Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-806/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23660-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.1 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 12 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistajam V. B. (V. B.) ir jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,vertėjai Ingridai Petrulienei,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. B. (duomenys neskelbtini) naudai 425,32 Eur (keturi šimtai dvidešimt penki eurai ir 32 euro centai) nukentėjusiosios R. K. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. B. 17 517,74 Eur (septyniolika tūkstančių penki šimtai septyniolika eurų ir 74 euro centai) (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.Nutrauktas procesas dėl R. K. civilinio ieškinio V. B. dėl 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) priteisimo moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybėsV. B. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2023 m. birželio 27 d. apie 5.27 val., (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 12 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, t. y. sukdamas į kairę, nedavė kelio judėjimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios valdytojas-savininkas (duomenys neskelbtini), važiuojančiai su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais (duomenys neskelbtini) kryptimi, dėl ko įvyko susidūrimas, kurio metu automobiliu „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusiai R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyti šie sužalojimai: žaizda kairėje ausyje, V-o šonkaulio lūžis kairėje, dešiniojo peties viršdyglinio raumens plyšimas, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nuosprendį dėl šališkai išnagrinėtos baudžiamosios bylos su esminiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuojamos kaltinamojo teisės.Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 13 d. nuteistajam V. B. elektroniniu būdu atsiuntė 2026 m. vasario 12 d. priimtą nuosprendį be vertimo. Nurodoma, kad pagal BPK 294 ir 296 straipsnius teismas po kaltinamojo paskutinio žodžio privalėjo informuoti apie nuosprendžio paskelbimo laiką, vietą ir datą bei paskelbimo metu viešai išdėstyti nuosprendžio motyvus. Kita vertus, nuosprendis nebuvo paskelbtas viešai, o tik išsiųstas elektroniniu būdu. Tokiu būdu buvo paneigta pati nuosprendžio paskelbimo instituto esmė – viešumas, proceso skaidrumas ir galimybė proceso dalyviui tiesiogiai suvokti teismo argumentaciją. Manytina, kad tai nėra formalus pažeidimas – tai esminis baudžiamojo proceso garantijų ignoravimas. Nuosprendis taip pat buvo pateiktas be vertimo, pažeidžiant BPK 45 straipsnį ir tai turėjo tiesiogines bei realias pasekmes – nuteistasis buvo faktiškai eliminuotas iš proceso pabaigos stadijos, kadangi neturėjo objektyvios galimybės suprasti nei nuosprendžio turinį, nei jo motyvus, taip paneigiant teisę į veiksmingą gynybą. Vertimą V. B. gavo tik 2026 m. kovo 18 d. ir tik nuo šios dienos atsirado reali galimybė pasinaudoti teise į apeliaciją.Teismas neišnagrinėjo nuteistojo V. B. argumentų dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo, nors visi byloje nagrinėjamo įvykio dalyviai yra (duomenys neskelbtini), o pats įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (BPK 174 straipsnis). Nepagrįstas nukrypimas nuo teritorinio principo sudaro pagrindą abejoti ne pavieniais veiksmais, o viso ikiteisminio tyrimo objektyvumu. Skundžiamas nuosprendis rodo, kad pirmosios instancijos teismas ne patikrino ikiteisminį tyrimą, o, priešingai, jį perėmė. Tokia praktika yra nesuderinama su teismo pareiga būti nepriklausomu įrodymų vertintoju.Ikiteisminis tyrimas buvo nukreiptas į nuteistojo V. B. kaltės įrodinėjimą, nevertinant alternatyvių ir jau nustatytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas buvo ne objektyvus, o kryptingas. Nuteistojo V. B. prašymai buvo ignoruojami arba atmesti, todėl jis pats rinko įrodymus. Institucijos, kurios privalo rinkti objektyvius duomenis, šios savo pareigos nevykdė, o jos našta faktiškai buvo perkelta nuteistajam V. B.. Lengvinančios aplinkybės nebuvo įvertintos. Manoma, kad toks selektyvus aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą apie iš anksto suformuotą poziciją dėl kaltės, o ne nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą.Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi tarp ekspertizių ir liudytojų parodymų yra nepašalintų prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas šių trūkumų, perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti (BPK 233 straipsnis), o vėliau jų nepripažino esminiais pažeidimais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepašalino padarytų pažeidimų, o juos „legalizavo“ skundžiamu nuosprendžiu. Tai prieštarauja pačiai teisingumo vykdymo logikai. Nuosprendžio aprašomoji dalis sutampa su kaltinamuoju aktu. Manytina, kad teismas faktiškai nepriėmė savarankiško procesinio sprendimo, o tik patvirtino kaltinimo versiją ir turinį. Tokia praktika diskredituoja teismo, kaip nepriklausomos institucijos, vaidmenį. Nuosprendyje remiamasi nenustatytais faktais – nėra aišku dėl švyturėlių ir lydimų transporto priemonių. Matant teismo pasyvumą nuteistasis pats ėmėsi gynybos veiksmų, kurių rezultatai yra užfiksuoti šios bylos medžiagoje ir paminėti teismo nuosprendyje, tačiau teismo įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, kadangi teisėja nuteistojo V. B. parodymus įvertino kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.Tokia pirmosios instancijos teismo nuomonė gali būti tik teisėjos vidiniu įsitikinimu, bet ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kur V. B. teisių užtikrinimui neužtenka paskirti eksperimentą, bet ir įvertinti jo atlikimo teisėtumą pagal nuteistojo V. B. prašymą, eksperimentas buvo atliktas su pažeidimais ir jame nebuvo užfiksuota reali situacija.Būtent teisminis įrodymų tyrimas sudarė galimybę nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas privalėjo būti pradėtas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau duomenys įrodo, kad jau pirmosios apklausos metu V. B. buvo apklaustas įtariamuoju, o J. Š. liudytoju. Šis įtariamojo statuso skirtumas galiojo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir neabejotinai turėjo įtakos pačiam ikiteisminiam tyrimui – J. Š. veiksmai (kaip jis privalėjo elgtis aktualioje šiai bylai situacijoje ir kaip negalėjo elgtis) nebuvo nustatomi, analizuojami ir įvertinti pagal KET 186-187 punktų reikalavimus ir kt. Pirmosios instancijos teisme paaiškėjo liudytojo J. Š. parodymų prieštaravimai kitų proceso dalyvių duotiems parodymams, jų neatitikimas faktinėms eismo įvykio aplinkybėms. Remiantis visų ekspertizių išvadomis dėl neteisėtų J. Š. veiksmų, KET pažeidimų pasėkoje kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas tai supranta ir melagingais parodymais bei aktyviais veiksmais mėgina išvengti atsakomybės, ignoruodamas pirmosios apklausos metu duotų parodymų turinį. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese liudytojas gali būti asmeniškai suinteresuotas vienomis ar kitomis aplinkybėmis, nes į procesą jis įsitraukia ir iš jo pasitraukia būdamas tuo pačiu savimi, t. y. turėdamas tuos pačius asmeninius siekius bei vertinimus, kurie baudžiamojo proceso metu kartais gali įgauti arba prarasti vienokį ar kitokį atspalvį. Liudytojo asmeninio intereso egzistavimo faktas, kuris turi ar gali turėti įtakos šio subjekto parodymų turiniui, negali būti vertinamas kaip kliūtis tokį asmenį apklausti kaip liudytoją, tačiau jo parodymus tyrimas ir teismas turi vertinti labai atsargiai, atsižvelgdamas į jų ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad turi būti laikomasi svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, tačiau ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga „Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Teismų praktika. 2007, 27:341.).2.7. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai drąsiai specialisto išvadą ekspertizėje įvertino kaip svarbų informacijos šaltinį, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o būtent teismo kompetencija. Būtent ekspertizės pasėkoje buvo nustatyta šioje byloje naujos eismo įvykio aplinkybės, byloje atsirado galimybė suprasti (nustatyti) kaip judėjo kelyje ir kokiomis kryptimis važiavo transporto priemonės, kokios kliūtys buvo kelyje, kurios įtakojo matomumą ir garsinio signalo girdimumą. Taip pat pavyko nustatyti, kad tyrėjai neužfiksavo, jog sankryžą reguliuojantys šviesoforai yra taip pat tiesiogiai reguliuojami iš policijos komisariato, kas leidžia daryti išvadą, kad aktuali šiai baudžiamajai bylai sankryža yra stebima policijos vaizdo stebėjimo kameromis ir šioje byloje privalėjo būti eismo įvykio vaizdo įrašas, kuris neginčijamai patvirtintų nuteistojo parodymus ir sudarytų objektyvią galimybę byloje nustatyti tiesą, kuri būtų pagrįsta neginčijamais įrodymais, tačiau dėl ydingų ikiteisminio tyrimo veiksmų ar neveikimo pasėkoje, šių pagrindinių įrodymų (vaizdo įrašų) byloje nėra. Policijos pareigūnai neužtikrino įrodymų tinkamo prijungimo prie ikiteisminio tyrimo ir jo saugumo arba galimai tikslingai įrodymus sunaikino, dėl ko nuteistasis V. B. pats buvo priverstas teikti vaizdo įrašus. Skunde cituojamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos, nurodytos ANK 567, 569 straipsniuose, 569 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje, Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakyme dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo, 16.7 punkte nustatyti reikalavimai, Lietuvos Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.21 punktas.Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. nutarimo „Dėl savivaldybių turto perėmimo valstybės nuosavybėn ir jo bei valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį“ 6 priedu: „B tipo Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) automobilis „Volkswagen Crafter“ su medicinine įranga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“ buvo perduota (duomenys neskelbtini), taip pat kaip ir kiti analogiški „Volkswagen Crafter“ automobiliai, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir dar kiti „Volkswagen Crafter“. Remiantis Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje 4 priede nurodytais duomenimis, daroma išvada, kad visuose 2023 m. perduotose „VW Crafter“ ir kituose automobiliuose buvo įrengti vaizdą fiksuojantys įrenginiai (įranga yra standartizuota – registratoriai montuojami visose GMP transporto priemonėse nepriklausomai nuo markės), kurie būtent šiai bylai aktualiame greitosios medicininės pagalbos automobilyje (duomenys neskelbtini) fiksavo: „Vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo erdvė – Išorės aplinka, eismo dalyviai“, „Vaizdo registratoriaus įrengimo vieta –Specialiosios paskirties greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilio viduje ant priekinio stiklo“, „vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo apimtys – stebimi eismo dalyviai realiuoju laiku, vyksta vaizdo įrašymas“, tačiau ir šių įrašų byloje nėra ir dėl jų nepasisakė specialistai ir ekspertai, bei bylą nagrinėjantis teismas. Jeigu vairuotojas teigtų, kad įrašymo įranga neveikė, privalu buvo patikrinti, ar apie gedimą buvo informuotas autoūkio inžinierius.Viešoje erdvėje paskelbta, kad pagal GMP vairuotojo pareigybės nuostatus, kuriuose vairuotojui yra keliamas reikalavimas „Naudotis specialiuoju garso signalu „sirena“ ir švyturėliu tiktai vykdant skubius iškvietimus ir nurodžius medicinos darbuotojui“ bei „Privalo kas 5 metus išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus, suteikiančius teisę naudoti GMP automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus“, tačiau šioje baudžiamojoje byloje ir šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, tiriamos ir neįvertintos. Manytina, kad J. Š. tapo pagrindiniu šio įvykio kaltininku, todėl jo parodymai – bandymas išvengti atsakomybės. Taigi, pagal KET 186-187 punktus „Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tokiu atveju, kuomet tai yra būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXI1, XXII skyrių ir 1-3 priedų reikalavimų bei pasinaudoti pirmenybe tik tokiu atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, „Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“.Pirmosios instancijos teismo motyvuose (b. l. 20, 21 ir kt.) padaryta išvada, kad J. Š. veiksmai – kirto sankryžą, kuomet jo važiavimo kryptimi degė draudžiamas šviesoforo signalas ir viršijant važiavimo greitį, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio sukėlimu, tačiau šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino ir absoliučiai neteisėtai paliko nenagrinėtu nuteistojo pateiktą objektyviu – moksliniu pagrindu padarytą eismo įvykio įvertinimą.Baudžiamajame procese tokie neaiškumai negali būti toleruojami. Jeigu faktai nėra nustatyti – jie negali būti laikomi įrodytais. Jeigu jie nėra įrodyti – jie negali būti naudojami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau šiuo atveju jos buvo aiškinamos priešingai – nenaudai.Teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti eksperimento atlikime dalyvavusias tyrėjas.Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja N. B. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Dalyvavo eksperimento atlikime, važiavo greitosios pagalbos automobilyje ir išmetė smėlio maišelius. Tiksliau aprašyta protokole. Važiavo (duomenys neskelbtini) antra ir trečia juosta, lėtai. Metė pro atidarytą langą maišelius, vėliau juos sumatavo. Telefonu iš I. V. gavo komandą mesti maišelius. Ji sėdėjo šalia vairuotojo, atstumo nepamena. Važiavimo tikslas buvo atlikti eksperimentą. Atliko tyrėjos, kuri organizavo eksperimentą, nurodytus veiksmus.Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja I. V. parodė, kad prokuroras pavedė atlikti eksperimentą, nurodė kas yra svarbu ir ką reikia patikrinti, t. y. ar nebuvo kliūčių praleisti automobilį. Ji su V. V. sėdėjo „Mercedes“ automobilyje ir palaikė ryšį su greitosios pagalbos automobiliu bei filmavo. Palaikė ryšį ir filmavo skirtingais telefonais. Ten yra kelio vingis ir kol automobilis už vingio, tai jo nesimato. Bendravo sutartiniais žodžiais su V. V., kadangi ji sėdėjo vairuotojo vietoje, o I. V. sėdėjo gale. Kai gaudavo komandą „girdžiu“, „matau“, tada kolegė išmesdavo po maišelį. Važiavimą kartojo du kartus, nes pirmą kartą nesigirdėjo signalo. Antrą kartą jau fiksavo, kiek žino, garsiniai signalai skyrėsi nuo pirmo karto. Pirmą kartą jos abi suabejojo, ar girdi, tada davė komandą. Buvo didelis atstumas, matėsi švyturėliai, tačiau garsas buvo silpnas, nes grojo radijas automobilyje, tą radiją V. B. bandė garsinti. Jos suabejojo, ar negalima supainioti su kitais garsais, ar tai tas pats garsas. Garsas palaipsniui didėjo. Garso negali fiksuoti, nes per 500 metrų atstumą jis palaipsniui didėjo, todėl antrą kartą buvo lengviau daryti eksperimentą. Pirmasis kartas joms palengvino apsisprendimą dėl garso. 20 km/val. greitis buvo pasirinktas tam, kad lengviau būtų išmesti maišelį. Kol duoda komandą, praeina sekundė, ten išgirdus, vėl praeina sekundė ir tada yra paklaida, todėl ir buvo pasirinktas mažesnis greitis, kad būtų kuo mažesnė paklaida. Garsas ir matomumas nuo reakcijos dydžio nepriklauso, greitis matomumui jokios įtakos neduoda. Automobilis yra uždaras, telefonas fiksuoja artimiausią garso šaltinį, todėl buvo mažas girdimumas. Jos anksčiau išgirdo automobilį, nei matosi vaizdo įraše. Nematė poreikio fiksuoti, kiek truko važiavimas. Nuteistasis V. B. joms nieko nekomentavo. Gyvai garsas girdėjosi anksčiau nei vaizdo įraše, todėl ir buvo sakomos komandos mesti maišelius. Jų automobilyje grojo muzika, kadangi vairuotojas sakė, jog važiavo su įjungtu radiju. Garsiniai signalai buvo girdimi ir prie muzikos. Jos užduotis buvo pamatuoti atstumą, kada vairuotojas pamato automobilį su šviesos signalais ir garsu. Analogiškų sąlygų negalėjo naudoti, kadangi V. B. automobilis vėl galėjo susidurti su greitąja. Matomumas buvo ribotas, tai tiek ir girdisi, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuoja automobilis. Tokiame atstume šviesa neturėjo reikšmės. Tą dieną nebuvo fiksuojamas matomumas. Buvo šviesus paros metas ir to pakako atlikti eksperimentą. Nežino, kad buvo paduotas skundas dėl jų atlikto eksperimento. Sustojimui greitis turi reikšmę, o reakcijai neturi. Vidutiniai standartai mikroautobuso ir lengvųjų buvo panašūs.Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja V. V. parodė, kad ji irgi dalyvavo eksperimento atlikime. Ji su nuteistuoju V. B. sėdėjo vairuotojo pusėje ir turėjo fiksuoti, kada girdi ir pamato greitosios automobilį. Nuteistasis V. B. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, ji prie vairo, o kolege I. V. gale. Gavo užduotį, jos tikslas buvo, išgirdus sirenas, kad I. (I. V.) fiksuotų ir praneštų tyrėjai, kuri buvo greitosios automobilyje. Greitosios automobilis važiuoja su sirena, o jos pasako, kada išgirsta ir pamato. Eksperimentas buvo daromas du kartus. Tolimesniame matavime ji nedalyvavo. Kas nurodyta protokole, viskas yra teisingai. Pirmas kartas, kai išgirdo garsą, jis buvo toks kaip netikras. Antru kartu jau žinojo ko tikėtis ir garsas buvo tikresnis. Eismas tuo metu buvo uždarytas. Nuo I. komandos pradėjo važiuoti greitoji, o pas juos jau viskas buvo suderinta. Visi vienu metu pamatė ir išgirdo greitosios automobilį. Neprisimena, ar įvardijo abi vienu metu. Nepamena, kada pamatė vaizdą. Garso ryškumas stiprėjo, nuteistasis V. B. vis bandydavo pagarsinti radiją, mano, kad jas suklaidinti dėl garso. Jis nesakė, kodėl nori pagarsinti radiją. Jų automobilis stovėjo, nejudėjo, taip nutarė I. V.. Jie juostoje buvo pirmi. Nepamena, ar variklis buvo įjungtas, bet veikė radijas, gal tada buvo įjungtas. Pašalinių automobilių nebuvo. Prieš paleidžiant greitosios automobilį, buvo vidutinis radijo garsas, o eksperimento metu ir aiškinantis, kada girdisi ir matosi, prašė nuteistojo V. B. negarsinti radijo.Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo V. B. apeliacinio skundo turinį, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepadarė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, visapusiškai aptarė ir išanalizavo surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė teisingą ir faktines šios bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad nuteistojo V. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taip pat teisėjų kolegija byloje nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo principo pažeidimo su apeliaciniame skunde nurodytais, kaip esminiais, baudžiamojo proceso principų pažeidimais.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nuosprendį dėl šališkai išnagrinėtos šios bylos su esminiais BPK pažeidimais, dėl teismo nuosprendžio nepaskelbimo viešai, nuosprendžio vertimo gavimo tik 2026 m. kovo 18 d., paneigiant nuteistojo teisę į veiksmingą gynybą.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Baudžiamajame procese teisme taip pat turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, jų teisės turėti vertėją, rungimosi ir kitų principų.Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas, bendriausia prasme, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – ir EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, šios peticijos Nr. 29369/10). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjos, nagrinėjusios šią bylą pirmosios instancijos teisme, nešališkumo principo pažeidimą nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu.13. BPK 296 straipsnio 1 dalis numato, kad išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį, teismas iš karto išeina į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Apie tai teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, išeidamas priimti nuosprendžio, praneša apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą.BPK 308 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš baudžiamąją bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia priimtą nuosprendį perskaitydamas įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą teismo nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras priimto nuosprendžio dalis. Tai reiškia, kad teismas turi teisę tik pasirinkti, kaip nuosprendį paskelbti, t. y. ar perskaityti tik jo įžanginę ir rezoliucinę dalis, ar perskaityti ir visą nuosprendį. Kitoks priimto nuosprendžio paskelbimo būdas BPK nėra įtvirtintas. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teisėjas, paskelbęs priimtą nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygas, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Nuosprendžio nuorašai tuoj po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta (BPK 310 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-495/2025).Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo tvarką, teismas, išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį, praneša apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą; nuosprendį surašo ir jį pasirašo baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai; nuosprendis yra paskelbiamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą; nuosprendis teismo posėdžių salėje yra viešai paskelbiamas baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teisėjo, išaiškinama jo apskundimo tvarka; o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumai, po jo paskelbimo yra įteikiami nuosprendžio nuorašai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas nepažeidžiant aptartų BPK reikalavimų. Iš byloje esančio 2026 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo (6 t., b. l. 87) matyti, kad pirmosios instancijos teismas suteikęs paskutinį žodį V. B., pranešė apie nuosprendžio paskelbimo vietą ir laiką – 2026 m. vasario 12 d., (duomenys neskelbtini), ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, t. y. V. B. apie teismo nuosprendžio paskelbimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Iš byloje esančio 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdžio protokolo (6 t., b. l. 121) matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 12 d. grįžo iš pasitarimų kambario į teismo posėdžių salę skelbti nuosprendį, į nuosprendžio paskelbimą niekas neatvyko, pirmosios instancijos teismas nusprendė skundžiamą nuosprendį skelbti, todėl jis buvo laikomas paskelbtu, t. y. skundžiamo nuosprendžio paskelbimas įvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviams buvo pranešta tinkamai, jų neatvykimas teismui nesutrukdė skelbti nuosprendžio, o teismo nuosprendis kitą dieną po jo paskelbimo buvo išsiųstas proceso dalyviams, taip pat ir nuteistajam V. B.. Be to, išsiųstuose dokumentuose: teismo nuosprendyje (vėliau ir jo vertime) yra išaiškinta ir teismo nuosprendžio apskundimo tvarka, su teismo nuosprendžiu (vėliau ir jo vertimu) nuteistajam V. B. buvo išsiųstas ir išaiškinimas dėl jam paskirtos baudos vykdymo tvarkos (6 t., b. l. 136, 134-161).BPK 8 straipsnis nustato procesines teises lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams: 1) jiems yra užtikrinama procesinė teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir (ar) paaiškinimus, paduoti prašymus ir (ar) skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga, proceso dalyviai turi procesinę teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka; 2) bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka; 3) lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui yra užtikrinama teisė paduoti skundą ar (ir) pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba yra užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar baudžiamojo proceso metu buvo tinkamai užtikrinta asmens teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu, atsižvelgiama į įvairius vertėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aspektus. Pavyzdžiui, nustačius tai, kad vertėjo dalyvavimas byloje buvo užtikrintas tiek atliekant procesinius veiksmus, tiek ir naudojantis proceso dalyviui suteiktomis teisėmis, konstatuota, kad byloje nebuvo suvaržytos galimybės įstatymo nurodytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2009, 2K-258/2010, 2K-7-648/2019).Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sprendžia, kad V. B. proceso metu teisė į teismo nuosprendžio vertimą buvo tinkamai užtikrinta, o nuteistojo V. B. skundo argumentai dėl veiksmingos gynybos šiuo aspektu pažeidimo yra vertinami kaip deklaratyvūs, kadangi pirmosios instancijos teismas užtikrino, kad skundžiamas teismo nuosprendis būtų išverstas į V. B. suprantamą kalbą ir jam įteiktas, taip pat išaiškinta raštu ir užtikrinta teisė nuo išversto teismo nuosprendžio įteikimo (V. B. skundžiamo teismo nuosprendžio vertimas išsiųstas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. B. patvirtino, kad nuosprendžio vertimą gavo), teismo nuosprendį per dvidešimt dienų apskųsti, kuo V. B. ir pasinaudojo (duomenys neskelbtini) pateikdamas apeliacinį skundą dėl minėto teismo nuosprendžio, t. y. V. B. buvo tinkamai, pagal baudžiamojo proceso reikalavimus užtikrinta teisė į gynybą ir jokių esminių BPK pažeidimų dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas privalėjo būti pradėtas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau duomenys įrodo, kad jau pirmosios apklausos metu V. B. buvo apklaustas įtariamuoju, o J. Š. liudytoju. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje ir buvo pradėtas dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 1), o (duomenys neskelbtini) A. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaip galimai nukentėjusiuosius asmenis įvardijo V. B., R. K. ir R. K., o asmenį galimai padariusį nusikalstamą veiką nurodė J. Š. (1 t., b. l. 6). Tik po (duomenys neskelbtini) paskirtos atlikti užduoties ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvados, apklausus įvykio liudytojus, išsireikalavus vaizdo įrašus ir juos apžiūrėjus bei atlikus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokuroras nusprendė V. B. apklausti įtariamuoju. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis ir atlikta bei pateikta (duomenys neskelbtini) specialisto išvada dėl V. B. padarytų sužalojimų, jų lokalizacijos, atsiradimo mechanizmo ir laiko, ar jie galėjo atsirasti aktualaus eismo įvykio metu. Tik (duomenys neskelbtini) V. B. pranešus apie įtarimą, jis ikiteisminio tyrimo metu gavo procesinį įtariamojo statusą (4 t., b. l. 12-21).Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Policijos pareigūnai neužtikrino įrodymų tinkamo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo ir jų saugumo arba galimai tikslingai įrodymus sunaikino, dėl ko nuteistasis V. B. pats buvo priverstas teikti vaizdo įrašus.Iš byloje esančio rezoliucijos lapo (1 t., b. l. 13) matyti, kad (duomenys neskelbtini) surašė rezoliuciją organizuoti tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vykdymą, atsakingas (duomenys neskelbtini) A. G., o iš rezoliucijos lapo (1 t., b. l. 14) matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. G. surašė rezoliuciją organizuoti minėto tarnybinio pranešimo vykdymą (duomenys neskelbtini) I. B., kuri rezoliucija (1 t., b. l. 15) pavedė atlikti šį ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) B. V..Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris ikiteisminio tyrimo metu kontroliuoja pareigūnų procesinę veiklą. Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį skundą nenagrinės ir nepasisakys dėl keliamo ikiteisminio tyrimo apimties klausimo, kokius duomenis turėjo surinkti ir kokių bei kodėl nesurinko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kodėl ikiteisminis tyrimas buvo pavestas atlikti (duomenys neskelbtini) B. V., kitų apeliacinio skundo, taip pat ir deklaratyvių teiginių, kurie nėra susiję su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.Apeliantas skunde nurodo, kad vaizdo registratorių įrašų šioje byloje nėra ir vairuotojas privalo kas penkerius metus išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus, suteikiančius teisę naudoti automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus, tačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė specialistai ir ekspertai bei bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys dėl automobilio registratoriaus, taip pat tachografo ir ar vairuotojas J. Š. turėjo galiojantį pažymėjimą naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus šioje byloje buvo tiriami. (duomenys neskelbtini) teikė užklausimą dėl informacijos ir į bylą (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad „dėl nuo 2023 m. liepos 1 d. įvykusios įstaigos reorganizacijos nėra išlikę duomenų, ar 2023 m. birželio 27 d. nuo 05:22:00 val. iki 05:24:10 val. automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo su įjungtais specialiaisiais garso ir šviesos signalais, taip pat koks buvo automobilio greitis nustatyti bei nėra išlikusių vaizdo įrašų“ (2 t., b. l. 96-99). (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografas nebuvo įrengtas. Taip pat informavo, kad 2023 m. liepos 1 d. įvykus (duomenys neskelbtini) reorganizacijai, buvo panaikintas ID, kuriuo naudojosi minėtu automobiliu, automatiškai ištrinta informacija iš (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos (2 t., b. l. 106). (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad 2023 m. birželio 27 d. J. Š. turėjo galiojantį pažymėjimą naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, išdavimo data (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115). (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad 2023 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje vyko (duomenys neskelbtini) reforma ir (duomenys neskelbtini) daužtą automobilį „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė (duomenys neskelbtini). <...> Automobilyje „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengto vaizdo registratoriaus (2 t., b. l. 155). Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. Š. taip pat patvirtino, kad automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo (5 t., b. l. 105). (duomenys neskelbtini) atsakydamas į raštą, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad J. Š. suteikta teisė vairuoti B kategorijų specialiąsias transporto priemones su šviesos ir garso signalais, pažymėjimas galioja 5 metus, kartu pateikus vairuotojo pažymėjimą (4 t., b. l. 82).25. Apelianto nuomone, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi tarp ekspertizių ir liudytojų duotų parodymų yra nepašalintų prieštaravimų, o pirmosios instancijos teismas nepaisydamas šių trūkumų, perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nepriėmė savarankiško sprendimo, o tik patvirtino kaltinimo versiją ir turinį.26. Esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam pateikiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). BPK normų, nustatančių baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255, 256 straipsniai), paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022). Baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta galimybė grąžinti bylą prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, t. y. jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, taip pat jeigu yra prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme ir perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui aptariamu pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (5 t., b. l. 103). Susipažinus su kaltinamuoju aktu spręstina, kad kaltinimas yra aprašytas aiškiai, nurodyta kokios kaltininkui yra inkriminuotos BK nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius sudarančios faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis). Kaltinamajame akte yra nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir išdėstyti kaltinimą pagrindžiantys duomenys siejasi tarpusavyje, iš esmės atitinka faktines šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktas (nustatytas) aplinkybes. Aptariamame procesiniame dokumente išdėstyti duomenys, leidžiantys spręsti, kad tą veiką galėjo padaryti nuteistasis V. B..‏‎ Be kita ko‏‎, pastebėtina, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien tik kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios aktualios kaltinimui aplinkybės‏‏‏, ką šiuo atveju teismas ir padarė, buvo aktyvus, atliko papildomus procesinius veiksmus (pats ir pagal pateiktus prašymus rinko įrodymus, juos tikrino ir kt.) tam, kad suformuoti vidinį įsitikinimą dėl V. B. kaltės ar nekaltumo, o ne apsiribojo tik kaltinamojo akto perrašymu, kaip nepagrįstai skunde nurodo apeliantas.Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo išnagrinėti gynėjo prašymai, tenkinti prašymai dėl kitų aktualių automobilių nustatymo, eksperimento skyrimo, nustačius papildomas aplinkybes, buvo paskirta ekspertizė, apklausta nauja liudytoja, papildomai apklausti specialistai ir ekspertai atlikę tyrimus. Pirmosios instancijos teismas buvo pavedęs prokurorui pagal vaizdo įrašus nustatyti eismo įvykio vietoje fiksuotų automobilių vairuotojus, tačiau iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nebuvo galimybės nustatyti (pagal valstybinius numerius), kas vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir du automobilius sukančius į kairę (5 t., b. l. 117-118). Pirmosios instancijos teismas taip pat savo iniciatyva teikė užklausimą, kas eismo įvykiui aktualiu laiku ir vietoje vairavo krovininį automobilį su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu, tačiau iš pateikto atsakymo matyti, kad kurios įmonės ir kuris tiksliai sunkvežimis galėjo būti, nustatyti nėra galimybės (5 t., b. l. 178-179).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje turi būti nustatinėjamos tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gynėjo advokato prašymus, motyvuotomis protokolinėmis nutartimis kai kuriuos iš jų atmetė. Be to, ir teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme protokolinėmis nutartimis atmetė tam tikrus gynybos prašymus, nes jie neturi būti savitiksliai, tenkinami be pagrįsto pagrindo, jog bus gauti procesiniam sprendimui reikšmingi duomenys.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, kadangi teisėja nuteistojo V. B. parodymus įvertino kritiškai, eksperimentas buvo atliktas su pažeidimais ir jame nebuvo užfiksuota reali situacija, remiantis visų ekspertizių išvadomis dėl neteisėtų J. Š. veiksmų, dėl KET pažeidimų kilo grėsmė eismo saugumui, pirmosios instancijos teismas pakankamai drąsiai specialisto išvadą ekspertizėje įvertino kaip svarbų informacijos šaltinį, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija, visgi, manytina, jog būtent dėl ekspertizės buvo nustatytos šioje byloje naujos eismo įvykio aplinkybės, byloje atsirado galimybė suprasti (nustatyti) kaip judėjo kelyje ir kokiomis kryptimis važiavo transporto priemonės, kokios kliūtys buvo kelyje, kurios įtakojo matomumą ir garsinio signalo girdimumą.Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, todėl šioje byloje įrodymai nebuvo vertinami selektyviai.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, yra būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą KET pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį.Aktualus KET 12 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms (...).Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šioje byloje yra įrodyta, kad V. B., 2023 m. birželio 27 d. apie 5.27 val., (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nedavė kelio judėjimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei VW „Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios valdytojas-savininkas (duomenys neskelbtini), važiuojančiai su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais (duomenys neskelbtini) kryptimi, dėl ko įvyko susidūrimas, kurio metu automobiliu VW „Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusiai R. K. nustatyti sužalojimai.Nors pirmosios instancijos teismas detaliai neaptarė ir neįvertino ekspertizės akte nurodyto eismo įvykio mechanizmo, tačiau iš aptartų skundžiamame nuosprendyje įrodymų visumos akivaizdu, jog būtent jame nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip tiksliausiai eismo įvykio mechanizmą atkartojančias. Be to, ir pats nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde akcentavo, jog būtent dėl ekspertizės buvo nustatytos šioje byloje naujos eismo įvykio aplinkybės, atsirado galimybė suprasti (nustatyti) kaip judėjo kelyje ir kokiomis kryptimis važiavo transporto priemonės, kokios kliūtys buvo kelyje, kurios turėjo įtakos matomumui ir garsinio signalo girdimumui. (duomenys neskelbtini) Ekspertizės akto išvadose nustatyta tokia eismo įvykio eiga (mechanizmas): (duomenys neskelbtini) su įjungtais švyturėliais ir specialiu garso signalu važiavo „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. Š.. Šiam automobiliui artėjant link sankryžos (duomenys neskelbtini), priešinga kryptimi prie sankryžos stovėjęs automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. B., pajudėjo iš vietos ir sankryžoje suko į kairę. Likus 5 sekundėms iki susidūrimo, automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo 103 km/val. greičiu, vairuotojui pristabdant, automobilio greitis sumažėjo iki 92 km/val., tada vėl greitėjo iki 94 km/val. Likus mažiau kaip 1 sekundei iki įvykio, automobilis buvo pradėtas stabdyti, taip pat buvo pasuktas į dešinę. Iki susidūrimo automobilio „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis sumažėjo iki 85 km/val. Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pajudėjęs iš vietos, greitėjo iki maždaug 29 km/val. greičio ir, judėdamas kairiojo posūkio kreive, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, trečiąją eismo juostą, kuria tuo metu priartėjo automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiniu dešiniuoju kampu, automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiniu kairiuoju kampu. Susidūrimo metu automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis, tikėtina, buvo apie 15 km/val. Apeliacinės instancijos teismas tik akcentuoja, kad nustatytas eismo įvykio minėtame ekspertizės akte mechanizmas atitinka šioje byloje surinktus duomenis (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolus, papildomus duomenis apie įvykį, vaizdo įrašus, BPC garso įrašus, eksperimento atlikimo protokolo duomenis, liudytojų parodymus, nuteistojo V. B. parodymus (kiek tai yra susiję su eismo įvykio mechanizmo nustatymu)), todėl juo vadovaujamasi priimant sprendimą šioje byloje.Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio ekspertizę, ekspertams pateikė daugiau eismo įvykio aplinkybėms tirti aktualios bylos medžiagos nei jos buvo pateikta atliekant du ankstesnius tokio pobūdžio tyrimus, todėl įvertinęs visas išvadas šioje byloje esančių kitų įrodymų kontekste, jų pilnumą, pateiktos tyrimui medžiagos išsamumą, pagrįstai kitų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas vertino ir vadovavosi paskutiniu ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka, todėl dar kartą jų nekartoja.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojų duotų parodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad prieš eismo įvykį automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjo su įjungtais švyturėliais ir specialiuoju garso signalu. Apeliantas skunde akcentuoja liudytojo J. Š. suinteresuotumą šioje byloje duoti melagingus parodymus. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad J. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, kiek tai susiję su jo, kaip eismo įvykio dalyvio, kaltės klausimu KET prasme, visgi teisėjų kolegija nenustatė, kad J. Š. parodymai apie eismo įvykį proceso metu buvo melagingi.Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme liudytoju, J. Š. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad vežamas ligonis blogai jautėsi, dėl to jam pasakė įjungti švyturėlius. Kelias iki (duomenys neskelbtini) buvo laisvas. Turėjo leistis (duomenys neskelbtini), tada įjungė garsinį signalą, nes išvažinėjo į pagrindinį kelią ir matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, tai neišjunginėjo signalo, taip ir važiavo. Jam užkirto kelią beveik pravažiavus sankryžą. Jis vairą dar spėjo pasukti ir V. B. automobilis įsirėžė jam į šoną. Buvo ir kitų automobilių prie sankryžos, bet viena juosta – kairė, buvo laisva. Jis važiavo per vidurį, juosta buvo laisva. Tą automobilį pastebėjo tik tuomet, kai jam jau užkirto kelią. Važinėdavo ten dažnai, ten yra strėlė posūkiui. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, bet panašiai apie 100 km/val. Nebuvo pristabdęs prie sankryžos. Apie 400 metrų važiavo su garsiniais signalais, tačiau negali atsakyti, kiek laiko tiksliai važiavo su signalais. Signalą išjungė, kai gulėjo transporto priemonė jau ant šono.Vertinant liudytojo J. Š. parodymus dėl esminių aplinkybių, jie atitinka nukentėjusiosios R. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie pirmosios instancijos teisme buvo paskelbti (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jie yra svarbūs formuojant teismo vidinį įsitikinimą dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių reikšmingų inkriminuotai nusikalstamai veikai. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) vairuotojas įjungė švyturėlius ir iki (duomenys neskelbtini) važiavo tik su įjungtais švyturėliais, o garso signalą įsijungė prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Autostradoje važiavo apie 160 km/val. greičiu, o ten, kur tiesioji (gatvės pavadinimo nežino, ten jau (duomenys neskelbtini), tai galimai (duomenys neskelbtini) gatvė, bet bijo suklysti) (duomenys neskelbtini), greitį jis, aišku, kad sumažino, tačiau pakankamai greitai važiavo. Kuomet įjungti garso ir šviesos signalai, tai apie 120 km/val. greičiu važiuoja, bet kokiu tą kartą greičiu važiavo, ji tikrai nežino.Taip pat liudytojo J. Š. parodymai atitinka kito liudytojo R. K. viso proceso metu duotus parodymus, kuriais šis patvirtino, kad jam atrodo, jog garso signalą įjungė, kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai važiavo trasa, nebuvo signalo. Jie važiavo greitkeliu, kuris buvo gana tuščias, todėl signalo nereikėjo, ir jam atrodo, kad jo nebuvo tada. Po to, 5 minutes iki įvykio girdėjosi garso signalas.Apklausta proceso metu liudytoja L. S. parodė, kad išgirdo stiprų smūgį ir kaukiančios sirenos garsą, negalėjo atsiminti ar iki įvykusio automobilių susidūrimo girdėjo sirenos garsą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad pamatė tą baisų vaizdą, apvirtusį automobilį ir sudaužytą kitą automobilį. Prieš tai negirdėjo sirenos, tik išgirdo smūgį ir tada sireną, kuri ilgai kaukė. Ji išgirdo sireną ir smūgį. Nesakė, kad ilgai sireną girdėjo. Negali atgaminti, ar prieš įvykį girdėjo sireną. Po smūgio sirena veikė ilgai, ne pusvalandį, bet ilgai, turbūt ilgiau nei minutę kaukė sirena dar. Teisėjų kolegija tokius liudytojos L. S. parodymus vertina, kaip, iš esmės, neprieštaraujančius anksčiau aptartiems nukentėjusiosios ir liudytojų parodymams. Aplinkybė, kad ši liudytoja iki automobilių susidūrimo galėjo negirdėti GMP sirenos, natūrali, kadangi ji į įvykį atkreipė dėmesį tik kai išgirdo stiprų smūgį.Teisiamojo posėdžio metu apklausta kita liudytoja M. V. parodė, kad išgirdo didžiulį smūgį, nors skubėjo, tačiau atsisuko į smūgį. Neatkreipė dėmesio, ar buvo sirenos. Šios liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Teisėjų kolegija tokius liudytojos parodymus vertina, kaip, iš esmės, neprieštaraujančius anksčiau aptartiems nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymams. Minėta liudytoja parodė, jog buvo labai išsigandusi dėl šio įvykio ir aplinkybė, kad ji negirdėjo ar neatkreipė dėmesio į automobilio sirenas nepaneigia aplinkybes, jog jos buvo įjungtos.Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. L. dėl įvykio parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) su kolege, dviese. Išgirdo garsą, išbėgo į lauką pasižiūrėti. Kažkuri iš jų paskambino į pagalbos centrą pranešti apie įvykį. Išgirdo susidūrimo garsus, girdėjosi, kad buvo avarija. Jokių kitų garsų negirdėjo. Prieš susidūrimą jokio garso negirdėjo, o po susidūrimo, greičiausiai, greitosios garso signalo irgi negirdėjo, nelabai atsimena. Išgirdo tarnybų signalus tik atvykus policijai. 10 sekundžių iki įvykio ji tikrai nieko negirdėjo, o gal neatkreipė dėmesio. Po įvykio išbėgo į lauką, matė, kad apvirtusi greitoji, keli policijos ekipažai. Kai buvo apvirtusi greitoji, jokio garsinio signalo, tikriausiai, nebuvo. Nors ši liudytoja iki eismo įvykio automobilio sirenos garso negirdėjo ar nekreipė į tai dėmesio, akivaizdu, kad ji sureagavo į automobilių susidūrimo garsą. Ši liudytoja parodė, kad po šio įvykio jokio sirenos garso tikriausiai nebuvo, t. y. abejojo ar toks garsas buvo, ar nebuvo, tačiau kiti šios bylos duomenys patvirtina, kad sirenos po įvykusio automobilių susidūrimo buvo įjungtos.Vertinant aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumą, yra svarbūs ir kiti šioje byloje surinkti įrodymai. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Šio vaizdo įrašo apatinėje dešinėje pusėje matosi įrašo data ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 2023 m. birželio 27 d. 05:21:58 val. 05:24:07 val. matosi, kaip iš dešinės pusės atvažiuoja tamsus automobilis, markės nesimato, nes yra filmuojama iš toli, tuo tarpu iš kairės pusės atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis su įjungtais šviesos signalais. Juodos spalvos automobilis suka į kairę pusę, sukdamas kerta greitosios pagalbos automobilio kelią, greitosios pagalbos automobilis susiduria su šiuo tamsiu automobiliu (pats susidūrimo momentas yra prastai matomas dėl atstumo ir vaizdą užstojančių automobilių). Po šio susidūrimo greitosios pagalbos automobilis apvirsta, virsdamas iščiuožia iš filmavimo zonos (1 t., b. l. 118-120). Iš kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktas garso įrašas. Apžiūrėtas garso įrašas, kurio pavadinimas: BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-06-27 05-28-55), trukmė 00:00:40 val., t. y. užfiksuotas iškart po eismo įvykio. Viso pokalbio metu girdimas įjungtų švyturėlių garso signalas (3 t., b. l. 92-94). Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai. Apžiūrėti garso įrašai, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini)“. Šių pokalbių metu yra girdimas įjungtų švyturėlių garso signalas (3 t., b. l. 99-103).„Mercedes Benz“ vairuotojas V. B. teisminio šios bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis negirdėjo jokio garsinio signalo, neturėjo matomumo. Negali atsakyti, ar jo nebuvo, ar jis jo negirdėjo. Net nematė greitosios, kadangi jam užstojo vaizdą. Galbūt automobilyje buvo įjungtas radijas. Negali atsakyti, nėra technikas, gal po avarijos įvažiuojant įjungė švyturėlius arba savaime įsijungė dėl smūgio. Sankryžoje, jeigu sustoja „fūra“ ar mikroautobusas, tai ten dar yra ženklai, tai 400 metrų matomumo tikrai nėra. Po šio įvykio atvažiavo dar viena greitoji, kuri buvo iškviesta, ir pasakė, kad dar viena greitoji reikalinga. Jis nežino, kurios greitosios buvo signalas vaizdo įraše.Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų V. B., J. Š., tiek nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymus, skambučių į BPC įrašus ir jų apžiūros protokolus, jų visumą, pagrįstai sprendė, kad prieš eismo įvykį automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjo su įjungtais švyturėliais ir specialiuoju garso signalu. Tai, kad nuteistasis V. B. nurodė, jog nematė ir negirdėjo GMP su įjungtais švyturėliais ir garso sirena, nepaneigia, jog GMP iki eismo įvykio judėjo su įjungtais švyturėliais bei specialiuoju garso signalu.Siekiant patikrinti nuteistojo V. B. nurodytas aplinkybes dėl GMP automobilio girdimumo ir matomumo prieš eismo įvykį, šioje byloje buvo paskirtas atlikti eksperimentas. Apeliantas nurodo, kad šis eksperimentas buvo atliktas su pažeidimais ir jame nebuvo užfiksuota reali situacija.Eksperimento metu buvo nustatyta, jog iš automobilio „Mercedes Benz“ salono antra eismo juosta artėjantis GMP automobilis dėl įjungtų švyturėlių ir specialiojo garso signalo matomas iš 520 metrų atstumo (matuojant nuo saugumo salelės krašto), o girdimas iš 303 metrų atstumo (matuojant nuo saugumo salelės krašto), t. y. dar neprivažiavęs tos vietos, kur jo matomumą kurį laiką riboja stovintis mikroautobusas. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad iš automobilio „Mercedes Benz“ salono trečia eismo juosta artėjantis GMP automobilis dėl įjungtų švyturėlių ir specialiojo garso signalo matomas iš 536 metrų atstumo (matuojant nuo saugumo salelės krašto), o girdimas iš 517 metrų atstumo (matuojant nuo saugumo salelės krašto), t. y. dar neprivažiavęs tos vietos, kur jo matomumą kurį laiką riboja stovintis mikroautobusas. Eksperimento metu peržiūrėjus darytus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad automobilyje „Mercedes Benz“ darytuose vaizdo įrašuose beveik nesigirdi GMP automobilio specialiojo signalo garso, nors gyvai jį išgirsta abi automobilyje esančios teisėsaugos pareigūnės ir fiksuoja girdėjimo pradžią (5 t., b. l. 156-157). Apeliacinės instancijos teisme apklaustos pareigūnės, eksperimento metu buvusios „Mercedes Benz“ automobilyje, patvirtino, jog jos girdėjo GMP garsą iš eksperimento protokole nurodyto atstumo, garsas artėjant GMP automobiliui stiprėjo.Pažymėtina, kad atliekant eksperimentą yra būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, jog būtų galima užtikrinti objektyvų bandymų procesą ir rezultatus. Eksperimento metu turi dalyvauti pats įvykyje dalyvavęs ir parodymus duodantis asmuo, nes kiekvieno asmens gebėjimas matyti, girdėti ar suvokti reiškinius yra individualus. Eksperimentas turi būti atliekamas su keliais asmenimis, įskaitant ir patį įvykyje dalyvavusį ir parodymus duodantį asmenį. Eksperimento metu vienas asmuo turi būti šalia suvokimo objekto, o kitas – prie asmens, kurio galimybės yra tikrinamos. Eksperimentas turi būti atliekamas sąlygomis, kuo panašesnėmis į tas, kuriomis vyko tiriamasis įvykis (vieta, laikas, apšvietimo, meteorologinės, garsinės sąlygos, naudojami daiktai, greitis ir panašiai). Eksperimentas (bandymai) turi būti atliekamas kelis kartus ir tomis pačiomis, ir specialiai pakeistomis sąlygomis, kad būtų panaikinta atsitiktinumo galimybė ir kad būtų padidintas eksperimento rezultatų patikimumas bei įtikinamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).Šioje nagrinėjamoje byloje eksperimentas buvo atliktas, kaip minėta, siekiant patikrinti „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojo galimybę įvykio vietoje matyti ir (ar) girdėti aktualų GMP automobilį eisme. Šis eksperimentas buvo atliktas toje pačioje vietoje, kurioje įvyko ir eismo įvykis, kiek galima tiksliau pagal galimybes atkuriant buvusią įvykio situaciją. Eksperimento metu „Mercedes Benz“ automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo viena pareigūnė, šalia vairuotojo keleivio vietoje sėdėjo V. B., ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo kita pareigūnė, GMP automobilyje važiavo trečia pareigūnė, kuri pagal „Mercedes Benz“ automobilyje sėdėjusių pareigūnių komandą turėjo išmesti maišelį. Pareigūnės sėdėjusios „Mercedes Benz“ automobilyje bendravo sutartiniais žodžiais, kai gaudavo komandą „girdžiu“, „matau“, tada kolegė išmesdavo po maišelį. Važiavimą kartojo du kartus, nes pirmą kartą abi pareigūnės suabejojo, ar girdi signalą, tada davė komandą, buvo didelis atstumas, matėsi švyturėliai, bet garsas buvo silpnas, nes grojo radijas automobilyje, tą radiją V. B. bandė garsinti. Garsas palaipsniui didėjo. 20 km/val. greitis buvo pasirinktas tam, kad būtų mažesnė paklaida ir dėl paties eismo saugumo. Eksperimento metu peržiūrėjus darytus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad šiuose vaizdo įrašuose beveik nesigirdi GMP specialiojo garso signalo, nors gyvai jį išgirsta abi pareigūnės ir fiksavo girdėjimo pradžią.Nuteistajam V. B. buvo suteikta galimybė dalyvauti eksperimento metu ir pačiam stebėti bei girdėti GMP automobilį. Eksperimento atlikimo metu V. B. jokių pastabų, kai buvo fiksuojamos aktualios eksperimento atlikimui aplinkybės, neišsakė (nurodė tik, kad eisme jau vyko judėjimas transporto priemonių) ir tik jau po atlikto eksperimento nuteistasis V. B. pateikė pastabas, kad jis aptartų dviejų bandymų metu GMP garsinį signalą išgirdo maždaug likus 200-250 metrų iki sankryžos, o aiškiai išgirdo signalą prieš pat sankryžą likus 50-60 metrų. Teisėjų kolegija pastebi, jog nors asmenų gebėjimas girdėti ir matyti yra individualus, be to, akivaizdu, kad šiuo atveju buvo koncentruotas didesnis dėmesys, kadangi GMP automobilio buvo laukiama, tačiau ir tokiu atveju akivaizdu, kad nuteistasis V. B. garsinį signalą, kaip pats teigė, jau girdėjo 200 metrų atstumu. Be kita ko, V. B. teikė pastabą po eksperimento ir dėl galėjimo matyti GMP automobilį, nurodydamas, kad priešinga automobilio „Mercedes Benz“ kryptimi prie sankryžos stovėjęs mikroautobusas bei lengvasis automobilis pradėjo judėjimą ir judėjo bei užstojo automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojui priešingos krypties matomumą. Eksperimentui naudotos transporto priemonės: „Mercedes Benz“ S klasės, mikroautobusas „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apklausta liudytoja I. V. parodė, kad eksperimento metu vidutiniai standartai mikroautobuso ir lengvųjų transporto priemonių buvo panašūs į aktualaus eismo įvykio metu buvusias transporto priemones. (duomenys neskelbtini) išvadose iš pateiktos medžiagos padaryta išvada, kad transporto priemonių – automobilio „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suartėjimo metu buvo susidariusi tokia eismo situacija, kada šių transporto priemonių vairuotojams tarpusavio matomumas buvo ribotas. Minėto ekspertizės akto aprašomojoje dalyje (11-13 lapai) buvo modeliuojamos (įvairios) matomumo situacijos iš „Mercedes Benz“ vairuotojo vietos. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo ir į eksperimento metu gautus rezultatus, išvadoje yra teigiama, kad artėjantis su įjungtais specialiais garsiniais ir švyturėliais automobilis „VW Crafter“ buvo matomas ir girdimas didesniu kaip 200 metrų atstumu. Šioje atkarpoje automobilis „VW Crafter“ buvo laikinai nematomas automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojui dėl priešinga kryptimi į kairę važiavusio nenustatyto baltos spalvos mikroautobuso, tačiau ši aplinkybė, techniniu požiūriu, neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, kadangi dėl specialiosios transporto priemonės artėjimo kilusi grėsmė eismo saugumui buvo nustatoma iš anksčiau (6 t., b. l. 18).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė dėl eksperimento metu GMP automobilio pasirinkto greičio įtakos šio veiksmo rezultatų patikimumui. Duodami paaiškinimus teisme, išvadą pateikę ekspertai nurodė, kad tai, jog eksperimento atlikimo metu transporto priemonių judėjimo greitis buvo mažesnis, neturi jokios įtakos „MB“ vairuotojo objektyviam galėjimui matyti ir girdėti artėjančią transporto priemonę su įjungtais signalais, kadangi aplinkybės reikšmingos tik tuo, jog realiose sąlygose praėjo trumpesnis laiko tarpas tarp GMP automobilio išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimo į sankryžą, kur įvyko eismo įvykis, tačiau patys atstumai, kuriais nuteistasis V. B. objektyviai galėjo pamatyti ir išgirsti signalą, nesikeičia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti ar kitaip aiškinti pasirinkto greičio įtaką eksperimento duomenų teisingumui.Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas aplinkybes, nenustatė esminių eksperimento rezultatų patikimumui turinčių įtakos aplinkybių ir tiek, kiek eksperimento metu nustatytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymais, jo duomenimis vadovaujasi sprendžiant dėl nuteistojo V. B. kaltės.Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo, daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kuomet pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, tai kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio eismo įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu yra nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (eismo dalyviui) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, tai eismo įvykis, dėl kurio ir kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Jeigu yra nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Išimtis iš šios nuostatos (taisyklės) gali būti tik tokia situacija, kuomet eismo įvykis buvo sukeltas dėl dviejų eismo dalyvių abipusės kaltės, tačiau nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą patiria tik vienas iš jų. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo, nors ir yra eismo įvykio vienas iš kaltininkų, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis, nesegintis šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-813/2025; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-788/2026).(duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad iš atlikto tyrimo rezultatų išeina, jog automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui laiku stabdant ir užtikrinant reikalavimą duoti kelią pirmenybę turinčiai transporto priemonei su įjungtais specialiais garso signalais ir švyturėliais, eismo įvykio tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta, būtų išvengta. Taip pat eismo įvykio būtų išvengta, jeigu automobilio „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, prieš važiuodamas per sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui, būtų iš anksto mažinęs važiavimo greitį ir tęsęs judėjimą toliau per sankryžą tik tokiu atveju, kuomet visi kiti eismo dalyviai įvykdys reikalavimą duoti kelią šiam judėjimo pirmenybę turinčiam automobiliui (transporto priemonei). Pagal atlikto tyrimo rezultatus tai, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B. nesustojo ir nedavė kelio su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais važiuojančiai transporto priemonei, buvo nepriimtina ir, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Automobilio „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. Š. veiksmai – kirto sankryžą, jo važiavimo kryptimi degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesumažinęs važiavimo greičio, dėl ko į sankryžą pagal leidžiamą šviesoforo signalą įvažiavus kitai transporto priemonei, J. Š. neišvengė eismo įvykio kilimo, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (6 t., b. l. 20).Pirmosios instancijos teismas vertindamas, kieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo būtinoji ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, įvertino tiek nuteistojo V. B., tiek ir J. Š. veiksmus KET reikalavimų kontekste. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju ir J. Š. nesilaikė KET reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. Š. taip pat pažeidė KET 186 punkto reikalavimus, nes įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui pakankamai neįsitikinęs tuo, jog tai nepakenks eismo saugumui, ir jam tikrai duodamas kelias bei sprendė, jog abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta R. K. sveikata, kilimą. Kita vertus, nors J. Š. ir padarė šiuos pažeidimus, turėjusius įtakos eismo įvykiui, visgi būtent nuteistojo V. B. padarytas KET pažeidimas buvo būtina ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti šią eismo įvykio situaciją. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, kad automobilis judėjo su specialiaisiais įjungtais garso signalu ir švyturėliais, kuriuos nuteistasis V. B. pagal nustatytas aplinkybes galėjo girdėti ir matyti prieš sukdamas į kairę bei sustoti praleidžiant transporto priemonę, tačiau nedavė kelio specialiajai transporto priemonei, kuri tuo metu turėjo pirmenybę eisme bei nesustojo, ir tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlygą, kadangi kitos transporto priemonės vairuotojui tęsiant judėjimą per sankryžą, o kitiems vairuotojams laikantis KET 12-ojo punkto reikalavimų eismo įvykis tarp minėtų aktualių transporto priemonių galėjo neįvykti, o automobiliui net ir judant lėčiau bei laikantis saugumo reikalavimų, išlieka tikėtina tokia eismo įvykio situacija.Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu kėlė klausimus, jog nebuvo nustatinėjama, ar šiuo atveju buvo būtina naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, kadangi tokiais signalais naudojamasi tokiu atveju, kuomet tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą. Taip pat į bylą buvo teikiamas GMP tarnybos bendrosios praktikos slaugytojo aprašymas, apeliuojant į reikalavimą vykstant GMP automobiliu, prisisegti saugos diržais. Taip pat kėlė klausimą, kad KET 12 punkto reikalavimus, nustatytus 12.1 ir 12.3 punktuose, privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi jokių duomenų, kad naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais šioje situacijoje nebuvo būtinybės, apie tai sprendžia pati GMP brigada. Iš liudytojo J. Š. parodymų matyti, kad vežamas ligonis blogai jautėsi, dėl to jam buvo pasakyta įjungti švyturėlius. Apie 400 metrų važiavo su garsiniais signalais. Ligonis buvo prisegtas salone. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. K. parodė, kad buvo gautas kvietimas, t. y. skubus paciento pervežimas (duomenys neskelbtini). Dirbo pamainoje kartu su J. Š.. Dirbo automobiliu „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pacientas buvo sunkios būklės, vyras, „neštuvinis“, su lašeline, visas drebėjo. Būnant ligoninėje iškart pasakė vairuotojui, kad pacientas yra sunkios būklės ir reikia paskubėti, todėl nuo pat (duomenys neskelbtini) vairuotojas įjungė švyturėlius ir iki (duomenys neskelbtini) važiavo tik su įjungtais švyturėliais, be garso signalo, kadangi autostrada buvo tuščia. Garso signalą įsijungė prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Visos kelionės metu ji sėdėjo gale prie paciento, ji buvo prisisegusi iš pradžių saugos diržais, vėliau pacientui pradėjus šaukti iš skausmo, ji atsisegė ir atsistojo, buvo prie paciento. Iš aptartų duomenų matyti, jog nenustatyta, kad R. K., kaip teigia gynėjas advokatas, nukentėjo dėl savo pačios aplaidumo, o garso signalas ir švyturėliai buvo nebūtini.Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas pagrįstai nurodo, jog KET 12 punkto reikalavimai, nustatyti 12.1 ir 12.3 punktuose, privalomi vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojams (KET 12.3), tačiau nustatyta, kad nuteistasis V. B. pažeidė KET 12 punkto reikalavimą, jog eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.Nustačius transporto priemonės vairuotojo padarytą KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir tokio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, jog jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar (ir) pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo bei galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir (ar) aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar (ir) pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas ir situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas baudžiamosios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-117-511/2024, 2K-136-788/2026). Taigi, būtina nustatyti aplinkybė nuteistajam V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste – asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas), kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė ir nustatė pagrįstai bei teisingai.Nuteistasis V. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 12 punkto reikalavimus, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, taip pat nenumatė, jog dėl tokio daromo Kelių eismo taisyklių pažeidimo gali kilti eismo įvykis, kurio metu bus nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, visgi, pagal nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat ir savo asmenines savybes ne tik turėjo, tačiau ir galėjo tai numatyti, t. y. nuteistojo V. B. nusikalstama veika pagrįstai įvertinta kaip padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.Bausmės skyrimas – pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tokiu atveju, kuomet pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar (ir) jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-129-626/2023).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. B., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, stadiją, kaltės formą ir rūšį. Taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar (ir) sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis V. B. tik deklaratyviai nurodo, kad nebuvo įvertintos lengvinančios aplinkybės, tačiau jų apeliaciniame skunde neįvardijo ir šio savo argumento nemotyvavo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio teiginio nepasisako. Pirmosios instancijos teismas bausmę tinkamai individualizavo, tik teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai skiriant bausmę atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu buvo susijęs ir kito vairuotojo J. Š. aptartas pavojingas vairavimas pažeidžiant minėtus KET reikalavimus. Kita vertus, V. B. skirta bauda artima minimaliai, taip pat neskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl ji nemažinama. Taip pat vertintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai ir pagrįstai išsprendė civilinių ieškinių klausimus, o pačiame apeliaciniame skunde dėl šių civilinių ieškinių atskirai nepasisakoma, tik prašoma nuteistąjį V. B. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisinti, tačiau šiuo atveju nesant pagrindo V. B. išteisinti, teisėjų kolegija civilinių ieškinių išsprendimo motyvams pritaria ir jų dar kartą nekartoja šioje nutartyje.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, daro išvadą, kad įvertinus jų visumą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai nuteistąjį V. B. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjos Jurgita Kolyčienė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė