Vilniaus apygardos teismo nutartis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos „LINAVA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos „LINAVA“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloyd’s Insurance Company S. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmėIeškovė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacija „LINAVA“ (toliau asociacija „LINAVA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ATS1 74 765,27 EUR žalos. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų (dalyje dėl žalos kurią Asociacija patyrė, mokėdama Advokatų kontorai „Bartkus ir Partneriai“ sąskaitas dėl K.L darbo ginčo bylos, pastarajai grąžinus asociacijai dalį lėšų kaip kompensaciją) ir sumažino prašomos priteisti žalos dydį. Galutinai suformulavo reikalavimą: priteisti ieškovui Asociacijai „LINAVA“ iš atsakovo 64 837,87 EUR žalos, kurią sudaro: 16 089,54 EUR išlaidų suma sumokėta Advokatų kontorai Bartkus ir partneriai inicijuojant civilines bylas prieš prezidiumo narius, kurie balsavo už atsakovo atšaukimą; 8 412,61 EUR išlaidų sumą, kurią Asociacija patyrė, mokėdama advokatų kontorai sąskaitas dėl K.L darbo ginčo bylos; 6 885,21 EUR žala, kurią sudaro Asociacijos išlaidos advokatų kontorai dėl atsakovo inicijuotų ginčų su Lietuvos pramoninkų konfederacija; 17 542,91 EUR žala, kurią sudaro Asociacijos išlaidos susijusios su R. K. priėmimu į bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas; 15 907,60 EUR žala, kurią sudaro Asociacijos išlaidos advokatei Jūratei Radzevičienei; priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad Asociacijos Prezidiumas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 12-217 „Dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus“ nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. paskyrė ATS1 (toliau - atsakovas arba Generalinis sekretorius) Asociacijos generaliniu sekretoriumi. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2022 m. balandžio 1 d. buvo pakeista susitarimu dėl darbo sutarties Nr. 399 pakeitimo. Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 12-435 „Dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus“ (toliau – 2024 m. sausio 3 d. Nutarimas Nr. 12-435) atsakovas nuo 2024 m. sausio 3 d. buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų.Atsakovas 2024 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2024 m. sausio 9 d. nutartimi teismas patenkino atsakovo prašymą ir sustabdė Asociacijos 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 12-435 vykdymą, kol įsiteisės galutinis sprendimas byloje dėl minėto nutarimo panaikinimo. Asociacija apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi patenkino Asociacijos atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ATS1 ieškinį dėl Asociacijos 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 12-435 pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4380-996/2024 patenkino atsakovo ieškinį – pripažino negaliojančiu 2024 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 12¬435, pripažino neteisėtu atsakovo atšaukimą iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, grąžino atsakovą į šias pareigas ir priteisė jam iš Asociacijos 18 915,12 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutarė, kad sprendimo dalis dėl grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1693- 863/2024 patenkino Asociacijos apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė ATS1 ieškinį. Be to, teismas priteisė Asociacijai iš atsakovo 9 415,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 109 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.2018 m. sausio 10 d. prezidiumas priėmė nutarimą Nr. 11-119 „Dėl asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo“ (toliau - 2018-01-10 Nutarimas Nr. 11-119), kuriuo nutarė „nustatyti, kad generalinio sekretoriaus asociacijos vardu sudaromiems sandoriams, kurių metinė vertė didesnė nei 6 000 EUR (šeši tūkstančiai eurų), iki jų sudarymo reikalingas prezidiumo pritarimas “.Ieškovės pažymėjo, kad atsakovas, neturėdamas prezidiumo pritarimo, sudarė sandorius, kurių metinė vertė didesnė nei 6 000 EUR, ir tuo pažeidė 2018 m. sausio 10 d. prezidiumo nutarimą Nr. 11-119. Atsakovo sudaryti sandoriai nebuvo reikalingi Asociacijai, neatitiko Asociacijos interesų, sudarydamas šiuos sandorius atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas Asociacijai, supainiojo savo asmeninius interesus su Asociacijos interesais, Asociacijos lėšas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui arba kitiems tikslams, kurie nėra susiję su Asociacijos veikla ir Asociacijos interesais. Nebuvo poreikio Asociacijai sudaryti papildomas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, nes tuo metu Asociacijos interesams jau nuo 2023 m. vasario 8 d. atstovavo advokatų kontora Audra.legal (dabar - Advokatų profesinė bendrija MARSUS). Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. gegužės 28 d. teisinių paslaugų sutartis sudaryta su advokatų kontora Bartkus ir partneriai, kuri atstovavo atsakovui kaip fiziniam asmeniui kitoje byloje prieš Asociaciją. 2024 m. birželio mėnesį sudaryta dar viena teisinių paslaugų sutartis su advokate Jūrate Radzevičienė, taip pat neatitiko Asociacijos poreikių ir interesų, net nebuvo poreikio tokių paslaugų pirkimui. Tikėtina, kad nuo 2024 m. gegužės 20 d. atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutartys buvo skirtos asmeniniams atsakovo poreikiams ir interesams tenkinti bei siekiant asmeninio keršto prieš Prezidiumo narius, kurie balsavo už atsakovo atleidimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų. Asociacija dėl atsakovo sudarytų sandorių nuo 2024 m. gegužės 20 d. patyrė labai dideles išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, nors tokios paslaugos nebuvo nei būtinos, nei reikalingos Asociacijai.Dėl civilinių bylų prieš Prezidiumo narius nurodė, jog tokiais savo veiksmais atsakovas tikėtina siekė asmeninio keršto ir susidorojimo su Asociacijos prezidiumo nariais, kurie balsavo priimant sprendimus dėl atsakovo atšaukimo iš Generalinio sekretoriaus pareigų. Asociacija laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 spalio mėn. pabaigos, Bartkus ir partneriai apmokėjo sąskaitų už bendrą 91 555,70 EUR sumą. Pagal Asociacijos turimas advokatų kontoros paslaugų ataskaitas ir sąskaitas faktūras, advokatų kontora vykstant teisminiam procesui, kuriame atstovavo Generaliniam sekretoriui byloje prieš Asociaciją, pradėjo teikti teisines paslaugas ir atstovauti neva Asociacijos interesams, teikė teisines konsultacijas ir rengė procesinius dokumentus, kuriuos užsakydavo Generalinis sekretorius, bet visi šie veiksmai buvo nukreipti prieš Asociacija ar jos Prezidiumo narius, kurie balsavo priimdami nutarimus atšaukti atsakovą iš Generalinio sekretoriaus pareigų. Atsakovas užsakė, o advokatų kontora parengė ieškinį bei prieš Prezidiumo narius, kurie 2024 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą atšaukti atsakovą iš pareigų, 2024 m. spalio 11 d. inicijavo teisminį procesą, t. y. likus kelioms dienoms iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kurio buvo pripažinta, kad atsakovas pagrįstai atšauktas iš Generalinio sekretoriaus praeigų. Prezidentas ir 5 prezidiumo nariai balsavo už atsakovo atšaukimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų, o 4 prezidiumo nariai prieš. 2024 m. spalio 11 d. Asociacijos vardu buvo pareikštas ieškinys dėl neteisėtai išmokėtų sumų grąžinimo tik tiems prezidiumo nariams, kurie balsavusiems už atsakovo atšaukimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų, iš šių asmenų buvo prašoma priteisti bendrą 514 531,14 EUR sumą, reikalavimą grindžiant tuo, kad šių Prezidiumo narių ir Prezidento kadencijos yra pasibaigusios ir jie nepagrįstai po savo kadencijos pabaigos gavo išmokas iš Asociacijos. Tačiau turėjo būti laikoma, kad kadencijos yra pasibaigusios ir kitų prezidiumo narių, bet jiems reikalavimas dėl išmokų grąžinimo nebuvo reiškiamas, nors išmokos ir jiems buvo mokamos. Ieškinys dėl išmokų grąžinimo buvo reiškiamas ne Asociacijos interesais, bet atsakovui siekiant asmeninio keršto ir susidorojimo su pasirinktais Prezidiumo nariais. Asociacija už ieškinio parengimą dėl išmokų grąžinimo priteisimo advokatų kontorai sumokėjo 6 436,16 EUR.Atsakovo užsakymu prieš prezidiumo narius buvo inicijuota dar viena civilinė byla Nr. e2- 22945-845/2024. Ieškinys buvo pareikštas prezidiumo nariams, kurie balsavo už atsakovo atšaukimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų. Pareikštu ieškiniu buvo reikalaujama iš Prezidiumo narių atlyginti 40 436,34 EUR žalą, nes Prezidiumo nariai veikdami pasibaigus jų kadencijai priėmė sprendimus, kurie buvo teismų pripažinti negaliojančiais, o atsakovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, pvz.: byloje Nr. e2-4095-599-2024 (viso 2 109 EUR); byloje Nr. e2S- 1019-432/2024 (viso 841,25 EUR). Dalį reikalautos žalos, t. y. 37 486,09 EUR sumą sudarė neva Asociacijos išlaidos, kurias Asociacija atsakovui turėjo išmokėti Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4380-996/2024 grąžinus atsakovą į Generalinio sekretoriaus pareigas. Tačiau šis teismo sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ir Asociacijai nekilo pareiga tokių išlaidų mokėjimui. Asociacija už ieškinio parengimą dėl žalos atlyginimo iš prezidiumo narių priteisimo, advokatų kontorai Bartkus ir partneriai, sumokėjo 9 653,38 EUR. Už atsakovo iniciatyva rengtus ieškinius Asociacija sumokėjo ženkliai didesnę, neatitinkančią rekomenduojamų dydžių sumą.Dėl K. L. darbo bylos apmokėjimo iš Asociacijos lėšų. Atsakovas, po 2024 m. gegužės 20 d. teismo sprendimo, laikinai grįžęs į Generalinio sekretoriaus pareigas, 2024 m. birželio 10 d. veikdamas Asociacijos, kaip vienintelio akcininko vardu, priėmė sprendimą, kuriuo atšaukė UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos narius ir tuo pačiu akcininko sprendimu į UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybą, atsakovas paskyrė save ir sau lojalius asmenis. UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdyba 2024 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą atleisti K. L. iš UAB „Linavos rizikų valdymas“ generalinės direktorės pareigų. K. L. kreipėsi į teismą dėl UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos 2024 m. liepos 3 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir jos grąžinimo į UAB „Linavos rizikų valdymas“ generalinės direktorės pareigas (civilinė byla Nr. e2-19396-1171/2024). Ją atstovavo advokatų kontora Bartkus ir partneriai, tačiau visas teisines išlaidas apmokėjo Asociacija. Siekiant sukurti fiktyvų pagrindą K. L. teikiamų paslaugų apmokėjimui iš Asociacijos, minėtame ieškinyje kaip antra ieškovė buvo nurodyta Asociacija. Tačiau iš ieškinio ir jame suformuotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad nurodyto ieškinio išsprendimas niekaip nebuvo susijęs su Asociacijos teisėmis ir pareigomis. Ieškinyje nebuvo suformuota nė vieno materialinio reikalavimo, kuriuo būtų prašoma Asociacijai nustatyti kokias tai teises ar pareigas. Asociacija patyrė 17 912,61 EUR (5 666,60 + 3607,31 + 5 469,50 + 3169,20) išlaidų, apmokėdama advokatų kontoros sąskaitas už teisines paslaugas, kurios faktiškai buvo teikiamos ne Asociacijai, o su atsakovu iš vien veikiančiam kitam asmeniui - K. L.. Atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas Asociacijai, supainiojo savo asmeninius interesus su Asociacijos interesais.Dėl atsakovo ginčo su Lietuvos pramoninkų konfederacija. Atsakovas laikinai grįžęs į Generalinio sekretoriaus pareigas, kerštaudamas Asociacijos prezidentui, kuris 2024 m. sausio 3 d. balsavo už atsakovo atšaukimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų, inicijavo teisminius procesus prieš juridinį asmenį – Lietuvos pramoninkų konfederaciją (toliau - Konfederacija), siekiant užginčyti Konfederacijos narių suvažiavimo 2024 m. gegužės 23 d. teisėtumą, bei sprendimą Konfederacijos prezidiumo nariu bei viceprezidentu skirti Asociacijos prezidentą. Advokatų kontora išrašė sąskaitą, kurioje apskaitytos teisinės paslaugos nėra susijusios su Asociacijos veikla, tai asmeniškai atsakovui teiktos paslaugos, siekiant patenkinti asmeninius atsakovo poreikius, kerštaujant Asociacijos prezidentui. Asociacija neturi duomenų, kad buvo parengtas 2024 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INV-2024-09-04-05 nurodytas ieškinys, nes Asociacijos vardu toks ieškinys nebuvo pateiktas teismui ir tokia civilinė byla nebuvo iškelta. Nors ieškinys neparengtas, tačiau už nurodytą ieškinį sumokėta 5 822,22 EUR (su PVM), kuri viršija pagal Rekomendacijas. Šioms teisinėms išlaidoms atsakovas nebuvo gavęs Prezidiumo nutarimo. Tuo atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas Asociacijai, supainiojo savo asmeninius interesus su Asociacijos interesais, ir Asociacijai padarė 6 885,21 EUR žalą.Dėl atsakovo įgaliojimų viršijimo priimant į darbą Bendrųjų reikalų departamento vadovą. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 12-270 buvo patvirtinta Asociacijos struktūra bei nustatytos pareigybės, darbo vietų skaičius (etatai). Bendrųjų reikalų departamente nebuvo nustatytas vadovo pareigybės etatas, taip pat nebuvo numatytas finansavimas tokiai darbo vietai (etatui). Atsakovas, pažeisdamas Prezidiumo kompetenciją ir viršydamas savo įgaliojimus, 2024 m. sausio 16 d. vienasmeniškai priėmė į darbą asmenį į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas, nors tokia pareigybė ir darbo vieta nebuvo patvirtinta prezidiumo nutarimu, ir šiai darbo vietai Asociacijoje nebuvo numatytas finansavimas. Tokio darbuotojo Asociacijos funkcijoms įgyvendinti nereikėjo, priimtas į darbą asmuo neatliko jokių vadovavimo funkcijų, nevykdė jokių vadovo pareigų. Darbus, kuriuos R. K. dirbo, būtų galima priskirti vairuotojo ar pagalbinio ūkio darbuotojo pareigoms, bet ne departamento vadovo pareigoms. Per visą minėto asmens darbo laikotarpį Asociacija patyrė 17 542,91 EUR išlaidų, iš kurių 17 251,85 EUR su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos (darbo užmokestis ir darbuotojo mokėtini mokesčiai) bei 291,06 EUR darbdavio išlaidos. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų, įgaliojimų viršijimo, veikimo prieš Asociacijos interesus Asociacija patyrė 17 542,91 EUR nuostolių.Dėl Asociacijos išlaidų apmokant advokatės Jūratės Radzevičienės sąskaitas. Atsakovas, 2024 m. birželio 18 d. Asociacijos vardu pasirašė dar vieną sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate Jūrate Radzevičiene (toliau - ir Advokatė). Sutartyje numatyta, kad Advokatė turėjo teikti teisines paslaugas su prielaida, jog per mėnesį Asociacijai bus suteikta ne mažiau nei 60 valandų teisinių paslaugų, o už paslaugas mokama pagal sugaištą laiką po 50 EUR už valandą. Pagal Advokatės išrašytas sąskaitas Asociacija laikotarpiu nuo 2024 m. birželio iki spalio mėnesio Advokatei sumokėjo 16 335 EUR. Asociacija neturi duomenų apie Advokatės teiktas teisines paslaugas Asociacijai, paslaugų pobūdį, kiekį, sąsajas su Asociacijos veikla, poreikį tokių teisinių paslaugų. Advokatės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas tik mėnuo ir valandų skaičius, tačiau pačios teiktos paslaugos neįvardintos, nebuvo rasti teisiniai dokumentai, kuriuos Advokatė būtų parengusi Asociacijos naudai ir interesais. Jeigu ir teikė kokias tai teisines paslaugas, jas teikė asmeniškai atsakovui, bet už šias atsakovui suteiktas paslaugas mokėjo Asociacija. Advokatė dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-565-1171/2025 teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. rugpjūčio 8 d. kartu su kitu Asociacijos atstovu, advokatu Rapolu Kasparavičiumi, kurioje Asociacija buvo pareiškusi ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Atsakovas laikinai grąžintas į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas siekė pasinaudoti savo laikina teisine padėtimi ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą dėl ieškinio jo atžvilgiu atsisakymo ir bylos nutraukimo. Teismo posėdyje Advokatė palaikė atsakovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kas parodo, kad Advokatė atstovavo ne Asociacijos, o asmeninius atsakovo interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu Asociacijos ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo atmetė, tačiau konstatavo, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skyrė 2 000 EUR baudą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra nustatytas dėl atsakovo nepagrįsto prašymo atsisakyti ieškinio, kurį palaikė Advokatė, kuris įvertintas kaip atsakovo interesų konfliktas. Civilinėje byloje Nr. e2-565-1171/2025 Asociaciją jau atstovavo advokatas Rapolas Kasparavičius, atsakovui nebuvo jokio pagrindo Asociacijos vardu papildomai samdyti Advokatę, tuo labiau, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas.Egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovas nebūtų padaręs neteisėtų veiksmų, Asociacija nebūtų patyrusi minėtų išlaidų, sudarančių Asociacijos nuostolius. Įrodžius būtinas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. jo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė yra preziumuojama.Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovė ieškiniu reikalauja atlyginti tariamus nuostolius, kurie kilo dėl atsakovo veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. spalio 17 d. Įstatų 8.1. punktas įtvirtina Asociacijos dviejų pakopų valdymo struktūrą: Asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas. Asociacijos vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Atsakovui, Asociacijos įstatų 12.1.2 punktas suteikia teisę: „asociacijos vardu, jos naudai ir interesais, vienasmeniškai sudaro sandorius, disponuoja asociacijos turtu bei atstovauja asociacijai įmonėse, įstaigose, organizacijose, kitose institucijose, teisme. <...>". Asociacijos Prezidiumą sudaro Asociacijos prezidiumo nariai ir Asociacijos prezidentas (Asociacijos įstatų 9.2. punktas). Laikotarpiu nuo 2020 m. ir 2021 m. Asociacijos prezidiumo narių ir Asociacijos prezidento kadencija pasibaigė. Ieškovės Prezidiumas 2024 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą atšaukti atsakovą iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų. Vyko teisminiai ginčai ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4380- 996/2024, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimo galiojimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. skubiai vykdytinu sprendimu atsakovas buvo grąžintas į Generalinio sekretoriaus pareigas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1693-863/2024, kuriuo panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4380- 996/2024 ir priėmė naują sprendimą – atsakovo ieškinį atmesti. Nuo šio sprendimo priėmimo atsakovas vėl neteko Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų.Taigi, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. spalio 17 d., kai atsakovas ėjo Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas vykdant skubiam vykdymui nukreiptą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4380-996/2024, tiek įsiteisėjusiais, tiek dar neįsiteisėjusiais dviejų instancijų teismų sprendimais buvo vienareikšmiškai konstatuota, kad Prezidiumo narių įgaliojimai buvo pasibaigę, jų kadencija negali tęstis neribotą laiką ir Prezidiumas nebegali būti laikomas kolegialiu Asociacijos valdymo organu. Atsakovas, laikydamasis šių teismų sprendimų ir nutarčių, nurodytu laikotarpiu veikė kaip vienintelis egzistuojantis Asociacijos valdymo organas, nes kitokio pasirinkimo, atsižvelgiant į minėtus teismų sprendimus, neturėjo.Nėra atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl civilinių bylų prieš prezidiumo narius. Atsakovas vienintelis Asociacijoje turėjo teisę sudaryti sandorį su Advokatų kontora ir jis ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo prašyti jokio kito valdymo organo pritarimo tokiam sandoriui. Atsakovas turėjo teisę atstovauti Asociaciją teisme vienasmeniškai. Asociacijos sutartis su iki 2024 m. gegužės 21 d. ją atstovavusia advokatų kontora buvo nutraukta 2024 m. gegužės 