Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-684-1121/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15352-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. (A.) K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl paskirtos baudos bausmės savanoriško mokėjimo termino pratęsimo netenkintas, panaikinimo.Teismas,n u s t a t ė:Priimtų sprendimų esmėVilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 4 d. Baudą nustatyta sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartimi iš dalies patenkinus nuteistojo A. K. prašymą, nutarta pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2679-1242/2025, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu Nr. 1A-560-817/2025, nuteistajam A. K. paskirtos galutinės 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudos bausmės savanoriško sumokėjimo terminą 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugsėjo 1 d. gautas nuteistojo A. K. prašymas pratęsti baudos sumokėjimo terminą teismo papildomam laikotarpiui, kurį teismas laikytu teisingu ir protingu pagal nuteistojo dabartinę finansinę padėtį. Prašymą grindė tuo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis vis dar yra sunki, nuo 2026 m. sausio mėnesio iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio atliko 8 mokėjimus antstolei, per šį laikotarpį sumokėjo nemažiau 957,38 Eur (prie prašymo pridėjo atliktų mokėjimų ekrano kopijas). Iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja po 70 Eur. Taip pat, turi kitų skolinių įsipareigojimų – iš kitos sąskaitos atliko 90 Eur ir 140 Eur mokėjimus, viso 230 Eur sumai. Nurodė, kad nevengia vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, tačiau jo gaunamos pajamos ir turimos skolos neleidžia šiuo metu atlyginti visos likusios 6 000 Eur baudos, o priverstinis išieškojimas dar labiau apsunkintų jo finansinę padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuteistojo prašymas netenkintas. Pažymėta, jog vien aplinkybė, kad asmuo turi įsiskolinimus nesudaro pagrindo baudos savanoriško baudos sumokėjimo termino tęsimui tokiam laikotarpiui, kuris priartėtų prie nuosprendžio vykdymo senaties, ir sukeltų pakankamai dideles rizikas nuosprendžio įvykdymo galimumui. Akcentuota ir tai, jog per teismo pratęstą savanorišką baudos sumokėjimo terminą nuteistasis tik minimaliai prisidėjo prie baudos mokėjimo, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. K. per ilgesnį terminą dės didesnes pastangas sumokėti visą baudą.Skundo argumentai ir prašymai2026 m. rugsėjo 24 d. skundu ir 2026 m. spalio 5 d. jo papildymu A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nustatyti 24 mėnesių terminą 120 MGL (6 000 Eur) baudos savanoriškam sumokėjimui. Skundas grindžiamais šiais esminiais argumentais:Nebuvo pakankamai individualiai įvertinta nuteistojo dabartinė turtinė ir finansinė padėtis, realios galimybės vienu metu vykdyti kelis didelius finansinius įsipareigojimus bei aplinkybė, kad paskirtos baudos vykdymo nevengia. Pagal savo realias finansines galimybes atlieka mokėjimus. Be anksčiau teismo nutartyje nurodytų mokėjimų, papildomai yra sumokėjęs 230 Eur. Tai nuteistojo vertinimu, patvirtina, kad jis nesiekia išvengti bausmės vykdymo, o priešingai – stengiasi ją vykdyti savanoriškai. Vien tai, kad dėl ribotų pajamų atliekami mokėjimai nėra dideli, neturėtų būti vertinama, kaip vengimas vykdyti teismo nuosprendį. Pažymi, jog mėnesinės pajamos ir kiti privalomi finansiniai įsipareigojimai objektyviai riboja galimybę sumokėti visą likusią baudą per trumpą laiką. Tuo pačiu metu jis turi vykdyti 6 000 Eur baudos prievolę, 3 600 Eur išieškojimą bei kreditinius įsipareigojimus, nors jo mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur.Prašo teismo vertinti ne tik bendrą sumokėtos baudos dalį, bet ir santykį tarp jo pajamų, privalomų išlaidų, vykdomų išieškojimų bei faktinių pastangų mokėti baudą ir nustatyti konkretų 24 mėnesių terminą. Prašomas terminas nėra skirtas bausmės vykdymui vilkinti. Jis reikalingas tam, kad, atsižvelgiant į nuteistojo realias pajamas ir kitus vykdomus finansinius įsipareigojimus, jis turėtų objektyvią galimybę tęsti reguliarius mokėjimus ir baudą sumokėti savanoriškai. Nuteistasis pasirengęs toliau reguliariai mokėti baudą pagal savo finansines galimybes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsiliepimų į skundą negauta.Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentaiNuteistojo A. K. skundas atmestinasSusipažinus su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu matyti, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo A. K. skundo argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas jo prašymą pratęsti teismo nuosprendžiu nustatytą savanorišką baudos sumokėjimo terminą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).Pagal formuojamą teismų praktiką teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes ar nustatęs tam tikrų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą nebuvimo ar sumažėjimo visumai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-180-449/2025, Nr. 1S 103-627/2024, Nr. 1S-288-387/2019).Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 4 d. Baudą nustatyta sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartimi iš dalies patenkinus nuteistojo A. K. prašymą, nutarta pratęsti paskirtos galutinės 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudos bausmės savanoriško sumokėjimo terminą 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 4 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pratęsdamas nuteistajam A. K. savanoriško baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgė į jo finansinę padėtį, įsiskolinimus antstoliams. Taigi nuteistajam buvo nustatytas pakankamai ilgas – iš viso 12 mėnesių – terminas savanoriškam baudos sumokėjimui, kuris, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, laikytinas pakankamu ir proporcingu. Vertinant teismui pateikto skundo pagrįstumą, pažymėtina, kad nuteistasis per maždaug 10 mėnesių terminą t. y. nuo 2025 m. gruodžio 4 d. sumokėjo tik labai mažą dalį jam teismo nuosprendžiu paskirtos baudos – iš viso 230 Eur (2026 metų balandžio 22 d. – 90 Eur ir gegužės 9 d. – 140 Eur), likusi nesumokėta baudos dalis – 5 770 Eur. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. gruodžio 4 d. įsiteisėjusius nuosprendžiui teismo paskirtą baudą A. K. pradėjo mokėti tik 2026 m. balandžio 22 d. Tuo tarpu po paskutinio mokėjimo – 2026 m. gegužės 9 d. nesumokėjo nei vienos įmokos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas negali spręsti, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo siekį ir realias pastangas savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018). Be to nors nuteistojo skunde nurodoma, kad jo galimybės sumokėti baudą per teismo nustatytą terminą buvo apribotos dėl objektyvių priežasčių, kadangi jis turi vykdyti 6 000 Eur baudos prievolę, 3 600 Eur išieškojimą bei kredito įsipareigojimus, nors mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur. Tačiau pažymėtina, jog A. K. nepateikė jokių duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį (pavyzdžiui, duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, duomenų iš VĮ „Registrų centras“ apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, duomenų iš VĮ ,,Regitra“ apie jam priklausančias transporto priemones, taip pat informacijos dėl santaupų ne kredito įstaigose sukaupimo ir šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, pavyzdžiui, turto ir pajamų deklaracijų ir pan.), dėl ko nėra galimybių visapusiškai įvertinti jo turtinės padėties ir spręsti, kad ji yra itin sunki. Prašyme pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą nuteistasis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo finansinė padėtis iš esmės pasunkėjo ir dėl to baudos sumokėjimas buvo itin apsunkintas ar net neįmanomas (pvz. sunki liga, bankrotas, ilgalaikis laisvės atėmimas ir pan.). Teismas pastebi ir tai, kad BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymas šiuo atveju numato trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio senaties vykdymo terminą. Kaip matyti, šiuo atveju nuteistojo prašomas nustatyti terminas ‒ 24 mėnesiams, t. y. 2 metams kartu su jau 1 metams pratęstu savanoriško baudos sumokėjimo terminu yra lygus nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Be to skunde paminėtos aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo 24 mėnesių laikotarpiui, o nesant visų objektyvių A. K. turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, būtų neproporcingai ilgas terminas, prieštaraujantis bausmės paskirčiai. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytu, jog nagrinėjamu atveju, svarbu užtikrinti, kad nuteistajam A. K. per savanorišką terminą nespėjus sumokėti paskirtos baudos, būtų spėta įvykdyti priverstinio išieškojimo procedūrą ir taip nebūtų išvengta tinkamo bausmės įvykdymo.Aukštesnysis teismas sutinka, kad priverstinis baudos bausmės vykdymas gali pasunkinti nuteistojo A. K. finansinę padėtį. Tačiau pažymėtina, jog bauda yra ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N 271-396/2015, Nr. 1S-187-307/2016). Aukštesniojo teismo vertinimu, A. K. buvo skirta pakankamai laiko savanoriškai įvykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, o nuteistojo kartojamos tos pačios aplinkybės dėl turimų finansinių įsipareigojimų, nors ir neatmestinos, tačiau nagrinėjamu atveju, praėjus beveik vieneriems metams nuo baudos bausmės paskyrimo, likus dar nesumokėtai didžiajai baudos daliai, nelaikytinos nei išskirtinėmis, nei pakankamomis dar kartą pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad pradėjus priverstinį teismo nuosprendžio vykdymą, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti bei susitarti dėl baudos mokėjimo grafiko.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a:nuteistojo A. K. skundą atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.Teisėjas Paulius Veršekys