- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1311-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23503-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- Vertablox UAB
- Atsakovas
- UAB "Ekonovus"
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Vertabolx“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertablox“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Vertablox“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ekonovus“ prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 2 597,70 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) 32,88 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas taikant 6 procentų palūkanų normą už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. (už 77 dienas); 3) 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymą; 4) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad 2025 m. balandžio 6 d. ieškovės vadovas ASM1 vairavo automobilį „Tesla Model S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl didelio vėjo į gatvę išriedėjo atsakovės prižiūrimas šiukšlių konteineris, kurio ratukai nebuvo apsaugoti nuo sukimosi ir trenkėsi į automobilio dešinės pusės šoną bei jį apgadino. Dėl įvykio iš karto niekur nesikreipė bei nepranešė. Po poros savaičių kreipėsi į policiją, į trečiąjį asmenį, kad būtų atlyginta automobilio apgadinimo žala. Trečiajam asmeniui siųstos fotonuotraukos bei prie ieškinio pridėtos fotonuotraukos buvo darytos 2025 m. balandžio 21 d. Patirtą žalą patvirtina automobilio remonto sąmata bei administracinės sąnaudos, t. y. ieškovės vadovo, sugaištas darbo laikas komunikuojant su ieškove, trečiuoju asmeniu bei ruošiant dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog autoįvykis įvyko jos nurodytomis aplinkybėmis, bei neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad ieškovės darytos fotofiksacijos buvo ne įvykio dieną - 2025 m. balandžio 6 , o 2025 m. balandžio 21 d. Byloje nėra pateikta duomenų, jog įvykio metu buvo neužspausti kurio nors jų administruojamo konteinerio ratukai ir dėl to jis galėjo pajudėti. Atsakovės teigimu, dalis, o galimai ir visi, remonto sąmatoje nurodyti darbai gali būti nesusiję su minėtu įvykiu, o žala – dirbtinai išpūsta, taip siekiant nepagrįstai pasidengti žalą kito asmens sąskaita.
Trečiasis asmuo atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertablox“ 2 583,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovei priklausančios transporto priemonės „Tesla Model S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovės teigimu, 2025 m. balandžio 6 d., apie 21.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), dėl neužfiksuotų ratukų, atsakovės aptarnaujamas atliekų konteineris, veikiant vėjui, pajudėjo ir atsitrenkė į ieškovės automobilį „Tesla Model S“, vals.Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas ieškovei 2 377,70 Eur turtinę žalą. Ginčo byloje dėl to, jog (duomenys neskelbtini) gatvė priskirta (duomenys neskelbtini) seniūnijai ir ją pagal pirkimo sutartis 1, 2 aptarnauja atsakovė, nėra, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto, o būtent žalos padarymo fakto, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, UAB „Autovisatos servisas“ remonto sąmatos matyti, jog ieškovės transporto priemonė turėjo atitinkamus apgadinimus, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių apgadinimų susidarymo mechanizmą, jų aplinkybes, t. y. byloje neįrodytas pats įvykio faktas, iš kurio ieškovė kildina žalą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais duomenimis, teismo posėdyje duotais paaiškinimais, ieškovės nurodomas eismo įvykis įvyko 2025 m. balandžio 6 d. Iš pačios ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog apie galimai įvykusį eismo įvykį ieškovė neinformavo nei atsakovės, nei trečiojo asmens, nei pranešė kelių policijai. Be to, ir pati ieškovė jokiomis priemonėmis neužfiksavo eismo įvykio, jo metu galimai padarytų apgadinimų transporto priemonei.
Iš Vilniaus apskrities VPK 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25273972247), kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2025 m. balandžio 21 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) atsitrenkė nuo vėjo nupūstas šiukšlių konteineris ir apgadino pranešėjo automobilį „Tesla Model S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). ASM1 paaiškino, kad 2025 m. balandžio 6 d., apie 21.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės link, pastebėjo, kad dėl stipraus vėjo važiuojamojoje gatvės dalyje judėjo antžeminis atliekų konteineris. Nespėjo sustoti ir išvengti susidūrimo, konteineris atsitrenkė į vairuojamą automobilį ir apgadino automobilio dešinę pusę – duris, sparną ir kitas detales. Nutarimu taip pat nustatyta, jog įvykis vaizdo filmavimo kameromis neužfiksuotas, kitų liudininkų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie eismo įvykį, nėra.
Taigi, iš minimo nutarimo nustatyta, kad ieškovė tik 2025 m. balandžio 21 d. kreipėsi į kelių policiją su pranešimu dėl ieškovės nurodomo 2025 m. balandžio 6 d. įvykio. Ieškovė nei kelių policijai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad, kaip nurodo ieškovė, 2025 m. balandžio 6 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu į gatvę išvažiavęs konteineris būtų apgadinęs jai priklausančią transporto priemonę (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nei pats įvykis, nei jo mechanizmas jokiomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas (įvykio schema, jame dalyvavę asmenys ir pan.). Nebuvo nustatyti bei užfiksuoti, kokie galimai padaryti transporto priemonės pažeidimai dėl eismo įvykio. Pažymėtina, jog pačios ieškovės atstovo, t. y. įmonės direktoriaus ASM1, kuris ir nurodo vairavęs ieškovei priklausančią transporto priemonę 2025 m. balandžio 6 d., paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, konteinerio stabdžių padėtis bei pati transporto priemonė su fiksuotais apgadinimais, yra darytos ne įvykio dieną – 2025 m. balandžio 6 d., o į nurodomą įvykio vietą atvykus 2025 m. balandžio 21 d.
Bylos duomenimis, trečiasis asmuo 2025 m. balandžio 24 d., atsakydamas į ieškovės 2025 m. balandžio 21 d. pretenziją, kuria ieškovė nurodė, jog dėl į gatvę išvažiavusio šiukšlių konteinerio buvo apgadinta jo transporto priemonė, ir prašė atlyginti padarytą žalą, pažymėjo, kad išnagrinėjus ieškovės pateiktą pranešimą ir pranešime pateiktas fotofiksacijas, nustatė, jog fotofiksacijose užfiksuotas antžeminis antrinių žaliavų (popierius/plastikas) konteineris yra pastatytas su neužsispaustais ratukų stabdžiais, todėl, trečiojo asmens vertinimu, galima daryti išvadą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam automobiliui apgadinimas buvo padarytas atsakovės (atliekų vežėjos) darbuotojų kaltės, nes jie privalo antžeminius komunalinių atliekų konteinerius po ištuštinimo palikti su užspaustais ratukų stabdžiais, kad išvengtų konteinerių riedėjimo dėl išorinių poveikių, pavyzdžiui, dėl stipraus vėjo. Vertinant šį trečiojo asmens atsakymą ieškovei, vėlgi pažymėtina, kad, kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdyje, trečiajam asmeniui kartu su pretenzija buvo pateiktos ne 2025 m. balandžio 6 d. darytos fotonuotraukos, o fotonuotraukos darytos atvykus į nurodomą įvykio vietą 2025 m. balandžio 21 d. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kai ieškovė po poros savaičių atlieka fotofiksaciją pati atspausdama šiukšlių konteinerio stabdžius ir tokius duomenis teikia trečiajam asmeniui, šių duomenų pagrindu trečiojo asmens padarytos išvados laikytinos atliktos įvertinus pateiktus klaidinančius ieškovės duomenis (CPK 185 straipsnis).
Bylos duomenimis iš atsakovės pateikto antžeminių šiukšlių konteinerių aptarnavimo grafiko nustatyta, jog komunalinėms atliekoms skirtas konteineris, kurio Nr. 13-L-424183, esantis (duomenys neskelbtini), aptarnautas (ištuštintas) 2025 m. balandžio 6 d. 9.41 val., pakuotėms-antrinėms žaliavoms skirtas konteineris, kurio Nr. 13-P-408884, esantis (duomenys neskelbtini), aptarnautas (ištuštintas) 2025 m. balandžio 4 d. 08.17 val., tačiau ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kurio iš dviejų konteinerių stabdžiai nebuvo užspausti ir kuris konteineris išvažiavo į gatvę. Vertinant tokius ieškovės teiginius, darytina išvada, jog ieškovė ne tik, kad nepateikė duomenų, pagrindžiančių buvus įvykį 2025 m. balandžio 6 d., bet ir negalėjo detaliai pagrįsti eismo įvykio mechanizmo. Atsižvelgiant į tai, jog fotonuotraukos darytos atvykus į nurodomą įvykio vietą tik 2025 m. balandžio 21 d., be kita ko, ir tą dieną atspaudžiant konteinerio stabdžius, konstatuotina, jog jos niekaip negali patvirtinti nei apskritai buvus įvykį, nei jo mechanizmą, nei galimai padarytą žalą. Bylos kontekste pastebėtina, jog susidarytų paradoksali situacija, kad asmuo galėtų bet kada, bet kur bei savo vertinimo ribose fiksuoti galimą eismo įvykį ir to pasėkoje prašyti žalos atlyginimo. Dėl galimai padarytos žalos, apgadinus transporto priemonę, akcentuotina ir tai, kad byloje pateiktos fotonuotraukos darytos 2025 m. balandžio 21 d., transporto priemonė apžiūrėta ir remonto sąmata sudaryta 2025 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus mėnesiui po nurodomo eismo įvykio, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad fotonuotraukose fiksuoti transporto priemonės apgadinimai, remonto sąmatoje nurodomi defektai, susiję būtent su 2025 m. balandžio 6 d. įvykiu, o ne dėl vėliau įvykusių eismo įvykių ar pan., nėra. Teismas, vertindamas tai, jog transporto priemonės apgadinimai pačios ieškovės fiksuoti tik po dviejų savaičių, o remonto išlaidos tik po mėnesio, sprendė, jog iš šių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovė patyrė žalą dėl 2025 m. balandžio 6 d. galimai į gatvę išvažiavusio šiukšlių konteinerio. Teismas atkreipė dėmesį, jog įvykus eismo įvykiui, dėl kurio ieškovė realiuoju laiku nepranešė policijai, atsakovei, trečiajam asmeniui, jokiomis priemonėmis neužfiksavo įvykio bei jo metu padarytos žalos, yra pačios ieškovės neapdairus elgesys, dėl kurio ji pati prisiėmė riziką.
Dėl ieškovės teiginių, kad buvus įvykį bei jo metu patirtą žalą patvirtina į bylą pateikti liudytojų – ieškovės direktoriaus šeimos narių, rašytiniai paaiškinimai, teismas pažymėjo, jog rašytiniai liudytojų parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju iš į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog jie neatitinka įstatymo reikalavimų. Be kita ko, iš jų nėra galimybės nei nustatyti, kas juos surašė (asmens kodai, adresai ir pan.), nei kas juos pasirašė, kadangi iš pateiktų paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad jie pasirašyti vieno asmens parašu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė UAB „Vertablox“ apeliaciniu skundu prašo: Klaipėdos apylinkės teismo 2025-12-16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti: priteisti iš UAB „Ekonovus“ UAB „Vertablox“ naudai 2 597,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 32,88 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas; Alternatyviai (jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad būtina papildomai ištirti įrodymus) panaikinti 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; Panaikinti (arba sumažinti) atsakovės naudai priteistą 2 583,35 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti iš naujo pagal bylos baigtį. Esminiai Apeliacinio skundo argumentai:
Teismas iš esmės reikalavo „objektyvių“ ir „neginčytinų“ įrodymų (vaizdo įrašų, įvykio fiksavimo realiuoju laiku), nors civiliniame procese faktas laikomas įrodytu, kai iš įrodymų visumos susiformuoja pagrįstas teismo įsitikinimas. Vien tai, kad įvykio momentas nebuvo nufilmuotas, savaime nereiškia, kad įvykis negalėjo būti įrodytas kitais įrodymais (liudytojų parodymais, netiesioginiais duomenimis, institucijos išvada, aptarnavimo grafikais, meteorologiniais duomenimis).
Teismas VASA 2025-04-24 atsakymą nuvertino, padarydamas prielaidą, kad apeliantas „pats atspaude konteinerio stabdžius“ ir pateikė „klaidinančius duomenis“. Tokia išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Jei teismui kilo abejonių dėl fotofiksacijų reikšmės ar pateikimo aplinkybių, jos turėjo būti šalinamos apklausiant VASA atstovą ir (ar) išreikalaujant pirmines fotofiksacijas iš atsakovės / VASA.
Teismas, pritardamas atsakovės argumentui, kad „įvykis būtų įvykęs anksčiau“, padarė spekuliatyvią prielaidą apie eismo intensyvumą ir vėjo poveikį per visą laikotarpį. Tačiau konteinerio pajudėjimas yra atsitiktinis reiškinys, priklausantis nuo vėjo gūsių, ratukų būklės, asfalto nuolydžio, prasilenkiančių transporto priemonių sukelto oro srauto ir kt. Atsakovės pačios pateikti duomenys, kad konteineris buvo aptarnautas įvykio dieną ryte (09:41 vai.), tik sustiprina tikėtiną išvadą, kad po aptarnavimo konteineris galėjo būti paliktas neužfiksavus ratukų, o vėliau dėl gūsių pajudėti.
Teismas konstatavo, kad šeimos narių rašytiniai paaiškinimai neatitinka CPK 192 str. 8 d. reikalavimų, nes nepatvirtinti notaro. Apeliantas sutinka, kad rašytiniai liudytojų parodymai turi atitikti nustatytą formą, tačiau tai neturėjo lemti automatinio įvykio nepripažinimo. Byloje egzistuoja realūs liudytojai, kuriuos galima apklausti teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas byloje dalyvavo be profesionalaus atstovo, o teismas sprendime šį formos klausimą sureikšmino kaip esminį, apeliantas prašo apeliacinėje instancijoje ištirti liudytojų parodymus žodinio proceso tvarka (arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo).
Priteistos atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės, praktiškai prilygstančios ieškinio sumai. Pagal CPK 98 str. teismas turi vertinti išlaidų būtinumą ir protingumą, taip pat vadovautis Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateiktoje 2025-11-25 sąskaitoje faktūroje paslaugos aprašytos kaip „byloje Ekonovus ASM1“, kas kelia abejonių dėl išlaidų priskyrimo būtent šiai civilinei bylai ir jų įrodymų patikimumo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ekonovus“ su skundu nesutiko. Esminiai atsiliepimo į skundą argumentai:
Šalies argumentai
Su Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybės ir argumentais nėra pagrindo sutikti. Pateikti samprotavimai yra abstraktūs ir nuoseklaus ryšio su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis stokojantys minčių kratiniai, kurie sunkiai paaiškina kodėl teisminio proceso metu objektyviais įrodymais konstatuotos aplinkybės Teismo turėjo būti įvertintos kitaip, nei jas įvertino Teismas.
Įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas" ar sąmoningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asmeniui kyla tam tikrų procesinių padarinių.
Teismas, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta pati faktinė aplinkybė, iš kurios Ieškovas kildino savo reikalavimą, t. y. kad 2025-04-06 iš tiesų įvyko eismo įvykis, kurio metu Atsakovės administruojamas atliekų konteineris atsitrenkė į Ieškovo automobilį ir padarė jam žalą, įvykis nebuvo fiksuotas realiuoju laiku, nors tokias galimybes Ieškovas turėjo, galėjo nufotografuoti telefonu, nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, nes į pareigūnus dėl įvykio Ieškovas kreipėsi tik po 2 savaičių. Fotofiksacijos, kuriomis grindžiamas ieškinys, buvo padarytos dar vėliau – 2025-04-21. Tokios aplinkybės objektyviai paneigia bet kokią galimybę patikimai nustatyti, ar nurodyti automobilio apgadinimai apskritai atsirado Ieškovo nurodomu metu, nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu.
Teismas absoliučiai teisingai sprendė, kad vien aplinkybė, jog po kelių savaičių atliktose fotofiksacijose matyti neužspausti konteinerio ratukų stabdžiai, savaime neįrodo, jog būtent toks konteinerio stovėjimas ir stabdžių padėtis buvo 2025-04-06 vakare ir kad būtent dėl to kilo Ieškovo nurodoma žala.
Teismas pagrįstai atmetė Ieškovo argumentus, grindžiamus trečiojo asmens – VASA atsakymu į pretenziją, nes šios išvados buvo padarytos remiantis tais pačiais Ieškovo pateiktais neobjektyviais duomenimis – fotonuotraukomis darytomis žymiai vėliau nei pats įvykis.
Ieškovas net nesugebėjo identifikuoti konkretaus konteinerio, kuris tariamai padarė žalą, nors byloje buvo nustatyta, jog ginčo vietoje stovėjo ne vienas Atsakovės aptarnaujamas konteineris, aptarnautas skirtingu metu.
Teismas pagrįstai konstatavo, jog remonto sąmatoje numatyti darbai apima ne tik dešinės pusės kėbulo elementus, bet ir visiškai kitose automobilio vietose esančias detales, kurių apgadinimas objektyviai nesuderinamas su Ieškovo nurodomu įvykio mechanizmu. Konkrečiai, sąmatoje numatytas priekinio buferio, esančio automobilio priekyje apačioje po variklio dangčiu ir žibintais, remontas, priekinės kairiosios sparno šoninės kameros keitimas, galinio buferio ir galinio buferio difuzoriaus keitimas ar taisymas, taip pat kitų konstrukcinių elementų darbai, kurių pažeidimas negali būti racionaliai paaiškinamas vienkartiniu atliekų konteinerio kontaktu su dešiniuoju automobilio šonu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Ieškovės atstovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą už jai priklausančio automobilio apgadinimą. Nurodo, jog autoįvykis įvyko 2025 m. balandžio 6 d., kai atsakovės prižiūrimas šiukšlių konteineris, stovintis su nefiksuotais ratukais, pučiant vėjui pajudėjo ir atsitrenkė į ieškovei priklausantį ieškovės vadovo ASM1 vairuojamą automobilį Tesla Model S.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad: autoįvykio faktas nėra įrodytas, nes jis nebuvo fiksuotas įvykio metu, policijai pranešta tik po 2 savaičių; automobilio ir konteinerio nuotraukos darytos ne įvykio dieną; liudytojų parodymai jų nepasirašyti; žalos dydis ir mechanizmas abejotini – remonto sąmata sudaryta gerokai vėliau, dalis darbų nesiejami su deklaruotu įvykiu; neįrodytas priežastinis ryšys – nėra patikimų duomenų, kad būtent atsakovo konteineris ir būtent tuo metu padarė nurodytą žalą.
Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria visiškai.
Apeliantė nurodo, kad teismas iš esmės reikalavo „objektyvių“ ir „neginčytinų“ įrodymų (vaizdo įrašų, įvykio fiksavimo realiuoju laiku), nors civiliniame procese faktas laikomas įrodytu, kai iš įrodymų visumos susiformuoja pagrįstas teismo įsitikinimas. Vien tai, kad įvykio momentas nebuvo nufilmuotas, savaime nereiškia, kad įvykis negalėjo būti įrodytas kitais įrodymais (liudytojų parodymais, netiesioginiais duomenimis, institucijos išvada, aptarnavimo grafikais, meteorologiniais duomenimis).
Kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad autoįvykis galėjo įvykti 2025 m. balandžio 6 d., taip nurodo ieškovės atstovas. Apie galimai įvykusį eismo įvykį ieškovė neinformavo nei atsakovės, nei trečiojo asmens, nei pranešė kelių policijai. Be to, automobilį vairavęs ieškovės atstovas, jokiomis priemonėmis neužfiksavo eismo įvykio, jo metu galimai padarytų apgadinimų transporto priemonei. Policijai apie įvykį pranešta praėjus dviem savaitėms, o į bylą pateiktos fotonuotraukos darytos atvykus į nurodomą įvykio vietą dar vėliau - tik 2025 m. balandžio 21 d. Iš pateiktų nuotraukų matyti tik stovintys plastmasiniai konteineriai, o tolėliau nuo jų ieškovei priklausantis apibrozdintas automobilis. Taigi iš to niekaip negalima padaryti išvados, kad ieškovės automobilį nubrozdijo netoliese stovintis pajudėjęs konteineris.
Jei ieškovės atstovas būtų įvykį fiksavęs nedelsiant, apie jį pranešęs atsakovei, tai jai abejojant žalos faktu ir atsisakius jį fiksuoti, galėjo kviesti policijos pareigūnus, kurie būtų fiksavę pažeidimus esančius ant automobilio, ant konteinerio, jei tokių buvo, pažeidimus sugretinę, o reikalui esant ir paėmę lyginamuosius pavyzdžius ekspertizės atlikimui. Tokiu atveju dėl žalos ne/padarymo fakto nekiltų esminių abejonių.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad byloje egzistuoja realūs liudytojai, įvykį galina įrodyti jų parodymais. Tokia ieškovės pozicija nėra tiek svari, kad priimtas sprendimas būtų keičiamas. Ieškovės nurodomų liudytojų rašytiniai parodymai į bylą yra pateikti ieškovės atstovo. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad jie yra atspausdinti bei svarbiausia, visi pasirašyti vienu ir tapačiu parašu (t.1, b.l. 57-59), tikėtina ieškovės atstovo ASM1 (t.b. 67-72). Todėl juose esančia informacija vadovautis yra nepatikima. Be to visi trys liudytojai yra ieškovės atstovo šeimos nariai, todėl jie yra suinteresuoti jam palankia bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai jų apklausa byloje nėra tikslinga.
Ieškovė nurodo, kad priteistos atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės, praktiškai prilygstančios ieškinio sumai. Pagal CPK 98 str. teismas turi vertinti išlaidų būtinumą ir protingumą, taip pat vadovautis Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nei ieškinio sumos, nei Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą nurodytų sumų, todėl jas mažinti nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas). Apeliaciniame skunde nurodyti kiti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinis teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo dieną el. paštu teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Tačiau CPK 323 str. pasakyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 482,25 Eur. Ši suma, nežiūrint ieškovės prieštaravimų, priteistina iš ieškovės, nes ji neviršija nei ieškinio sumos, nei Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą nurodytų sumų, todėl ją mažinti nėra jokio pagrindo. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertablox“ 1 481,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.