Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-2439-562/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06646-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2;2.6.16.12; 3.3.1.18.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.Teisėjų kolegijanustatė :I. Ginčo esmėIeškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ATS1 (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 3 813,33 Eur skolą 327,56 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2010 m. sausio 28 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N10/1052 (toliau – ir Nuomos sutartis) ir iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovė nurodė, kad Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurios taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė ir atsakovė 2010 m. sausio 28 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo Butą, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos.Atsakovė pareigos mokėti nustatytą nuomos mokestį už Butą tinkamai nevykdė, paskutiniai mokėjimai iš atsakovės gauti 2012 m. rugpjūčio 29 d. (33,89 Lt) ir 2022 m. rugpjūčio 13 d., sumokėta 50 Eur. Įsiskolinimas už Buto nuomą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. sudaro 3 813,33 Eur. Paskaičiuoti delspinigiai po 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius (nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. sudaro 327,56 Eur), iš viso įsiskolinimo dydis – 4 140,89 Eur. Nuomos mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.Atsakovė kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 20 d. į ieškovę dėl galimybių sudaryti taikos sutartį (dėl skolos sumokėjimo dalimis). Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakymu atsisakė sudaryti taikos sutartį. Atsakovė nemoka Buto nuomos mokesčio, todėl ieškovė prašo nuomos mokestį priteisti iš atsakovės.Kadangi atsakovė nemokėjo ir iki šiol nemoka Buto nuomos mokesčio, dėl to per eilę metų susidarė reikšmingas įsiskolinimas, o net ir pradėtas vykdymo procesas nėra efektyvus, bendra atsakovės skola už naudojimąsi Butu nuo jos apsigyvenimo jame 2010 metais iki šiol sudaro 10 689,98 Eur. Atsižvelgiant į susidariusio įsiskolinimo dydį, jo susidarymo laikotarpį ir tai, kad vykdymo procesas nėra efektyvus, ieškovės vertinimu, yra pagrindas iškeldinti atsakovę iš Buto.Be to, atsakovė nėra linkusi bendradarbiauti ir ne kartą yra įsivėlusi į konfliktines situacijas su kaimynais. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl atsakovės veiksmų, susijusių su aplinkos teršimu ir neaiškios kilmės skysčio išpylimu. Dėl šių veiksmų buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. 23228663607 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį, o 2024 m. kovo 4 d. byloje Nr. 24229629365 atsakovei paskirta 60 Eur dydžio bauda.Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisiant 3 813,33 Eur skolos, 327,56 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje atsakovė prašė ieškinį atmesti.Atsakovė sutiko su ieškovės nurodytu įsiskolinimu už ginčo Buto nuomą, tačiau nurodė, kad skola susidarė dėl jos sudėtingos turtinės padėties. Atsakovė turi išlaikymo įsiskolinimų dukrai, o iš jos taip pat vykdomi priverstiniai išieškojimai už komunalines paslaugas ir kitus įsiskolinimus. 2024 m. jos pajamos sudarė 5 805,72 Eur (vidutiniškai 483,81 Eur per mėnesį), todėl, atsižvelgiant į būtinąsias išlaidas, jos pajamos nėra pakankamos visiems įsipareigojimams vykdyti.Atsakovė pripažino pareigą mokėti nuomos mokestį ir delspinigius, tačiau nurodo, kad bandė susitarti su ieškove dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsakovės teigimu, prievolės nevykdymas yra laikinas, todėl jos iškeldinimas būtų neproporcinga priemonė. Taip pat nurodė, kad vykdomas jai priklausančio žemės sklypo išieškojimas, todėl ateityje turėtų pagerėti jos galimybės atsiskaityti su ieškove.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nuo bylos iškėlimo dienos atsakovė ne kartą atliko dalinius mokėjimus, kurių bendra suma sudaro apie 2 600 Eur. Atsižvelgiant į atliktus mokėjimus, faktinis įsiskolinimas sudarytų 1 113,33 Eur. Tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu šiuos mokėjimus įskaitė kaip einamuosius mokėjimus. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad šalių pozicija buvo aiški, kad atsakovės atliekami mokėjimai turėjo būti įskaitomi į šioje byloje prašomą priteisti skolą, todėl jie negali būti laikomi mokėjimais ankstesniems įsiskolinimams padengti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo vertinimu, ieškinys turėtų būti tenkinamas tik iš dalies.Ieškovės atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atlikti mokėjimai, kurių bendra suma sudaro apie 2 600 Eur, buvo įskaityti kaip einamųjų prievolių vykdymas. Vis dėlto, siekiant aiškumo, ieškovė prašo priteisti visą ieškinyje nurodytą skolą, o atsakovės bylos nagrinėjimo metu atlikti mokėjimai būtų įskaityti ankstesniems įsiskolinimams padengti.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė:priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 813,33 Eur skolos, 327,56 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 140,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2010 m. sausio 28 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N10/1052;iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo ir Nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovės iškeldinimo iš Buto. Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 813,33 Eur skolą grindė tuo, kad atsakovė nemokėjo nuomos už Buto nuomą, todėl pagal 2025 m. kovo 5 d. pažymą apie įsiskolinimą už buto nuomą skola sudaro 3 813,33 Eur, delspinigiai – 327,56 Eur. Ieškovė taip pat prašė nutraukti sutartį ir iškeldinti iš Buto atsakovę. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė nemoka nuomos mokesčio, bendra atsakovės skola nuo gyvenimo pradžios (2010 m.) sudaro 10 689,98 Eur, atsakovė veliasi į konfliktus su kaimynais, yra bausta už aplinkos teršimą. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko iš dalies, nurodė, kad nesutinka su jos reikalavimais dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nurodžiusi, jog nuo bylos iškėlimo dienos ji ne kartą atliko dalinius mokėjimus, todėl iškeldinimas iš būsto būtų neproporcinga priemonė.Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo 3 813,33 Eur skolos už Buto nuomą dydžio ir jos apskaičiavimo, todėl, konstatavęs sutartinės prievolės pažeidimą, šią sumą priteisė ieškovei.Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą iš priteistinos sumos išskaičiuoti bylos nagrinėjimo metu jos atliktus mokėjimus. Teismas nustatė, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus, jų paskirties nenurodė, o tarp šalių nebuvo sudaryta taikos sutartis ar kitas susitarimas dėl šių mokėjimų įskaitymo į nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo ne vieną prievolę ieškovei, įskaitant ankstesniais teismų sprendimais priteistas skolas, teismas konstatavo, jog šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatytos mokėjimų paskirstymo taisyklės. Todėl ieškovė pagrįstai atsakovės atliktus mokėjimus įskaitė ankstesniems įsiskolinimams padengti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atliktais mokėjimais mažinti pareikšto reikalavimo.Kadangi atsakovė neginčijo nei delspinigių dydžio, nei jų apskaičiavimo laikotarpio, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 327,56 Eur delspinigių. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteisė ir 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos nuo priteistos 4 140,89 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Spręsdamas dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš Buto, teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laiką, nuo 2012 m. sistemingai nevykdo pareigos mokėti nuomos mokestį, o jos bendra skola nuo apsigyvenimo Bute 2010 m. iki 2026 m. kovo 17 d. sudarė 9 059,35 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl skolos priteisimo yra priimti du įsiteisėję teismų sprendimai. Teismas konstatavo, kad atsakovės prievolės nevykdymas yra tęstinis ir reikšmingas, o objektyvių aplinkybių, pateisinančių ilgalaikį nuomos mokesčio nemokėjimą, byloje nenustatyta.Vertindamas iškeldinimo proporcingumą, teismas nustatė, kad atsakovė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, jos atlikti daliniai mokėjimai buvo įskaityti ankstesniems įsiskolinimams padengti, o nuoseklaus atsiskaitymo ir galutinio susitarimo su ieškove ji neužtikrino. Teismas nenustatė jokių ypatingų socialinių ar kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių iškeldinimas būtų šiuo atveju neproporcingas. Teismas pažymėjo, kad socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas gali būti proporcinga priemonė, kai nuomininkas ilgą laiką nevykdo pagrindinės pareigos mokėti už būstą, taip ribodamas galimybę juo pasinaudoti kitiems asmenims, kuriems socialinis būstas reikalingas.Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, ilgalaikį ir sistemingą Nuomos sutarties pažeidimą bei proporcingumo principą, teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę nutraukti Nuomos sutartį. Todėl nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą ir nutraukti Nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovė su jai priklausančiais daiktais iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtsakovė apeliaciniu skundu prašo:panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir kuria atsakovė iškeldinta iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti;pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti atsakovei galimybę duoti paaiškinimu dėl bylos esmės;prijungti naujai teikiamus atsakovės įrodymus;priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino būsto praradimo proporcingumą EŽTT jurisprudencijos ir Konvencijos 8 straipsnio kontekste. Atsakovės teigimu, teismas nepakankamai įvertino jos bylos nagrinėjimo metu atliktus mokėjimus, sunkią materialinę padėtį, įsiskolinimo susidarymo priežastis ir realias galimybes skolą padengti dalimis (pvz. nevertino objektyvių įsiskolinimo susidarymo priežasčių, realių atsakovės galimybių skolą padengti dalimis (pavyzdžiui atsakovė teigė, kad ji likusią skolą padengs dalimis, taip pat bus panaudotos II pensijų pakopoje esančios atsakovės sukauptos lėšos). Atsakovė skolos neginčijo, ją pripažino, siekė taikaus ginčo sprendimo ir atliko dalinius mokėjimus, nors juose nenurodė, kad jie skirti būtent šioje byloje nagrinėjamai skolai padengti;atsakovės 2024 metų pajamos sudarė vidutiniškai 483,81 Eur per mėnesį. Iš šių lėšų ji privalėjo mokėti išlaikymą dukrai, padengti ankstesnius įsiskolinimus, buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai antstolių naudai, taip pat būtinos minimalios pragyvenimo išlaidos. Tokioje situacijoje laikinas prievolės nevykdymas negali būti vertinamas kaip piktybinis ar sąmoningas vengimas vykdyti Nuomos sutartį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu atliko dalinius mokėjimus ir siekė su ieškove susitarti dėl skolos išdėstymo dalimis. Teismo vertinimas buvo pernelyg formalus, nes neatsižvelgta į atsakovės objektyvias finansines galimybes, jos pastangas vykdyti prievolę bei pagerėsiančią turtinę padėtį dėl vykdomo išieškojimo iš jai priklausančio žemės sklypo ir atgautų II pakopos pensijos lėšų. Šios aplinkybės patvirtina, kad prievolės nevykdymas yra laikinas, o ne nuolatinis;Butas yra socialinis būstas, todėl atsakovės iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, sukeltų atsakovei itin sunkias socialines pasekmes. Vien skolos faktas savaime nesudaro pagrindo nutraukti Nuomos sutartį, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė skolą pripažino, atliko dalinius mokėjimus, t. y. siekė ją padengti. Todėl iškeldinimas, atsakovės vertinimu, būtų neproporcinga priemonė;akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu atliktų dalinių mokėjimų tikslas buvo mažinti būtent su Nuomos sutartimi susijusį įsiskolinimą. Vien aplinkybė, kad mokėjimo paskirtyje nebuvo detaliai nurodytas konkretus bylos numeris ar konkretus reikalavimas, nepaneigiama atsakovės reali valia atsiskaityti su ieškove;teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog atsakovė nedalyvavo 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdyje dėl objektyvaus suklydimo dėl posėdžio datos, manydama, kad jis vyks 2026 m. kovo 18 d. Šią aplinkybę patvirtina 2026 m. kovo 16 d. atsakovės elektroninis laiškas advokatui. Atsakovės atstovui prašant atidėti posėdį dėl šios priežasties, prašymas buvo atmestas, todėl atsakovė neturėjo galimybės teismui išsamiai pateikti paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo:priimti pridėtą 2026 m. gegužės 20 d. nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos kopiją;atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo spręsti teismo nuožiūra;atmesti atsakovės apeliacinį skundą;palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:atsakovė už Buto nuomą nemoka daugiau negu penkerius metus, o jos bendra skola ieškovei 2026 m. kovo 17 d. siekė 9 059,35 Eur. Atsakovė pati nurodo, kad 2024 m. jos pajamos sudarė 483,81 Eur per mėnesį. Iš šių lėšų ji privalėjo mokėti išlaikymą vaikui, padengti ankstesnius įsiskolinimus, buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai, taip pat turi ir išlaidų pragyvenimui. Taigi iš šių pajamų atsakovė akivaizdžiai negalės atsiskaityti su ieškove. Nors Atsakovė dar 2026 m. sausį pateikė prašymą dėl pasitraukimo iš pensijos kaupimo ir turėjo gauti išmoką 2026 m. balandį, atsakovė šių lėšų nepanaudojo atsiskaitymui su ieškove. Tai patvirtina kartu su atsiliepimu pateikta atsiskaitymo ataskaita. Atsakovės 2025 m. rugsėjo 10 d. pateiki duomenys patvirtina, kad pardavus atsakovės turtą, iš atsakovės išieškotų 12 293 Eur, ieškovei buvo pervesta tik apie 67 Eur. Be to, iš patvarkymo matosi ir daugybė kitų atsakovės kreditorių. Taigi atsakovė yra beviltiškai paskendusi skolose, todėl jos teiginiai apie tai, kad galės atsiskaityti su ieškove, yra deklaratyvūs;atsakovės nurodyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo metu atliktų dalinių mokėjimų yra teisiškai nereikšmingi, nes: 1) atsakovė šioje byloje prašomos skolos neginčijo, o ankstesnės skolos priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais; 2) teismas savo poziciją nutraukti nuomos sutartį grindė bendra atsakovės skola; 3) jokios procesinio pobūdžio išlaidos iš atsakovės nebuvo priteistos;kaip ir minėta, atsakovė neturi jokių finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Priteistų skolų nurašymas dėl atsakovei gręsiančios fizinio asmens bankroto bylos nėra tinkamas ieškovės interesų gynimas. Apskųstame sprendime aptarta įrodinėjimo pareiga ir pažymėta, jog byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgalaikį nuomos mokesčio nemokėjimą. Atsakovė tokių aplinkybių nenurodė ir jų neįrodė. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog toleruojant nuolatinį nemokėjimą, pažeidžiamos teisės tų asmenų, kurie stovi eilėje ir būtų pasirengę sąžiningai vykdyti įsipareigojimus. Socialinio teisingumo principas reikalauja, kad būstą gautų tie, kuriems jo labiausiai reikia ir kurie laikosi bendruomeninio sugyvenimo bei sutartinių taisyklių. Teismas įvertino, jog atsakovė turi teisę į paramą (socialinio būsto nuomą), tačiau teismo vertinimas buvo asmenų, stovinčių eilėje, naudai. Tai, kad atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, nereiškia, jog apskųstas sprendimas neteisėtas;nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė galėtų kreiptis į ieškovę dėl kitos paramos formos, pvz., dėl piniginės kompensacijos kito būsto nuomai;nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės procesinį elgesį, t. y. jos nedalyvavimą 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdyje, kas taip pat suponuoja apskųsto sprendimo panaikinimą, nes: 1) ši byla pirmojoje instancijoje nagrinėjama nuo 2025 m. kovo mėn.; 2) 2026 m. kovo 17 d. atsakovę atstovavo advokatas; 3) byloje nėra duomenų, kad atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių; 4) atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu; 5) atsakovės atstovas teismo posėdžio metu informavo, kad atsakovė neatsiliepia į jo skambučius (2026 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:11:30). Taigi atsakovei buvo sudaryta galimybė (visus metus) teismui išdėstyti savo poziciją, o teismas 2026 m. kovo 17 d. neturėjo pagrindo atidėti teismo posėdį.Teisėjų kolegijakonstatuoja :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaAtsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti atsakovei galimybę duoti paaiškinimus dėl bylos esmės.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovės prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas.Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašymą ir bylos aplinkybes, nenustatė būtinybės bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, todėl jos teisė būti išklausytai gali būti įgyvendinta bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas.Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimoAtsakovė pateikė naujus įrodymus: 1) 2026 m. sausio 7 d. „Sodra“ informaciją apie pensijų turto vertę; 2) 2026 m. sausio 29 d. prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime; 3) Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-23555-812/2024; 5) 2026 m. kovo 16 d. el. laiško kopiją advokatui; 6) 2026 m. balandžio 13 – 2026 m. balandžio 22 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti gauta pensijų turto suma; 7) 2026 m. kovo mėn. darbo grafiką.Ieškovė pateikė atsakovės atsiskaitymo ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2026 m. gegužės 31 d. atsakovės skola sudarė 9 239,19 Eur.Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų naujų įrodymų pobūdį ir jų reikšmę nagrinėjamam ginčui, taip pat ieškovės pateiktą atsakovės įsiskolinimo apskaičiavimą, sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, jų priėmimas neužvilks bylos nagrinėjimo, todėl priimami.Dėl faktinių bylos aplinkybiųButas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, ieškovė administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas (skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja šiuo turtu, apskaičiuoja ir surenka iš nuomininkų nuomos mokesčius, atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesams bylose dėl skolų išieškojimo ir kt. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N10/1052, kurios pagrindu buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Butas). Pagal 2025 m. kovo 5 d. pažymą apie įsiskolinimą už buto nuomą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. skola sudaro 3 813,33 Eur, delspinigiai – 327,56 Eur.Dėl nedalyvavimo teismo posėdyjeAtsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog ji nedalyvavo 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdyje dėl objektyvaus suklydimo dėl posėdžio datos, manydama, kad posėdis vyks 2026 m. kovo 18 d. Atsakovės teigimu, šią aplinkybę patvirtina 2026 m. kovo 16 d. elektroninis laiškas advokatui, kurio antraštėje posėdžio data nurodyta kovo 18 d. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos atstovo prašymas atidėti teismo posėdį buvo atmestas, todėl ji neturėjo galimybės išsamiai pateikti paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2025 m. kovo mėnesio, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga, suformuoti savo poziciją ir pateikti teismui reikšmingus paaiškinimus bei įrodymus, ką ji, iš esmės padedama advokato, ir darė. Be to, 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdyje atsakovės interesams atstovavo advokatas, todėl atsakovės neatvykimas savaime nereiškė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese ir ginti savo teises. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pripažinęs atsakovės asmeninio dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovui ar jo atstovui pateikus atitinkamą prašymą, teismas vertina nurodytų neatvykimo priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ankstesnį šalies ir jos atstovo procesinį elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju 2026 m. kovo 16 d. elektroninis laiškas advokatui patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę dėl jos supratimo apie teismo posėdžio datą, tačiau savaime nepatvirtina, kad teismo posėdis turėjo būti atidėtas. Vertinant šią aplinkybę aktualu tai, kad atsakovė posėdyje buvo atstovaujama advokato, o 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas informavo teismą, jog atsakovė neatsiliepia į jo skambučius. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidėti teismo posėdį, nepagrįstai apribojo atsakovės galimybę įgyvendinti savo procesines teises.Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 246 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą būtinu. Taigi, atsakovės atstovui dalyvaujant teismo posėdyje ir teismui nepripažinus būtinu atsakovės asmeninio dalyvavimo, vien atsakovės neatvykimas nesudarė kliūčių nagrinėti bylą.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atidėti 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdį, o atsakovės nurodyta aplinkybė dėl posėdžio datos suklydimo nesudaro pagrindo konstatuoti jos teisės būti išklausytai pažeidimą ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.Dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimoAtsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis ir ji iškeldinta iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino iškeldinimo proporcingumą, jos sunkią finansinę padėtį, įsiskolinimo susidarymo priežastis ir pastangas sumažinti skolą. Be to, ginčo Butas yra socialinis būstas, todėl iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, sukeltų jai itin sunkių socialinių padarinių ir būtų neproporcinga priemonė Konvencijos 8 straipsnio prasme.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.CK 6.611 straipsnyje įtvirtinta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Taikydamas šią normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).Aptariamame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.).Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi.Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).Taigi, Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio, o jos bendras įsiskolinimas ieškovei nuo apsigyvenimo Bute 2010 m. iki 2026 m. kovo 17 d. sudarė 9 059,35 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl ankstesnių atsakovės įsiskolinimų ieškovei buvo priimti du įsiteisėję teismų sprendimai. Taigi nagrinėjamas ne vienkartinis ar trumpalaikis prievolės pažeidimas, o ilgą laiką besitęsiantis nuomos mokesčio nemokėjimas, kuris tęsėsi ir po to, kai dėl atsakovės skolų jau buvo priimti teismų sprendimai.Bylos duomenimis, 2024 m. atsakovės pajamos sudarė 5 805,72 Eur, t. y. vidutiniškai 483,81 Eur per mėnesį. Atsakovė dirbo pagal individualios veiklos sutartį, teikė pavėžėjimo paslaugas, iš gautų pajamų moka išlaikymą dukrai, vykdo kitus finansinius įsipareigojimus ir padengia būtinas pragyvenimo išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25029-1040/2022 iš atsakovės yra priteistas išlaikymas ir įsiskolinimas dukters A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Antstoliai R. Kamarauskas ir D. Prunskienė taip pat vykdo priverstinius išieškojimus už paslaugas UAB „Vilniaus vandenys“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Teisėjų kolegija neatmeta, kad šios aplinkybės apsunkina atsakovės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi ilgą laiką, o susidariusio įsiskolinimo dydis ir ankstesni teismų sprendimai patvirtina, kad tinkamas Nuomos sutarties vykdymas nebuvo užtikrintas. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį ir savaime nepateisina ilgalaikio šios pareigos nevykdymo.Atsakovė taip pat remiasi aplinkybe, kad 2026 m. balandžio mėn. jai buvo išmokėtos II pakopos pensijų kaupime sukauptos lėšos, kurias ji ketino panaudoti likusiam įsiskolinimui padengti. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie gautą sumą ir atsakovės atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad šios lėšos nebuvo panaudotos įsiskolinimui ieškovei padengti. Atsakovė nepateikė duomenų, kad po šių lėšų gavimo būtų padengusi nuomos įsiskolinimą ar jo dalį. Taigi, nors atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis pagerės / pagerėjo gavus pensijų kaupimo lėšas, ši aplinkybė nepatvirtina, kad ji realiai ėmėsi veiksmų ilgalaikiam Nuomos sutarties pažeidimui pašalinti. Vien lėšų gavimas, nesant duomenų apie jų panaudojimą įsiskolinimui padengti, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė turi realių galimybių per protingą terminą atsiskaityti su ieškove.Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos nagrinėjimo metu atliktus 2 600 Eur mokėjimus, kuriais ji siekė sumažinti įsiskolinimą pagal Nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimų paskirtyse atsakovė nenurodė, jog jais siekia padengti būtent šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl skolos, o šalys nebuvo susitarusios dėl kitokios mokėjimų paskirstymo tvarkos. Minėta, jog atsakovė ir prieš tai turėjo ieškovei įsiskolinimų dėl Buto nuomos. Kadangi atsakovė turėjo ankstesnių neįvykdytų prievolių ieškovei, mokėjimai buvo įskaityti ankstesniems įsiskolinimams padengti pagal CK 6.54 straipsnį. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių tokių mokėjimų paskirstymo pagrįstumą. Todėl vien dalinių mokėjimų atlikimas nepatvirtina, kad nagrinėjamas įsiskolinimas buvo sumažintas ar kad atsakovė yra pajėgi per protingą terminą pašalinti ilgalaikį Nuomos sutarties pažeidimą.Atsakovė nurodo, kad iškeldinimas iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, sukeltų jai itin sunkių socialinių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio būsto netekimas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių, ypač asmeniui, kurio finansinės galimybės ribotos. Vis dėlto socialinio būsto paskirtis nesudaro pagrindo neribotą laiką toleruoti esminį nuomos sutarties pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų nustatytas neįgalumas, kad ji neturėtų galimybės susirasti geriau apmokamo darbo. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Taigi teisė į socialinę paramą nepanaikina atsakovės pareigos pagal savo galimybes vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.Kaip nurodė ieškovė, nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė gali kreiptis į ieškovę dėl kitos socialinės paramos formos, pavyzdžiui, piniginės kompensacijos būsto nuomos išlaidoms padengti.Dėl bylos procesinės baigtiesAtsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį, atliktus dalinius mokėjimus, jos nurodomas būsimas galimybes atsiskaityti ir iškeldinimo proporcingumą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjai Rūta Burdulienė Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius