Vilniaus apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-465-468/2026Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-15099-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 7.12; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SN U T A R T I S2026 m. spalio 13 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. C. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-08-27 nutarimo, kuria A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda,n u s t a t ė :A. C., būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovas, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir esant įsipareigojimams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, VMI), laikotarpiu nuo 2025-11-07 iki 2025-12-03 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-08-27 nutarimu A. C. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. C. atstovas advokatas M.Kazlauskas prašo: 1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-08-27 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba 2. pakeisti minėtą nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtą nuobaudą sumažinti iki 700 Eur. Skunde, aptariant A. C. paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, atliktus mokėjimus ir, remiantis kasacinio teismo praktika administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2026, teigiama, kad teismas, nepateikęs atskiros teisinės analizės, visus mokėjimus pripažino kaip atliktus su žemesnės eilės kreditoriais. Dėl to neaišku, kokių konkrečių reikalavimų tenkinimas sudaro apeliantui priskirtą pažeidimo apimtį, kokiais duomenimis nustatyta 2025-11-25 apeliantui išmokėtos 2000 Eur sumos eilė bei tai, kaip kiti mokėjimai pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio eilę. Pasisakant dėl įrodymų vertinimo pažymima, kad mokestinė nepriemoka grindžiama 2026-06-16 duomenimis, lėšų nepakankamumas papildomai grindžiamas 2026-05-17 duomenimis, nors nagrinėjami 2025 m. lapkričio-gruodžio mėnesių mokėjimai. Apeliantas neneigia, kad žinojo apie mokestinę nepriemoką ir pats priėmė sprendimus atlikti mokėjimus, vis dėlto tyčiai nustatyti turi būti įvertinta, ar konkrečiu mokėjimu jis sąmoningai suteikė neteisėtą prioritetą žemesnės eilės reikalavimui. A. C. siekė išsaugoti verslą ir ateityje padengti skolas, o tai kad vėliau Bendrijai buvo iškelta bankroto byla, savaime neįrodo, kad 2025 m. gruodžio mėnesį nurodytas verslo projektas buvo fiktyvus. Nepašalinus nurodytų abejonių dėl mokėjimo eilės pažeidimo ir tyčios, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta arba sumažinta jos apimtis. Atskirai apeliaciniu skundu prašoma pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Teigiama, jog įvertinus atliktus mokėjimus bei tikslą atkurti Bendrijos mokumą, nagrinėjamo laikotarpio trukmę, yra pagrindas spręsti dėl mažesnio veikos pavojingumo, o 700 Eur bauda būtų pakankama nuobaudos tikslams pasiekti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė Daiva Šavenienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta pareiga vertinti ūkinio ir teisinio mokėjimo pagrindo, nes pakanka nustatyti, kad Bendrija turi mokestinę nepriemoką valstybei ir, nepaisydama lėšų trūkumo, atsiskaito su žemesnės eilės kreditoriais. Tai, kad Bendrija neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir vadovui ši aplinkybė buvo žinoma įrodo Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad po atliktų mokėjimų (2025-12-03 paskutinio mokėjimo pažeidžiančio mokėjimų eiliškumo tvarką data) į Bendrijos banko sąskaitą nebuvo gauta jokių įplaukų ir Bendrija po šios datos neatliko jokių mokėjimų. Be to, Bendrijos atsikaitomosios sąskaitos piniginių lėšų likutis 2026-05-17 datai buvo neigiamas t. y. -11,10 Eur, o Vilniaus apygardos teismo 2026-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2450-779/2026 jai buvo iškelta bankroto byla. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsiskaitant su kitais kreditoriais buvo siekiama išsaugoti veiklą, gauti papildomų lėšų ir iš tų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokiu būdu, pats apeliantas paneigė savo argumentus, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir tai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Institucijos atstovės vertinimu paskirta bauda yra tinkamai individualizuota, nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar apelianto asmenybei ir yra būtina nuobaudos tikslams pasiekti. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. C. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamasANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. C. atstovas advokatas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nurodo, kad toks sprendimas priimtas neįvertinus A. C. veiksmų kryptingumo, atskirų mokėjimų eilės (ne)pažeidimo, siekio išsaugoti Bendrijos veiklą, gauti pajamų. Dėl to prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtą nuobaudą sumažinti iki 700 Eur. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog A. C. žinojo apie mokestinę nepriemoką ir sąmoningai pasirinko nesilaikyti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos, o paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, pagrindo nukrypti nuo sankcijos ribų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. C. atstovo advokato apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, A. C. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė detalaus atsakymo į kiekvieną A. C. ir jo atstovo ginčytą klausimą, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra aiškios, pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas ar pripažinti, kad skundžiamame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-08-27 nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.Dėl kaltėsANK 120 straipsnio 1 dalyje (2016-05-19 įstatymo Nr. XII-2365 redakcija) buvo numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. A. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad nuo 2025-11-05 Bendrija turėjo mokestinę nepriemoką VMI, kuri susidarė pavėluotai pateikus pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas už 2023-2025 m. Pirmojo Institucijos pareiškime inkriminuoto mokėjimo dieną, t. y. 2025-11-07, kai buvo sumokėta 351 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinė nepriemoką sudarė 26763,76 Eur, paskutinę mokėjimo dieną, kuomet buvo atlikti 1100 Eur pavedimas V. K. ir 7000 Eur pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinę nepriemoką sudarė 26942,12 Eur. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, mokestinės nepriemokos dydį pagrindžia kiekvienos konkrečios mokėjimo dienos atskiri balansai, o ne tik bendri 2026-06-16 likučių derinimo ataskaitos duomenys. Kita vertus, tai, kad šie duomenys dėl atliktų mokėjimų buvo patikrinti vėliau nei susidarė mokestinė nepriemoka, kurios buvimo ir žinojimo fakto A. C. neginčijo, nepaneigia, kad mokestinė nepriemoka VMI egzistavo. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į netinkamai surinktus ir įvertintus duomenis dėl susidariusios mokestinės nepriemokos atmestini, kaip nepagrįsti ir plačiau dėl to nepasisakoma. Nagrinėjamam atvejui yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir ji subjektams privaloma. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu teismo nutarimu nepagrįstai visi atlikti mokėjimai buvo pripažinti kaip pažeidžiantys šios nutarties 8 punkte minėtą eiliškumo tvarką, kartu nevertinant jų tikslo, bei tai, kad nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno mokėjimo atskirai, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą nepagrįstu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Ši aplinkybė, kaip aptarta šios nutarties 7 punkte, yra įrodyta ir ginčo dėl to byloje nėra. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (šie išaiškinimai pateikti ir apeliaciniame skunde cituojamoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 2AT-2-387/2026). Atkreiptinas dėmesys, kad visi mokėjimai, dėl kurių eiliškumo pažeidimo Institucija kreipėsi į teismą, priskiriami penktosios eilės mokėjimas. Byloje nėra duomenų, kad pačiam A. C. išmokėta 2000 Eur suma buvo išmokėta pagal vykdomąjį dokumentą, kaip nurodoma CK 6.9301 straipsnyje, tuo tarpu dėl likusių mokėjimų, atsižvelgiant į šios nutarties 8 punkte aptartą eiliškumą, priskyrimo penktajai eilei, abejonių nekyla. Vien tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, atliekant šiuos mokėjimus (atsiskaitant už teisines paslaugas, sumokant įnašą dėl jungtinės veiklos projekto ir apmokant ankstesnę sąskaitą) buvo siekiama Bendrijos išsaugojimo ir pelno gavimo ateityje, nepaneigia esminės aplinkybės, sudarančios aptariamo administracinio nusižengimo objektyviąją pusę, t. y. tai, kad tokie veiksmai buvo atlikti esant mokestinei nepriemokai ir pažeidžiant kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą, žinant, kad nėra pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Būtent šių duomenų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrija neturėjo pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams padengti ir Bendrijos vadovas apie tai žinojo. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka ir pažymi, kad šią aplinkybę – prastą bendrovės finansinę padėtį – iš esmės savo apeliaciniu skundu patvirtino ir apelianto atstovas, nurodydamas kad buvo siekiama ateityje veikti pelningai. Vis dėlto, esant tokiai situacijai įmonės vadovams tenka pareiga laikytis finansinės drausmės, numatytos CK 6.9301 straipsnyje. Šiuo atveju nepaisant to, jog Bendrija turėjo ganėtinai didelę mokestinę nepriemoką ir negalėjo iš karto padengti visų savo turtinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditorei VMI, bendrovės vadovui aptariamu laikotarpiu atlikus ženklios sumos (10451 Eur) mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, neabejotinai buvo pažeisti pirmosios eilės kreditoriaus – VMI – interesai, kadangi išleista pinigų suma galėjo būti panaudota bent iš dalies VMI interesams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju, aptariamu laikotarpiu, apeliantas, būdamas Bendrijos vadovu ir žinodamas, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeisdamas įstatymu nustatytą finansinę drausmę, veikdamas tiesiogine tyčia, atliko mokėjimus kitiems, ne pirmosios eilės (VMI) kreditoriams ir taip savo veiksmais pažeidė mokėjų eilės ir tvarkos reikalavimus. Duomenų, leidžiančių padaryti priešingą šiai išvadą, byloje nėra, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties požymių nebuvimo A. C. veiksmuose atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl kitų skundo argumentų, kuriais pateikiami samprotaujamo pobūdžio pamąstymai apie kiekvieną mokėjimą atskirai ir kt., kaip nesudarančių pagrindo priimti kitokio sprendimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymoApeliaciniu skundu atskirai prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą ir A. C. paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, ją sumažinant iki 700 Eur. Teigiama, jog įvertinus apelianto atliktus konkrečius mokėjimus, nagrinėjamo laikotarpio trukmę bei tikslą atkurti Bendrijos mokumą, yra pagrindas spręsti dėl mažesnio veikos pavojingumo, o 700 Eur bauda būtų pakankama nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriama nuo 1400 Eur iki 3000 eurų bauda. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia, kuriuo pažeisti VMI, kaip kreditorės interesai, taip pat įvertinęs A. C. asmenybę (jauno, darbingo amžiaus, išlaikytinių neturi, nevedęs, praeityje baustas administracine tvarka, be kita ko ir už pavėluotą Pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą (kas ir šioje byloje lėmė susidariusią nepriemoką), tačiau šį nusižengimą padarė pirmą kartą) ir nenustačius atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių bei pagrindo nukrypti nuo sankcijos ribų, sprendė, kad minimalus baudos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus. Su šia išvada sutinka ir apygardos teismas. Pažymėtina, jog remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (kasacinės nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016). Nagrinėjamoje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, reikalingų šios normos taikymui, nustatyta nebuvo. Šiuo gi atveju išskirtinėmis aplinkybėmis prašoma laikyti išimtinai tik A. C. atliktus veiksmus, kurie sudaro administracinio nusižengimo sudėtį. Nors teismų praktikoje išimtiniais atvejais aktyvūs veiksmai siekiant verslo išsaugojimo gali būti vertinami kaip pagrindas nukrypti nuo įstatyme numatytos sankcijos (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-851/2018), tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas kritiškai vertina šiuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi be deklaratyvių teiginių dėl siekio gauti papildomų pajamų, paskutinė įplauka į Bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 2025-11-07, t. y. dvi dienos po mokestinės nepriemokos susidarymo, o Vilniaus apygardos teismo 2026-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2450-779/2026 Bendrijai buvo iškelta bankroto byla. Kaip minėta, A. C. savo kaltės nepripažino, be to jau buvo nubaustas už pavėluotą Pajamų deklaracijos pateikimą, kas, įvertinus tai, jog būtent dėl tokių veiksmų susidarė mokestinė nepriemoka ir šioje byloje, rodo, kad jis mokesčių administravimo ir prievolių vykdymo atžvilgiu linkęs elgtis neapdairiai ir ignoruoja imperatyvias įstatymo nuostatas. Šios aplinkybės neleidžia nei padaryto administracinio nusižengimo, nei A. C. asmenybės vertinti mažiau pavojingos ir spręsti, kad minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. C. vadovaujama Bendrija turėjo pakankamai didelių finansinių sunkumų, apie kuriuos A. C. žinojo, taip pat žinojo, jog Bendrija yra skolinga VMI, tačiau VMI atžvilgiu elgėsi pasyviai, šiuos veiksmus atliko sąmoningai – tyčia – taip pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir tvarkos reikalavimus bei VMI interesus. A. C. viso proceso metu savo veiksmų nevertino kritiškai, bandė juos pateisinti ankstesnių nei susidariusi nepriemoka sąskaitų apmokėjimu, siekiu išsaugoti verslą ir atsiskaitymu už darbą. Pažymėtina, jog kartu su skundu nepateikta jokių kitų papildomų duomenų, pagrindžiančių atliktų mokėjimų, žemesnės eilės kreditoriams, būtinybę ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti kitokį sprendimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, jų pagrindu A. C. veiksmuose nustatė visus ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties požymius ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą ir paskyrė teisingą ir proporcingą nuobaudą. Remdamasis visuma išdėstytų aplinkybių, apygardos teismas daro išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-08-27 nutarimu A. C. pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, juo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda yra proporcinga tiek A. C. asmenybei, tiek padarytam administraciniam nusižengimui, todėl skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026-08-27 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. C. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis yra neskundžiama. Teisėja Daiva Kazlauskienė