Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R.-Ž., A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. R.-Ž. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2025 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. S-25-75-29937 atmetė pareiškėjo skundą ir skundą persiuntė teismui.

Antstolė nurodė, kad vykdomasis dokumentas PRS1 išduotas 2025 m. spalio 7 d., pateiktas vykdyti 2025 m. spalio 24 d., o priešpriešinių sumų įskaita atlikta 2025 m. spalio 27 d., t. y. po vykdomojo rašto pateikimo vykdyti. 2025 m. rugsėjo 5 d. A. T. registruotu laišku siųstu pranešimu PRS1 buvo informuotas apie vienašalį įskaitymą. A. T., 2025 m. rugsėjo 3 d. ir 2025 m. rugsėjo 5 d. įgijęs reikalavimo teisę iš skolininko PRS1 reikalauti 5 878,21 Eur ir 16 020,54 Eur, ir turėdamas prievolę PRS1 sumokėti sumas pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-168-826/2025, vadovaudamasis CK 6.131 straipsnio nuostatomis 2025 m. rugsėjo 5 d. atliko įskaitymą ir tuo užbaigė prievolę. Antstolės patvarkymas tik formaliai patvirtino užskaitymo aplinkybę. Siekiant nuslėpti gautinas lėšas, veikiant prieš teisingą ir greitą skolų išieškojimo procesą, būdamas skolingu tiek UAB „Jungtinė Karalystė - Klaipėda”, tiek A. T., skolininkas PRS1 skolą pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-168-826/2025 perleido MB „Vistla“. Net ir tuo atveju, jei daryti prielaidą, kad skolininkas PRS1 pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-168-826/2025 savo reikalavimą iš savo skolininko A. T. reikalauti priteistų sumų turėjo teisę perleisti MB „Vistla“, t. y. savo paties įmonei, skolininkas A. T. turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą ankstesniam kreditoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad antstolė A. R.-Ž. 2025 m. spalio 1d. priėmė patvarkymą Nr. S- 25-75-26078, kuriuo išieškotoja UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ dalyje dėl 21 898,75 Eur sumos išieškojimo pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-582-965/2022 pakeista išieškotoju A. T.. Skolininkas PRS1 apskundė antstolės 2025 m. spalio 1 d. patvarkymą dėl išieškotojų dalyje prievolės pakeitimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-26168-944/2025 skolininko skundas atmestas. 2025 m. spalio 8 d. per Antstolių informacinę sistemą (AIS) išieškotojas A. T. pateikė prašymą atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą tarp A. T. ir PRS1 pagal PRS1 išduotą 2025 m. spalio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2- 168-826/2025. Antstolio J. P. kontoroje 2025 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. S- 25- 172-74854 priėmus vykdyti 2025 m. spalio 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2- 168- 826/2025 dėl 21 898,75 Eur skolos išieškojimo pradėta vykdomoji byla Nr. 01172/25/01577. Antstolė A. R.-Ž. 2025 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. S- 25- 75-28626 atliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą ir vykdomosiose byloje Nr. 0075/22/01571 bei 0172/25/01577 užskaitė 21 898,75 Eur sumą tarp išieškotojo A. T. ir skolininko PRS1 .

Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas prašė panaikinti 2025 m. spalio 27 d. patvarkymą Nr. S- 25- 75-28626, kuriuo atliktas priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas ir įskaityta 21 898,75 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 075/22/01571 tarp A. T. ir PRS1 ir panaikinti kitus antstolės patvarkymus (jeigu tokie būtų), kurie priimti 2025 m. spalio 27 d. patvarkymo Nr. S-25-75-28626 pagrindu.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas galėjo būti atliktas, kadangi, pasak apelianto, nebuvo visų įskaitymui būtinų sąlygų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, jog nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

Minėta, kad antstolės A. R.-Ž. kontoroje pagal 2022 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-582-965/2022 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 075/22/01571 dėl 7 293 Eur bylinėjimosi išlaidų, 27 205,23 Eur skolos ir 5 966,52 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko PRS1 išieškotojos UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ naudai, kuri 2025 m. rugsėjo 3 d. ir 2025 m. rugsėjo 5 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis A. T. perleido dalį reikalavimo teisės, kylančios iš teismo vykdomojo rašto Nr. e2-582-965/2022. Antstolio J. P. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 01172/25/01577 priėmus vykdyti 2025 m. spalio 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-168-826/2025 dėl 21 898,75 Eur skolos išieškojimo. Antstolė A. R.-Ž. 2025 m. spalio 27 d. patvarkymu atliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą ir vykdomosiose byloje Nr. 0075/22/01571 bei 0172/25/01577 užskaitė 21 898,75 Eur sumą tarp išieškotojo A. T. ir skolininko PRS1 . Taigi, šie duomenys patvirtina, kad antstolės priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo metu abi vykdomosios bylos buvo užvestos ir vykdomos, kas patvirtina, jog įskaitymo atlikimo metu egzistavo CPK 687 straipsnyje numatytos įskaitymo atlikimo sąlygos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi tiek išieškotojo A. T. reikalavimo teisė į skolininką PRS1 , tiek skolininko PRS1 reikalavimo teisė į išieškotoją A. T. kildinama iš įsiteisėjusių teismo sprendimų, šie piniginiai reikalavimai laikytini lygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl buvo galimas šių piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymas. Apelianto argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atmetami kaip nepagrįsti, nes bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis tarp skolininko PRS1 ir MB „Vistla“ buvo sudaryta jau po to, kai išieškotojas A. T. atliko vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties naikinti nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.