- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-38340-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24860-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- D. F.
- Suinteresuotas asmuo
- T. Z., A. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko, Akcinė bendrovė Turto bankas
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24860-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2
2026 m. spalio 20 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. Z., A. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Pareiškėja D. F. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė po savo tėvo F. Z. mirties atsiradusį palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 20 d. mirė pareiškėjos tėvas F. Z., o jos motina T. Z. su tėvu buvo išsituokusi dar (duomenys neskelbtini). 1993 m. kovo 19 d. santuokos metu buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teisės pagrindu, todėl po tėvo mirties liko jam priklausiusi šio buto 1/2 dalis. Tėvo šeimoje liko du vaikai – pareiškėja D. F. ir jos sesuo A. K.. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties ji liko gyventi minėtame bute, juo naudojosi, kartu su motina jį prižiūrėjo, pagal žodinį susitarimą perdavinėdavo motinai savo dalį mokesčiams už komunalines paslaugas bei perėmė visus asmeninius tėvo daiktus. Pareiškėja nori įgyvendinti paveldėjimo teisę, kadangi jos motina T. Z. norėjo surašyti testamentą, tačiau notarų biure paaiškėjo, kad pirmiausia būtina sutvarkyti po tėvo mirties likusios buto dalies paveldėjimo dokumentus. Sesuo A. K. į šį butą nepretenduoja, palikimo priimti nenori ir visiškai patvirtina, kad pareiškėja turtą priėmė faktiniu valdymu. Iš 2026 m. rugsėjo 15 d. Testamentų registro išrašo matoma, kad po F. Z. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo ir nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo F. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuoti asmenys T. Z. ir A. K. pateikė atsileipimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka pilnai, prašo pareiškimą tenkinti.
Teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.
Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. F. priėmė savo tėvo F. Z. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad išrašas iš namų knygos bei civilinės būklės aktų dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas F. Z. turėjo du vaikus – pareiškėją D. F. ir suinteresuotą asmenį A. K.. Santuoka su T. Z. nutraukta (duomenys neskelbtini). 1998 m. rugsėjo 20 d. F. Z. mirė (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas bei privatizavimo sutartis patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas T. Z. vardu, tačiau įgytas santuokos su F. Z. metu, todėl po jo mirties liko jam priklausanti 1/2 buto dalis.
Pareiškėja D. F. nurodė, kad po tėvo F. Z. mirties naudojasi minėtu butu, jame gyvena, jį prižiūri, naudojasi tėvo asmeniniais daiktais bei prisideda prie komunalinių ir kitų su buto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimo.
Pareiškėja D. F. nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta.
Vadovaujantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 587 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti buvo skirtas 6 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti – juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja jį, prižiūri, moka mokesčius ar atlieka kitus aktyvius veiksmus, liudijančius įpėdinio valią tapti palikėjo turto savininku). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį, neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlyga, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į teisės aktuose nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po tėvo F. Z. mirties pareiškėja D. F. naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame gyveno, jį prižiūrėjo, rūpinosi, pagal žodinį susitarimą su motina T. Z. mokėjo už buto dalį komunalines paslaugas, perėmė visus asmeninius tėvo daiktus bei disponavo turtu kaip savo nuosavybe. Pareiškėjos gyvenimo faktą palikėjo mirties momentu įrodo išrašas iš namų knygos, o šiuo metu ji gyvenamąją vietą tame pačiame adresu yra deklaravusi.
Pareiškėja D. F. yra pirmos eilės įpėdinė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po tėvo F. Z. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po tėvo F. Z. mirties pareiškėja D. F. naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) pareiškėja D. F. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos motina T. Z. ir sesuo A. K. – prieštaravimų nepareiškė, o sesuo A. K. į šį turtą nepretenduoja ir palikimo priimti nenori.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. F. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po tėvo F. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo F. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1998 m. rugsėjo 20 d., palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.