Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2YT-37179-909/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24075-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.6.1; 3.4.6.19(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 19 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – K. Š., Z. V., akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė :Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti terminą V. V. (V. V.), mirusio 2000 m. rugsėjo 27 d., (toliau – ir palikėjas) palikimui priimti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja R. T. (buvusi V.) yra Z. V. ir V. V. dukra. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo įrašas Nr. 742). Santuokos metu sutuoktiniai 1994 m. įgijo motinos vardu registruotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nutraukiant santuoką turto padalijimo klausimas liko neišspręstas. Pareiškėjos tėvas V. V. mirė 2000 m. rugsėjo 27 d., nespėjęs pasidalinti turto ir nepalikęs testamento. 2026 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pareiškėja su mama kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą dėl testamento sudarymo, tačiau sužinojo, kad buto nuosavybės teisės yra nesutvarkytos, ir gavo rekomendaciją kreiptis į teismą.Pareiškėja, būdama palikėjo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įstatymų nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo (tėvui priklausiusios 1/2 dalies buto) priėmimo. Nurodė, kad palikimo atsiradimo (tėvo mirties) momentu pareiškėja buvo nepilnametė – jai buvo 9 metai, o jos seseriai K. Š. (V.) – 16 metų. Kadangi pareiškėja neturėjo civilinio veiksnumo, ji negalėjo suprasti būtinų atlikti teisiškai reikšmingų veiksmų ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Mirus tėvui, dukros liko gyventi su motina, tačiau ji, kaip atstovė pagal įstatymą, dėl teisinio neišprusimo neįgyvendino vaikų teisės į tėvo palikimo dalį. Pareiškėja apskritai nežinojo apie atsiradusią teisę į palikimą, nes ir toliau gyveno tame pačiame bute, o klausimai dėl nuosavybės nebuvo keliami. Pareiškėjos vertinimu, įstatyminis terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių (jos amžiaus bei teisinio neišprusimo šeimoje), o jo atnaujinimas nepažeis kitų asmenų ar viešojo interesų. Sužinojusi apie nesutvarkytus nuosavybės klausimus, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. AB Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tokiu atveju, jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad inspekcija nėra gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjo turto paveldėjimo procedūrų. Suinteresuoti asmenys K. Š. ir Z. V. atsiliepimų byloje nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. spalio 19 d. 8:30 val. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiunčiant teismo nutartį. Byloje negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pareiškimas tenkintinas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas mirė 2000 m. rugsėjo 27 d. Palikėjas mirties dieną buvo išsituokęs su Z. V., turėjo dvi dukras – pareiškėją ir K. Š. (V.).Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Terminas palikimui priimti po palikėjo mirties baigėsi 2000 m. gruodžio 27 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė (palikėjo dukra) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes mirus palikėjui pareiškėja buvo nepilnametė, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Nustatyta, kad mirus tėvui, pareiškėjai buvo 9 metai. Kadangi pareiškėja buvo nepilnametė, ji nežinojo ir nesuvokė jokių palikimo priėmimo aplinkybių, taip pat nebūtų galėjusi šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuoti asmenys pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo.Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po palikėjo mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 578 straipsniu, teismasn u t a r i a :Pareiškimą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. rugsėjo 27 d.Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Justa Raciūtė