Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-28862-599/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-06
Bylos Nr.
e2-28862-599/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17622-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Erika Stočkienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
M. B., V. D., V. J.
Trečiasis asmuo
Vaikų ir paauglių socialinis centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28862-599/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17622-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.1; 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.4.1.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,sekretoriaujant Linai Skuderienei,

dalyvaujant ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

atsakovės M. B. atstovei advokatei AAT2 ,atsakovo V. D. (J.) atstovui advokatui AAT3,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. B. ir V. J. (D.) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovė, skyrius, tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. B. (toliau – atsakovė) ir V. J. (toliau – atsakovas), kuriuo teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovės M. B. motinos valdžią vaiko K. D. atžvilgiu; 2) laikinai apriboti atsakovo V. D., tėvo valdžią vaiko K. D. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės M. B. dukrai K. D. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo V. D. dukrai K. D. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 5) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti K. D. gyvenamąją vietą globos centre – VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“; 6) skirti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centras“ nepilnamečio vaiko K. D. iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi; 7) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

Tarnyba ieškinyje nurodė, kad nepilnametė K. D. (toliau – vaikas), gim. (duomenys neskelbtini)., yra atsakovų dukra. Ji yra netekusi tėvų globos, nes jie nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo.

Tarnyboje 2025 m. gegužės 13 d. gautas pranešimas, reg. Nr. 1VTP-2732, iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkės V. P., kuriame nurodoma, kad apsilankymo šeimoje metu pastebėta, kad išlaužtos buto durys. Vaiko tėvas socialinę darbuotoją informavo, kad buto nuomotoja jį su vaiku iškrausto. Prašo skubiai įvertinti vaiko situaciją, kadangi vaiko tėvas galimai negali užtikrinti vaikui saugios gyvenimo aplinkos. Reaguojant į gautą pranešimą bendrauta su vaiko motina M. B., kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ryte išėjo ir užrakino ją su dukra namuose, ji negali atidaryti iš vidaus durų. Moteriai buvo paaiškinta, jeigu ji neatidarys durų, bus iškviesta tiek policija, tiek ugniagesiai gelbėtojai. Po kiek laiko įkalbinėjimo pastebėta, kad prie durų staktos buvo įgrūstas polietileninis maišas. Jį ištraukus, atsivėrė skylė į buto vidų. Bandant savarankiškai atrakinti duris, tai padaryti nepavyko – durys neatsirakino. Paaiškinus moteriai, kad ugniagesiai gelbėtojai ketina pjauti durų staktas, ji nurodė, jog staktos jau yra išlaužtos. Po šio paaiškinimo Skyriaus vyriausiasis specialistas A. G. atitraukė duris, kurios buvo išimtos kartu su metaliniu staktos rėmu iš sienos. Įėjus į butą, moteris pradėjo verkti ir ėmė ieškoti veido pudros, kad paslėptų žaizdeles ant veido. Paklausus, kodėl ji su dukra yra šiame bute, moteris tik verkė ir nesugebėjo nieko paaiškinti. Užduodant papildomus klausimus, ji nurodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau yra įtraukta į įskaitą kaip vartojanti metadoną, nors šiuo metu su savimi jokių medžiagų neturi. Paaiškino, kad vyras labai supyko vakar, išėjo iš namų, ryte buvo trumpam grįžęs, bet vėl išėjo gerti. Jo telefonas yra išjungtas, o kur jis šiuo metu – nežinoma. Paklausus apie artimuosius ar gimines, moteris nieko nurodyti negalėjo. Moteriai buvo paaiškinta, kad dukra tokiomis sąlygomis gyventi negali, todėl laikinai bus apgyvendinta pas laikinus globėjus. Specialistų apsilankymo metu namuose trūko švaros ir tvarkos: daiktai sumesti, virtuvėje sulaužytas stalas, nesimatė nei vieno švaraus indo, supuvę maisto produktai. Skyrius, atlikęs nurodytus veiksmus, vertino vaiko situaciją. Užbaigus vaiko situacijos vertinimą, atsižvelgus į nustatytus rizikos veiksnius buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis (2025-05 28 Nr. 1VSV-3390). Siekdamas išnaudoti visas prieinamas pagalbos šeimai ir vaiko apsaugos priemones, skyrius, motinai sutikus, nusprendė taikyti K. vaiko laikinosios priežiūros priemonę – socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje – VšĮ „DUKU“ Galimybių namai (toliau – Galimybių namai) su vienu iš vaiko atstovų pagal įstatymą t. y. su motina M. B. (2025-05-29 Nr. 1LPĮ-50). Nedelsiant skyrius kreipėsi dėl šeimos atvejo vadybininko paskyrimo (2025-06-02 Nr. 1AV-1494).

Vaikui taikant vaiko laikinosios priežiūros priemonę skyriuje gauti pranešimai: 1) 2025-06-19 atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas keisti laikinos priežiūros asmenį iš vaiko motinos į vaiko tėvą, reg. Nr. 1LPĮ-58. Vaiko motinai išsikraustant, buvo gautas pranešimas, reg. Nr. 1VTP-3594. 2025-06-20 gautame pranešime nurodoma, kad vaiko motinai išsikrausčius iš Galimybių namų, jos kambaryje viename iš stalčių rasta panaudotų švirkštų ir natrio chlorido (Sodium Chloride IBE) ampulių, kurios dažnai naudojamos narkotinių medžiagų skiedimui ir vartojimui į veną. Tame pačiame kambaryje su motina gyveno ir vaikas. Remiantis radiniais, turimas stiprus įtarimas, kad vaiko motina galėjo vartoti narkotines medžiagas kartu gyvendama su vaiku. Užbaigus vaiko situacijos vertinimą, atsižvelgus į nustatytus rizikos veiksnius buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (2025-07-02 Nr. 1VSV-4154); 2) 2025-07-07 gautas policijos pranešimas, reg. Nr. 1VTP-3848, kuriame nurodyta, jog į policiją kreipėsi socialinė darbuotoja, kuri nurodė, jog atsakovas su dukra gyvena Galimybių namuose, tėvas stipriai neblaivus. Reaguojant į gautą pranešimą skyriaus specialistai lankėsi Galimybių namuose, su vaiko tėvu nebendravo, nes jį išvežė policija. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nuspręsta nustatyti vaiko apsaugos poreikį, nutraukiant vaiko laikiną priežiūrą (vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto reg. Nr. 1LPN-202, data 2025-07-07), vaiką laikinai apgyvendinant pas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ budintį globotoją (vaiko laikino apgyvendinimo akto reg. Nr.1VLA-570, data 2025-07-07), nurodant priežastį, kad Vaiko laikinosios priežiūros taikymo metu vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Nedelsiant sudaryta skyriaus mobilioji komanda intensyviai pagalbai į krizę patekusiai šeimai teikti (2025-07-18 Nr. 1MK-193). Laikinosios priežiūros metu buvo teikta mobiliosios komandos pagalba, išnaudotos visos pagalbos galimybės, teiktos konkrečios rekomendacijos. Pagrindinė šeimos problema motinos psichoaktyvių medžiagų vartojimas, o tėvo alkoholio vartojimas, dėl esamos problemos abu tėvai negeba dukra pasirūpinti savarankiškai, negali užtikrinti saugios aplinkos bei tinkamai atliepti vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai tėvams reikalinga elgesio korekcija ir savo veiksmų įsisąmoninimui ilgesnis laiko tarpas bendradarbiavimui su specialistais ir įsitraukti į pagalbos procesą, nes šeimoje išlieka rizika neatliepti mažamečio vaiko geriausių interesų, todėl priimtas sprendimas, kuris šiuo metu atitiktų geriausius vaiko interesus - nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2022-12-06 iki dabar. Vaiko motinos atžvilgiu atvejo vadybos procesas buvo taikytas ir anksčiau, t. y. nuo 2018-11-28 iki 2021-10-20, vaiko motinai yra ribota tėvų valdžia dviejų vaikų atžvilgiu (vieno atžvilgiu laikinai, kito neterminuotai) – remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, vaiko motinai ribota tėvų valdžia dėl nededamų pastangų keisti elgesį, nevykdomų pagalbos plano uždavinių. Vaiko atžvilgiu laikinosios priežiūros priemonė taikyta kelis kartus: 2023-01-18 iki 2023-12 29, 2023-12-30 iki 2024-02-08, 2024-02-09 iki 2024-08-19, 2025-05-29 iki 2025-07-07. Visais atvejais laikinosios priežiūros priemonė vyko socialinę priežiūrą vykdančiose įstaigose.

SPIS duomenimis: 1) 2023-12-27 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko K. D. teisių pažeidimai. Aplinkybės: 2023-12-28 gautas pranešimas reg. Nr. 1VTP-6409, kad atvejo vadybos posėdžio metu gauta informacija iš RPLC socialinės darbuotojos P. S., kad vaiko motinai M. B. 2023-12-27 buvo atliktas psichiką veikiančių medžiagų testas, kurio rezultatai buvo teigiami, rastos medžiagos morfinas ir benzodopinai. Vaiko motina vartojimą neigia. Vaiko motinai numatytas 2023-12-29 vizitas pas gydytoją psichiatrą bus svarstomas klausimas dėl metodono lengvatos panaikinimo. 2) 2023-01-10 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko K. D. teisių pažeidimai. Aplinkybės: Motina su vaiku laikinai apgyvendinta Moterų krizių centre adresu Vytenio 45, Vilniuje. 3) 2022-11-03 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko K. D. teisių pažeidimai. Aplinkybės: Gautas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pranešimas, kad M. B. pagimdė naujagimį. Pasak M. B., 7 metus dalyvauja metadono programoje, gyvena su sugyventiniu, kuris jos teigimu, nevartoja narkotikų. Į ligoninę pacientė atvykusi švariais, tvarkingais drabužiais, naujagimio daiktai ir reikmenys nauji ir švarūs. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33927-566/2025 buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką K. D. iš jos tėvų V. D. ir M. B.. Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. rugsėjo 4 d. mero potvarkiu Nr. 955-1350/25 K. D. buvo nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko globėju buvo paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo namuose.

Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šeimų stiprinimo paslaugų padalinyje įvyko 2026 m. sausio 22 d. tarpžinybinis susitikimas, kurio metu buvo nustatytos šios aplinkybės: LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šeimų stiprinimo paslaugų koordinuojanti atvejo vadybininkė A. K. L. informavo, kad šiuo metu M. B. nuo 2026-01-16 atvejo vadyba sustabdyta 20 dienų dėl visiško bendradarbiavimo stokos. Mama nerodo jokios iniciatyvos ir noro susigrąžinti dukrą, ignoruoja siūlomą pagalbą. Ši elgsena pastebima jau ilgą laiką, o dokumentuose užfiksuota, jog mama yra išsakiusi nuomonę, kad ji nenori ir neplanuoja auginti dukters. Jei mama artimiausiu metu neatnaujins bendradarbiavimo, atvejo vadyba jai bus nutraukta. Globos koordinatorė J. B. patvirtina, kad M. B. pati susitikimų neinicijuoja, neskambina ir nesidomi dukra. Nors apie susitikimus būna informuojama SMS žinutėmis, ji į jas neatsako. Paskutinis jos apsilankymas susitikime su dukra buvo 2025 m. gruodžio 23 d., nuo to laiko ryšys su M. B. nutrūkęs. Socialinė darbuotoja M. M. paskutinį kartą gyvai M. B. matė 2025 m. gruodžio 12 d. ir nuo to laiko kontaktas taip pat visiškai nutrūko. Nepaisant nuolatinių socialinės darbuotojos bandymų susisiekti (skambučiai, SMS žinutės, el. laiškai, apsilankymai namuose 2026 m. sausio 15 d.), M. B. neatsiliepia, telefonas dažnai būna iš jungtas arba ji neatsako. Specialistės akcentuoja, kad M. B. šiuo metu visiškai nebendradarbiauja ir nėra žinoma, ar ji vis dar gyvena nurodytu adresu bei kokia yra jos situacija. Atsakovas V. D., priešingai nei M. B., bendradarbiauja su darbuotojais ir dalijasi informacija apie savo situaciją. Jis konsultacijos metu pasidalino, kad kol kas nesvarsto varianto, jog mergaitę galėtų globoti jo motina, nes labai tikisi išspręsti sunkumus ir mergaitę auginti pačiam. Tačiau jis taip pat kuria ne visai realistiškus planus, pavyzdžiui, susirasti moterį, kuri galės globoti dukrą ir padės jam ją auginti. Per darbo su šeima laikotarpį pastebima, kad tėvui stabiliai ir ilgesnį laiką laikytis blaivybės nepavyksta – jam periodiškai įvyksta atkryčiai, pastaruoju metu gana dažnai, kas kelias savaites. Socialinės atvejo vadybininkės R. O. teigimu, V. D. pripažįsta turintis priklausomybę, nuolat išsako pasiryžimą ją spręsti ir dalijasi planais, tačiau atkryčiai kartojasi. Globos koordinatorė J. B. informuoja, jog susitikimai su mergaite stabiliai vyksta kiekvieną savaitę (paprastai trečiadienį), tėvas juos suplanuoja, ateina, skambina, domisi, atneša lauktuvių ir produktyviai užsiima su vaiku. Tėvo pageidavimas susitikti porą kartų per savaitę, atsižvelgiant į gresiantį laisvės atėmimą, buvo patenkintas ir buvo suorganizuoti 2 susitikimai. Vienas suplanuotas susitikimas neįvyko, nes tėvas ryte paskambino ir pranešė esantis neblaivus. Nors tėvas apie atkryčius praneša ir neslepia jų, pavyzdžiui, stebėtų gruodžio pradžioje ir pabaigoje, tai vis tiek kelia nerimą. Dvi sausio savaites V. D. kurį laiką aktyviai bendradarbiavo ir deklaravo motyvaciją keistis, tačiau vėliau ryšys nutrūko. Bandymai lankytis jo gyvenamojoje vietoje (bendrabutyje) buvo nesėkmingi. Nors alkoholio vartojimo fiksuoti nepavyksta, nuolatinio kontakto nebuvimas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jis vėl vartoja alkoholį, ką vėliau pats V. D. ir pripažįsta. Atsakovas pripažino, kad nesusitvarko su priklausomybe ir nesugeba išlaikyti blaivybės. Jis išreiškė norą gydytis ir svarsto galimybę vykti gydymui pagal Minesotos programą, tačiau kol kas ne aišku, ar šie ketinimai bus įgyvendinti. Specialistės teigimu, iš turimos informacijos galima manyti, kad po šventinio laikotarpio (tarp Kalėdų ir Naujųjų metų) taip pat buvo vartojamas alkoholis. Pats paslaugų gavėjas, paklaustas apie vartojimą, tai pripažįsta, tačiau pateikia neišsamią informaciją ir vengia detalių. Be to, dėl V. D. vyko tyrimas ir galimai už įvykdytus administracinius nusižengimus jis bus įkalintas 46 paroms. Jo teigimu, jis gavo tokį teismo sprendimą, kurį apskundė ir laukia atsakymo. Iš V. D. pasakojimų yra užuominų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje tarp jo ir M. B., dėl kurio jie dabar negali bendrauti.

2026 m. gegužės 18 d. įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu nustatytos šios aplinkybės: atvejo vadybininkė posėdžio dalyviams ir V. D. priminė, kad nuo 2025 m. gruodžio mėnesio dirbant su šeima, kiekviename posėdyje tėvas tikindavo, jog alkoholį vartojo paskutinį kartą ir tai daugiau nepasikartos, tačiau situacija nuolat kartojasi. Dėl to atvejo vadybininkė rekomenduoja V. D. spręsti priklausomybės problemą kitomis pagalbos priemonėmis, nes iki šiol taikytos pasirodė neveiksmingos. Todėl siūloma išbandyti gydymą pagal Minesotos programą, į kurios laukimo eilę V. D. bus užregistruotas po posėdžio. Atvejo vadybininkė taip pat priminė, kad mergaitės mamai M. B. atvejo vadyba buvo nutraukta vasario mėnesį. Šiuo metu nėra žinoma jos gyvenamoji vieta ar kontaktiniai duomenys, moteris pati dėl pagalbos nesikreipia, bendradarbiauti nelinkusi, į siunčiamas SMS žinutes neatsako ir dėl pagalbos ar kitų klausimų nesikreipia. Specialistai pažymėjo, kad per visą darbo su šeima laikotarpį V. D. dėjo pastangas keisti situaciją, tačiau ilgalaikio stabilumo užtikrinti iki šiol nepavyko. Nuolatinis situacijos pasikartojimas, susijęs su alkoholio vartojimu, teisinėmis problemomis ir įkalinimu, rodo, kad V. D. šiuo metu vis dar sudėtinga savarankiškai užtikrinti pastovius teigiamus pokyčius. Specialistai pabrėžė, kad saugiai ir stabiliai vaiko aplinkai būtina užtikrinti nuolatinį būstą, stabilias pajamas ir darbą, ilgalaikę blaivybę bei visišką su smurtu, konfliktais ar areštais susijusių rizikų nebuvimą. Įvertinusi esamą situaciją, specialistai išreiškė nuomonę, kad tėvas šiuo metu dar nėra pakankamai stabilus ir pasirengęs vaiko grąžinimui po grįžimo iš įkalinimo įstaigos. Be to, specialistė nurodė, kad tėvas, būdamas įkalinimo įstaigoje, kelis kartus skambino ir domėjosi dukros situacija.

Atsakovė yra teista, per 5 metų laikotarpį daug kartų bausta administracine tvarka. SPIS duomenimis, vaiko motina šiuo metu nedirba. Atsakovas yra teistas, per 5 metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka. SPIS duomenimis, vaiko tėvas šiuo metu nedirba.

Nuolatinės ir pasikartojančios atsakovo V. D. priklausomybės nuo alkoholio problemos, kelia tiesioginę grėsmę vaiko stabilumui ir saugumui. Nepaisant nuolatinių pažadų posėdžių metu, kad alkoholį vartojo paskutinį kartą, situacija kartojasi – jam periodiškai įvyksta atkryčiai. Iki šiol taikytos pagalbos priemonės sprendžiant priklausomybės problemą pasirodė neveiksmingos, o tai rodo, kad tėvas šiuo metu negali užtikrinti ilgalaikės blaivybės. Jo nepasiekiamumas telefonu ir atsisakymas dalyvauti susitikime su dukra dėl neblaivumo tiesiogiai paveikia vaiko teisę į nuolatinį ir saugų bendravimą su tėvu. Specialistai pabrėžia, kad saugiai ir stabiliai vaiko aplinkai būtina užtikrinti nuolatinį būstą, stabilias pajamas ir darbą, ilgalaikę blaivybę bei visišką rizikų, susijusių su smurtu, konfliktais ar areštais, nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, specialistų vertinimu, tėvas šiuo metu dar nėra pakankamai stabilus ir pasirengęs vaiko grąžinimui po grįžimo iš įkalinimo įstaigos, o ilgalaikio stabilumo užtikrinti nepavyko per visą darbo su šeima laikotarpį, V. D. tėvo valdžios laikinas ribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti K. D. interesus ir užtikrinti jai saugią bei stabilią augimo aplinką.

Atsakovė M. B. nebendradarbiauja su specialistais. Jos atvejo vadyba buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta dėl visiško bendradarbiavimo stokos. Mama nerodo iniciatyvos ir ignoruoja siūlomą pagalbą, neatsiliepia į socialinės darbuotojos skambučius, SMS žinutes, elektroninius laiškus, o jos telefonas dažnai būna išjungtas. Ji pati nesikreipia dėl pagalbos ar kitų klausimų, kas rodo pasiryžimo trūkumą spręsti problemas ir dirbti su specialistais, siekiant atkurti vaiko priežiūrai būtinas sąlygas. Dokumentuose yra užfiksuota M. B. išsakyta nuomonė, kad ji nenori ir ne planuoja auginti dukters. Tai tiesiogiai prieštarauja vaiko interesams ir teisei į tėvų rūpestį bei priežiūrą. Tai susiję su iniciatyvos ir noro susigrąžinti dukrą nebuvimu, neleidžia tikėtis teigiamų pokyčių artimiausioje ateityje. Šiuo metu nėra žinoma jos gyvenamoji vieta ar kontaktiniai duomenys, o specialistės akcentuoja, kad nėra žinoma, ar ji vis dar gyvena nurodytu adresu. Tokia situacija neleidžia užtikrinti motinos įsipareigojimų ir kelia grėsmę vaiko saugumui bei priežiūrai. M. B. bendradarbiavimo stoka, ilgalaikis ryšio nebuvimas ir nežinoma gyvenamoji vieta rodo ne gebėjimą ir nenorą vykdyti motinos pareigas. Dėl šių priežasčių, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jam stabilią, saugią aplinką, prašoma neterminuotai apribotina motinos M. B. valdžia nepilnametės K. D. atžvilgiu.

Atsakovai turi vieną išlaikytinę, nenustatyta, kad jie turi ribotą darbingumą, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš atsakovų priteistinas po 250 Eur K. D. išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Nepilnametė K. D. gyvena VĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ budinčio globotojo šeimoje. Kadangi nepilnametei K. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jos gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina VĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“. VĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ skirtinas iš atsakovų priteisto išlaikymo nepilnametei K. D. administratoriumi

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilnai ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad atsakovų nepilnametis vaikas buvo paimtas iš atsakovų, jam nustatyta laikinoji globa. Atsakovė nors ir kartais susitinka su vaiku, tačiau savo kaip motinos pareigų vaiko atžvilgiu tinkamai neatlieka, atvejo vadyba sustabdyta dėl visiško atsakovės bendradarbiavimo stokos ir nėra atnaujinta, todėl egzistuoja grėsmė vaikui dėl atsakovės priklausomybių. Atsakovės netinkama tėvams tenkančių pareigų vykdymą patvirtina sprendimai priimti dėl kitų atsakovės veikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Ieškovės atstovė pripažino, kad atsakovas bendrauja su vaiku, deda pastangas atkurti glaudesnį santykį, tačiau yra praėjęs per mažas laiko tarpas, kuris leistų objektyviai įvertinti atsakovo elgesio pokyčius ir galimybes pačiam rūpintis vaiku. Be to atsakovo negebėjimas įveikti turimų priklausomybių (sugrįžimas prie priklausomybės objektų) gali kelti grėsmę vaiko teisių ir interesų užtikrinimui. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad jis vykdo visas jam iškeltas užduotis – jis greitu laiku susituoks, jau turi pastovią gyvenamąją vietą, jo sutuoktinė sutinka, kad dukra gyventų su jais; jis įsidarbino ir gauna pastovias ir stabilias pajamas; užtikrinant ilgalaikę blaivybę nevartoja alkoholio ir pastoviai lanko anoniminių alkoholikų (AA) grupės užsiėmimus ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Įvertinus tai, laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko K. D. atžvilgiu nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir nurodė, kad deda pastangas įveikti priklausomybes ir yra pasirengęs auginti dukrą, ką patvirtina teismo posėdžio metu pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo pakviesta liudytoja jo sutuoktinė D. G.-J.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes vien aplinkybė, kad atsakovas siekia įveikti priklausomybes ir pasitaikantys atkritimai nėra pagrindas laikinai apriboti jam tėvų valdžią dukters atžvilgiu.

Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nepavyko su atsakove susisiekti pareiškime nurodytais kontaktais. Į skambučius neatsiliepia, neperskambina, į elektroninį laišką neatsakė. Dėl išdėstyto, negali pateikti atsakovės nuomonės dėl pateiktų reikalavimų ir prašo bylą nagrinėti remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiat į vaiko interesą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė dėl neterminuoto atsakovės M. B. motinos valdžios vaiko K. D. atžvilgiu apribojimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Tarnyba į bylą pateikė duomenis apie nepilnametės K. D. ugdymą, lankomumą, raidą bei bendradarbiavimą su jos šeima, LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šeimų stiprinimo paslaugų padalinio Pagalbos planą Nr. SOS26-PP999, sudarytą 2026 m. rugpjūčio 12 d., kuriame išdėstyti šeimai nustatyti pagalbos poreikiai, numatytos socialinės paslaugos, pagalbos tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės, LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos 2026-08-28 informaciją dėl atvejo vadybos už baigimo ir socialinių paslaugų nutraukimo atsakovui V. D., kuriame nurodomos atvejo vadybos proceso pabaigos aplinkybės, nes atsakovas gyvena kitu adresu. Papildomai tarnyba pateikė teismui Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2026-09-16 pagalbos planą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai

Dėl abiejų tėvų valdžios ribojimo

Vadovaujantis nepilnamečio vaiko K. D., gim. 2022 m. lapkričio 1 d., gimimo įrašo duomenimis, nustatyta, jog nepilnamečio vaiko motina yra M. B., o tėvas V. D. (šiuo metu – J.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir bylos duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33927-566/2025 leido paimti nepilnametę K. D. iš jos atstovų pagal įstatymą atsakovų. Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. rugsėjo 4 d. mero potvarkiu Nr. 955-1350/25 K. D. buvo nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko globėju buvo paskirtas VĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo namuose.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, (toliau – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės atstovės, atsakovo bei atsakovų atstovų ir liudytojos paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnutinai – atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia, o atsakovui laikinai apribotina tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, šaukimai į teismo posėdį atsakovų atstovams įteikti 2026 m. rugpjūčio 27 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Teismo procesiniai dokumentai atsakovams buvo siųsti ieškinyje nurodytais faktinės gyvenamosios vietos adresais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti.

Vadovaujantis CPK 388 straipsnio 2 dalimi, išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovams, jeigu nėra galimybės užtikrinti jų dalyvavimo ar jų dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovę byloje atstovauja advokatė, teismas sprendžia, kad bylos išnagrinėjimui iš esmės neturės įtakos atsakovės dalyvavimas, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius to iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Visais CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilnutinai, nes ji įrodė, jog egzistuoja visos įstatyme tėvų valdžios ribojimui nustatytos sąlygos.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo vaiku, savalaikio periodinio išlaikymo neteikia, negali užtikrinti saugių, tinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, pasirūpinti visais vaiko poreikiais. Atsakovė nebendradarbiauja su specialistais. Jos atvejo vadyba buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta dėl visiško bendradarbiavimo stokos. Atsakovė nesikreipia dėl pagalbos ar kitų klausimų, kas rodo pasiryžimo trūkumą spręsti problemas ir dirbti su specialistais, siekiant atkurti vaiko priežiūrai būtinas sąlygas. Atsakovė nerodo iniciatyvos ir noro susigrąžinti dukrą. Atsakovės bendradarbiavimo stoka, ilgalaikis ryšio nebuvimas ir nežinoma gyvenamoji vieta rodo negebėjimą ir nenorą vykdyti motinos pareigas.

Surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją bei remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, ne kartą bausta administracine ir baudžiamąja tvarka.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Taigi, joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais ieškovės atstovės, atsakovės atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė yra iš esmės nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko gyvenimo, neatlieka savo, kaip motinos pareigos tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, dukra nesirūpina ir motinos pareigų jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Atsakovės atstovė pareikšto ieškinio neginčija, prašo ieškovės pateiktus duomenis bei nurodomus faktus vertinti, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.

Civiliniame procese tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniškumo proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018)

Civiliniame procese įrodinėjimo našta nėra savitikslė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovės, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Taigi, nagrinėjamoje byloje negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas lemtų, kad atsakovei ar jos atstovei nepagrindus, jog atsakovė iš tiesų rūpinasi nepilnamečiu vaiku, tinkamai įgyvendina motinos pareigas bei atliepia nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, būtų priimamas sprendimas ieškovės naudai, t. y. konstatuojama, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Pažymėtina, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Bylos duomenimis, Vilniaus apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33927-566/2025 leido paimti nepilnametę K. D. iš jos atstovų pagal įstatymą atsakovų, vaikui paskirta laikinoji globa. Byloje nėra informacijos ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, savo gyvenimo būdo atsakovė nepakeitė. Remiantis bylos duomenimis, vaikui nėra teikiamas nuolatinis išlaikymas, pastovūs susitikimai su vaiku neinicijuojami, atsakovė nesidomi nei vaiko kasdieniniais poreikiais bei veikla, nesidomi vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra. Taip pat, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, neturi nusimačiusi konkretaus plano kaip susigrąžins vaiką. Teismas daro išvadą, kad atsakovė aktyvių veiksmų nesiima, kad situacija keistųsi iš esmės, atsakovė savo kaip motinos pareigas yra perleidusi tretiesiems asmenims – VĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centras“.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Motinystė visų pirma yra pareigos vaikams. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdien yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, pripažintina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, visiškai juo nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos vaiko atžvilgiu.

Pažymėtina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikai be atskiro motinos / tėvo sutikimo gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius, tačiau bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių.

Ieškovės atstovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, prašydama laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, pažymėjo, kad atsakovas deda pastangas susigrąžinti dukrą, dalyvauja susitikimuose su dukra nustatyta tvarka, tačiau riziką vaikui grąžinti atsakovui kelia atsakovo priklausomybės atkryčiai ir per trumpas laiko tarpas, kuris leistų objektyviai įvertinti atsakovo padarytą pažangą siekiant susigrąžinti dukrą.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pasirengęs kartu su sutuoktine auginti dukrą, padarė pažangą siekiant įveikti priklausomybes, pakeitė gyvenamąją vietą, turi darbą, gyvenamąjį būstą, atliko piniginių lėšų pervedimus dukrai, kas įrodo jo siekį ir galimybes auginti dukrą.

Teismo posėdžio metu pateikė rašytinius dokumentus, kurie jo nuomone patvirtina jo įrodinėjamas aplinkybes, apie padarytą pažangą ir pasirengimą pačiam auginti dukrą. Teismo posėdžio metu teismas priėmė dalį atsakovo pateiktų dokumentų kaip neatitinkančių įrodymams keliamų reikalavimų dėl jų sąsajumo su nagrinėjama byla. Teismas kritiškai vertina teismo posėdžio metu atsakovo pateiktus ir priimtus įrodymus. Pažymėtina dalis pateiktų dokumentų nėra pasirašyti juos išdavusių organizacijų, atsakingų asmenų, todėl negali būti pripažįstami rašytiniais dokumentais. Mokėjimo kvitai, pervedimai taip pat negali patvirtinti atsakovo nurodomos aplinkybės apie teikiamą išlaikymą vaikui, nes jie atlikti 2025 m. lapkričio 21 d., 2026 m. liepos 8 d., trečio mokėjimo dokumento data nenurodyta, tačiau jie nepatvirtina, kad išlaikymas teikiamas pastoviai ir pervedamų lėšų dydžio negalima laikyti pakankamomis vaiko išlaikymui. Trečiųjų asmens pateikta nuomonė (pozicija) apie atsakovo santykius su vaiku negali būti pagrindu teismui vertinti atsakovo padarytą pažangą ir santykius su vaiku, nes ši institucija (organizacija) neturi įgaliojimų atlikti tokio vertinimo.

Teismo posėdžio metu liudytojos procesiniu statusu apklaustos atsakovo sutuoktinės D. G.-J. pateikti paaiškinimai apie atsakovo gyvenimo būdo pasikeitimą ir pasirengimą pačiam auginti dukrą teismo vertinti kritiškai, nes atsakovas su liudytoja santuoką sudarė 2026 m. rugpjūčio mėn. t. y. prieš daugiau nei 1 mėn. iki žodinio teismo posėdžio, todėl liudytoja negali įvertinti objektyviai atsakovo elgesio pokyčių (alkoholio nevartojimo laikotarpio, galimybes auginti vaiką pačiam).

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs atsakovo paaiškinimų, vertina atsakovo pastangas siekiant pakeisti gyvenimo būdą ir ateityje auginti dukrą, tačiau kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė administracinių nusižengimų registro išrašas atsakovui 2026 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo nutarimu paskirta 400 Eur bauda už tai, kad atsakovas 2026 m. birželio 14 d. nesusimokėjęs už prekę degtine „Bajorų citrina: praėjo pro kasas ir ją apgadino. Ši faktinė aplinkybė paneigia atsakovo poziciją apie blaivumą nuo balandžio mėnesio.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš dalies vykdo jai keliamus įpareigojimus, deda pastangas bei tikintis, kad atsakovas pradės pilnai ir visapusiškai rūpintis vaiku, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu, siekiant motyvuoti atsakovą ir suteikti galimybę įgyvendinti kitus keliamus įpareigojimus ir pasiekti ilgalaikių pokyčių šiuo metu įgyvendinamuose įpareigojimuose, atsakovo tėvo valdžia vaiko atžvilgiu apribotina terminuotai, pagrįstai tikintis, kad atsakovas išspręs priklausomybės alkoholiui problemas, dės pastangas artimo ryšio su nepilnamečiu vaiku kūrimui, teiks vaikui išlaikymą ir sudarys saugias sąlygas savarankiškai auginti vaiką. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo prašymas tenkintinas pilnutinai – atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribotina laikinai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė kiekvienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Esant vienodai pareiškėjų turtinei padėčiai, minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti vienodai. Lietuvos Respublikoje nuo 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1153,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 846,00 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vaiko išmokos dydis yra 129,50 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 423 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius išmoką – 358 Eur per mėnesį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą, teikiamą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Ieškovas nurodo, atsakovai kitų išlaikytinių neturi, nenustatyta, kad jie turi ribotą darbingumą, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš atsakovų priteistinas po 250 Eur išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Prašoma teismo VĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paskirti iš atsakovų priteisto išlaikymo nepilnametei K. D. administratoriumi.

Vertinant atsakovų turtinę padėtį, pažymėtina, kad atsakovai ir jų atstovai atsiliepimuose ir teismo posėdžio metų dėl prašomo nustatyti išlaikymo dydžio neprieštaravo, abu atsakovai yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė dirbantis ir gaunantis pajamas, remiantis bylos duomenimis, atsakovams neįgalumas nėra nustatytas, duomenų, kad atsakovams būtų ribotas darbingumas nėra, kas leidžia teismui daryti išvada, kad atsakovai yra pajėgūs susirasti ir dirbti jų išsilavinimą, gebėjimus bei kitas individualias savybes atitinkantį darbą ir tokiu būdu gauti pajamų, kurių dalį galėtų skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, yra pajėgūs susirasti ir dirbti jų išsilavinimą, gebėjimus bei kitas savybes atitinkantį darbą ir tokiu būdu gauti pajamų, įvertinus nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, o taip pat aplinkybę, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio bei prašomo priteisti išlaikymo dydžio suma yra žymiai mažesnė nei orientacinė išlaikymo dydžio teikiamo nepilnamečiam vaikui suma, todėl ieškovas neturi pareigos įrodyti prašomos priteisti sumos pagrįstumo, pareikštas ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, iš atsakovų priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

Iš atsakovų priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti skirti VĮ „Vaikų ir paauglių socialinį centras“.

Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametis nuosavybės teise nekilnojamo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi.

Iš atsakovų priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus tėvų valdžią, vadovaujantis CPK 406, 407 straipsniais, nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti K. D. gyvenamąją vietą globos centre – VĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-33927-566/2025 leido paimti nepilnametę K. D. iš jos atstovų pagal įstatymą atsakovų. Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. rugsėjo 4 d. mero potvarkiu Nr. 955-1350/25 K. D. buvo nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko globėju buvo paskirtas VĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo namuose.

Teismo sprendimo priėmimo metu vaikas gyvena pas globėjus, pas kuriuos, remiantis bylos duomenimis, nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka bei užtikrinami nepilnamečio vaiko poreikiai.

Atsižvelgiant į tai, kad globėjų šeimoje vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos bei užtikrinami vaiko poreikiai, teismo vertinimu tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti K. D. gyvenamąją vietą globos centre – VĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2026 m. rugpjūčio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-06824 atsakovas ir 2026 m. rugpjūčio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-06824 atsakovė yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovui V. D. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y., nuo 2026 m. liepos 9 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. D. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y., nuo 2026 m. liepos 9 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globos centre – viešojoje įstaigoje „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Skirti viešąją įstaigą „Vaikų ir paauglių socialinį centras“ nepilnamečio vaiko K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų priteisto išlaikymo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė