Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1819-794/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-29
Bylos Nr.: e2A-1819-794/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02927-2025-8
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: IES1
Atsakovas: ATS3, ATS2, ATS1
Trečiasis asmuo: TAR2, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1819-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02927-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 29 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS3, ATS2 ir ATS1 dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – TAR2, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė IES1 pareikštu ieškiniu prašo pripažinti ieškovei teisę atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre be atsakovų G. P., ATS2 ir ATS1 sutikimo; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2020 m. birželio 1 d. parengta žemės sklypo topografinė – inžinerinė nuotrauka, kuri parodė žemės sklypo ribų neatitikimus faktinei situacijai. Dėl žemės sklypo ribų neatitikimo faktinei situacijai buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo skyrių, kurio specialistai nustatė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo (kerta statinius), todėl turėtų būti parengti nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2024 m. liepos mėnesį kreipėsi į UAB „Tiksli riba“ matininką dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Žemės sklypo bendrasavininkai buvo kviečiami į žemės sklypo matavimus, žemės sklypo ribų nustatymą ir paženklinimą, tačiau atsakovai nereagavo į kvietimą ir nedalyvavo žemės sklypo matavimo procese. Ieškovė 2024 m. gruodžio 9 d. registruota pašto siunta informavo atsakovus apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė UAB „Tiksli riba“ parengtą žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą susipažinti bei pateikti sutikimą ar nesutikimą su žemės sklypo kadastriniais matavimais. Atsakovams pranešimai įteikti tinkamai, tačiau atsakovai nedavė jokio atsakymo, neišreiškė jokios pozicijos dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, parengto žemės sklypo plano. Atsakovai be jokių motyvų ar argumentų atsisako pasirašyti ieškovės pateiktus kadastrinių matavimų dokumentus (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane). Šių žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių ar teisėtų interesų, nemažina jų valdomų žemės sklypo dalių. Atsakovai ATS2 ir ATS1 pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra ne tik ieškovė ir atsakovai, bet vienas savininkas į 519/1996 žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas. Faktiškai šia sklypo dalimi ir atitinkamais sklype esančiais statiniais (jų dalimis) naudojasi TAR2 (ankstesnio statinių savininko J. J. sūnus). Tačiau ši žemės sklypo dalis nėra išpirkta, todėl laikytina valstybine žeme, o šios sklypo dalies savininke – Lietuvos Respublika. Ginčo žemės sklype yra registruoti statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso IES1, G. P., ATS2, ATS1 ir J. J. Ieškovės prašymu UAB „Tiksli riba“ matininkas 2024 m. liepos 25 d. parengė ginčo žemės sklypo naują planą, kuriuo yra keičiamos žemės sklypo išorinės ribos, forma ir geografinė padėtis. Ieškovės iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, o plane atvaizduota informacija neatitinka realybėje esančios padėties. Žemės sklypo riba kerta bent du statinius, t. y. ieškovei priklausantį neteisėtai pastatytą statinį ir atsakovams priklausantį statinį. Prie ieškinio pridėtoje 2020 metais parengtoje topografinėje nuotraukoje yra atvaizduotas ieškovės buto priestatas, kuris šiai dienai nebeegzistuoja, todėl sklypo riba nekerta ir negali kirsti jokių ieškovei priklausančio buto priestatų ar jų dalių. Jokių buto priestatų taip pat nėra atvaizduota ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame matininko parengtame plane. Ieškovė nutyli dalį bylai reikšmingų aplinkybių, kad jai kartu su sutuoktiniu nuosavybes teise, be kito turto, taip pat priklausė du 1940 metais statyti statiniai pirtis ir ūkinis pastatas, vietoje pirties jie pastatė namą, pastatą jiems po teisminių ginčų pavyko įsiteisinti. Taip pat jie vietoje ūkinio pastato pastatė dar vieną (jau antrą) naują namą žemės sklype. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įpareigojo ieškovės sutuoktinį per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį arba statinį nugriauti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1074-262/2016 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nepakeistą. Nuo neteisėtų statybų praėjo jau daugiau 10 metų, tačiau iki šios dienos neteisėtai pastatytas namas nėra nei įteisintas, nei nugriautas, juo toliau naudojasi ieškovė. Pastarasis neteisėtai pastatytas „pagalbinis ūkinis pastatas“ netelpa į žemės sklypo ribas, t. y. dalis jo buvo pastatyta valstybinėje žemėje (Pavilnių regioniniame parke) ir dabartinė ginčo žemės sklypo riba jį kerta. Tai yra tikroji ir pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė inicijavo naujų kadastrinių matavimų atlikimą ir ginčo žemės sklypo ribų keitimą tokiu būdu, kad žemės sklypo išorinės ribos būtų paslinktos taip, kad į sklypą tilptų neteisėtai pastatytas namas, ir tuomet galbūt, įvykdžius kitas sąlygas, neteisėtą statybą būtų galima įsiteisinti. Neteisėta statyba negali būti laikoma teisėtu pagrindu keisti žemės sklypo ribas. Be to, ieškovės parengtame plane nėra atvaizduotas pilnas neteisėtai pastatytas statinys, t. y. nėra atvaizduotas priestatas, ant kurio yra įrengta eksploatuojama terasa. Žemės sklypo plane turi būti atvaizduota realiai egzistuojanti faktinė situacija. Ieškovės pateiktas planas šį reikalavimą pažeidžia. Atsakovams ATS2 ir ATS1 nuosavybės teise, be kito turto, priklauso senos statybos ūkinis pastatas, kurį dabartinė žemės sklypo riba kerta, atsakovai yra suinteresuoti šią problemą išspręsti, t. y. teisėtu būdu koreguoti žemės sklypo ribą taip, kad į žemės sklypą patektų šis statinys ir jo nekirstų. Ieškovės iniciatyva matininko parengtas naujas žemės sklypo planas šios problemos neišsprendžia, nes ieškovės siūlomame plane žemės sklypo riba vis tiek kerta atsakovams priklausantį statinį. Be to, žemės sklypo išorinių ribų ir geografinės padėties keitimas ieškovės siūlomu būdu pažeistų bendraturčių susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo vidinių ribų ir bendraturčių teisę naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Pakeitus žemės sklypo išorines ribas ir geografinę padėtį, keistųsi bendraturčių individualiai naudojamos žemės sklypo vidinės ribos ir individualiai naudojamos dalys. Pakeitus žemės sklypo ribas ieškovės siūlomu būdu, ieškovės faktiškai individualiai naudojamos žemės sklypo dalies plotas būtų padidintas, o atsakovų faktiškai individualiai naudojamų žemės sklypo dalių plotas būtų sumažintas (atsakovų mažintinos dalies plotas žemiau pateiktame žemėlapyje pažymėtas geltonai), jiems už tai niekaip nekompensuojant. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vien tik jos prašymu matininko parengtą žemės sklypo planą. Tačiau ieškovė nei bendraturčiams, nei teismui nepateikė parengtos pilnos kadastro duomenų bylos, kuri atitiktų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suformavimo procedūrų reikalavimus, galėtų būti teikiama institucijoms derinti ir tvirtinti, o vėliau registruojama registre. Ieškovė kartu su ieškiniu nėra pateikusi duomenų, kad ji yra atlikusi teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus su atitinkamomis valstybės institucijomis. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad pagal kartu su ieškiniu pateiktus UAB „Tiksli riba“ matininko rengtus matavimus keičiasi ginčo žemės sklypo geografinė padėtis, tačiau nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu keičiamos žemės sklypo ribos. Be to, pagal pateiktą kadastrinių matavimų planą dalis žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės rekomendacines raudonąsias linijas, taip pat kerta taksuotą valstybinės reikšmės miškų ribą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 9 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:

Teismas nustatė, jog ieškovė pateikė preliminarų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naują planą, parengtą 2024 m. liepos 25 d. UAB „Tiksli riba“ matininko V. K., ir pirmiausia ieškiniu siekia bendraturčių sutikimo apskritai kadastriniams matavimams atlikti. Atsakovai nesutinka pasirašyti ieškovės iniciatyva matininko 2024 m. liepos 25 d. parengto naujo ir bylos nagrinėjimo metu patikslinto žemės sklypo plano ir paženklinimo-parodymo aktų iš esmės dėl to, kad jis neatitinka kitų bendraturčių interesų. Teismas nurodė, kad vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės.

Taip pat teismas nustatė, jog ieškovės pateiktas ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. atliktas kadastrinių matavimų projektas yra materialinio reikalavimo pagrindas, kurio atitiktis teisės aktų reikalavimams turi būti įvertinta, siekiant išspręsti ieškinio pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovai iš esmės neneigia būtinybės atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau nesutinka su ieškovės pateiktu ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų projektu. Iš inžinerinės topografinės nuotraukos žemės sklypo riba kerta du pastatus prie taškų viršuje atsakovams priklausantį statinį ir apačioje ieškovams priklausantį registrų centre registruotą ūkinį statinį, kuris faktiškai yra neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas.

Teismas sprendė, kad pagal ieškovės 2024 m. liepos 25 d. parengtą kadastrinių matavimų planą įregistravus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre susidarytų situacija, kuomet atsakovų ATS2 ir ATS1 ūkinio pastato dalis (plane sklypo riba pažymėta taškais 7, 8, 9) atsidurtų kaimyniniame sklype.

Teismas nurodė, kad po žemės sklypų ribų patikslinimo statinys negali būti įsiterpęs į svetimą kaimyninį žemės sklypą. Taip pat turi būti išlaikyti ir tam tikri minimalūs atstumai iki kaimyninio svetimo sklypo ribos. Kai nėra išlaikomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos arba statinys įsiterpia į svetimą sklypą, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tuo atveju, jeigu minėti pažeidimai egzistuoja, inspekcija pažeidėjui išduoda privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įvykdžius įpareigojimą, statinys turi stovėti taip, kad būtų išlaikyta minimali riba iki gretimo žemės sklypo, tuo labiau, tas statinys negali įsiterpti į gretimo sklypo teritoriją. Pavyzdžiui, jeigu atstumas nuo statinio iki kito žemės sklypo yra mažesnis nei 3 metrai, tai galima prašyti gretimo sklypo savininko sutikimo dėl mažesnio atstumo išlaikymo Be to, jeigu pažeidimai nebus pašalinti laiku, pažeidėjui teismas gali skirti iki 300 eurų siekiančią piniginę baudą už kiekvieną pradelstą dieną (CPK 771 straipsnis 6 dalis).

Teismas konstatavo, jog iš esmės susidarytų situacija, kuomet atsakovų pastato dalis patekusi į svetimą sklypą, sudarytų pagrindą kaimyninio sklypo savininkui reikalauti pašalinti šio pastato dalį iš jo sklypo ribų. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyta pozicija, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad kaimyninio sklypo, kuris yra valstybinio miško paskirties, kadastriniai matavimai nėra tikslūs ir teisingi, todėl turi būti koreguojami. Atsižvelgiant į tai, atsakovams nesutinkant pastato rekonstruoti, patraukti, teismas sprendė, kad žemės sklypo savininkai turi inicijuoti gretimo valstybinio miškų paskirties sklypo kadastrinių matavimų korekciją.

Teismas darė išvadą, kad ieškovės parengtame ginčo plane atvaizduotas jos neteisėtai pastatyto gyvenamojo namo žymėjimas neatitinka faktinės situacijos, t. y. pastato dalis, kurią ieškovė vadina terasa, yra įsiterpusi į gretimą sklypą, be to, parengto plano sklypo riba kerta atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausančio ūkinio pastato dalis.

Taip pat teismas sprendė, kad atsakovų nepritarimas ieškovės parengtam planui pripažintinas teisėtu ir dėl to nėra pagrindo leisti ieškovei atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl to ieškinys atmetamas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė IES1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2026 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą sprendimą bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ieškinio ribas ir sprendime nagrinėjo ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato savavališkos statybos įteisinimą, teisės normas susijusias su naujų statinių statyba bei šiame kontekste grindė sprendimo išvadas.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą tik dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo ir žemės sklypo kadastrinius duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų sutikimo. Ieškovė nereiškė jokių reikalavimų susijusių su naujų statinių statyba ar jų įteisinimu, neprašė jokių sutikimų ar leidimų statinių statybai. Tačiau teismas analizavo keliamus reikalavimus vienbučių ir dvibučių namų statyboms STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimo išvadas grindė ne žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir tvarką reglamentuojančiais teisės aktais (t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas), o statinių statybą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ir ieškinio dalyku. Teismo daromos išvados pagrįstos prielaidomis, „kad kai nėra išlaikomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos arba statinys įsiterpia į svetimą sklypą, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją“ ir šios bylos kontekste nepagrįstai peržengia ieškinio ribas.

UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. parengtas žemės sklypo ribų planas yra preliminarus, tai pasiūlymas atsakovams ir ieškovė neprašė teisme, jog šis konkretus planas būtų patvirtintas teisme, atsižvelgiant į tai, jis negali būti materialinio reikalavimo pagrindas. UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. parengtas žemės sklypo ribų planas nėra tas galutinis dokumentas, kuris yra registruojamas registrų centre, tai tik kadastro duomenų bylos vienas iš dokumentų.

Teismas nevertino ar kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas tiesiog pripažino, jog faktinės žemės sklypo ribos yra probleminės.

Taip pat, teismas netyrė ir argumentuotai nepasisakė, kaip kadastrinių matavimų atlikimas gali pažeisti kitų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisės.

Teismo sprendimu liko pažeistos ieškovės nuosavybės teisės, kadangi ji neteko galimybės atlikti jai dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir naudotis, valdyti bei disponuoti žemės sklypu su teisingomis ribomis.

Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, dėl to padarė klaidingą išvadą, jog parengto plano sklypo riba kerta atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausančio ūkinio pastato dalis.

Byloje nebuvo ginčo, jog 1995 m. registre įregistruotos ir kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktinės situacijos - žemės sklypo riba kerta statinius, miško žemė įregistruota ten kur niekada nebuvo miško, valstybinio miško žemė įsiterpia į privatų žemės sklypą ir patenka ant statinio. Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus specialistas 2020 m. spalio 26 d. rašte nustatė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo (kerta statinius) ir nurodė parengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), paslenkant žemės sklypą į vakarų pusę taip, kad žemės sklype tilptų statiniai, tačiau nekeičiant Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto sklypo ploto – 1996 kv. m. Dėl šių priežasčių ieškovė savo iniciatyva ir lėšomis, ėmėsi spręsti minėtas žemės sklypo ribų problemas, todėl, kad tokios žemės sklypo ribos pažeidžia žemės sklypo savininkų nuosavybės teises.

Valstybinė miškų tarnyba atsakydama į ieškovės prašymą patikslino miškų kadastro duomenis ir pakoregavo valstybinę miškų schemą, t. y. nuo atsakovams priklausančio statinio „pašalino“ miško žemę. Žemės sklypo riba atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausančio ūkinio pastato nekerta. Atnaujinti miškų kadastro duomenys įregistruoti VĮ „Registrų centras“ duomenų registre.

Dėl ieškovei priklausančio ūkinio pastato terasos, bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, jog terasa yra laikinas statinys, kuris neprivalo būti pažymėtas kadastrinių matavimų sklypo plane, kadangi ieškovė įsipareigojo terasą išmontuoti (nugriauti).

Atsiliepimas

Atsakovai ATS2 ir ATS1 atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

Šiuo metu registruoto žemės sklypo riba kerta bent du statinius, t. y. ieškovei priklausantį neteisėtai pastatytą statinį ir atsakovams priklausantį statinį. Pastarasis neteisėtai pastatytas „pagalbinis ūkinis pastatas“ netelpa į žemės sklypo ribas, t. y. dalis jo buvo pastatyta valstybinėje žemėje (Pavilnių regioniniame parke) ir dabartinė ginčo žemės sklypo riba jį kerta. Tai yra tikroji ir pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė inicijavo naujų kadastrinių matavimų atlikimą ir ginčo žemės sklypo ribų keitimą tokiu būdu, kad žemės sklypo išorinės ribos būtų paslinktos taip, kad į sklypą tilptų neteisėtai pastatytas namas, ir tuomet galbūt, įvykdžius kitas sąlygas, neteisėtą statybą būtų galima įsiteisinti.

Be to, ieškovės parengtame plane nėra atvaizduotas pilnas neteisėtai pastatytas statinys, t. y. nėra atvaizduotas priestatas, ant kurio yra įrengta eksploatuojama terasa. Žemės sklypo plane turi būti atvaizduota realiai egzistuojanti faktinė situacija. Ieškovės pateiktas planas šį reikalavimą pažeidžia. Todėl net jei būtų keičiamos žemės sklypo išorinės ribos ieškovės siūlomu būdu, žemės sklypo riba kirstų šį ieškovei priklausantį neteisėtai pastatytą statinį ir dalis statinio toliau būtų valstybinėje žemėje (Pavilnių regioniniame parke).

Atsakovams ATS2 ir ATS1 nuosavybės teise, be kito turto, priklauso senos statybos ūkinis pastatas, kurį dabartinė žemės sklypo riba kerta. Taigi egzistuoja reali problema (žemės sklypo riba kerta statinį) ir atsakovai yra suinteresuoti šią problemą išspręsti, t. y. teisėtu būdu koreguoti žemės sklypo ribą taip, kad į žemės sklypą patektų šis statinys ir jo nekirstų. Tačiau ieškovės iniciatyva matininko parengtas naujas žemės sklypo planas šios problemos neišsprendžia, nes ieškovės siūlomame plane žemės sklypo riba vis tiek kerta atsakovams priklausantį statinį, todėl ieškovės siūlomas naujai parengtas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teisės aktai draudžia žemės sklypą formuoti taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį; UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. parengtame ginčo sklypo kadastrinių matavimų projekte suformuoto ginčo žemės sklypo riba kerta statinius; UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. parengtame ginčo sklypo kadastrinių matavimų projekte yra neatvaizduota realiai egzistuojanti faktinė situacija.

Atsakovai ATS2 ir ATS1 pagrįstai ir teisėtai atsisakė pasirašyti ieškovės vienašališkai parengtus neteisėtus ir bendraturčių interesus pažeidžiančius žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Skundžiamu sprendimu ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2026 m. vasario 20 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Pavilnių girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo pokyčius (miško žemės sumažėjimą 0,0034 ha) pagal pridedamus dokumentus, kartu pridėtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miškų žemėlapio fragmentas.

Ieškovė nurodo, kad ji kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės miškų schemos koregavimo. Valstybinė miškų tarnyba atsakydama į ieškovės prašymą patikslino miškų kadastro duomenis ir pakoregavo valstybinę miškų schemą, t. y. nuo atsakovams priklausančio statinio „pašalino“ miško žemę. Ieškovė išsprendė žemės sklypo problemą susijusią su valstybiniu mišku, t. y. miško kadastro duomenys patikslinti ir valstybinė miškų schema pakoreguota. Žemės sklypo riba atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausančio ūkinio pastato (plane sklypo riba pažymėta taškais 7, 8, 9) nekerta. Atnaujinti miškų kadastro duomenys įregistruoti VĮ „Registrų centras“ duomenų registre.

Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujo įrodymo turinį, mano, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, jis susijęs su nagrinėjama byla, jo būtinybė iškilo vėliau, šalys turėjo galimybę su juo susipažinti, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra ieškovė IES1, kuriai priklauso 533/1996 žemės sklypo dalis; atsakovė G. P., kuriai priklauso 390/1996 žemės sklypo dalis; atsakovė ATS2, kuriai priklauso 277/1996 žemės sklypo dalis; atsakovas ATS3, kuriam priklauso 277/1996 žemės sklypo dalis; savininkas į likusią 519/1996 žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas. Faktiškai šia sklypo dalimi ir atitinkamais sklype esančiais statiniais (jų dalimis) naudojasi A. J. (ankstesnio statinių savininko J. J. sūnus). Ši žemės sklypo dalis nėra išpirkta ir yra valstybinė žemė, kurios savininkė Lietuvos Respublika. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro duomenų nustatymo data – 1995 m. vasario 21 d. Ginčo žemės sklype yra registruoti statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso IES1, G. P., ATS2, ATS3 ir J. J.

Gyventojų registro duomenimis atsakovė G. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis palikėjos G. P. palikimą priėmė ATS3 . Teismui nustačius, kad palikimą priėmė ATS3, atsakovė G. P. 2025 m. spalio 7 d. teismo nutartimi pakeista jos teisių perėmėju ATS3.

Ieškovės prašymu UAB „Tiksli riba“ matininkas V. K.2024 m. liepos 25 d. parengė ginčo žemės sklypo naują planą, kurį bylos nagrinėjimo metu 2026 m. sausio 28 d. patikslino, įtraukiant prie taškų 7, 8, 9 statinio priestato/terasos pažymėjimą punktyrine linija.

Ieškovei kartu su sutuoktiniu nuosavybes teise, be kito turto, taip pat priklauso 1940 metais statytas ginčo sklype ūkinis pastatas, vietoje kurio ieškovė pastatė gyvenamąjį namą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 13 d. surašė ieškovės sutuoktiniui A. C. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140513-00078 ir davė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. A. C. namo statybas 2014 metais neteisėtai užbaigė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įpareigojo ieškovės sutuoktinį A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį arba statinį nugriauti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1074-262/2016 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nepakeistą. Šiai dienai neteisėtai pastatytas namas nėra įteisintas.

Iš 2020 m. birželio 1 d. inžinerinės topografinės nuotraukos matyti, kad žemės sklypo riba kerta du pastatus prie taškų viršuje atsakovams priklausantį statinį ir apačioje ieškovams priklausantį registrų centre registruotą ūkinį statinį, kuris šiuo metu faktiškai yra pastatytas gyvenamasis namas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus specialistas 2020 m. spalio 26 d. rašte nustatė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėtos sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo (kerta statinius), todėl darė išvadą, kad ieškovė turite parengti sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), paslenkant žemės sklypą į vakarų pusę taip, kad žemės sklype tilptų statiniai, tačiau nekeičiant Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto sklypo ploto – 1 996 kv. m.

Iš pirminio ieškovės pateikto kartu su ieškiniu ir patikslinto 2026 m. sausio 28 d. UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. atlikto kadastrinių matavimų projekto matyti, kad žemės sklypo riba ir pagal naują planą kerta du pastatus prie taškų 10, 11, 12 ir prie taškų 7, 8, 9 kerta namo priestatą/terasą, kuri kadastrinių matavimo projekte nėra atvaizduota. Ieškovės parengtame plane nėra atvaizduotas pilnas jos gyvenamojo namo faktinis vaizdas, t. y. nėra atvaizduotas priestatas, ant kurio yra įrengta eksploatuojama terasa.

Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „Tiksli riba“ matininkas V. K., atlikęs ginčo sklypo kadastrinius matavimus, patvirtino, kad parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes šiuo metu žemės sklypo riba kerta atsakovų ATS2 ir ATS1 ūkinį pastatą ties taškais 7, 8, 9. Liudytojo teigimu, atsakovai galėtų rekonstruodami savo pastatą patys patraukti jį per 1 m. nuo sklypo ribos arba tuomet reikia inicijuoti gretimo valstybinio žemės sklypo ribų korekciją, nes miško kadastriniai duomenys neteisingi, miško riba yra įsiterpusi į gretimą sklypą. Matininkas taip pat paaiškino, kad iš tiesų faktiškai žemės sklypo riba kerta ieškovės gyvenamojo pastato terasą, tačiau tai jo parengtame plane nėra atvaizduotas, nes ieškovė užtikrino, kad terasą nugriaus, tačiau matuojant sklypą faktiškai ji buvo. Iš teismui pateiktų ieškovės gyvenamojo namo fotonuotraukų matyti, kad gyvenamojo namo terasa yra statinio dalis, pati terasa yra antrame aukšte. Liudytojas taipogi nurodė, kad toks projektas galėtų praeiti registrų centre, būtų teikiamas registracijai, nes faktiškai atsakovams priklausantis ūkinis pastatas yra „lūšninkas“ ir rekonstruojant galėtų būti patrauktas nuo sklypo ribos per metrą.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas; nepagrįstai rėmėsi statinių statybą reglamentuojančiais teisės aktais, o ne nekilnojamojo turto kadastro normomis; nepagrįstai laikė UAB „Tiksli riba“ parengtą planą materialinio reikalavimo pagrindu; teismas turėjo nustatyti konkretų atsakovų teisių pažeidimą.

Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (NTKĮ 2 straipsnio 7 punktas). Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys (NTKĮ 2 straipsnio 13 dalis).

NTKĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (iki 2025 m. liepos 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nuo 2025 m. liepos 1 d. jį pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-89 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai)). Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis (NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (Kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 36 straipsnis, galiojusi redakcija iki 2025 m. lapkričio 28 d.). Taip pat naujai reglamentuojantis aktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nustato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti nustatomos atsižvelgiant į natūralių arba dirbtinių paviršinių vandens telkinių ar kitų gamtinių objektų (upių (upelių), kanalų, ežerų, tvenkinių, karjerų, griovų (raguvų), medžių masyvų) arba melioracijos griovių ribas, į gretimų žemės sklypų, įregistruotų Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje, ribas, su planuojama teritorija besiribojančių suprojektuotų, tačiau neįregistruotų žemės sklypų plotą bei išdėstymą, jau nustatytas kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribas ir į statinių išdėstymą (39 straipsnis).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama kita minėtame straipsnyje nurodyta medžiaga, tame tarpe ir gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (6.9. punktas).

Jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 22 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2024 m. lapkričio 1 d.)).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktą, prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede. Šio priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 (reglamentas STR 1.07.01:2010) „Statybą leidžiantys dokumentai“ (naujai reglamentuotas aktas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pagal 2020 m. birželio 1 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), topografinę – inžinerinę nuotrauką nustačius, jog žemės sklypo ribos neatitinka faktinės situacijos, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo skyrių. Šis 2020 m. spalio 26 d. rašte nurodė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo (kerta statinius), todėl turėtų būti parengti nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į UAB „Tiksli riba“ matininką V. K. dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. Matininkas V. K. 2024 m. liepos 25 d. parengė ginčo žemės sklypo naują planą. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus pripažinti ieškovei teisę atlikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre be atsakovų sutikimo.

Pažymėtina, jog NTKĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą arba juos pakeisti turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis. Taigi ieškovė, būdama ginčo žemės sklypo bendraturtė, turėjo teisę inicijuoti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus/kadastro duomenų pakeitimą. Nagrinėjamu atveju 2024 m. liepos 25 d. žemės sklypo planas buvo rengiamas tuo metu, kai galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Šių Taisyklių 22 punkte buvo nustatyta, kad, jeigu žemės sklypas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Be to, Taisyklių 38.4.5 papunktyje buvo nustatyta, kad žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydamas žemės sklypo plane, patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.

Atsakovai atsisako pasirašyti ieškovės pateiktus kadastrinių matavimų dokumentus (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo plane) argumentuodami, tuo, jog ieškovės iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo riba kerta bent du statinius, t. y. ieškovei priklausantį neteisėtai pastatytą statinį ir atsakovams priklausantį statinį, be to, plane atvaizduota informacija neatitinka realybėje esančios padėties, t. y. nėra atvaizduotas priestatas, ant kurio yra įrengta ieškovės eksploatuojama terasa.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad ieškovė, kaip bendraturtė, turėjo teisę inicijuoti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus/kadastro duomenų pakeitimo procedūrą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai privalėjo pasirašyti būtent matininko V. K. 2024 m. liepos 25 d. parengtus dokumentus arba kad jų atsisakymas juos pasirašyti buvo nepagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Tokio leidimo davimas sukelia tiesiogiai materialiąsias teisines pasekmes, kadangi asmuo įgyja teisę atlikti teisinius veiksmus. Teismas, vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 55 punktas). Aplinkybė, ar ketinamas įregistruoti kadastrinių matavimų projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti registruojamas viešame registre, yra pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo pagrindas [...]. Tik bylos nagrinėjimo metu ištyrus šalių pateiktus įrodymus bei šalių nurodomus argumentus, gali būti daroma išvada dėl buvimo ar nebuvimo pagrindo leisti atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023 56 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, sprendžiant ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę be kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų pagrindu įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis pagrįstumą, turi būti įvertintas ieškovės pateiktas matininko V. K. 2024 m. liepos 25 d. parengtas žemės sklypo planas (patikslintas planas) ir jame nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Būtent šių kadastrinių matavimų pagrindu ieškovė grindė savo reikalavimą, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas yra reikšmingi sprendžiant, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti tokius matavimus ir pasirašyti atitinkamus dokumentus buvo nepagrįstas.

Apeliantė taip pat teigia, kad UAB „Tiksli riba“ matininko 2024 m. liepos 25 d. parengtas žemės sklypo ribų planas yra preliminarus, t. y. tik pasiūlymas atsakovams, nėra galutinis dokumentas, kuris būtų registruojamas Nekilnojamojo turto registre, ir yra tik vienas iš kadastro duomenų bylos dokumentų, todėl negali būti šioje byloje pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ne tai, ar 2024 m. liepos 25 d. parengtas žemės sklypo ribų planas yra galutinis dokumentas, bet tai, kad būtent šiuo konkrečiu dokumentu ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą suteikti jai teisę be kitų bendraturčių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus ir jų pagrindu įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino minėtame plane nustatytus konkrečius kadastrinių matavimų duomenis tam, kad padarytų išvadą, ar atsakovų nesutikimas su ieškovės siekiamais atlikti kadastriniais matavimais ir jų pagrindu nustatytinais bei registruotinais žemės sklypo kadastro duomenimis buvo pagrįstas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ieškinio ribas, sprendime nagrinėdamas ieškovei priklausančio statinio statybos teisėtumo ir savavališkos statybos įteisinimo klausimus, taip pat teisės normas, reglamentuojančias naujų statinių statybą, nors ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ne ieškovei priklausančio statinio statybos teisėtumo ar jo įteisinimo klausimas. Tačiau aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklype esančiais statiniais, gali būti reikšmingos tiek, kiek jos susijusios su žemės sklypo ribų nustatymo ir kadastro duomenų teisingumo vertinimu. Kaip matyti iš ieškovės pateikto UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. atlikto kadastrinių matavimų projekto žemės sklypo riba pagal naują planą kerta du pastatus prie taškų 10, 11, 12 (atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausantis statinys) ir prie taškų 7, 8, 9 (ieškovei priklausančio statinio priestatą/terasą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptardamas statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bylos aplinkybės vertintinos tiek, kiek jos buvo susijusios su byloje pateikto kadastrinių matavimų plano vertinimu. Taigi vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė tam tikras statybą reglamentuojančias teisės normas, savaime nereiškia, kad teismas išsprendė ieškovės statinio savavališkos statybos įteisinimo, naujo statinio statybos ar esamų statinių statybos teisėtumo klausimus. Tokių klausimų išsprendimas nebuvo šios bylos dalykas ir skundžiamu sprendimu jie nebuvo išspręsti. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, kokią reikšmę kadastrinių matavimų rezultatui turi aplinkybė, kad pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypo riba kerta atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausantį statinį ir dėl to dalis statinio atsidurtų už žemės sklypo ribos.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, dėl to padarė klaidingą išvadą, jog parengto plano sklypo riba kerta atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausančio ūkinio pastato dalis. Apeliantė taip pat nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės miškų schemos koregavimo, o Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. vasario 20 d. sprendimu buvo patvirtinti atitinkami miško žemės ploto pokyčiai, t. y. nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Pavilnių girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo pokyčius (miško žemės sumažėjimą 0,0034 ha).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia konkrečiais 2024 m. liepos 25 d. matininko parengtais kadastrinių matavimų duomenimis. Todėl sprendžiant, ar atsakovų nesutikimas su šiais duomenimis buvo nepagrįstas, turi būti nustatyta ne tik tai, ar dėl vėliau patikslintų gretimo miško sklypo kadastro duomenų pasikeitė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bet ir tai, ar pateiktas kadastrinių matavimų projektas buvo parengtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktinę situaciją, esamus statinius ir gretimų žemės sklypų ribas.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. kadastrinių matavimų planas neatspindi visos kadastrinių matavimų atlikimo metu faktiškai egzistavusios situacijos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – UAB „Tiksli riba“ matininkas V. K., atlikęs ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengęs ginčo žemės sklypo planą, parodė, kad faktiškai žemės sklypo riba kerta atsakovams ATS2 ir ATS1 priklausantį ūkinį pastatą. Liudytojas taip pat nurodė, kad faktiškai žemės sklypo riba kerta ieškovės gyvenamojo namo terasą, tačiau ši aplinkybė parengtame plane nebuvo atvaizduota, ieškovei nurodžius, kad terasą ketinama nugriauti.

Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovams priklausančio ūkinio pastato patekimo į gretimą žemės sklypą, nurodydama, kad tokia situacija susidarė dėl netikslių gretimo valstybinio miško sklypo kadastrinių duomenų, o kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. vasario 20 d. sprendimas patvirtina, jog miško žemės plotas buvo sumažintas 0,0034 ha. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis apeliacinio skundo argumentas savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant nagrinėjamą ginčą reikšminga ne vien tai, kokie yra gretimo miško sklypo kadastro duomenys, bet ir tai, ar ieškovės pateiktas konkretus 2024 m. liepos 25 d. kadastrinių matavimų planas atitiko teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją jo parengimo metu.

Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo patikslinti miškų kadastro duomenys, savaime nepakeičia ginčo žemės sklypo kadastro duomenų ir nepatvirtina ieškovės pateikto 2024 m. liepos 25 d. žemės sklypo plano atitikties teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl to, savaime nėra pagrindo pripažinti ieškovės pateiktą 2024 m. liepos 25 d. žemės sklypo planą tinkamu pagrindu įregistruoti jame nustatytus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Be to, matininkas patvirtino, kad faktiškai egzistavusi ieškovės gyvenamojo namo terasa plane nebuvo atvaizduota. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo plano atitiktį faktinei situacijai, nepagrįstai rėmėsi atsakovų paaiškinimais ar neįvertino byloje esančių įrodymų visumos.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti reikalavimą dėl kadastrinių matavimų ir jų pagrindu nustatytų kadastro duomenų įregistravimo be kitų bendraturčių sutikimo, turėjo pagrįsti, jog jos pasirinktas kadastrinių matavimų projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių. Vien aplinkybė, kad egzistuojantys 1995 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys neatitiko faktinės situacijos, nesuteikė pagrindo nustatyti ir įregistruoti ieškovės pasiūlytus naujus žemės sklypo kadastro duomenis, neįvertinus jų atitikties teisės aktų reikalavimams ir kitų bendraturčių teisių.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad ieškovė turėjo teisę inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimą, taip pat aplinkybė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo patikslinti gretimo miško sklypo kadastro duomenys, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų nesutikimo su konkrečiais ieškovės pateiktais kadastrinių matavimų duomenimis pagrįstumo. Kaip nustatyta byloje, 2024 m. liepos 25 d. parengtas planas neatspindėjo visos jo rengimo metu faktiškai egzistavusios situacijos, o pagal jį nustatyta žemės sklypo riba kirto atsakovams priklausantį statinį. Be to, pats matavimus atlikęs matininkas patvirtino, kad ieškovės gyvenamojo namo terasa, faktiškai egzistavusi matavimų atlikimo metu, projekte nebuvo atvaizduota. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovų nesutikimas būtent su UAB „Tiksli riba“ matininko 2024 m. liepos 25 d. pateiktais kadastrinių matavimų duomenimis nebuvo nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip ieškovės siūlomi kadastriniai duomenys gali pažeisti kitų bendraturčių teises. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė konkretų tokio galimo pažeidimo pagrindą – pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypo riba kerta atsakovams priklausantį statinį, t. y. įregistravus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre susidarytų situacija, kuomet atsakovų ATS2 ir ATS1 ūkinio pastato dalis (plane sklypo riba pažymėta taškais 10, 11, 12) atsidurtų kaimyniniame sklype. Taigi pirmosios instancijos teismas darė pagrįstas išvadas, jog po žemės sklypų ribų patikslinimo statinys negali būti įsiterpęs į svetimą kaimyninį žemės sklypą, taip pat turi būti išlaikyti ir tam tikri minimalūs atstumai iki kaimyninio svetimo sklypo ribos.

Be to, nagrinėjamu atveju atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą patvirtino, kad yra suinteresuoti teisėtu būdu išspręsti susidariusią situaciją ir patikslinti žemės sklypo ribą taip, kad atsakovams priklausantis statinys būtų žemės sklypo ribose ir jo riba nekirstų šio statinio. Taigi atsakovų pozicija nėra grindžiama siekiu apskritai užkirsti kelią žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimui. Priešingai, atsakovai nurodo konkrečias priežastis, dėl kurių jie nesutinka su ieškovės iniciatyva parengtais kadastrinių matavimų duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovų nesutikimą su ieškovės pateiktais kadastrinių matavimų duomenimis vertinti kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisę be kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus pagal jos pateiktą planą ir įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovai ATS2 ir ATS1 pateikė prašymą dėl 958,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, 958,32 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės lygiomis dalimis atsakovų ATS2 ir ATS1 naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 479,16 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 479,16 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas