Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. P. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas skunde cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų nacionalinių teismų praktiką ir nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, turi atsižvelgti į O. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarinius, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes (detaliau skundo 3.–8. punktai). Nagrinėjamu atveju jis buvo sustabdytas bendro pobūdžio policijos reido metu, o byloje neužfiksuota pavojingo vairavimo požymių ar kitų KET pažeidimų. Administracinio nusižengimo padarymo metu jis neprivalėjo niekur nuvykti, tik klaidingai įvertino savo neblaivumo laipsnį. O. P. yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nuo (duomenys neskelbtini) m. stabiliai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) sūnų, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Jis pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, o jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą sumokėjo. Jis vairuoja daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų už panašius administracinius nusižengimus. Kasdien pareiškėjas privalo įveikti (duomenys neskelbtini) km atstumą iki darbo vietos ir atgal, vyksta (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Be šių aplinkybių teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir dėl (duomenys neskelbtini) sūnaus bei šeimos poreikių tenkinimo. Pareiškėjo manymu, administracinis nusižengimas nesukėlė jokių padarinių, o pareiškėjo elgesys po jo ir privalomi papildomi vairuotojų mokymai leidžia pagrįstai tikėtis, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti ir sušvelninus paskirtas administracinio poveikio priemones.

Be visa to, skunde cituojamos ANK 22 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei nurodoma, kad pareiškėjo padaryta veika nebuvo sukelti žalingi padariniai – nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui. Tai, kad pareiškėjas sumokėjo skundžiamu nutarimu jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą, parodo sąmoningą ir atsakingą jo požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai yra užtikrinami ir kitais imperatyviais teisės aktų reikalavimais, kaip Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos (detaliau skundo 39.–41. punktai). Toliau skunde pateikiama ANK 34 straipsnio 6 dalies aiškinimo praktika Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teismuose bei cituojamos Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos ir prašoma, atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės yra panašios į nurodytą teismų praktiką, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtas administracinio poveikio priemones.

Institucija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

O. P. skundas netenkinamas.

O. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, skundu nesiekia jo sumenkinti. Policijos pareigūnui jį sustabdžius, pareiškėjas nesiginčijo, kaltę pripažino dar prieš pučiant į alkotesterį. Kitų administracinių nusižengimų jis bylai reikšmingu laiku nepadarė. Sumokėjęs baudą jis iš karto kreipėsi (duomenys neskelbtini), siekdamas įvertinti savo emocinę būseną, kodėl taip pasielgė. Toliau pareiškėjas atkartojo skunde nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad prašo jam skirti 3–4 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, jis vartojo alų (duomenys neskelbtini), išgėrė keturis 0,5 l talpos bokalus alaus. Jis nustojo vartoti alkoholinius gėrimus apie 19–20 val., o pradėjo vairuoti apie 0.30 val. Tą dieną buvo įmonės vakarėlis, kuriame buvo kur pasitikrinti neblaivumo lygį. Išvažiuodamas iš renginio, jis jautėsi gerai. Jis važiavo namo, iki policijos pareigūnų sustabdymo jis važiavo apie 2,5 km, o nuo policijos pareigūnų vykdomo reido vietos iki jo namų buvo likę apie (duomenys neskelbtini) km. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, išgeria esant progai, o jei progos nėra – kartą per mėnesį. Jis suprato, kad pasielgė blogai, stengsis, kad tai nesikartotų. Jis turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirties, buvo baustas dėl smulkių administracinių nusižengimų kaip telefono laikymas rankose vairuojant (prieš daugiau nei 5 metus), paskutinių penkerių metų laikotarpių buvo nubaustas už elektromobilio stovėjimą jo įkrovimo vietoje nekraunant. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini), dirba su (duomenys neskelbtini). Jam tenka 3 kartus per ketvirtį (3 mėnesius) (duomenys neskelbtini), kurios vyksta (duomenys neskelbtini). Šį mėnesį, kadangi negalėjo atlikti darbo, pasiėmė tėvystės atostogas. Darbdavys žino apie šį įvykį, pateikė darbuotojo charakteristiką. Pareiškėjas yra vienas geriausių (duomenys neskelbtini). Kol buvo karantino laikotarpis, jis galėjo dirbti nuotoliniu būdu, tačiau šiuo metu tokių galimybių neturi. Šiuo metu jis derinasi su kaimynais, kad jį nuvežtų į darbą bent porą kartų per savaitę. Darbdavys nesakė, kad jį atleis, tačiau minėjo, kad tai pakenks jo darbui. Žmonai jį nuvežti į darbą būtų labai sunku, kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Jie galvojo apie tai, kad žmona galėtų jį atvežti iki Vilniaus, tačiau tai trukdytų jų vaiko poilsiui, kadangi tektų jį pakelti labai anksti.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

O. P. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonėmis – (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) terminų proporcingumu.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju O. P. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

O. P. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones – trumpesnio termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir trumpesnio termino draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui O. P.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti O. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones – trumpesnio termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir trumpesnio termino draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma pažymėtina, kad O. P., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis nesukėlė eismo įvykių, nepadarė KET pažeidimų, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei O. P. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,89 (įvertinus paklaidą) promilių neblaivumas, kuris gerokai, t. y. daugiau kaip dvigubai, viršija įstatymo nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skunde akcentuojama, kad O. P. nebuvo nustatytas artimas 1,5 promilėms neblaivumo laipsnis, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei rūšinis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Teismas nesutinka su tuo. Vien tik mažesnio, nei 1,5 promilių neblaivumo laipsnio nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju, O. P. buvo nustatytas dvigubai didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatyta minimali riba, nuo kurios taikomos ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatos, o tai nelaikytina atsitiktiniu neblaivumo laipsniu. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikros galiojimo pasibaigimą ar šio matuoklio techninius gedimus, todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Priešingai, nei tai vertina pareiškėjas, toks neblaivumo laipsnis objektyviai didina jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Be to, net ir nustačius, kad O. P. neblaivumas dvigubai viršijo įstatymo leidžiamą normą, skundžiamu nutarimu jam buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams.

Sprendžiant dėl O. P. administracinės atsakomybės, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Nors O. P. policijos pareigūnų buvo sustabdytas įprasto policijos pareigūnų reido metu nedarbo dieną (šeštadienį), nakties metu, vasarą, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti ne itin intensyvus, pažymėtina, kad automobilio vairavimas tamsiuoju paros metu reikalauja didesnio vairuotojo atidumo. Teismas abejoja, kad, esant nustatytam 0,89 promilių, t. y. dvigubai didesniam nei nustatyta minimali riba, neblaivumo laipsniui, pareiškėjas galėjo būti toks pat atidus, kaip ir vairuodamas blaivus. Be visa to, pareiškėjas, būdamas neblaivus ir važiuodamas iš darbo vakarėlio, nuvažiavo ne itin mažą atstumą (apie 2,5 km), o ruošėsi toliau važiuoti dar (duomenys neskelbtini) km (didelį atstumą). Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad O. P. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę praėjus 4–5 val. nuo alkoholio (alaus) vartojimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis padarė administracinį nusižengimą visiškai atsitiktinai, juolab alkoholį pradėjo vartoti vakare ir baigė apie 19–20 val., kai prie automobilio vairo sėdo apie 0.30 val. (pastebėtina, kad byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad O. P. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. iki reido, t. y. baigė vartoti apie 22.45 val., taigi jis davė prieštaringus paaiškinimus, kada baigė vartoti alkoholinius gėrimus). Taip pat paminėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad darbo vakarėlyje buvo galimybė pasitikrinti neblaivumo laipsnį. Akivaizdu, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi, turėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau pareiškėjas to vis tiek nedarė, kas parodo pareiškėjo abejingumą. Taigi O. P., turėdamas 14 metų vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes praėjus gana trumpam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, turėdamas galimybę pasitikrinti neblaivumo laipsnį prieš sėdant į automobilį, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors pateisinamų priežasčių, kurios kliudė O. P. paprašyti, kad jį parvežtų alkoholio nevartoję bendradarbiai, ar naudotis pavėžėjo paslaugomis, prašyti draugų pagalbos, nes žinojo, kad prieš mažiau nei penkias valandas jis vartojo alkoholį, o pareiškėjas ir skunde, ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neprivalėjo tuo metu vairuoti. Alkoholio, net ir silpno (alaus), vartojimas vakare, ir, praėjus vos ne daugiau kaip 5 valandoms, manymas, kad pareiškėjas gali vairuoti, nėra pateisinamas ir atsakingas elgesys, ypač, kai, pasak pareiškėjo, tuo metu vairuoti jis neprivalėjo. Pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad O. P., prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, visiškai nesijuto neblaivus. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad O. P., vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Be visa to, teismas turi pagrįstų abejonių, kad O. P., kai jam buvo nustatytas 0,89 promilių neblaivumo laipsnis, tikrai nesijautė neblaivus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad padaręs administracinį nusižengimą prisipažino vos policijos pareigūnams jį sustabdžius, t. y. dar prieš pareiškėjo neblaivumo laipsnio patikrinimą. Nors toks pareiškėjo sąžiningumas yra vertinamas teigiamai, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad O. P. žinojo, kad elgėsi netinkamai dar administracinio nusižengimo padarymo metu bei pagrindžia teismo abejones dėl to, kad jis nesijautė neblaivus. Tai, kad O. P., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o jį sustabdė vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo vairuoti transporto priemonę neviršydamas įstatymo nustatyto neblaivumo laipsnio (šiuo atveju 0,41 promilių) bet kuriuo atveju, o ne tik reido metu, taip pat nedaryti kitų KET pažeidimų. Taigi O. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra toks nedidelis, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta O. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, kad, skundžiamame nutarime individualizuojant O. P. administracinę atsakomybę, jau buvo atsižvelgta į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir buvo paskirtos minimalios ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės, todėl dar kartą atsižvelgti į tai nėra pagrindo. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, kita vertus, tai tik reiškia, kad nebus kreipiamasi į antstolį dėl laiku nesumokėtos baudos išieškojimo. Nors pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško ar kitų itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, kita vertus, per paskutinių penkerių metų laikotarpį jis vieną kartą buvo trauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu O. P. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą). Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus, itin akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. nuvykti į darbo vietą ir darbo funkcijoms atlikti, be kita ko, nuvykti į (duomenys neskelbtini), galimybei pasirūpinti (duomenys neskelbtini) vaiku bei šeima ir galimybei aplankyti motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo jo namų. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad O. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Pareiškėjas pats pasirinko tokią gyvenamąją vietą (esančią (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo jo darbo vietos) ir gyvenimas rajone savaime negali būti aukštesniu prioritetu prieš asmenis, kurie gyvena mieste, todėl, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra ypatingai svarbi bei reikalinga, turėjo elgtis atsakingiau. Be to, O. P., suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes, likus 4–5 val. iki vairavimo, jis vartojo alkoholį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Visų pirma pasakytina, kad O. P. nuvykti į darbą gali pasitelkęs kaimynų ar draugų pagalba. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jį nuvežti į darbą prašo kaimynų, taip pat jau tarėsi su žmona dėl galimo jo pavežimo iki (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjui nėra visiškai atimama galimybė pasiekti darbo vietą kitomis priemonėmis. O. P. taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjas negali prašyti pagalbos iš jo bendradarbių ar draugų, norint pasiekti klientus Lietuvoje ar nuvykti iki oro uosto skrydžiams į užsienį ar kitaip organizuoti nuvykimą pas užsienyje esančius klientus. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad karantino laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, tačiau byloje nėra nustatyta, kad jam apskritai negalima dirbti nuotoliniu būdu bent dalį darbo laiko. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėjui tampa ypatingai sunku vykdyti darbo funkcijas dėl jo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, galima susitarti su darbdaviu dėl kitokių darbo valandų ar nuotolinio darbo. O. P. skundą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones ir ji dirba (duomenys neskelbtini), taigi ji gali nuvežti pareiškėją iki (duomenys neskelbtini), kur jis galėtų nuvykti į darbovietę viešuoju transportu ar kitais būdais. Byloje nenustatyta, kad darbovietė draustų O. P. suderinti darbo laiką į vėlesnį, nei įprastas. Teismas taip pat nenustatė priežasčių, kad O. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apskritai negali vykdyti darbo funkcijų (duomenys neskelbtini) metu. Akivaizdu, kad iš Lietuvos paprastai skrendama į didesnius miestus, kur yra gana išvystytas viešasis transportas, todėl pareiškėjas gali pasiekti (duomenys neskelbtini) ir šiuo atveju. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad O. P. privalomai turi vykti į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi jis turi vežti (duomenys neskelbtini) vaiką profilaktinėms patikroms. Teismo vertinimu, kol pareiškėjui atimta teisė vairuoti, tai padaryti gali ir jo žmona, kuri turi teisę vairuoti transporto priemones, o esant neatidėliotinam, skubiam vaiko sveikatos pablogėjimui, galima naudotis greitosios medicinos teikiama pagalba. O. P. taip pat nurodo, kad atėmus teisę vairuoti, bus ypatingai sunku aplankyti už (duomenys neskelbtini) km gyvenančią motiną. Pažymėtina, kad tokio didelio atstumo kelionės gali būti planuojamos, o atstumas įveikiamas viešuoju transportu (autobusais ar traukiniais) (net jei viešojo transporto susisiekimas jo gyvenamojoje vietoje yra ribotas), todėl pareiškėjui nėra visiškai atimama galimybė aplankyti motiną. Be visa to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo motinos prastą sveikatos būklę ar būtinybę ja pasirūpinti. Kaip minėta, jo žmona gali nuvežti pareiškėją aplankyti motiną. Teismas pažymi, kad O. P. iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga važinėjimui į / iš darbo, darbo funkcijoms atlikti ir šeimos reikalais, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Net esant galimybei pasitikrinti neblaivumo laipsnį prieš sėdant į automobilį ir žinant, kad teisė vairuoti jam ypatingai reikalinga, pareiškėjas to nedarė ir vis tiek vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties O. P. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

O. P. skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos kitos aplinkybės (neteistas (dauguma žmonių yra neteisti), neturi priklausomybės nuo alkoholio (dauguma žmonių neturi tokios priklausomybės), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (nemažai žmonių turi įgiję tokį išsilavinimą), yra vedęs, nuo (duomenys neskelbtini) (neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės atsakomybės individualizavimo) ir kt.) ir darbdavio suteikta darbuotojo charakteristika, kurioje darbuotojas charakterizuojamas teigiamai ir nurodoma, kad, atėmus jam teisę vairuoti bus sutrikdoma įprasta bendrovės veikla (nenustatyta, kad šiuo atveju įmonės veikla iš esmės būtų sutrikdyta, o pareiškėjo dalis darbo funkcijų negali būti perduotos kitiems darbuotojams), taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pateikiama įvairi teismų praktika, kur administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo sutrumpinta. Pažymėtina, kad, kaip ir skunde nurodo pats pareiškėjas, administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Vien deklaratyvaus teismų praktikos išvardijimo nepakanka teigti, kad šioje byloje O. P. yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab nenustatyta, kad cituojamoje teismų praktikoje aplinkybės yra identiškos ar labai panašios kaip šioje byloje.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskiriant trumpesnį terminą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kodėl jam reikėtų mažinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės, kurių teismas nebekartoja, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą. Sutrumpinus paskirtos aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą, nebus pakankamai užtikrinta ANK nustatyta administracinės nuobaudos paskirtis ir bus pernelyg sušvelninta O. P. teisinė padėtis.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė O. P. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Šie terminai yra pakankami, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jų dydžiai yra proporcingi pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien O. P. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti.

Keisti Institucijos vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą O. P. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir O. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.