Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

Pagal CPK 510 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, jog tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę apskųsti antstolio veiksmus, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. sausio 7 d. siuntė antstolei prašymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks pareiškėjo kreipimasis į antstolę su prašymu nėra įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi įrodymas, nes pareiškėjas turi pateikti antstolei skundą dėl konkrečių jos veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, ir kt. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokį skundą.

Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolę CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka su skundu dėl konkrečių antstolės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės veiksmų pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai pareiškėjas prašo antstolės atlikti tam tikrus vykdymo veiksmus, o antstolė atsisako juos atlikti, pareiškėjas turi teisę skųsti tokį antstolės atsisakymą CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu vien pakartotinis kreipimasis į antstolę su prašymu atlikti tam tikrus veiksmus nepakeičia įstatyme nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikimo tvarkos.

Pažymėtina, kad skundo dėl antstolio veiksmų turiniui pagal analogiją taikomi CPK 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji procesinių dokumentų turinio reikalavimai. Skunde dėl antstolio veiksmų, be kitų bendrųjų reikalavimų, turi būti nurodytas skundo dalykas ir pagrindas, t. y. faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas, ir įrodymai, kuriais šie argumentai pagrindžiami.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus teiginius, tačiau nepateikia pakankamai konkrečių teisinių argumentų, kuriais būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos skundo pateikimo tvarkos nesilaikymo. Apeliantas didžiojoje atskirojo skundo dalyje išreiškia savo nuomonę, kritiką antstolės ir teismų, teisininkų darbui, cituoja patarles, posakius ir kt., taip pat pasisako kitais nesusijusiais klausimais, todėl atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės yra nekorektiškas bei struktūriškai neaiškus.

Apeliacinės instancijos teismas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodo, jog bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.