Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16574-2026 (ROIK: 26300406837), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas TRA1 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16574-2026 (ROIK: 26300406837) buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje padarymą, dėl to, kad jis 2026 m. balandžio 17 d., 16 val. 46 min., Bažnyčios – Šv. Mykolo gatvių sankryžoje, Nemenčinėje, Vilniaus rajono sav., vairuodamas automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas pagrindiniu keliu, suko į kairę pusę, į šalutinį kelią, nepraleido jo kertamu keliu važiavusio elektrinio dviračio, vairuojamo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė. (duomenys neskelbtini) nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 158 punktų pažeidimas. Skundžiamu nutarimu jam paskirta 180 eurų bauda (b. l. 13).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. rugpjūčio 27 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 39).

Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas nesutinka su tyrimo metu padarytomis išvadomis ir nurodo, kad eismo įvykyje dalyvavęs elektrinis krosinis motociklas 79BIK Falcon Pro L1e pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei Kelių eismo taisykles teisiškai ir techniškai negali būti vadinamas elektriniu dviračiu, kadangi ši transporto priemonė pagal savo technines charakteristikas (nominali variklio galia siekia 4 – 5 kW, maksimali galia išauga iki 10 kW, gali išvystyti iki 50 km/val. greitį, neturi pedalų) neatitinka įstatymuose numatytų dviračio kriterijų. Todėl, jo vertinimu, šios transporto priemonės vairuotojo elgesys ir jos judėjimo greitis turėjo būti vertinami kitaip nei paprasto elektrinio dviračio.

Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas sukimo į kairę manevrą, jis stebėjo kelią ir įsitikino, jog kitų eismo dalyvių aplinkui nebuvo. Šią aplinkybę, jo teigimu, patvirtina ir automobilio kamerų įrašai. Priekinės kameros vaizdo įraše užfiksuota, jog jokių eismo dalyvių nei šaligatvyje, nei gatvėje, kurią jie ketintų kirsti arba ja judėtų, nebuvo nei momentu, kai jo automobilis faktiškai buvo pradėjęs keisti judėjimo kryptį, nei iki jo. O galinės vaizdo kameros vaizdo įraše matoma, kad vienintelis eismo dalyvis šaligatvyje tuo metu buvo nutolęs nuo šaligatvio pabaigos ne mažiau nei per 26 metrus. Pareiškėjo teigimu, elektroninės transporto priemonės vairuotojas važiavo neįgijęs teisės vairuoti šią transporto priemonę bei nesivadovavo saugaus eismo kelyje reikalavimais – važiavo neįjungęs priekinio žibinto bei įvažiavo į gatvę iš šaligatvio prieš tai neįsitikinęs, kad jam važiuoti yra saugu. Galinės kameros įraše taip pat aiškiai matyti, kad nuo to momento, kai elektrinė transporto priemonė atsiranda vaizdo kameros matymo zonoje, važiuodama šaligatviu, ji aplenkia net tris motorines transporto priemones, važiavusias paskui jo automobilį pakankamai dideliu atstumu viena nuo kitos.

Skunde teigiama, kad eismo įvykio aplinkybės ir elektrinės transporto priemonės judėjimo greitis gali būti objektyviai įvertinti pagal vaizdo registratoriaus įrašą ir jame matomus atstumus. Pareiškėjas skaičiavimus atliko nuo momento, kai jo vairuojamas automobilis pradėjo keisti judėjimo kryptį (vaizdo įraše rodomas laikas – 18:40:23), iki susidūrimo momento (vaizdo įraše rodomas laikas – 18:40:26). Anot Pareiškėjo skaičiavimų, per šį laiką (tris sekundes) elektrinė transporto priemonė nuvažiavo apie 26 metrus šaligatvio ir dar ne mažiau nei 8-10 metrų gatve iki susidūrimo su jo automobiliu momento. Taigi, per maždaug 3 sekundes, ji įveikė ne mažiau nei 34 metrus. Remdamasis tuo, Pareiškėjas apskaičiavo, kad elektrinės transporto priemonės vidutinis judėjimo greitis toje atkarpoje siekė apie 11,3 m/s arba 40,8 km/h.

Pareiškėjo manymu, būtent neįprastai didelis elektrinės transporto priemonės greitis ir jos vairuotojo nenuspėjamai pavojingi veiksmai neleistinoje infrastruktūroje buvo būtinosios šio eismo įvykio kilimo sąlygos. Elektrinė transporto priemonė iki susidūrimo vietos atvyko per labai trumpą laiką ir Pareiškėjui nebuvo objektyvios galimybės ją pastebėti, laiku sureaguoti bei išvengti susidūrimo. Įvažiuodamas į šalutinį kelią, elektrinę transporto priemonę jis pastebėjo išoriniame vaizdo veidrodyje, ir siekdamas išvengti susidūrimo, nukreipė automobilį į dešinę, tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Dėl to, jo vertinimu, jo paties veiksmais negali būti laikomi pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad didelį elektrinės transporto priemonės judėjimo greitį bei jos vairuotojo elgesį patvirtintų liudytojas, kurį buvo atsisakyta apklausti.

Apibendrindamas Pareiškėjas teigia, kad vertinimas atliktas ne objektyviai, o tik elektrinės transporto priemonės vairuotojo naudai, tuo pačiu pažeidžiant ANK 567 straipsnį – pareigą atlikti visapusišką ir objektyvų aplinkybių ištyrimą. Todėl prašo apklausti liudytoją, galintį patvirtinti esmines įvykio aplinkybes, susijusias su autoįvykiu bei jame dalyvavusių transporto priemonių elgesiu eisme. Paskirti techninę ekspertizę eismo įvykyje dalyvavusios elektrinės transporto priemonės 79BIK Falcon Pro L1e teisinei kategorijai ir techniniams parametrams nustatyti bei pavesti ekspertams atsakyti į jo pateiktus klausimus. Ir galiausiai, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu bei pavesti elektrinės transporto priemonės vairuotojui (jo teisėtam atstovui) atlyginti žalą už automobilio remontą ir advokato konsultaciją (b. l. 5 – 7).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, prašė panaikinti nutarimą ir teigė, jog policija neįrodė, kad jis turėjo pastebėti tą transporto priemonę. Paaiškino, kad jis žiūrėjo ir nieko nebuvo. Jau darė manevrą, pravažiavo pėsčiųjų perėją, tada pamatė elektrinės transporto priemonės vairuotoją kairiame veidrodėlyje ir vairuotojas dešiniu šonu atsitrenkė į jo priekinio rato sparną. Jis suko į dešinę ir sustojo po smūgio. Jie visi važiavo 30 km/h, o elektrinės transporto priemonės vairuotojas visus lenkė. Liudytojas važiavo jam iš galo. Jo automobilis apgadintas, draudimas neatlygino jam išlaidų. Pas elektrinės transporto priemonės vairuotoją sužalojimai dešinėje pusėje. Nurodė, jog nereikalauja ekspertizės, dėl liudytojo nežino, jei nebūtų nufilmuota, nieko neįrodytų. Policija jam sakė, kad jis suko į kairę, tai jis „automatiškai“ kaltas. Tačiau, kai suko, jis žiūrėjo ir nieko nematė (b. l. 50 – 51).

Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, Pareiškėjo atsakomybė nustatyta įvertinus byloje surinktus įrodymus, jo atliktą manevrą ir šio manevro ryšį su kilusiais padariniais. Skunde nurodomos aplinkybės dėl kito eismo dalyvio elgesio turi reikšmės vertinant įvykį, tačiau savaime nepaneigia Pareiškėjo pareigos laikytis KET ir saugiai atlikti posūkį. Byloje nustatytas ne tik susidūrimo faktas, bet ir ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai.

Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas nesutikimą su nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad ši transporto priemonė neturėjo važiuoti šaligatviu, judėjo dideliu greičiu, o jos vairuotojas pats nesilaikė saugaus eismo reikalavimų. Iš šių aplinkybių Pareiškėjas daro išvadą, kad neturėjo galimybės laiku pastebėti artėjančios transporto priemonės ir išvengti susidūrimo. Vis dėlto kito eismo dalyvio galimai padarytų pažeidimų nustatymas ir Pareiškėjo veiksmų vertinimas yra susiję, bet vienas kito nepakeičiantys klausimai. Atsakomybei pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, kad tik vieno vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Prie tų pačių padarinių gali prisidėti kelių eismo dalyvių veiksmai, todėl kiekvieno jų elgesys turi būti įvertintas atskirai.

Institucija teigia, kad KET 158 punktas įpareigoja sankryžoje sukantį vairuotoją duoti kelią eismo dalyviams kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Ši pareiga neapsiriboja vien dviračių vairuotojų praleidimu – taisyklėje nurodyti ir kiti eismo dalyviai. Todėl vien aplinkybė, kad iki posūkio Pareiškėjas važiavo pagrindiniu keliu, nesuteikė jam besąlyginės pirmenybės prieš visus jo manevro vietoje judančius asmenis. Prieš sukdamas jis turėjo įvertinti ir šaligatviu ta pačia kryptimi artėjančius eismo dalyvius, kurių judėjimo kelią ketino kirsti. Su šia pareiga susijęs ir KET 9 punkte įtvirtintas reikalavimas imtis būtinų atsargumo priemonių bei nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui.

Atsiliepime į skundą nurodyta, kad net ir patikslinus transporto priemonės kategoriją nebūtų savaime paneigtas Pareiškėjui pareikštas kaltinimas. Jis nubaustas už tai, kad atlikdamas posūkį nepraleido jo kertamu keliu judėjusio eismo dalyvio ir sukėlė jo nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios pareigos vykdymą reikia vertinti ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad nukentėjusiojo vairuota priemonė laikytina mopedu ar kita motorine transporto priemone. Elektrinės transporto priemonės pavadinimo tikslumo klausimas negali būti prilyginamas situacijai, kai asmeniui apskritai nenurodyta, kokią konkrečią pareigą jis pažeidė. Pareiškėjui buvo aišku, kokiu manevru ir kokių reikalavimų nevykdymu grindžiama jo atsakomybė, o skunde pateikti argumentai dėl greičio, matomumo ir susidūrimo išvengimo yra gynyba būtent nuo šio kaltinimo. Institucija neprašo jo papildyti naujais KET pažeidimais.

Be kita ko, Institucija nurodo, kad byloje užfiksuota, kad nukentėjusiojo teisės vairuoti ir transporto priemonės dalyvavimo eisme teisėtumo klausimai buvo keliami nuo pat įvykio momento, jo atžvilgiu pradėta atskira administracinė teisena, ROIK 26300406894, dėl transporto priemonės neįregistravimo, draudimo ir techninės apžiūros nebuvimo bei neįgytos teisės vairuoti.

Atsiliepime teigiame, kad TRA1 nurodomi galimi elektrinės transporto priemonės vairuotojo pažeidimai savaime nepaneigia jo paties atsakomybės. Vien transporto priemonės priskyrimas mopedui ar jos neteisėtas važiavimas šaligatviu nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Skundžiamu nutarimu parinkta 180 Eur nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga, artima ANK 423 straipsnio 2 dalyje vairuotojams numatytai 150 Eur minimaliai baudai, be to, Pareiškėjui nuspręsta neskirti teisės vairuoti atėmimo, nors įstatymas tokią galimybę numato. Institucija taip pat prašė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui (b. l. 44 – 46).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Bylos duomenimis, Pareiškėjas TRA1 Skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymą, dėl to, kad jis 2026 m. balandžio 17 d., 16 val. 46 min., Bažnyčios – Šv. Mykolo gatvių sankryžoje, Nemenčinėje, Vilniaus rajono sav., vairuodamas automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pagrindiniu keliu, suko į kairę pusę, į šalutinį kelią, nepraleido jo kertamu keliu važiavusio elektrinio dviračio, vairuojamo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė. (duomenys neskelbtini) nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip KET 9 ir 158 punktų pažeidimas. Skundžiamu nutarimu jam paskirta 180 eurų bauda.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

KET 9 punkto nuostatos, įpareigoja visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

KET 158 punktas numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su Skundžiamu nutarimu. Paaiškino, kad atlikdamas sukimo į kairę manevrą, jis stebėjo kelią ir įsitikino, jog kitų eismo dalyvių aplinkui nebuvo. Šią aplinkybę, jo teigimu, patvirtina ir automobilio kamerų įrašai. Priekinės kameros vaizdo įraše užfiksuota, jog jokių eismo dalyvių nei šaligatvyje, nei gatvėje, kurią jie ketintų kirsti arba ja judėtų, nebuvo nei momentu, kai jo automobilis faktiškai buvo pradėjęs keisti judėjimo kryptį, nei iki jo. O galinės vaizdo kameros vaizdo įraše matoma, kad vienintelis eismo dalyvis šaligatvyje tuo metu buvo nutolęs nuo šaligatvio pabaigos ne mažiau nei per 26 metrus.

Iš priekinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašų „38765 26300406837“, „20260419_221056 26300406837“ matyti, kad iki Pareiškėjui pradedant ir atliekant posūkio į kairę manevrą, jo važiavimo kryptimi esančiuose šaligatviuose nebuvo matyti jokios artėjančios transporto priemonės. Tuo tarpu iš galinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašų „38762 26300406837“, „VID-20260420-WA0002 26300406837“ galima matyti, jog nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė dideliu greičiu artėjo ir atsitrenkė į posūkio manevrą atliekantį Pareiškėjo automobilį. Aptartuose įrašuose užfiksuota įvykio eiga leidžia spręsti, kad nagrinėjama situacija susiklostė per itin trumpą laiką (20 sekundžių), o elektrinės transporto priemonės artėjimas iš Pareiškėjo vairavimo perspektyvos nebuvo matomas.

Šios aplinkybės, vertinamos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei įvykio eiga, nepatvirtina, jog Pareiškėjas, pradėdamas ir atlikdamas posūkį į kairę, turėjo objektyvią galimybė laiku pastebėti artėjančią elektrinę transporto priemonę ir numatyti susidūrimo grėsmę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Pareiškėjas, vairuodamas būtų viršijęs leistiną greitį ar nesilaikęs reikiamų atsargumo priemonių. Taip pat nėra duomenų, kad eismo sąlygos buvo tokios sudėtingos, kad Pareiškėjas konkrečiu atveju būtų turėjęs važiuoti mažesniu greičiu ar būti dar atsargesnis. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, susidūrimo mechanizmas įvyko nukentėjusiajam atsitrenkus į Pareiškėjo automobilį, o ne atvirkščiai.

Teismo vertinimu, jei elektrinės transporto priemonės vairuotojas būtų laikęsis KET reikalavimų ir važiavęs leidžiamu greičiu, atitinkamai ir laiku sustabdęs transporto priemonę, Pareiškėjas jį būtų pamatęs laiku ir su juo nesusidūręs. Nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas (važiavimas šaligatviu akivaizdžiai ir ženkliai didesniu greičiu, nei gatve važiuojančios transporto priemonės) buvo esmine eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga bei yra dėsningu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio pasekmėmis. Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, jog TRA1 nagrinėjamoje situacijoje, negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis pažeis KET numatytus reikalavimus ir dėl to atsiras avarinė situacija. Todėl, nesant pakankamų duomenų apie Pareiškėjo realią galimybę pastebėti artėjančią elektrinę transporto priemonę ir išvengti susidūrimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nesilaikė KET 9 ir 158 punktuose nustatytų reikalavimų, ar kad jo veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais. Teismas taip pat Pareiškėjo veiksmuose neįžvelgia jokios kaltės formos (netiesioginės tyčios, neatsargumo).

Kartu teismas pažymi, kad kiekvienoje situacijoje asmuo negali būti baudžiamas „automatiškai“, visais atvejais, sprendžiant dėl Pareiškėjo veiksmų teisėtumo, būtina ištirti bei įvertinti visas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama situacija. Vien tai, kad vairuotojas suko į kairę, nėra pakankamas pagrindas jo kaltei konstatuoti. Asmeniui negali būti inkriminuojami bendro pobūdžio KET pažeidimai vien todėl, kad įvyko eismo įvykis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-1-693/2018, 2K-7-17-489/2024, 2025-41-813/2025).

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju, vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių nustatyti būtinuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, atitinkamai ir Pareiškėjo kaltę. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, Pareiškėjo skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-45-697/2025, 18 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išteisintajam priteisiamas ne iš konkrečių institucijų, o iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023). Tokios praktikos laikomasi ir administracinių nusižengimų teisenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-85-1073/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.).

Pareiškėjas byloje konsultavosi su advokatė Jolanta Danišauskiene. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. 1238718 (b. l. 7) patvirtina, kad Pareiškėjas TRA1 už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 150 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina, bei vadovaudamasis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, jog prašoma 150 Eur suma laikytina pagrįsta, nurodyta suma nėra neproporcingai didelė, todėl priteistina TRA1 iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Skundu Pareiškėjas taip pat prašė pavesti elektrinės transporto priemonės vairuotojui (jo teisėtam atstovui) atlyginti žalą už automobilio remontą. Šį prašymą teismas palieka nenagrinėtą, kadangi Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių remonto darbų pobūdį, jų atlikimo faktą ir patirtų išlaidų dydį. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl patirtos žalos atlyginimo, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

tenkinti pareiškėjo TRA1 skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16574-2026 (ROIK: 26300406837) ir administracinio nusižengimo teiseną TRA1 atžvilgiu nutraukti.

TRA1 naudai iš valstybės priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą.

TRA1 prašymą dėl įpareigojimo atlyginti žalą už automobilio remontą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.