Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2026-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-574-1197/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-15
Bylos Nr.
II-574-1197/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-20814-2026-6
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Pareiškėjas
TRA1
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-574-1197/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-20814-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.11.4; 21.10.3; 21.10.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Viktorijai Petrušaitytei,dalyvaujant pareiškėjui TRA1,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17359-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 263004895860) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Kristinos Gulbinavičienės 2026 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17359-2026 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad TRA1 2026 m. birželio 14 d. 16:22 val., Vilniaus r. sav., krašto keliai Vievis-Maišiagala-Nemenčinė,

13 km, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitus automobilius sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkimo metu kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją 1.1, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas.

2. Skundžiamu nutarimu TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. rugpjūčio 26 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio. Mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja objektyvios profesinės ir socialinės aplinkybės, kuriomis remiantis jam galėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei ta, kuri yra numatyta sankcijoje.

4.1. Pareiškėjas pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargumo. Jo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis vertintini kaip ANK

35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje atliko ne iš skubėjimo ar tyčinės, nepamatuotos rizikos. Manevrą pradėjo įsitikinęs kelio saugumu, stebėjo priešpriešinį eismą, tačiau klaidingai įvertino situaciją sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110. Tai buvo pavienė, neapgalvota klaida, o ne sisteminis taisyklių nepaisymas. Nutarime nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

4.2. Pareiškėjas su žmona faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi vaiką, kurį kiekvieną dieną automobiliu veža į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) bei į būrelius. Vaikas kol kas yra per mažas savarankiškai naudotis viešuoju transportu, o gyvenant (duomenys neskelbtini), viešasis transportas neužtikrina greito ir saugaus pasiekimo į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Netekus teisės vairuoti, būtų reikšmingai apsunkintas kasdienis vaiko vežimas į darželį, būrelius ir sveikatos priežiūros įstaigas. Tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį vaiko ugdymui ir socialiniam gyvenimui.

4.3. Teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui yra būtina darbinių funkcijų vykdymui. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu, dėl ribotų viešojo transporto galimybių ir darbo specifikos, netekus teisės vairuoti, būtų reikšmingai apribota galimybė operatyviai reaguoti į gamybinius ir darbinius klausimus. Iš (duomenys neskelbtini) į darbo vietą viešuoju transportu būtų faktiškai negalima atvykti laiku, kadangi viešojo transporto maršrutai ir tvarkaraščiai neužtikrina galimybės laiku atvykti į darbą ir po darbo protingu laiku grįžti į gyvenamąją vietą. Dėl šios priežasties egzistuoja reali rizika netekti darbo ir pagrindinio pajamų šaltinio. Pareiškėjo iš darbo gaunamų pajamų stabilumas yra pagrindinis šeimos pragyvenimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo šaltinis. Kartu su žmona augina vaiką, kurio kasdieniam išlaikymui būtinos nuolatinės išlaidos maistui, aprangai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, transportui ir kitoms būtiniausioms reikmėms. Teisės vairuoti netekimas reikštų realią ir tiesioginę grėsmę netekti darbo vietos, o tokiu atveju šeima netektų pagrindinio reguliaraus pajamų šaltinio, o tai neigiamai paveiktų nuo jo finansiškai priklausomo vaiko interesus.

4.4. Pareiškėjas neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto ir 2026 m. liepos

31 d. sumokėjo jam paskirtą 180 Eur dydžio baudą. Specialiosios teisės atėmimas jam už padarytą administracinį nusižengimą yra svarstytinas pirmą kartą. Pati nusižengimo tyrimo eiga, sumokėta bauda ir visas lydintis procesas jam sukėlė didžiulį stresą bei itin stiprius emocinius išgyvenimus dėl šeimos gerovės ir jo profesinės ateities neapibrėžtumo. Ši patirtis, suvokta atsakomybė bei realiai patirti finansiniai ir emociniai praradimai tapo pakankama prevencine priemone – nubaudimo tikslai jo atžvilgiu yra visiškai pasiekti. Todėl papildomas specialiosios teisės suvaržymas būtų perteklinis ir neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų.

4.5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už. jį nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020 administracinio nusižengimo byloje). Atkreipia gerbiamo Teismo dėmesį, jog šioje byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei proporcingumo principą, manytina, jog net ir minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės atėmimas šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg griežtas ir neproporcingas faktinėms bylos aplinkybėms bei prieštarautų teisingumo principui.

5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad važiavo paskui priekyje važiuojantį automobilį, kuris judėjo apie 70 km/h greičiu, nors tame kelio ruože leistinas greitis buvo 90 km/h. Kadangi priekyje važiuojantis automobilis važiavo gerokai lėčiau už leistiną greitį, tai nusprendė jį aplenkti. Lenkė tik vieną automobilį. Ištisinė kelio ženklinimo linija buvo labai nublukusi ir sunkiai įžiūrima. Atliekant lenkimo manevrą iš priekio važiavo policijos pareigūnų automobilis ir jį sustabdė. Neneigia, kad atliko lenkimo manevrą, tačiau tuo metu kelio ženklinimas buvo sunkiai įžiūrimas, o kelio ženklo, jeigu toks buvo, nepastebėjo. Jo tikslas nebuvo tyčia pažeisti Kelių eismo taisyklių ar sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. Institucijos 2026 m. rugsėjo 11 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

6.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateiktu skundu Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, tačiau prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, specialiosios teisės atėmimo netaikyti arba sutrumpinti jos terminą iki vieno mėnesio, motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinių funkcijų vykdymui, šeimos poreikiams bei rūpinimuisi vaiku.

Motyvuojamoji dalis

6.2. Išnagrinėjusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, Institucija mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, Pareiškėjo paaiškinimu bei kitais byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo fakto ir savo kaltės neginčija.

6.3. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, bei užkirsti kelią naujiems administraciniams nusižengimams. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikomos ne tik pažeidėjo interesams įvertinti, bet ir viešajam interesui (eismo saugumui) užtikrinti.

6.4. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma aplinkybių visuma, leidžianti konstatuoti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, šeimos poreikiams ar vaikui vežti, savaime nelaikytina išimtine aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti būtinumo darbinių funkcijų vykdymui bei rūpinimuisi vaikais Institucijai buvo žinomos dar nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. 2026 m. liepos 14 d. žodinio bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbui ir rūpinimuisi vaikais, tačiau, įvertinus šias aplinkybes kartu su administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustatyta.

6.5. Institucija, skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertino Pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, Pareiškėjui paskirta minimali ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytos administracinio poveikio priemonės

trukmė – trys mėnesiai.

6.6. Papildomai pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis Pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tarp jų – ir už greičio viršijimą, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimus bei kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis ar išskirtinis atvejis.

6.7. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą eismo saugumui, Pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad Pareiškėjui paskirtas minimalus įstatyme nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, pagrindo švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos netaikyti nėra.

7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

IV. Teismo argumentai ir išvados

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. ANK 642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2026 m. birželio 14 d. 16:22 val., Vilniaus r. sav., krašto keliai Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, 13 km, TRA1, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitus automobilius sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkimo metu kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją 1.1, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas.

11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas:

1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje

Nr. 2AT-19-511/2021). Taigi, KET 1.1 pažymėta siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta bei kirsti šią liniją, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

12. Už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

13. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir toliau pasisako tik dėl Pareiškėjui taikomos atsakomybės individualizavimo ir ginčytinos administracinio poveikio priemonės taikymo.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014,

2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

16. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio

24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Laikytina, kad aukščiau nurodyti teismų praktikos išaiškinimai galioja taikant ne tik administracines nuobaudas, bet ir administracinio poveikio priemones.

17. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018).

18. Pareiškėjas pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK

420 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodo, jog šį pažeidimą padarė visiškai atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne specialiai nepaisydamas KET. Siekdamas aplenkti priešais jį važiavusį lėčiau, nei leistinas greitis toje kelio atkarpoje, automobilį, jis persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą, kaip vėliau paaiškėjo, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nes toje vietoje kelio ženklinimas buvo sunkiai įžiūrimas. Kaip matyti iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, kaip kiti ANK

420 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai, kai keliama akivaizdi ir tiesioginė grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. Pareiškėjas nors ir lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, tačiau jo veiksmais nebuvo padaryta žala, niekas nenukentėjo, kitiems eismo dalyviams nesukėlė realaus pavojaus – lenkimo manevras atliktas esant geram matomumui, sausai kelio dangai ir neintensyviam eismui, priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo priartėjusių kitų transporto priemonių, nebuvo viršytas leistinas greitis. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Pareiškėjas, administracinio nusižengimo padarymo metu galėjo sąžiningai klysti ir jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu už įprastai padaromus tokio pobūdžio nusižengimus, kai asmuo vairuodamas transporto priemonę, sąmoningai nepaiso KET draudimo lenkti tam tikrose vietose, aiškiai suvokdamas, kad tokiu elgesiu kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

19. Pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

20. Iš 2026 m. rugpjūčio 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, jog Pareiškėjas per pastaruosius 5 (penkerius) metus administracine tvarka baustas

7 kartus, iš kurių daugiausiai kartų dėl KET pažeidimų, susijusių su kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ nepaisymu (ANK 417 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Pareiškėjas anksčiau nėra baustas už administracinius nusižengimus, už kurios gali būti taikoma administracinio poveikio

priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

21. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, teigiamą Pareiškėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus nebaustas, Skundžiamu nutarimu paskirta bauda sumokėta), vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeninio pobūdžio aplinkybes (dirba, augina mažametį vaiką), aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusio elgesio rezultatas, todėl nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinant Skundžiamu nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio. Teismo vertinimu, nurodytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas užtikrina pusiausvyrą tarp administracinės nuobaudos tikslų, administracinės atsakomybės neišvengiamumo ir Pareiškėjo galimybės vykdyti asmeninius bei darbo įsipareigojimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso

642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

TRA1 skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17359-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 263004895860) dalį, kuria TRA1 paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą sutrumpinant iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas