- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-2783-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25325-2024-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- UAB Litnobiles
- Atsakovas
- UAB „RAVAINĖ“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litnobiles“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litnobiles“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litnobiles“ kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovei UAB „Ravainė“, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I-2020/09/22-RAVAINĖ dėl įrangos pateikimo (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti prekių komplektą, t. y. krosnį su elektriniu šildymu, nutraukimo sieneles, sraigtinį kompresorių, miltelinio dažymo aparatą, smėliasroves freoninį sausintuvą, vertikalų vesiverį (toliau – ir Prekės), kurių kiekis, asortimentas, komplektacija ir techninės sąlygos nurodytos Sutartyje. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo pateikti Prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už Prekes Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė visus įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai. Pristatytos Prekės yra kokybiškos, todėl atsakovė privalo galutinai atsiskaityti už pateiktas Prekes. Atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi, t. y. nėra sumokėjusi 25 000 Eur
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu teismo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad remiantis Sutarties 7.1.1 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 30 972,60 Eur avansinį mokėjimą. Atsakovė šį įsipareigojimą įvykdė bankiniu pavedimu. Ieškovė savo prievolių pagal Sutartį tinkamai neįvykdė ir pažeidė: 1) Sutarties 2.1.1 punktą, kuriame numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti kokybiškas prekes pirkėjo nuosavybėn sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 2) Sutarties 4.1 punktą, kuriame numatyta, kad pirkėjo užsakytos prekės pristatomos per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo. Ieškovė viso prekių komplekto iki šiol nepateikė, įranga neveikia, todėl atsakovė negali jos naudoti pagal paskirtį. Dėl ženklaus ieškovės vėlavimo prekių gavimas atsakovei neteko prasmės, nes žlugo atsakovės planai panaudoti prekes dažymo versle. Atsakovė pasinaudojo Sutartyje įtvirtinta teise ir vienašališkai 2021 m. birželio 4 d. raštu nutraukė Sutartį dėl ieškovės atlikto esminio pažeidimo – vėlavimo pristatyti prekes daugiau kaip 30 dienų. Pristatymo terminas buvo 2020 m. spalio 22 d. (Sutarties 2.4.3 punktas, 9.3 punktas). Kartu su ieškiniu pateikto priėmimo-perdavimo akto nepasirašinėjo, nes atsakovė negavo visos sutartos įrangos. Atsakovė patiria nuostolius dėl įrangos sandėliavimo.
Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. lapkričio 19 d., metu žodinius paaiškinimus teikė liudytojai – buvęs ieškovo darbuotojas A. U., atsakovo darbuotojas D. V.. Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. balandžio 9 d., metu žodinius paaiškinimus teikė liudytojai – buvę ieškovo darbuotojai E. Č., D. S..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 60,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl trijų faktinių aplinkybių. Pirma, 2020 m. rugsėjo 22 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei Prekes (Sutarties 1 punktas). Prekių komplektas turėjo būti pateiktas per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo (Sutarties 4.1 punktas), kas reiškia iki 2020 m. lapkričio 3 d. Sutarties 2.4.3 punkte buvo įtvirtinta atsakovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį, jei ieškovė vėluoja pristatyti prekes daugiau kaip 30 dienų (tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu). Sutartyje numatyta prekių kaina 61 855,20 Eur (Sutarties 3.1 punktas). Antra, atsakovė sumokėjo ieškovei 30 972,60 Eur avansą (Sutarties 7.1.1 punktas). Trečia, bylos šalys dėl ieškovės vėlavimo pristatyti Prekes susitarė dėl nuolaidos nuo pradinės sutarties kainos, dėl ko ieškovė 2021 m. gegužės 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija NOB2 Nr. 0013113 nurodė galutinę sumažintą 55 972,60 Eur kainą už prekių komplektą.
Teismas sprendė, kad pristatymo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga, nes terminas buvo konkrečiai apibrėžtas ir trumpas (6 savaitės). Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad 30 dienų vėlavimas pristatyti Prekes bus laikomas esminiu Sutarties pažeidimu ir atsakovė turės teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Būtent tokį susitarimą patvirtino ir liudytojo (atsakovės darbuotojo) D. V. žodiniai paaiškinimai, jog atsakovė buvo gavusi užsakymą, kuriam įgyvendinti per tam tikrą terminą ir turėjo tikslą įsigyti iš ieškovės visą veikianti Prekių komplektą – metalo dažymui skirtą mechanizmą. Teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog prekių pristatymo terminas atsakovei turėjo esminę reikšmę, ieškovė Prekes pristatyti kitu nei Sutartyje nustatytu terminu (tai yra vėliau nei 2020 m. lapkričio 3 d.) galėjo tik turėdama atsakovės sutikimą (CK 6.319 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovės įgaliotų asmenų dėl ginčo sutarties vykdymo eigos tarpusavio susirašinėjimą elektroniniais laiškais, nustatė, kad ieškovės atstovas 2021 m. vasario 22 d. prašė pažiūrėti persiunčiamą įrangos brėžinį ir nurodė ką papildomai įtraukia į ją; atsakovės atstovas ieškovei elektroniniu paštu 2021 m. vasario 22 d. atsakė: „Jei pristatymo terminas bus įvykdytas iki kovo 8 d., tada vis dar laukiame įrangos“. Atsakovės atstovo elektroniniame laiške taip pat buvo pabrėžta, kad Prekių pristatymo terminas buvo sutartas iki 2020 m. lapkričio 1 d., kad vėluojamas pristatymas daugiau kaip 3 mėnesius; kad 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė jau prašė nutraukti Sutartį ir grąžinti avansą, tačiau ieškovės buvo įkalbėta tęsti Sutartį, kuri bus įvykdyta sausio mėnesį, tačiau iki šio tai nepadaryta. Teismas pažymėjo, kad jokio vėlesnio tarpusavio šalių susirašinėjimo ar kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė dar pratęsė ieškovui prekių pristatymo terminą vėlesnei nei 2021 m. kovo 8 d. datai, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė vėlesniais susirašinėjimais sutiko pratęsti ginčo sutartyje numatytą prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 8 d., kas reiškia, jog ieškovei to nepadarius iki numatytos datos ir vėluojant pristatyti prekes dar 30 dienų, atsakovė įgijo teisę nuo 2021 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar ieškovė šalių vėlesniu susitarimu sutartu terminu, pristatė ieškovei visą prekių komplektą, ne vėliau kaip per 30 dienų, tai yra iki 2021 m. balandžio 7 d. Ieškovei iškėlus prielaidą, kad ji visą prekių komplektą pristatė atsakovei (su atsakovės sutikimu vėlesniu nei Sutartyje nustatytu) terminu 2021 m. kovo 8 d. (arba nevėluojant daugiau kaip 30 dienų, tai yra ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 7 d.), ieškovė turėjo pareigą šią savo prielaidą įrodyti. Teismas iš ieškovės pateikto į bylą tik ieškovės atstovo pasirašyto 2021 m. gegužės 31 d. Įrangos perdavimo-priėmimo akto nustatė, jog jis vienašališkai ieškovės parengtas 2021 m. gegužės 31 d., t. y. pati ieškovė kelia prielaidą, kad visą Prekių komplektą perdavė atsakovei 2021 m. gegužės 31 d. Tai reiškia, kad Prekes perdavė vėluodamas nuo atsakovės sutikimu prailginto galutinio prekių komplekto pristatymo termino (2021 m. kovo 8 d.) daugiau nei 80 dienų.
Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų, kuriomis ji įrodinėjo prekių komplekto perdavimą atsakovei, matyti, kad šias nuotraukas galima skirstyti į 3 grupes. Pirmoji nuotraukų grupė susideda iš 5 nuotraukų, padarytų 2020 m. spalio 6 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedai pavadinimais: „IMG_20201006_142015.jpg“, „IMG_20201 006_142023.jpg“, „IMG_20201006_142403.jpg“, „IMG_20201006_142340.jpg“, „IMG_20201006_142554.jpg“). Pastarojoje nuotraukų grupėje užfiksuotos patalpos ir jose vykdomi fizinio asmens meistravimo darbai, gautas siuntinys (kurio vidus neaiškus), nesusiję su ginčo dalyku. Antroji nuotraukų grupė, susideda iš nuotraukų, kurių dalis (5 nuotraukos) daryta 2021 m. sausio 11 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedai pavadinimais: „IMG_ 2021011_153726.jpg“, „IMG_2021011_153938.jpg“, „IMG_20210111_1548 11.jpg“, „IMG_20210111_154549.jpg“, „IMG_20210111_154558.jpg“) , dalis (12 nuotraukų) – 2021 m. sausio 15 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedai pavadinimais: „IMG_20210115_122828.jpg“, „IMG_20210115_122840.jpg“, „IMG_20210115 _1228 54.jpg“, „IMG_20210115_124352.jpg“, „IMG_20210115_130419.jpg“, „IMG_2021 0115_132234.jpg“, „IMG_20210115_132243.jpg“, „IMG_20210115_144846.jpg“, „IMG_20210115_145028.jpg“ „IMG_20210115_145424.jpg“, „IMG_20210115 _150534.jpg“, „IMG_2021015_152350.jpg“), likusi dalis (3 nuotraukos), darytos 2021 m. vasario 19 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedai pavadinimais: „IMG_ 20210219_144035.jpg“, „IMG_ 20210219_144115.jpg“, „IMG_ 20210219_ 144123.jpg“). Pastarojoje nuotraukų grupėje užfiksuotas pajungtas kvadratinis elektros įrenginys, cilindro formos katilas, vamzdžiai, pajungti į didelių gabaritų metalinį įrenginį; supakuotos prekės, 2 vnt., ant kurių užrašytas gavėjas UAB „Ravainė“, prekė įvardinta kaip „Dažai“, nurodytas pristatymo adresas: (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pastarojoje nuotraukų grupėje užfiksuotus vaizdus, negalėjo padaryti išvados, kad šie vaizdai patvirtina konkrečių prekių (iš ginčo sutartyje nurodyto komplekto) pristatymą atsakovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas apskritai negalėjo identifikuoti iš pateiktų nuotraukų, kurie iš nuotraukose pavaizduotų daiktų/įrenginių yra susiję su ginčo prekių komplektu ir atitinkamai yra jo dalimi. Bylos šalių atstovai tarpusavio elektroniniuose laiškuose 2021 m. vasario 22 d. tarėsi dėl vėlesnės prekių pristatymo datos ir įrangos paleidimo, kas patvirtina teismo iškeltą prielaidą (išanalizavus ieškovo pateiktas nuotraukas, darytas 2021 m. sausio 11 d., 15 d. ir 2021 m. vasario 19 d.), kad pastarosios nuotraukos nepatvirtino ieškovės pareigos įvykdymo – viso prekių komplekto pristatymo atsakovui tomis datomis, kai buvo darytos nuotraukos.
Trečioji nuotraukų grupė susideda iš likusių 13 nuotraukų, iš kurių 2 nuotraukos darytos 2021 m. kovo 17 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedai pavadinimais „IMG_ 20210317_190837.jpg“, „IMG_ 20210317_190428.jpg“), 8 nuotraukos darytos 2021 m. kovo 25 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedai pavadinimais „IMG_ 20210325_ 095832.jpg“, „IMG_ 20210325_095842.jpg“, „IMG_ 20210325_095911.jpg“, „IMG_ 20210325_100519.jpg“, „IMG_ 20210325_100545.jpg“, „IMG_ 20210325_100554. jpg“, „IMG_ 20210325_100606.jpg“, „IMG_ 20210325_111117.jpg“), 1 nuotrauka daryta 2021 m. kovo 29 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedas pavadinimu „IMG_ 20210329_151328.jpg“), 1 nuotrauka daryta 2021 m. balandžio 1 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedas pavadinimu „IMG_ 20210401_161239.jpg“) ir 1 nuotrauka daryta 2021 m. balandžio 7 d. (el. dok. Nr. DOK-171451 priedas pavadinimu „IMG_ 20210407_174125.jpg“). Pastaroji nuotraukų grupė padaryta jau po šalių atstovų elektroniniu susirašinėjimu patvirtinto galutinio 2021 m. kovo 8 d. termino, kurį atsakovė suteikė ieškovei. Teismas, susipažinęs su šiose nuotraukose užfiksuotas vaizdais, konstatavo, kad 2021 m. kovo 17 d. nuotraukose matomi atliekami montavimo darbai su didelių gabaritų metalinių įrenginiu ir pravedžioti vamzdžiai; 2021 m. kovo 25 d. nuotraukose matyti daugybė neišpakuotų prekių, kurių niekaip neįmanoma identifikuoti ar juo labiau susieti su ginčo sutartyje identifikuotu prekių komplektu; likusiose nuotraukose, darytose 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 7 d., užfiksuotas didelių gabaritų metalinis įrenginys, kurį liudytojai teismo posėdyje įvardino kaip vieną iš atsakovui pristatytinų komplekto prekių – krosnį. 2021 m. balandžio 7 d. nuotraukoje matyti, kad prie krosnies privesti elektros šaltiniai. Teismas, susipažinęs su trečiąją nuotraukų grupe, padarė išvadą, kad joje taip pat nėra užfiksuotos/identifikuotos visos ginčo sutartyje numatytos prekės, kurios sudarė atsakovui parduodamą komplektą, bei atitinkamai jų pristatymas, sukomplektavimas ir paleidimas/veikimas tinkamai sutarties šalių sutartu terminu (2021 m. kovo 8 d.) arba ne vėliau kaip 30 dienų po šio termino (2021 m. balandžio 7 d.).
