iš Ieškovo Litgrid naudai priteistos procesinės palūkanos, teismo vertinimu, pagal Taisykles apskritai nepatenka į draudimo išmokos sumą, nes pagal draudžiamą riziką dėl atsakomybės už plaukiojančių ir nejudančių objektų sugadinimą atsakovė Taisyklėse įsipareigojo atlyginti tik žalą, kurią turi apmokėti draudėjas tretiesiems asmenims už tai, kad apdrausta vandens transporto priemonė pažeidė, sugadino plaukiojantį, nejudamą ar kitą objektą, išskyrus vandens transporto priemonė (Taisyklių Specialios dalies 3.3.4.1 punktas). Procesinės palūkanos į tokią žalą nepatenka, nes jos susiję su Ieškovo delsimu vykdyti žalos atlyginimo prievolę, o ne pačia žala plaukiojančiam ir nejudančiam objektui. Tiesa, iš Sutarties sąlygų matyti, kad ja buvo apdrausta taip pat nuostolių išvengimo ir/arba jų sumažinimo rizika, kuriai procesinės palūkanos galėtų būti priskirtos, nes jos buvo nulemtos to, kad ieškovas dėjo pastangas sumažinti nuostolių dydį (įrodyti Litgrid reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą teismine tvarka). Tačiau vertinant Taisyklių 3.3.1 punktą ši rizika Sutartimi buvo susieta aiškiai tik su laivo savininku, ne valdytoju, todėl ieškovo atžvilgiu netaikytina.
CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.
Atsakovė byloje prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu prašo Ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas su reikalavimu taikyti ieškinio senatį nesutinka, nurodydamas, kad jis jo nėra praleidęs.
CK 1.127 straipsnis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (1 dalis). Tačiau atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.127 straipsnio 7 dalis numato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Nagrinėjamu atveju tarp Ieškovo ir Atsakovės iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo reiškiamam reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes šį reikalavimą Ieškovas kildina iš draudimo teisinių santykių su Atsakove. Tarp šalių kilo ginčas, nuo kada ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas.
CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo, kada draudikas atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) arba nepateikia jokio atsakymo į pretenziją per Draudimo įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 48 punktas).
Atsakovė teigia, kad Ieškovas apie jo teisę į ieškinį sužinojo vėliausiai 2024 m. kovo 28 d., nes tą dieną jis civilinėje byloje Nr. e2-1145-1097/2024 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nors draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, būtina nustatyti, ar draudiko atsisakymas atlyginti žalą yra pagrįstas. Teismas sutinka su Atsakove, kad 2024 m. kovo 28 d. pripažintina diena, kuomet Ieškovas turėjo žinoti, jog atsakovė yra priėmusi sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl ginčo įvykio Litgrid. Tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka teigti, kad būtent šią dieną atsirado ir Ieškovo teisė reikalauti, kad Litgrid draudimo išmoką sumokėtų Atsakovė.
Tokią išvadą teismas grindžia Taisyklių nuostatomis. Taisyklių bendrųjų nuostatų 9.1 punktas numato, kad draudimo išmoką BTA išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Taisyklių specialiosios dalies 6.2 punktas numato, kad draudėjas, norėdamas gauti draudimo išmoką, privalo pateikti šiuos dokumentus: kompetentingos institucijos pažymą apie draudžiamąjį įvykį, jo priežastis ir aplinkybes, nukentėjusiojo asmens pretenziją su nuostolių įvertinimu ir nurodytu jų dydžiu, įsiteisėjusį teismo sprendimą, taikos sutartį ar skubiai vykdytiną teismo sprendimą dėl draudėjui pareikšto ieškinio atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, kitus įvykio tyrimui reikšmingus dokumentus. Pagal Taisyklių bendrosios dalies 1.17 punktą draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus BTA turi privalo mokėti išmoką. Gi pagal Taisyklių specialiosios dalies 3.2.1 punktą draudžiamasis įvykis yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba draudikui raštu pritarus, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, arba kompromisiniu susitarimu pripažintos pagrįstomis trečiųjų asmenų pretenzijos, jeigu jos buvo pareikštos dėl žalos, padarytos draudėjo veika, susijusia su vandens transporto priemonės eksploatacija. Nurodytos Taisyklių nuostatos leidžia teigti, kad Ieškovo teisės reikalauti, kad Atsakovė sumokėtų draudimo išmoką, atsiradimas yra sąlygotas priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) dėl Ieškovui pareikšto ieškinio atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą arba bent jau kompromisinio susitarimo, kuriuo trečiojo asmens pretenzijos būtų pripažintos pagrįstos. Nagrinėjamu atveju kompromisinis susitarimas dėl Litgrid nebuvo priimtas, o teismo sprendimas įpareigojantis Ieškovą atlyginti Litgrid padarytą žalą įsiteisėjo tik 2025 m. gegužės 15 d. Todėl Ieškovo teisė į ieškinį, nepaisant to, kad apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką Ieškovas vėliausiai sužinojo 2024 m. kovo 28 d., negalėjo atsirasti anksčiau nei įsiteisėjo teismo sprendimas, įpareigojantis Ieškovą atlyginti Litgrid padarytą žalą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent taip ieškinio senaties pradžia kasacinio teismo praktikoje aiškinama ir tuo atveju, jeigu tiesioginį reikalavimą draudikui pareiškia nukentėjęs asmuo po to, kai draudėjas neatlygina jo naudai priteistos sumos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žalos atlyginimo reikalavimas teismine tvarka pareiškiamas draudėjui (žalą padariusiam asmeniui), draudžiamojo įvykio faktas – žalos atlyginimo prievolė ir žalos dydis – paaiškėja tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Todėl tuo atveju, kai žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas teismine tvarka, nėra pagrindo spręsti, jog asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką anksčiau, nei įsiteisėjo teismo sprendimas žalos atlyginimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020, 40, 42, 43 punktai).
Ieškinį šioje byloje Ieškovas pareiškė 2025 m. lapkričio 14 d., t. y. nesuėjus vienerių metų terminui nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 įsiteisėjimo 2025 m. gegužės 15 d. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, ieškovas šioje byloje nepraleido.
Teismas trumpai mano esant pagrindą atsakyti į Atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1145-1097/2024 negalėjo būti kliūtis Ieškovui reikšti reikalavimą Atsakovei teismine tvarka iki sprendimo pastarojoje byloje įsiteisėjimo. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka dėl kelių priežasčių.
Ieškovas byloje teigė ir dėl to ginčo byloje nėra, kad nuo pat ieškinio pareiškimo jam dienos jis nesutiko su jam pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir aktyviai nuo jo gynėsi. Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis numato, kad draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Taigi, nesant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo priteisti žalą Litgrid iš Ieškovo, teigti, kad Ieškovas, nei sumokėjęs, nei sutinkantis turintis pareigą mokėti žalą Litgrid, turėtų imtis veiksmų reikšti ieškinį draudikui, teismas neturi pagrindo. Tai prieštarautų teisminės gynybos esmei. Kita vertus, žinodamas tik apie Litgrid jam pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir atsakovės atsisakymą mokėti dėl to draudimo išmoką, Ieškovas negalėjo ginčyti tik Atsakovės atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju (kartu nereiškiant reikalavimo priteisti draudimo išmoką) negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 22, 32 punktai). Šių aplinkybių visuma tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad iki įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-184-464/2025 ieškovo teisė į ieškinį negalėjo atsirasti ir neatsirado.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, teismo vertinimu, esminės reikšmės ginčui išnagrinėti neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 707 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 2 500 Eur advokatų pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (2026 m. gegužės 26 d. DOK-78792). Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji patyrė 1 936 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (2026 m. gegužės 27 d. DOK-79484). Tretieji asmenys G. M. – N. ir T. N. pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jie patyrė po 314,60 Eur advokatės pagalbos išlaidų už jų interesų atstovavimą teisme (2026 m. gegužės 27 d. DOK-79412).
Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus nuo 32 146,61 Eur sumos iki 31 846,61 Eur sumos, todėl Ieškovui grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 4 Eur (707 Eur – 703 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Ieškovo ieškinys patenkintas 92/100 dalimi, o atmestas 8/100 dalimi. Todėl Ieškovui iš Atsakovės priteisiami 2 946,76 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ((703 Eur + 2 500 Eur) x 92/100), o Atsakovei iš Ieškovo priteisiami 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 936 Eur x 8/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys G. M. – N. ir T. N. neįstojo į bylą nė vienos iš šalių pusėje, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos tarp šalių, proporcingai pralaimėtai daliai: po 289,43 Eur (314,60 Eur x 92/100) bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims priteisiama iš Atsakovės, o likusios bylinėjimosi išlaidos – po 25,17 Eur (314,60 Eur – 289,43 Eur) iš Ieškovo (CPK 47 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybė patyrė 46,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios skirstytinos tarp šalių proporcingai pralaimėtos bylos daliai: 42,80 Eur (46,52 Eur x 92/100) šių išlaidų priteisiama iš Atsakovės, likusios išlaidos iš Ieškovo nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo T. A. J. P. (T. A. J. P.) ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, sumokėti 29 315,37 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių trijų šimtų penkiolikos eurų 37 ct) draudimo išmoką trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovui T. A. J. P. (T. A. J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 2 946,76 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, iš ieškovo T. A. J. P. (T. A. J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M. – N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 289,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 289,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M. – N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. A. J. P. (T. A. J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), 25,17 Eur (dvidešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. A. J. P. (T. A. J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), 25,17 Eur (dvidešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 42,80 Eur (keturiasdešimt du eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 2222. Mokėjimo pavedimą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Grąžinti ieškovui T. A. J. P. (T. A. J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), 4 Eur (keturis Eur) žyminio mokesčio (žyminio mokesčio kodas (duomenys neskelbtini)). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.