Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. A. J. P. (T. A. J. P.) ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, T. N. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“ ieškinį atsakovui T. A. J. P. (T. A. J. P.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. N., G. M., akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veiklą vykdantis per filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

Dėl kaltės kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti

22. Kita vertus, priešingai nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, į bylą pateiktos nuotraukos (9 t., b. l. 133, 138) leidžia įsitikinti, kad ant elektros laidų buvo įrengti apsauginiai įspėjamieji plastmasiniai žymekliai. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, įplaukęs į draudžiamą zoną, juos turėjo ir galėjo pastebėti. Faktą, kad ant Kiaulės Nugaros saloje esančių atramų buvo pritvirtinti dar ir įspėjamieji ženklai, taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai – nuotraukos, kuriose šie ženklai yra užfiksuoti. Ir nors, kaip tvirtina atsakovas, iš toli nebuvo įmanoma identifikuoti, kokio pobūdžio ženklas buvo šalia Kiaulės Nugaros salos, netoli nendrių, ir šie teiginiai atsakovo kaltės nepaneigia. Atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas jachtos valdytojas, plaukdamas jam nežinomuose vandenyse – Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje, kurioje laivybos sąlygos yra sudėtingesnės ir skiriasi nuo esančių atviruose vandenyse sąlygų, privalėjo atidžiai stebėti aplinką, įrengtus ženklus. Laivų greitis uosto akvatorijoje yra ribojamas ir negali būti didesnis kaip 8 mazgai (14,816 km/h) (Laivybos taisyklių 45 punktas), todėl atsakovas, pasitelkdamas papildomas priemones, pavyzdžiui, žiūronus, objektyviai galėjo susipažinti su akvatorijos, į kurią įplaukė, ypatumais bei joje tiek vandenyje, tiek sausumoje esančiais ženklais, taip pat turėjo pastebėti įspėjamuosius žymeklius ant elektros laidų, o kilus abejonėms dėl laivybos galimybių ar ženklų, kurių gerai nematė, reikšmės, galėjo pasinaudoti radijo ryšiu ir kreiptis į uosto kapitoną ar kitus atsakingus asmenis dėl informacijos suteikimo.

23. Apeliacinio skundo argumentai, kad papildomo vaizdinio ir garsinio žymėjimo įrengimas būtų padėjęs išvengti įvykio, kuris toje vietoje jau nebuvo pirmas, kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja. Dar du nuo 2014 metų atsitikę panašūs įvykiai neteikia jokio pagrindo pripažinti įspėjamųjų ženklų nepakankamumo fakto. Nėra abejonės, kad laivyba uoste yra gana intensyvi, į Nidą kiekvienais metais plaukia ne vienas pramoginis laivas, kai kurie jų, kaip ir atsakovas, pažeidžia nustatytus draudimus ir plaukia draudžiamojoje akvatorijoje. Todėl keli pavieniai įvykiai patys savaime negali lemti vertinimo, kad ženklų nėra pakankamai ar kad jie įrengti netinkamai.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal įstatymą preziumuojama atsakovo kaltė, kaip būtinoji jo civilinės atsakomybės sąlyga, nebuvo paneigta.

Dėl žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

25. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti žalos faktą, jos dydį ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad oro linijos elektros laidai buvo pažeisti jau ankstesniuose įvykiuose, už kuriuos jis nėra atsakingas, atitinkamai, nuostoliai tų laidų remonto išlaidų forma nėra priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad atsakovas plaukė neleistinoje vietoje. Ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

28. Viena vertus, atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės į bylą pateiktą 2020 m. lapkričio 19 d. 110 kV oro linijos Marios–Juodkrantė I, II laidų pažeidimo aktą (1 t., b. l. 26–29) yra pasirašęs tik vienas iš jame nurodytų komisijos narių. Kita vertus, šiame akte nurodytas aplinkybes, susijusias su oro linijos elektros laidų pažeidimu, patvirtina kiti į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, kurių pagrindu ir buvo surašytas šis aktas.

30. Apeliacinio skundo argumentai, kad laidų pažeidimai atsirado dėl ankstesnių įvykių, kurių fakto ieškovė ir neneigia, nesuponuoja teisėjų kolegijos išvados, jog nuostolių faktas nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas. Vien Neringos savivaldybei nutrauktas elektros energijos tiekimas patvirtina, kad 2020 m. spalio 25 d. įvykio metu žala buvo padaryta. Duomenų, kad energijos tiekimas Neringos savivaldybėje buvo sutrikęs dar iki aptariamo įvykio dėl kitų priežasčių, į nagrinėjamą bylą nepateikta.

Dėl nuostolių dydžio

32. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia ir netinkamai pirmosios instancijos teisme nustatyto nuostolių dydžio klausimą, teigdamas, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų apie jos patirtas remonto išlaidas neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir ar jie visi yra susiję su ginčo metu pažeistų laidų vientisumo atkūrimu. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su šia apeliacinio skundo dalimi, pažymi ir tai, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024, 41 punktas).

33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, susijusi su teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį, negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinam nuostolių atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 30 punktas). Tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo žalos faktą, o žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti, teismas gali nustatyti žalos dydį remdamasis objektyviais kriterijais.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, nebuvo nuosekli. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 146 701,44 Eur žalos atlyginimą, kurį grindė su rangovais viešojo pirkimo būdu sudarytomis 2020 m. spalio 2 d. sutartimi Nr. 20VP-SUT159, kurioje nustatyta darbų kaina – 74 559 Eur, ir 2021 m. sausio 14 d. sutartimi Nr. 21VP-SUT-9, kurioje nustatyta darbų kaina – 67 777 Eur. Dublike, atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime į ieškinį dėstomus argumentus, kad nurodytos sutartys sudarytos ir dėl kitų įvykių metu pažeistų laidų remonto, ieškovė pradinę poziciją pakeitė, teigdama, jog nors su atsakovu siejamo įvykio metu buvo pažeisti iš viso trys 110 kV oro linijos laidai, t. y. Marios–Juodkrantė I apatinis laidas fazė ,,B“, Marios–Juodkrantė II apatinis laidas fazė ,,B“ ir Marios–Juodkrantė II vidurinis laidas fazė ,,C“, vienas iš laidų, t. y. Marios–Juodkrantė II apatinis laidas fazė ,,B“, pažeidžiamas jau ne pirmą kartą. Kadangi 2020 m. gegužės mėn. jau buvo nustatytas šio laido pažeidimas, o įvykio kaltininkas nežinomas (nenustatytas), ieškovė atsisakė 74 559 Eur reikalavimo dalies dėl žalos, patirtos remontuojant šį laidą pagal 2020 m. spalio 2 d. sutartį, atlyginimo.

35. Patikslinusi reikalavimą, ieškovė jai prašė atlyginti 66 535,23 Eur žalą, kurios dydį grindė 2021 m. sausio 14 d. sudaryta remonto sutartimi, iš jos kainos atėmusi 1 241,77 Eur grįžtamųjų medžiagų (metalo laužo) vertę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ir patikslinusi reikalavimo sumą ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog visos remonto išlaidos yra susijusios su įvykio padarinių šalinimu, nepateikė. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nei iš 2021 m. sausio 14 d. sutarties (6 t., b. l. 1–10) turinio, nei iš 2021 m. gegužės 31 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto (9 t., b. l. 90) ar 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros (9 t., b. l. 72) nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti. Tiek sutartyje, tiek ir jos pagrindu išrašytuose kituose dokumentuose nurodyti tokie darbai – 110 kV oro linijos Marios–Juodkrantė I apatinio laido keitimo ir Marios–Juodkrantė II vidurinio laido remonto darbai, jų nedetalizuojant ir neįvardijant kiekvienos darbo ir medžiagų vertės.

36. Pagrindą daryti išvadą, kad ne visi pagal 2021 m. sausio 14 d. sutartį atlikti darbai gali būti susiję su 2020 m. spalio 25 d. įvykiu, teikia ir kiti byloje esantys, atsakovo apeliaciniame skunde aptarti įrodymai. Techninėje specifikacijoje (6 t., b. l. 32) nurodyta, kad projektinis keičiamo laido ilgis yra 1,85 km. Tiekėjo pateiktoje 2021 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje (9 t., b. l. 188) nurodytas laido ilgis – 3,62 km. Būtent ieškovei teko procesinė pareiga arba pateikti įrodymus, kad faktiškai reikėjo ir buvo panaudota daugiau, nei nurodyta techninėje specifikacijoje, laido, arba kad ji tiekėjui sumokėjo tik už dalį jo, todėl ir tokie apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

37. Be to, darbų pirkimo dokumentuose taip pat nurodyta, kad pagal sutartį turi būti atlikti tuščiavidurių gelžbetoninių stulpų gelžbetonio pažeidimo remonto darbai, į kuriuos, be kita ko, patenka jų padengimas nuo korozijos skirtomis medžiagomis, atramų tiesinimo, grunto sutankinimo prie atramų darbai ir kt. (6 t., b. l. 313–317). Tačiau byloje ieškovė įrodinėjo tik elektros laidų, bet ne jų atramų, esančių krante, pažeidimo faktą. Atitinkamai, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad atramų tiesinimo, grunto prie jų lyginimo, korozijos šalinimo darbai bei jiems patirtos išlaidos yra susijusios su 2020 m. spalio 25 d. įvykiu. Kokią dalį ieškovės rangovei sumokėtos 67 777 Eur kainos sudaro atlyginimas už paminėtus darbus, ieškovė teigė negalinti nurodyti, nes sąmata pagal pirkimo dokumentus nebuvo rengiama. Vadinasi, ieškovei nepateikus atliktų darbų sąmatos, nėra galimybės visiškai tiksliai identifikuoti, už kokius konkrečiai darbus ieškovė yra sumokėjusi tiekėjai 67 777 Eur, atitinkamai, nėra pagrindo ir sutikti su ieškove, kad visos šios išlaidos yra būtent atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.

38. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad laidų remonto darbai buvo atlikti dar iki šio ieškinio atsakovui pareiškimo, o pažeisti laidai jau utilizuoti. Todėl nėra objektyvių galimybių, pavyzdžiui, skiriant teismo ekspertizę, nustatyti, kokia sutartyje nurodyta darbų dalis yra susijusi su 2020 m. spalio 25 d. įvykiu, o kokia – galbūt nesusijusi. Kadangi tokia situacija yra susiklosčiusi dėl aplinkybių, susijusių su pačia ieškove (nebuvo rengiama būsimų darbų sąmata, ieškovė ilgą laiką – beveik 3 metus – nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl jai padarytos žalos atlyginimo, dėl ko sudėtingesnis tapo ir žalos bei jos dydžio įrodinėjimo procesas, iš karto po įvykio nesikreipė į jachtos ir jo valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką), jai ir tenka rizika, kad ne visos galbūt patirtos išlaidos gali būti atlygintos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, visiškai atmesti ieškinį dėl to, kad neįrodytas žalos dydis, negalima (žr. šios nutarties 49 punktą).

39. Teisėjų kolegija, pasinaudodama įstatymų leidėjo teismui suteikta diskrecijos teise nustatyti atlygintinos žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), įvertinusi padarinius, kurie atsirado dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų bei įrodymus apie ieškovės patirtus remonto kaštus, pripažįsta, kad visiško nuostolių atlyginimo principą atitiktų pusė pirmosios instancijos teismo priteistos nuostolių sumos, t. y. 32 146,61 Eur (64 293,22 Eur : 2). Ieškovė, pagal sudarytą remonto darbų sutartį ne tik pašalindama tiesioginius 2020 m. spalio 25 d. įvykio padarinius, bet ir suremontuodama atramas, jas sustiprinant, ištiesinant ir panašiai, neabejotinai patyrė mažiau išlaidų, nei būtų patyrusi rengdama du pirkimus atskirai (vieną –laidų remontui ir jų pakeitimui, kitą – atramų remontui).

Dėl ieškinio senaties termino

40. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą. PLĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, nustato darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams, taip pat reglamentuoja kitus civilinius teisinius santykius, susijusius su laivyba jūra tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos, padarytos jos nekilnojamajam turtui – elektros tinklams, atlyginimo. Pareikštas reikalavimas nėra susijęs nei su krovinių, nei su keleivių ir (ar) bagažo vežimu ar jiems padaryta žala.

41. Atsakovo įvardytoje teisės normoje – PLĮ 75 straipsnio 7 dalies 2 punkte – nurodyta, kad reikalavimams dėl nuostolių, padarytų susidūrus laivams, atlyginimo taikomas 2 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo laivų susidūrimo dienos. Tačiau šiuo atveju žala nebuvo padaryta susidūrus laivams, todėl PLĮ 75 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytas ieškinio senaties terminas bei jame nustatytas jo eigos pradžios momentas taip pat nėra aktualūs, juolab kad to paties PLĮ 75 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad reikalavimams, kuriems ieškinio senaties terminai šiame specialiame įstatyme nenumatyti, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas CK. Kadangi PLĮ 75 straipsnyje nėra nurodyti ieškinio senaties terminai ir jų skaičiavimo taisyklės tais atvejais, kai pramoginis laivas (jachta), naudojamas asmeniniais, o ne komerciniais tikslais, sugadina svetimą nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikytinas būtent CK įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, yra teisėta ir pagrįsta.

42. Nėra pagrindo sutikti ir su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės reikalavimas pagal PLĮ 62 straipsnį laikytinas privilegijuotu, todėl jam taikytinas PLĮ 64 straipsnyje numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs, kad privilegijuoti reikalavimai – tai su prekybine laivyba susiję reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Nagrinėjamu atveju šalių nesiejo prekybinės laivybos teisiniai santykiai. Pareikšto reikalavimo pagrindu yra deliktas, kuris niekaip nesusijęs su prekybine laivyba. Taigi, ir aptarta teisės norma šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma.

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog įvykis, sukėlęs žalą, įvyko 2020 m. spalio 25 d., o su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi 2020 m. spalio 23 d., padarė teisingą išvadą, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

44. Teisėjų kolegijai nustačius kitokį žalos dydį, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas keičiamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą nuostoliams atlyginti sumą iki 32 146,61 Eur, atitinkamai, priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) turi būti skaičiuojamos už 32 146,61 Eur sumą.

45. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą, turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Skirstant bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija kartu įvertins ir apeliacinių skundų argumentų, susijusių su neteisingu patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatymu skundžiamame sprendime, pagrįstumą.

46. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

47. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad ieškovė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškinyje pareikštą turtinį reikalavimą atlyginti 146 701,44 Eur žalą vėliau sumažino iki 66 535,23 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas nustatinėjo ne pagal pradinio 146 701,44 Eur reikalavimo dydį, o pagal sumažintą jo dydį – 66 535,23 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų T. N. ir G. M. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai.

48. Kaip buvo nurodyta pirmiau, dalies savo reikalavimo, t. y. 80 166,21 Eur (146 701,44 Eur – 66 535,23 Eur), ieškovė atsisakė tik po to, kai atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašomą atlyginti žalą sudaro ir išlaidos, patirtos remontuojant kito įvykio metu pažeistus oro linijos elektros laidus. Ieškovė dublike patvirtino, kad vienas iš laidų buvo pažeistas dar iki įvykio, todėl 80 166,21 Eur reikalavimo atsakovui nurodė nereiškianti. Vadinasi, dėl 80 166,21 Eur reikalavimo dalies pirmosios instancijos teismas sprendimo nepriėmė ir nevertino, ar buvo pagrindas pareikšti tokį reikalavimą atsakovui.

49. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą teisės normą, yra nurodęs, kad tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

50. Šiuo atveju būtent ieškovės elgesys, kai ji pareiškė atsakovui reikalavimą ir dėl žalos, kuri nesusijusi su ginčo įvykiu, atlyginimo, lėmė vėliau atsiradusį poreikį daugiau nei per pusę sumažinti prašomą priteisti sumą. Ieškovė, būdama sąžininga ir atsakinga proceso dalyve, turėjo ir galėjo patikrinti reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą ir jau inicijuodama civilinę bylą suformuoti faktinę situaciją atitinkantį ieškinio dalyką. Akivaizdu, kad atsakovas (ir jo pusėje dalyvaujantys tretieji asmenys) turėjo skirti daugiau laiko sąnaudų įrodymų analizei, pasirengimui bylinėtis, nurodyti papildomus atsikirtimo į ieškinį argumentus atsiliepime. Ieškovė, pareikšdama reikalavimą, kurio dalis nesusijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga proceso šalis. Todėl ieškovei ir tenka atsakomybė už visas atsakovo ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas CPK 93 ir 94 straipsnių pagrindu, išskyrus už tą dalį, kuri atitinka jos patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Kitaip tariant, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą pradinę 146 701,44 Eur ieškinio sumą, o ne į sumažintą 66 535,23 Eur sumą. Teisėjų kolegija, keisdama sprendimą, ir šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51. Taigi, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovei iš atsakovo priteisiant 32 146,61 Eur nuostolių atlyginimą, yra patenkinta 22 proc. reikalavimų (32 146,61 Eur : 146 701,44 Eur x 100 proc.), o atmetama – 78 proc. reikalavimų. Vadovaujantis šia proporcija ir paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

52. Ieškovė prašė priteisti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir 1 192,46 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidas, įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė ir neprašė jų priteisti. Todėl ieškovei, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiamas už patenkintą ieškinio dalį sumokėtas 707 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 262,34 Eur (1 192,46 Eur x 22 proc.) dokumentų vertimo išlaidos. Be to, ieškovei turi būti grąžintas už sumažintą ieškinio reikalavimo dalį sumokėtas 852 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 5 dalis).

53. Atsakovas prašė priteisti 5 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo patirtos 3 500 Eur atsiliepimo į ieškinį ir 2 000 Eur tripliko parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokio pobūdžio išlaidų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 papunkčius maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2023 m. III ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už atsiliepimą į ieškinį galėtų būti 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur x 2,5), už tripliką – 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur x 1,5). Vadovaujantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, atsakovui atlygintina 4 290 Eur (5 500 Eur x 78 proc.) šių išlaidų.

54. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiamas 3 320,66 Eur (4 290 Eur – 707 Eur – 262,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

55. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. N. ir G. M., kurie su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti kiekvienam iš jų po 786,50 Eur atsiliepimo į ieškinį ir po 786,50 Eur pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų, kurios taip pat neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčius maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2023 m. IV ketvirtis ir 2024 m. II ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už atsiliepimą į ieškinį yra 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur x 2,5), už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 2 416,04 Eur (2 196,40 Eur x 0,1 x 11 val.). Vadovaujantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, tretiesiems asmenims (kiekvienam iš jų) iš ieškovės priteisiama po 1 226,94 Eur (1 573 Eur x 78 proc.) šių išlaidų.

56. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirtos 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės priteistina 10,36 Eur (13,28 Eur x 78 proc.) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš atsakovo 2,92 Eur (13,28 Eur x 22 proc.) išlaidos nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

57. Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovei valstybė turi grąžinti 852 Eur žyminį mokestį (žr. šios nutarties 69 punktą), o ieškovė valstybei sumokėti 10,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Vadovaujantis protingumo ir racionalumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), ieškovei grąžintinas žyminis mokestis sumažinamas valstybei priteisiamu procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydžiu. Tokiu atveju ieškovei grąžinamas 841,64 Eur (852 Eur – 10,36 Eur) žyminis mokestis, išaiškinant kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šia nutartimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Atsakovas prašo priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą 1 190,08 Eur žyminį mokestį ir 2 500 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas. Apeliacinio skundo parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2024 m. II ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, pagrįstomis už apeliacinio skundo parengimą galėtų būti 3 733,88 Eur išlaidos (2 196,40 Eur x 1,7). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo (32 146,61 Eur : 64 293,22 Eur x 100 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 707 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 4, 7 dalys). Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiamas 1 957 Eur (1 250 Eur + 707 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

59. Tretieji asmenys G. M. ir T. N. prašo priteisti iš ieškovės kiekvienam iš jų po 157,30 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Kadangi trečiųjų asmenų apeliacinis skundas patenkintas visiškai (100 proc.), o atsakovo, kurio pusėje jie dalyvauja, iš dalies (50 proc.), pripažintina, kad trečiųjų asmenų naudai yra išspręsta 75 proc. bylos (100 proc. + 50 proc. : 2). Trečiųjų asmenų prašomos priteisti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 papunkčius, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2024 m. III ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, už apeliacinį skundą yra 3 804,43 Eur (2 237,90 Eur x 1,7), už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, tretiesiems asmenims atlygintina po 117,98 Eur (157,30 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

60. Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, iš atsakovo T. A. J. P. (T. A. J. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), 32 146,61 Eur (trisdešimt du tūkstančius šimtą keturiasdešimt šešis eurus ir 61 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 32 146,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui T. A. J. P. (T. A. J. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 3 320,66 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 1 226,94 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 1 226,94 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Gražinti ieškovei akcinei bendrovei ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 841,64 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 64 ct) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZM47044)“.

Priteisti atsakovui T. A. J. P. (T. A. J. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 1 957 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 117,98 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, 117,98 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.