Teismas pažymėjo, kad buvę ieškovės darbuotojai – liudytojai E. Č. ir D. S., kurie atsakovės patalpose atliko dalies prekių montavimo/rinkimo darbus, negalėjo patvirtinti, kad visos Prekės iš Sutartyje numatyto komplekto buvo pristatytos atsakovei. Liudytojai taip pat negalėjo patvirtinti, kad visos Prekės kaip įranga buvo sumontuotos ir tinkamai veikė. Tik vienintelis ieškovės buvęs darbuotojas, vengęs atvykti į teismo posėdį, liudytojas A. U., kuris ir buvo atsakingas iš ieškovo pusės už ginčo sutarties vykdymą, teigė, kad atsakovui buvo pristatytos visos prekės, tačiau negalėjo įvardinti jokio pristatymo termino; teigė, kad įrenginys negalėjo tinkamai veikti dėl atsakovo kaltės – pastarajam neužtikrinus tinkamo galingumo elektros įvado. Atsakovės pusės liudytojas – darbuotojas D. V. teigė, kad niekada atsakovui nebuvo pristatytos visos prekės kaip komplektas ir įrenginys nebuvo paleistas/nebuvo pradėjęs veikti.
Teismas įvertino ir ieškovės elgesį Sutarties vykdymo metu, kuomet ieškovė nei karto nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis, kad negali pristatyti visų prekių ar paleisti įrenginio dėl ieškovo kaltės (pvz. tinkamos elektros galios įvado nesuteikimo ir pan.).
Teismas sprendė, kad atsakovei Sutartyje nustatytas prekių komplekto pristatymo terminas turėjo esminę reikšmę, dėl ko ir buvo sutarta, kad 30 dienų pradelsimas pristatyti prekes suteikia atsakovei teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Ieškovė neįrodė įvykdžiusi esminės sutartinės pareigos – pristatyti visą prekių komplektą, atsakovės sutikimu, vėlesniu nei sutartyje nustatytu terminu – iki 2021 m. kovo 8 d., arba ne vėliau kaip per 30 dienų po sutarto termino – iki 2021 m. balandžio 7 d. Ieškovei pažeidus Sutartį iš esmės – vėluojant pristatyti prekių komplektą ilgiau nei 30 dienų po šalių sutarto galutinio termino, atsakovė nuo 2021 m. balandžio 7 d. įgijo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės padaryto esminio pažeidimo. Atsakovė 2021 m. birželio 4 d. raštu teisėtai pasinaudojo savo teise vienašališkai nuo 2021 m. birželio 10 d. nutraukti ginčo Sutartį dėl ieškovės vienašališko pažeidimo – vėlavimo ilgiau nei 30 dienų pristatyti visą prekių komplektą po šalių sutarto galutinio prekių pristatymo termino – 2021 m. kovo 8 d., kuris geranoriškai buvo pratęsinėjimas iš atsakovės pusės eilę kartų. Teismas nustatęs, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo – vėlavimo pristatyti prekes ilgiau nei 30 dienų – atsakovė buvo atleista nuo tolesnio Sutarties vykdymo, kas reiškia, jog ji nebeturi pareigos sumokėti ieškovui likusios sutartyje numatytos prekių kainos (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.319 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalių sutartas terminas nėra esminė sutarties sąlyga, o to nepatvirtina nei Sutarties tekstas, nei susitarimo esmė ir objektas, nei šalių veiksmai. Teismas suabsoliutino Sutarties 2.4.3 punkte numatytą vienašalio nutraukimo pagrindą ir nepagrįstai vertino, kad įrangos pristatymo terminas atsakovei buvo esminė sutarties sąlyga. Tokios išvados neleidžia padaryti ir Sutarties objekto pobūdis. Atsakovė pripažino, kad siekė vystyti naują verslo kryptį, todėl būtent tam jai buvo reikalinga įranga. Tokios nuostatos neįrodinėjo pati atsakovė. Atsakovės veiksmai, Sutartinio termino pratęsimas, patvirtina, kad griežtas terminų laikymasis nebuvo Sutarties esminė sąlyga. Galiausiai, atsakovei visa įranga pristatyta 2021 m. kovo 22 d., todėl termino nežymus praleidimas nėra esminis Sutarties pažeidimas
Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.319 straipsnio 2 dalis yra taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į sutarties šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir po sutarties termino praleidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 30 d. praktikos pirkimo-pardavimo bylose apžvalgą). Tačiau teismas nenagrinėjo, ar ieškovei praleidus terminą atsakovė iš tikrųjų prarado interesą Sutarčiai sudaryti, o apsiribojo tik formalių kriterijų nustatymu: (i) Sutartyje nustatyto termino trumpumu (6 savaitės) ir (ii) Sutartyje esančia nutraukimo teisės nuostata, t. y. nustatydamas, kad terminas buvo esminė Sutarties sąlyga vertino tik Sutarties tekstą.
Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad atsakovės užsakytos prekės pristatomos per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo. Tai paprastas prievolės įvykdymo terminas, kurio atžvilgiu sutartis nenumato jokios specialios normos, įtvirtinančios jo esmiškumą, t. y. Sutartyje numatytas Įrangos pristatymo terminas yra apibrėžtas pagal CK 6.319 straipsnio 1 dalį, nenumatant, kad praleidus šį terminą atsakovė iš karto praras interesą jos tolimesniam vykdymui. Sutarties 2.4.3 punkte numatytas vienašalis sutarties nutraukimo pagrindas yra šalių sutartas Sutarties nutraukimo pagrindas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), suteikiantis teisę atsakovei pasirinkti ir įgyvendinti savo teisių gynybos priemonę, o ne sąlyga, automatiškai suteikianti terminui esminę reikšmę. Teismas nepagrįstai vertino, kad terminas yra esminė Sutarties sąlyga pagal Sutarties 2.4.3 punkte numatytą atsakovės vienašalį Sutarties nutraukimo pagrindą, susijusį su termino praleidimu. Sutarties 2.4.3 punktas sukuria pasirinkimo teisę (galimybę nutraukti Sutartį), bet nereiškia, kad nukentėjusioji šalis automatiškai praranda interesą Sutartimi iš karto pasibaigus nustatytam terminui. Atsakovė, sužinojusi apie ieškovės vėlavimą, pasirinko derėtis su ieškove dėl įrangos kainos sumažinimo.
Sutarties 7.3 p. už Sutarties termino praleidimą numatė netesybų taikymą. Tai standartinė atsakomybės priemonė, leidžianti tęsti Sutartį, ir tokia nuostata savaime prieštarauja teismo išvadai, kad terminas buvo toks esminis ir jo praleidimas sužlugdė sutarties tikslą. Atsakovė 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra transporto paslaugų įmonė, kuri Sutarties sudarymo metu siekė plėtoti naują verslo kryptį – miltelinio dažymo paslaugų teikimą. Veikianti miltelinio dažymo linija buvo reikalinga atsakovei kaip investicija į naują veiklą, o ne kaip laiko atžvilgiu griežtai apibrėžtas vienkartinis poreikis. Tai reiškia, kad atsakovei rūpėjo gauti įrangą, o ne jos pristatymas per 6 savaičių laikotarpį. Jei terminas būtų buvęs esminis, atsakovė nedelsdama būtų pasinaudojusi nutraukimo teise dar 2020 m. lapkričio mėn., o ne toliau laukusi ir derėjusis dėl nuolaidų. Atsakovės atstovas D. V. 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu teigė, kad terminas neva buvo svarbus dėl atsakovės siekio pradėti veiklą naujoje srityje, turėjo svarbų klientą, tačiau atsakovė į bylą nepateikė nė vieno šias aplinkybes patvirtinančio dokumento.
Atsakovė savo elgesiu parodė, kad terminas nebuvo esminė Sutarties sąlyga. Ieškovei praleidus Sutarties 4.1 p. nustatytą 6 savaičių terminą ji nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti Sutartį, o priešingai – pasirinko Sutarties tęsimą, derybas ir ekonominę kompensaciją, o ne Sutarties nutraukimą. Nors Sutarties sudarymo metu jos įvykdymo terminas buvo pakankamai svarbus, jog būtų numatytas vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindas, jis nebuvo toks esminis vėlesnio Sutarties vykdymo metu, nes pati atsakovė pratęsė galimybę ieškovei įvykdyti Sutartį daugiau nei 4 mėnesių laikotarpiui. Šis pasikeitimas atsirado dėl: (i) šalių susitarimo atsakovei pritaikyti nuolaidą; (ii) atsakovė Sutarties vykdymo metu nebuvo tinkamai pritaikiusi pirminių patalpų Įrangai, todėl atsirado poreikis Įrangą pristatyti ir sumontuoti naujose patalpose. Pati atsakovė iš esmės pakeitė Įrangos pristatymo vietą, nurodydama naujas patalpas ir tokiu būdu objektyviai pailgino Sutarties vykdymo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ieškovei 2021 m. kovo 22 d., t. y. pasibaigus atsakovės nurodytam papildomam terminui, pristačius septintąją (paskutinę) Įrangos poziciją – krosnį su elektriniu šildymu. Nuotraukose aiškiai matyti krosnies dalys ir pati krosnis naujose patalpose. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. V. patvirtino, kad nuotraukose fiksuotos naujos patalpos, kurias atsakovės darbuotojai naudoja kaip sandėlį, ir nuotraukose matomas objektas yra krosnis. Nepaisant to, kad Įranga buvo pristatoma į atsakovės valdomas ir naudojamas patalpas, atsakovė per protingą laikotarpį nuo Įrangos pristatymo ir sumontavimo momento nepareiškė jokių pretenzijų dėl atsisakymo priimti Įrangą ar reikalavimo ieškovei atsiimti įrangą.
Atsakovė savo atsiliepimą į ieškinį grindė tuo, kad ieškovė neperdavė viso prekių komplekto, įranga neveikia ir negali būti naudojama pagal paskirtį; priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas būtent dėl to, kad ne visa įranga buvo gauta. Tačiau atsakovė nevertino, kad Įrangos pristatymo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga ir jo praleidimas savaime suteikė teisę atsakovei nutraukti Sutartį. Ginčas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis dėl pristatymo fakto, o ne dėl termino kaip esminės Sutarties sąlygos kvalifikavimo. Tai reiškia, kad ieškovei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl šio teisinio kvalifikavimo ir jo paneigti. Atsakovės elgesys po 2021 m. birželio 4 d. įvykdyto tariamo Sutarties nutraukimo akivaizdžiai prieštarauja teisinėms sutarties nutraukimo pasekmėms ir rodo, jog tikrasis atsakovės tikslas buvo ne sutarties nutraukimas, o mokėjimo pareigos vykdymo vengimas.
Teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų nuotraukų, nurodydamas, kad iš jų negalima tiksliai identifikuoti į atsakovės patalpas pristatytos Įrangos. Nepaisant to, kaip posėdžio metu identifikavo A. U., nuotraukose matomos supakuotos krosnies dalys ir pati krosnis montavimo procese naujose patalpose. Atsakovės atstovas D. V. 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad nutraukimo sienelė nufotografuota 2021 m. sausio 15 d., o krosnis – 2021 m. kovo 29 d. Tai patvirtina, kad Įranga buvo pristatyta į atsakovės nurodytas naujas patalpas, o tai yra neginčijamas dokumentinis įrodymas, kad Įranga buvo atsakovės patalpose.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, taikė skirtingus standartus. Atsakovės atstovo parodymai, nors ir buvo akivaizdžiai prieštaringi ir logiškai nesuderinami, buvo priimti kaip patikimi ir jais grįstas sprendimas, o ieškovės pateikti įrodymai, liudytojo A. U. parodymai, buvo atmesti kaip prieštaringi, nenurodant, kurioje konkrečioje dalyje jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Toks nevienodas įrodymų vertinimo standartas pažeidžia reikalavimą įrodymus vertinti visapusiškai, nešališkai ir objektyviai.
Sutarties 3.2 p. numatyta, kad Įrangos kaina apima jų įpakavimą, ženklinimą ir saugojimą pardavėjo sandėlyje, o Įrangos pristatymo ir sumontavimo darbai yra numatyti atskiru susitarimu. Montavimas nebuvo Sutarties kainos dalis ir turėjo būti reglamentuotas atskiru susitarimu, kuris šalių niekada raštu nebuvo sudarytas. Sutarties 2.1.4 p. įtvirtinta pareiga sumontuoti įrengimus ir atlikti paleidimo-derinimo darbus per 5 kalendorines dienas nuo įrengimų pristatymo yra sąlyginė, ji tampa aktualia tik su sąlyga, kad atsakovė kokybiškai įvykdė visus paruošiamuosius darbus pagal Sutarties 2.3.4 ir 2.3.5 p., o Sutarties 2.3.5 p. atsakovė įsipareigojo savo sąskaita atlikti visus paruošiamuosius darbus, įskaitant elektros įvadų atvedimą elektrinei krosniai, kompresoriui ir nutraukimo sienelei iki nurodytų vietų. Atsakovė šios pareigos tinkamai neįvykdė, ieškovės montavimo pareiga pagal Sutarties 2.1.4 p. nebuvo aktuali.
Atsakovės mokėjimo pareigos taip pat yra aiškiai susietos su Įrangos pristatymu, o ne su sumontavimu ar jos paleidimu. Sutarties 7.1.2 p. nustatyta, kad atsakovė privalo sumokėti 40 proc. nuo Įrangos kainos su PVM (24 742,08 Eur) likus 2 darbo dienoms iki Įrangos pristatymo termino. Sutarties 7.1.3 p. nustatyta, kad likusią 10 proc. dalį (6 185,52 Eur) atsakovė sumoka per 10 kalendorinių dienų nuo Įrangos pristatymo. Abu mokėjimai yra siejami su pristatymu, o montavimas iš viso nėra minimas. Sutarties 7.1.5 p. nustatyta, kad tik visiškai atsiskaičius už perkamą Įrangą atsakovei pereina nuosavybės teisė. Tai patvirtina, kad mokėjimo pareiga yra savarankiška ir nėra susijusi su montavimo faktu. Atsakovė, vienašališkai susiedama mokėjimą su sumontavimo ir veikiančios linijos faktu, pažeidė Sutarties 7.1.2 ir 7.1.3 p. aiškiai nustatytas mokėjimo sąlygas.
Ieškovė, siekdama Sutarties tikslą įgyvendinti iki galo, Įrangą ne tik pristatė, bet ir sumontavo bei dalyvavo jos paleidime. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo A. U. parodymai bei pateiktos nuotraukos. Įrangos paleidimo metu paaiškėjo, kad naujose patalpose nepakanka reikiamos elektros galios – išmetinėjo automatus, skaitiklius ir pan. Vis dėlto, pagal 2.3.5 p. Sutarties elektros įvado užtikrinimas buvo aiški ir besąlyginė pirkėjo sutartinė pareiga. Pirminės Sutartyje numatytos patalpos buvo pakeistos be suderinimo su ieškove, todėl atsakovė galimai neįvertino reikalingo bendro elektros galios poreikio visai Įrangai. Atsakovė nutraukdama Sutartį nesiekė restitucijos, t. y. grąžinti jos naujose patalpose esančios Įrangos ir išsireikalauti iš ieškovės sumokėto avanso, todėl vertintina, kad tokiu būdu atsakovė tik siekia išvengti vykdyti Sutartį. Atsakovė nesiekė savo teisių ir teisėtų interesų apginti kitais būdais: reikalauti delspinigių ir nuostolių atlyginimo, atsisakyti priimti daiktus ir reikalauti nuostolių, informuoti apie esamus trūkumus.
Ieškovei visiškai įvykdžius Sutartį ir atsakovei pateikus Įrangos priėmimo – perdavimo aktą bei už darbus išrašius sąskaitą, atsakovė nepagrįstai pasinaudojo teise nutraukti Sutartį, taip ne tik pažeisdama favor contractus principą, bet ir iš esmės pasinaudodama neegzistuojančiu Sutarties nutraukimo pagrindu. Atsakovė nutraukdama Sutartį nurodė du pagrindus: Sutarties 9.3 p. (esminį sutarties pažeidimą) ir Sutarties 2.4.3 p. (termino praleidimą daugiau kaip 30 dienų). Nors atsakovė vertino, kad turėjo tokią teisę, tačiau atsakovė nevertino, kad ji pati sutiko pratęsti Sutarties vykdymo terminą. Ieškovė tik nežymiai pažeidė atsakovės nustatytą papildomą terminą, pristatydama krosnį su elektriniu šildymu 2021 m. kovo 22 d. Tai reiškia, kad atsakovei neatsirado galimybė nutraukti Sutartį pagal Sutarties 2.4.3 p. Sutarties nutraukimo metu visa Įranga atsakovei buvo pristatyta ir ja atsakovė disponavo apie 2,5 mėnesio bei šiuo laikotarpiu nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį galimybė vienašališkai nutraukti sutartį atsirado tik ieškovei vėluojant daugiau kaip 30 dienų, vertintina, kad ieškovei vėluojant 16 dienų nuo papildomo termino pabaigos, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu Sutarties 9.3 p. ir CK 6.217 str. prasme.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantė skunde neginčija, kad ji nesilaikė prekių (miltelinio dažymo įrangos) pristatymo ir sumontavimo terminų ir to, kad šie terminai atsakovei buvo itin svarbūs. Apeliantė taip pat neginčija šalių suderintos atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį ieškovės vėlavimo pristatyti ir sumontuoti prekes atveju.
Apeliantė skunde stengiasi sumenkinti savo vėlavimo pristatyti ir sumontuoti prekes reikšmę, kartu versdama kaltę atsakovei – neva vėlavimas įvyko dėl atsakovės keičiamų pristatymo sąlygų, patalpų adreso. Šie apeliantės teiginiai deklaratyvūs, nes šalių susirašinėjimas kuriame atsakovė nuolat priekaištauja ieškovei dėl vėlavimo, nepatvirtina jokio ieškovės nusiskundimo ar perspėjimo apie tai, kad būtent atsakovės veiksmai sąlygoja tokį vėlavimą. Apeliantė surašė manipuliatyvų skundo tekstą, kuriame pateikė nepagrįstą, neįrodytą ir atsakovės nepripažįstamą versiją apie tai, kad atsakovė sutarties vykdymo reikalavo esmingai perprojektuoti įrangą ir dėl to reikėjo didesnės galios ir tai lėmė vėlavimą.
Apeliantė skunde vis gi pripažįsta, kad vėlavimas įvyko ne dėl atsakovės kaltės – skundo 9 p. pripažįsta, kad vėlavimas įvyko dėl „gamintojo objektyvių terminų“. Tai akivaizdžiai nėra apeliantės atsakomybę už vėlavimą šalinanti sąlyga.
Apeliantė iš esmės neginčija teismo sprendimo 20 p. išdėstytos išvados apie tai, kad šalių susirašinėjimas įrodo, kad atsakovė susirašinėjimais sutiko pratęsti ginčo sutartyje numatytą prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 8 d., kas reiškia, kad ieškovei to nepadarius iki numatytos datos ir vėluojant pristatyti prekes dar 30 dienų, ieškovė vadovaujantis sutartimi įgijo teisę nuo 2021 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 2.4.3 punktas, CK 6.319 straipsnio 2 dalis).
Apeliantės argumentai apie tai, kad teismas iš labai netiesioginių duomenų neva turėtų daryti išvadą, kad įranga pristatyta, yra teisiškai nerimti. Pati apeliantė turi įrodyti, kad įranga pristatyta ir paleista, ir šie įrodymai turi atitikti protingo ir atidaus verslininko elgesį, kuriuo jis turėjo užtikrinti įrangos perdavimo fiksavimą. Apeliantės argumentai apie tai, kad ji pristatė labai brangią įrangą ir ją tiesiog paliko atsakovės patalpose, nepasirūpindama net elementaraus pakvitavimo gavimu, yra visiškai neįtikinami ir, atsakovei neigiant visų prekių pristatymo faktą, nepakankami. Atsakovė neprieštaravo nė vienam apeliantės prašymui dėl įrodymų rinkimo (liudytojų iškvietimo ir kt.). Kartu atsakovė kvietė ieškovę tarp teismo posėdžių atvykti Į atsakovės patalpas ir apžiūrėti atsakovės gautą įrangą, ją inventorizuoti. Apeliantė šia galimybe nesinaudojo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi prašydama priteisti skolą iš atsakovės dėl nevisiško atsiskaitymo pagal šalių sudarytą Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei pateikti Prekes, o atsakovė įsipareigojo su ieškove atsiskaityti. Nurodyta, kad sumokėta tik avanso dalis.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nurodė, jog ieškovė pažeidė Prekių sutarties pristatymo terminą, kuris turėjo esminę reikšmę, dėl ko atsakovė turėjo teisę, kuria ir pasinaudojo, nutraukti Sutartį. Konstatavo, kad ieškovė iki šiol nėra pristačiusi viso Prekių komplekto, nepaisant to, jog pristatymo terminas buvo pratęstas. Akcentavo, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl atsisakymo priimti prekes ir pan.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino Sutarties termino reikšmę, kadangi nėra pagrindo jo vertinti kaip esminio. Pati atsakovė sutiko terminą pratęsti, todėl ši aplinkybė paneigia jo prioritetinę reikšmę ir nesuteikė atsakovei teisės Sutartį nutraukti. Atsakovės veiksmai parodo jos siekį išvengti mokėjimo prievolės. Atsakovė galėjo pasinaudoti kitais jos teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti netesybų. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog išties vėlavo pristatyti prekes, bendru šalių sutarimu suteikė atsakovei nuolaidą, o prekes pristatė nežymiai vėluodama pagal pratęstą Prekių pristatymo terminą. Be kita ko, ieškovė prekes vėlavo pristatyti dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. dėl to, kad atsakovė pati neparuošė tinkamos vietos priimti prekes. Prekių montavimas nebuvo ieškovei tenkanti pareiga, kuri būtų susieta su atsiskaitymu už Prekes.
Dėl ginčo esmės
CK 6.319 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi būti perduoti per protingą terminą po sutarties sudarymo. Šiuo atveju atitinkamai taikomas šio kodekso 6.53 straipsnis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad pirkimo-pardavimo sutartyje yra sąlyga dėl jos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, jeigu iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad pažeidus šį terminą pirkėjas praranda interesą sutarčiai. Jeigu tokia sąlyga yra, pardavėjas turi teisę įvykdyti sutartį iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tais atvejais, kai pirkėjas sutinka.
Daiktų perdavimo termino praleidimas yra sutarties pažeidimas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), tačiau nebūtinai lemia šalies teisę atsisakyti sutarties, nes įstatyme nustatyti ir kiti pirkėjo interesų gynimo būdai (pvz., CK 6.209 straipsnis, 6.218 straipsnio 2 dalis). Jeigu dėl to, kad pardavėjas praleido įvykdymo terminą, pirkėjas nesuinteresuotas, kad daiktai būtų perduoti, tai pirkėjas turi teisę atsisakyti priimti daiktus ir reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). CK 6.319 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai pirkėjas turi interesą, kad pardavėjas perduotų daiktą tiksliai nustatytu laiku, t. y. kai griežtas termino laikymasis turi esminę reikšmę. Pirkėjo intereso sutarčiai praradimas turi būti suprantamas ne tik tais atvejais, kai daiktų perdavimo tikslus konkretus terminas aiškiai nurodytas sutartyje, bet būtina, kad tai būtų matyti iš sutarties turinio, jog pirkėjui nustatyto daiktų perdavimo termino laikymasis turi esminę reikšmę. Esant sąlygai dėl daiktų perdavimo pareigos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, yra apribojama pardavėjo teisė perduoti daiktus tiek anksčiau nustatyto laiko, tiek ir pasibaigus jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013).
Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022, 44 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 38 punktas)
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas).
Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, jog Prekės atsakovei turi būti pristatytos per 6 savaites nuo Sutarties pasirašymo. Ginčo byloje nėra, kad pirminis Sutarties įvykdymo terminas buvo 2020 m. lapkričio 3 d. Sutarties 2.4.3 punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir / ar pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavėjas atsisako patiekti perkamas Prekes arba vėluoja patiekti perkamas Prekes ilgiau kaip 30 dienų. Tame pačiame punkte nurodyta, jog tai traktuojama kaip esminis sutarties pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir šalys to neginčijo, kad šalys vėlesniais susirašinėjimais pratęsė Sutartyje numatytą prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 8 d., o tai reiškė, jog su papildomu 30 dienų terminu, ieškovė vėliausiai prekes galėjo pristatyti iki 2021 m. balandžio 7 d. Šalys taip pat susitarė dėl sumažintos Sutarties kainos ieškovei vėluojant pristatyti Prekes.
Taigi įvertinus Sutarties nuostatas bei atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sudarant Sutartį, Prekių pristatymo terminas šalių susitarimu turėjo esminę reikšmę, kadangi būtent tokią Sutarties nuostatą šalys įtraukė į Sutartį. Juolab pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutartyje nustatyto 6 savaičių termino svarbą, akcentavo jo trumpumą. Kita vertus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sutarties vykdymo terminas nuo 2020 m. lapkričio 3 d. buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 8 d. (vėliausias galimas pristatymo terminas 2021 m. balandžio 7 d.), atsakovei taip pat buvo suteikta nuolaida dėl ieškovės vėlavimo. Tokiu atveju būtina įvertinti, ar atsakovė pagrįstai galėjo remtis Sutarties termino vykdymo esmine reikšme jai pačiai sutikus terminą pratęsti 4 mėnesiais (vėliausiai 5 mėnesiais) ir gavus Sutarties kainos nuolaidą, ypatingai tuo atveju, jei pardavėjas (ne)įvykdo Prekių pristatymo sąlygos.
Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji pristatė Sutartimi sutartas Prekes šalių sutartu terminu ir atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti likusią Sutarties kainą, o atsakovei teko pareiga įrodyti, kad egzistavo Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai ir atsakovė turėjo teisę jais remtis.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to ar ieškovė šalių vėlesniu susitarimu sutartu terminu pristatė ieškovei visą prekių komplektą, ne vėliau kaip per 30 dienų (iki 2021 m. balandžio 7 d.). Pasak atsakovės, jai nebuvo pristatyta nutraukimo sienelė ir krosnis, t. y. dalis iš Sutartimi įsipareigotų pristatyti prekių. Atsakovė paaiškino, kad ji įsigijo ne atskiras prekes, o prekių visumą, kuri turėjo suformuoti galutinį įrangos objektą. Ieškovė, siekdama įrodyti visų Prekių pristatymo faktą, visų pirma su ieškiniu į bylą pateikė tik ieškovės atstovo pasirašytą 2021 m. gegužės 31 d. Įrangos perdavimo-priėmimo aktą. Jo parengimo data – 2021 m. gegužės 31 d., kuri yra vėlesnė nei ieškovės nurodyta galutinė prekių pristatymo data (2021 m. kovo 22 d.) nėra paaiškinta. Įvertinus aplinkybę, kad pats aktas atsakovės yra nepasirašytas, taip pat tai, jog ieškovė siekė įrodyti ankstesnę Prekių pristatymo datą nei 2021 m. gegužės 31 d., teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis prekių priėmimo-perdavimo aktas nėra laikytinas tiesioginiu įrodymu dėl jame įvardytų Prekių perdavimo atsakovei.
Ieškovė prekių pristatymo faktą taip pat siekė įrodyti 2025 m. lapkričio 19 d. pateiktomis nuotraukomis, kuriose, pasak ieškovės, yra užfiksuotos atsakovės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose buvo montuojamos prekės. Ieškovė paaiškino, kad nuotraukos patvirtina, jog prekės buvo pristatytos ir buvo sumontuotos, kadangi ieškovė fiksavo montavimo darbų eigą. Pirmosios instancijos teismas visas šias pateiktas ieškovės nuotraukas suskirstė į tris grupes: 1) nuotraukos, padarytos 2020 m. spalio 6 d., kuriose užfiksuotos patalpos ir jose vykdomi fizinio asmens meistravimo darbai, gautas siuntinys (kurio vidus neaiškus), nesusiję su ginčo dalyku; 2) nuotraukos, kurių dalis (5 nuotraukos) padarytos 2021 m. sausio 11 d., kita dalis (12 nuotraukų) – 2021 m. sausio 15 d., likusi dalis (3 nuotraukos), darytos 2021 m. vasario 19 d. Jose užfiksuotas pajungtas kvadratinis elektros įrenginys, cilindro formos katilas, vamzdžiai, pajungti į didelių gabaritų metalinį įrenginį; supakuotos prekės, 2 vnt., ant kurių užrašytas gavėjas UAB „Ravainė“, prekė įvardinta kaip „Dažai“, nurodytas pristatymo adresas: (duomenys neskelbtini); 3) nuotraukos, padarytos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. balandžio 7 d., kuriose matomi atliekami montavimo darbai su didelių gabaritų metalinių įrenginiu ir pravedžioti vamzdžiai; daugybė neišpakuotų prekių, didelių gabaritų metalinis įrenginys. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų nuotraukų turinį, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų negalima vienareikšmiškai spręsti apie Prekių pristatymą atsakovei. Nuotraukose užfiksuoti įrenginiai, pavieniai daiktai, kurių dalis ir supakuota, kaip siuntos, savaime nepatvirtina, jog tai būtent Sutartimi sutartos Prekes.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi prieštaringą ieškovės poziciją dėl pristatomų Prekių pristatymo vietos. Pateikdama nuotraukas teismui ieškovė nurodė, jog nuotraukos patvirtina Prekių pristatymo faktą adresu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde apeliantė jau nurodo, kad 2021 m. sausio 7 d. atsakovė el. laišku nurodė ieškovei naują pristatymo adresą, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pirmųjų penkių pozicijų pristatymo metu atsakovė nepateikė jokių pretenzijų (prekės pristatytos (duomenys neskelbtini)), o 2021 m. sausio 12 d. atsakovei nauju adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo pristatyta šeštoji įrangos pozicija – nutraukimo sienelė; 2021 m. kovo 22 d. buvo pristatyta septintoji ir paskutinė įrangos pozicija – krosnis su elektriniu šildymu, tad pasak ieškovės, visa Sutartyje numatyta įranga buvo fiziškai pristatyta į atsakovės nurodytas naujas patalpas. Taigi akivaizdu, jog ieškovė prieštarauja savo pačios nurodytoms faktinėms aplinkybėms, visų pirma nurodydama, jog pirmos penkios įrangos dalys pristatytos (duomenys neskelbtini) (tam įrodyti pateiktas ir 2020 m. lapkričio 5 d. Venipak siuntų pristatymo patvirtinimas, kuriame nurodytas tik siuntų numeris, o ne turinys), o vėliau nurodydama, jog visa įranga pristatyta nauju atsakovės adresu. Dalies prekių pristatymo faktas nauju adresu buvo nurodytas ir teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė akcentuoja, jog paskutinę Prekių dalį ji pristatė 2021 m. kovo 22 d. tai pagrįsdama tik tos pačios dienos nuotraukos faktu ir A. U. faktinių aplinkybių dėstymu, tačiau būtent tokios datos nuotraukos byloje nėra. Kita vertus, nėra aišku, kodėl būtent ši konkreti data ieškovės yra laikoma prekių visumos pristatymo data, juolab įvertinus tai, jog kartu su nuotraukomis buvo pateiktos ir 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 1 d. bei 2021 m. balandžio 7 d., kurios turiniu esmingai nesiskiria. Ieškovės pozicijos dėl prekių pristatymo datos nenuoseklumą, patvirtina tai, jog ieškovė teigdama, kad prekės galėjo būti pristatytos 2021 m. kovo 22 d., tuo pačiu teikia vėlesnes nuotraukas, kuriomis grindžia tinkamą prekių pristatymą. Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. patvirtino, kad prekių priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas dėl atsakovės atsakingo asmens kaltės ir jam priežastys nežinomos, o krosnies pristatymo datą galima nustatyti pagal padarytų nuotraukų datą. Pakartotinai nurodytina, kad vėliau ieškovės atstovas akcentavo 2021 m. kovo 22 d. ir tos dienos nuotrauką, nors tokios byloje nėra. Taigi iš esmės ieškovės pozicija dėl konkrečios prekių pristatymo datos kito ir nebuvo pastovi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės 2021 m. birželio 7 d. atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriame dėl termino laikymosi ieškovė nurodė, kad prekės atsakovei buvo pristatytos 2020 m. spalio 27 d., 30 d. ir lapkričio 4 d., todėl ieškovė nepraleido pirminio Sutarties termino. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina ieškovės aiškios pozicijos neturėjimą dėl galutinio prekių pristatymo termino, t. y. ikiteisminiuose santykiuose ieškovė laikėsi pozicijos, jog ji Sutartį įvykdė dar 2020 m. lapkričio mėn.
Įvertinus kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, jog šalių susirašinėjimas el. laiškais dėl prekių pristatymo (išskyrus pretenziją ir atsakymą į ją) nutrūko 2021 m. vasario – kovo mėn., t. y. kuomet atsakovė paskutinį kartą pratęsė Prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 8 d. (vėliausias galimas pristatymo terminas 2021 m. balandžio 7 d.). Tiek A. U., tiek D. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nemaža dalis bendravimo vyko telefoniniais pokalbiais, todėl teismas neturi galimybių įvertinti jų turinio. Šalių bendravimas raštu atsinaujino tik po to, kai ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir pateikė vienašališkai pasirašytą prekių priėmimo-perdavimo aktą, t. y. atsakovė, nepritardama ieškovės nurodytai aplinkybei dėl tinkamo prekių pristatymo, pateikė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui. Teisėjų kolegija, šiuo aspektu taip pat atkreipia dėmesį į Sutarties 7 dalį, kurioje yra nurodytos Sutarties apmokėjimo sąlygos. Matyti, kad Sutarties kainos apmokėjimas yra paskirstytas į 3 dalis, t. y. avansinė dalis (dėl jos ginčo nėra); tuomet 40 proc. kainos sumokėjimas 2 darbo dienoms likus iki Prekių pristatymo termino, bei likusi 10 proc. kainos dalis sumokama po Prekių pristatymo. Tokiu atveju vertintina, jei išties ieškovė pristatė Prekes 2021 m. kovo mėn., byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jos išreikštą reikalavimą sumokėti antrąją avansinę įmoką pagal Sutarties 7.1.2 punktą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kreipimąsi į atsakovę dėl nepagrįsto atsisakymo priimti Prekes, pasirašyti prekių priėmimo-perdavimo aktą. Taigi įvertinus aplinkybę, kad esminė ginčo dalis šioje byloje buvo aplinkybė, ar paskutiniai įrangos komponentai buvo pristatyti atsakovei iki 2021 m. kovo 8 d. (vėliausiai iki 2021 m. balandžio 7 d.), Prekių pristatymo faktu rėmėsi ieškovė, būtent ji, o ne atsakovė privalėjo įrodyti visos prekių visumos pristatymo faktą atsakovei, kadangi neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Tiesioginių tokio pobūdžio įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), o pateiktos ieškovės nuotraukos ar šalių parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo padaryti išvados dėl tinkamo prekių pristatymo. Įrangos paleidimo, montavimo, elektros galios klausimai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kuomet nėra duomenų apie pačių prekių pristatymo faktą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pasak ieškovės, netinkamai atlikto liudytojų parodymų vertinimo, pažymi, kad teismas, spręsdamas byloje iškilusius klausimus, neprivalo išsamiai aprašyti kiekvieno byloje esančio įrodymo, o išvadas padaro remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, suformuotu išanalizavus byloje esančių duomenų visumą. Teismo nesaisto aplinkybė, kad ieškovė (apeliantė) tam tikriems įrodymams suteikia prioritetinę reikšmę. Atitinkamai, šalies subjektyvus liudytojų parodymų vertinimas nėra privalomas teismui, kuomet formuojamas vidinis teismo įsitikinimas tam tikrų aplinkybių (ne)buvimu. Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojo parodymai tam tikru aspektu galėjo sutapti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas atsakovės pusėje esančio liudytojo parodymams suteikė išskirtinę ir esminę reikšmę formuojant vidinį teismo įsitikinimą. Apeliantės pateiktos abejonės liudytojų parodymais nelemia kitokių, nei padarė pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią įrodymų visumą, išvadų.
Sprendžiant dėl Sutartimi sutarto termino (vėliau šalių pratęsto) vertinimo kaip esminio, pažymėtina, jog jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, jog toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
Nagrinėjamu atveju pakartotinai nurodytina, kad Sutarties 2.4.3 punkte numatyta, jog pirkėjas (atsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir / ar pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavėjas atsisako patiekti perkamas Prekes arba vėluoja patiekti perkamas Prekes ilgiau kaip 30 dienų. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo spręsti, jog terminas šalims neturėjo jokios esminės reikšmės. Subjektyvus ieškovės vertinimas, kad atsakovė prieš tai turėjo pasinaudoti kitomis Sutartyje nurodytomis jos teisių gynimo priemonėmis (pavyzdžiui reikalauti delspinigių) nepaneigia termino teisinės reikšmės, kuri išreikšta suderinta šalių valia. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo posėdžio metu D. V., atsakydamas į klausimą dėl sutarties sąlygų ruošimo, patvirtino, jog Sutartis buvo paruošta būtent ieškovės ir ši aplinkybė nėra nuginčyta. Akcentavo, kad ieškovė buvo pasirinkta būtent dėl to, kad ji vienintelė rinkoje galėjo greitai pristatyti įrangą, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju terminas turėjo teisinę reikšmę ir jo svarba buvo suderinta abiejų šalių valia tokią nuostatą įtraukiant į Sutartį. Taigi nustačius, kad prekių visuma nebuvo pristatyta atsakovei šalių sutartu terminu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, remdamasi Sutarties nuostatomis, vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo (termino pristatyti prekes pažeidimo). Atitinkamai, atsakovei Sutartį nutraukus, atsakovė nebeturi teisinės prievolės sumokėti likusios Prekių kainos (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.319 straipsnis). Aplinkybės dėl šalių galimų tarpusavio ginčų ateityje (restitucijos ir kt.) ar priežastys, kodėl šalys nėra pareiškusios viena kitai reikalavimų, susijusių su sumokėtomis sumomis ar perduotomis prekėmis, nėra aktualios šios bylos ginčo dalykui ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nutaria, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.