21 d., todėl nuo šios dienos Asociacija neturėjo ją atstovaujančių advokatų. Atsakovas pasirinko sudaryti sutartį su Advokatų kontora, nes teisę vienasmeniškai pasirinkti Asociacijos teisinius atstovus ir su jais sudaryti sandorius jam suteikė Asociacijos įstatai.Sandorio su Advokatų kontora sudarymo metu galiojo Prezidiumo 2018 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 11-119 „Dėl asociacijos „LINAVA" generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo", kuris nustatė, kad sandorių, kurių metinė vertė viršija 6 000 EUR, sudarymui reikalingas išankstinis Prezidiumo nutarimas. Tačiau atsakovas sandorio su Advokatų kontora sudarymo metu neturėjo nei galimybės, nei teisės šio nutarimo vykdyti. Sandorio sudarymo metu, tuo metu įsiteisėjusiais ir galiojančiais dviejų instancijų teismų sprendimais ir nutartimis buvo konstatuota, kad: Asociacijos Prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę; Asociacijos Prezidiumas nebegali būti laikomas kolegialiu valdymo organu; Asociacijos Prezidiumo narių kadencija negali tęstis neribotą laiką. Atsakovas privalėjo vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais.Advokatų kontora rengė procesinius dokumentus Asociacijos vardu, siekdama atgauti į Asociacijos biudžetą sumas, kurias Asociacija patyrė kaip žalą dėl Prezidiumo narių veiksmų ir (ar) kurios buvo nepagrįstai išmokėtos Prezidiumo nariams. Jei toks klausimas būtų buvęs pristatytas teisėtam Asociacijos Prezidiumui, visi jo nariai turėtų nusišalinti nuo sprendimo šiuo klausimu priėmimo, nes visi jie veiktų interesų konflikto situacijoje, ir, atitinkamai, atsakovas vis tiek sprendimą dėl sandorio sudarymo turėtų priimti vienasmeniškai, taigi galutinis veiksmo rezultatas nepasikeistų. Atsakovas veikė išimtinai Asociacijos interesais. Asociacijos vardu buvo pareikšti du ieškiniai Prezidiumo nariams: (i) dėl žalos, padarytos Prezidiumo narių neteisėtais veiksmais, atlyginimo; ir (ii) dėl nepagrįstai Prezidiumo nariams išmokėtų sumų atlyginimo. Abu šie ieškiniai buvo pareikšti Asociacijos vardu, atsakovas nebuvo nei vieno iš šiais ieškiniais pradėtų teisinių procesų šalis. Ieškinių patenkinimo atveju visos lėšos, laimėtos pagal šiuos ieškinius, būtų atitekusios Asociacijai. Asociacija ieškinius pareiškė ne visiems dėl objektyvių aplinkybių. Byloje dėl Prezidiumo narių Asociacijai padarytos žalos atlyginimo ieškinys buvo reiškiamas dėl konkrečiais Prezidiumo sprendimais padarytos žalos atlyginimo todėl, atitinkamai atsakovais buvo traukiami asmenys, Prezidiumo posėdžiuose balsavę už tokius sprendimus, kurie sukėlė žalą Asociacijai, o ne visi Prezidiumo nariai nepriklausomai nuo to, kaip jie balsavo. Ieškinys dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų Asociacijos Prezidiumo nariams buvo reiškiamas dėl to, kad šie gavo atlygį už buvimą Prezidiumo nariais ilgą laiką po to, kai jų sutartys su Linava dėl Prezidiumo nario pareigų buvo pasibaigusios. Atsakovas stengėsi šį klausimą spręsti efektyviausiu būdu - pradedant derybas dėl taikaus susitarimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų grąžinimo. Advokatų kontora neteikė paslaugų Asociacijai tais atvejais, kai Asociacijos ir Atsakovo interesai išsiskyrė, Rekomendacijos dėl advokato užmokesčio yra skirtos teismams, siekiant sureguliuoti, kokios sumos gali būti priteisiamos iš pralaimėjusios civilinę bylą šalies kitos šalies naudai, tačiau jos nėra skirtos pačioms civilinių santykių šalims (advokatui ir jo klientui), kurie yra laisvi susitarti dėl teikiamų paslaugų kainos. Be to Asociacijos sumokėtos sumos už Advokatų kontoros paslaugas neviršijo Rekomendacijų.Dėl K. L. darbo bylos apmokėjimo iš Asociacijos lėšų. Asociacija, būdama 100 proc. UAB „Linavos rizikų valdymas" akcijų vienintele savininke, dar 2024 m. birželio 10 d. pakeitė UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos sudėtį. Įgaliojimų veikti nebeturėję buvę UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos nariai po jų atšaukimo 2024 m. liepos 3 d. UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos vardu priėmė sprendimą atšaukti iš UAB „Linavos rizikų valdymas“ vadovės pareigų K. L.. Skundžiant šį sprendimą, kurį priėmė atšaukti UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos nariai, buvo ne tik ginamos K. L. teisės, bet ir Asociacijos, kaip UAB „Linavos rizikų valdymas“ savininkės, teisės, kad UAB „Linavos rizikų valdymas“ vardu sprendimus priiminėtų savininkės (Asociacijos) paskirti valdybos nariai, o ne asmenys, kuriuos Asociacija atšaukė iš UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos. Asociacija turėjo akivaizdų teisinį interesą pradėti bylą dėl neteisėto buvusių UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos narių sprendimo. Byla buvo užbaigta taikos sutartimi, kuria atsakovė UAB „Linavos rizikų valdymas“ įsipareigojo išmokėti ieškovėms Asociacijai ir K. L. bendrą 9 500 EUR sumą kompensuojant patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už bendro ieškovų ieškinio parengimą byloje pagal Asociacijos ir K. L. ieškinį UAB „Linavos rizikų valdymas“ Asociacija tuo metu patyrė 8 905 EUR išlaidų. Kitos išlaidos buvo patirtos po ieškinio pateikimo, kita jų dalis buvo patirta dėl atskirųjų skundų ir kitų procesinių dokumentų dėl taikos sutarties patvirtinimo, t. y. jos nepriklausė nuo atsakovo valios.Dėl ginčo su Lietuvos pramoninkų konfederacija. Asociacija svarstė galimybę ginčyti Lietuvos pramoninkų konfederacijos, kurios nare ji yra, 2024 m. gegužės 23 d. suvažiavimo teisėtumą, nes jame Asociaciją atstovavo asmenys, kurie neturėjo atsakovo, kuris suvažiavimo metu buvo Asociacijos vienasmenis valdymo organas, vienintelis turintis teisę atstovauti ir išduoti įgaliojimus atstovauti Asociaciją santykiuose su bet kokiais trečiaisiais asmenimis, įgaliojimų atstovauti Asociaciją. Po 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos suvažiavimo, šios konfederacijos viceprezidentu buvo paskirtas R. A. ir jis buvo pristatomas kaip Asociacijos atstovas Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovybėje ir Asociacijos prezidentas, nors, remiantis įsiteisėjusiais ir vykdomais teismų sprendimais, Asociacijoje nebuvo kolegialaus valdymo organo - Prezidiumo - taigi ir jo pirmininko - prezidento. Asociacija teikė Lietuvos pramoninkų konfederacijai pranešimus (raštus) ir pasirengė teikti ieškinį dėl suvažiavimo teisėtumo, tačiau atsakovui ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovams ieškant taikaus ginčo sprendimo ieškinio teikimas teismui buvo laikinai sustabdytas. Ieškinys buvo parengtas ir buvo pateiktas Ieškovei. Atsakovas neturėjo pareigos dėl šio konkretaus sandorio kreiptis į Prezidiumą išankstinio pritarimo, nes sandoris neviršijo 6 000 EUR sumos. Asociacija yra PVM mokėtoja ir faktiškai nepatiria PVM kaip išlaidų. Už teisines paslaugas pagal šį pavedimą Asociacija patyrė 5 690,26 EUR išlaidų, t. y. mažiau nei 6 000 EUR. Už patį ieškinio parengimą, išlaidos sudarė 4 812,25 EUR, t. y. jos yra ženkliai mažesnės, nei maksimalios, rekomenduojamos pagal Rekomendacijas (5 822,22 EUR).Dėl tariamo įgaliojimų viršijimo priimant į darbą Bendrųjų reikalų departamento vadovą. Konkrečių asociacijos pareigybių tvirtinimas nėra Asociacijos Prezidiumo teisė, tai yra Asociacijos generalinio sekretoriaus teisė. Tol, kol Asociacijos generalinis sekretorius savo sprendimais neišeina už bendro patvirtinto Asociacijos biudžeto ribų, jo sprendimai dėl darbuotojų įdarbinimo negali būti laikomi neteisėti vien tik todėl, kad po jo į pareigas atėjęs kitas generalinis sekretorius mato kitokį atskirų pareigybių poreikį, nei prieš tai buvęs. Klausimas dėl to, ar atsakovo veiksmai priimant į pareigas Asociacijos darbuotoją buvo teisėti, patenka į vidinių juridinio asmens vadovo pareigų klausimą, kurį sprendžiant turi būti vadovaujamasi darbo teisės normomis, inter alia reikalavimais, susijusiais su privaloma išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.Dėl Asociacijos išlaidų apmokant advokatės Jūratės Radzevičienės sąskaitas. Ieškovės teiginys, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, nes sandoris viršijo 6 000 EUR sumą ir atsakovas jam negavo Prezidiumo pritarimo yra nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad advokatė J. Radzevičienė atstovavo Asociaciją 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje, t. y. teikė paslaugas Asociacijai. Asociacija teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu R. Kasparavičiumi tuo metu buvo nutraukusi ir šis advokatas veikė pagal sutartį, sudarytą su kitu asmeniu, nors šis, net jei ir būtų tuo metu buvęs laikomas Asociacijos prezidentu, tokios sutarties sudaryti neturėjo teisės: „Prezidentas neatlieka jokių veiksmų ir nesudaro jokių sandorių, sukuriančių, pakeičiančių ar panaikinančių asociacijos teises ir pareigas.“ Atsakovo galimybės pateikti Teismui įrodymus yra ribojamos advokato profesinę paslaptį reglamentuojančių teisės aktų. Net jei atsakovas kreiptųsi į advokatę J. Radzevičienę prašydamas pateikti detalias jos Asociacijai suteiktų paslaugų ataskaitas, advokatė J. Radzevičienė negalėtų tenkinti tokio atsakovo prašymo, nes teisinių paslaugų sutarties šalys buvo advokatė J. Radzevičienė ir Asociacija. Atsakovui nebesant Asociacijos vadovu, tokios informacijos jam pateikimas būtų advokato profesinės paslapties pažeidimas.Nėra atsakovo kaltės. Juridinių asmenų valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant tyčiai arba tada, kai valdymo organo narys savo pareigas vykdo aiškiai aplaidžiai. Kaltės aspektas siejasi su fiduciarinės sąžiningumo ir protingumo (rūpestingumo) pareigos turiniu, t. y. pareiga elgtis pagal bonus pater familias testą (standartą), kuris reiškia, kad rūpestingas asmuo yra tas, kuris prieš priimdamas sprendimą surenka susijusią su priimamu sprendimu informaciją. Atsakovas: surinko informaciją, Asociacija neturėjo teisėto kolegialaus valdymo organo, kurio pritarimą atsakovas būtų galėjęs gauti. Jis nebūtų galėjęs prašyti Prezidiumo pritarimo, net jei tuo metu būtų egzistavęs teisėtai veikiantis Prezidiumas. Jis, būdamas Asociacijos vienasmeniu valdymo organu, gali priimti į darbą darbuotojus, nepažeisdamas patvirtintos Asociacijos struktūros ir veikdamas patvirtinto biudžeto ribose. Taigi, atsakovas nepažeidė nei Asociacijos įstatų nuostatų, nei kokių nors juridinio asmens fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje. Ieškovė taip pat nenurodė, kad atsakovas būtų pažeidęs ir kokias nors specialiąsias juridinio asmens vadovo pareigas. Atsakovo įsitikinimu nėra ir ieškovės žalos. Ieškovės įvardijamos sumos nėra jokia žala, kurią patyrė Asociacija. Asociacija už nurodytas sumas (patirtas išlaidas) gavo paslaugas ir darbus, kuriuos užsakė ir už kuriuos sumokėjo. Nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, nei Asociacijos įstatai nesuteikia kitiems Asociacijos dalyviams ar kitiems Asociacijos organams, išskyrus Asociacijos generalinį sekretorių, kompetencijos sudaryti sandorius ar atstovauti Asociaciją teismuose. Nėra ir priežastinio ryšio. Kadangi, neegzistuoja nei atsakovo neteisėti veiksmai, nei ieškovės žala, akivaizdu, kad negali egzistuoti nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kaip draudikas patvirtina, kad tarp jo ir ieškovo (kaip draudėjo) buvo sudaryta Vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas Nr. DOM0239834773 (Draudimo sutartis; ją į Bylą yra pateikęs atsakovas, todėl papildomai neteikiama). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis: nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. Draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, 1 000 000 EUR draudimo sumai buvo apdraustaiIeškovo direktorių ir vadovų civilinė atsakomybė, įskaitant atsakovo, kaip Linavos generalinio sekretoriaus. Apie ieškovo ieškinį atsakovas informavo Draudiką 2025 m. vasario 12 d. Šio pranešimo pagrindu Draudikas užregistravo žalos bylą Nr. C001DOM0239834773. Šiai dienai draudikas jokio sprendimo žalos byloje nėra priėmęs ir tai galės padaryti tik pasibaigus šios bylos nagrinėjimui bei teismui priėmus galutinį sprendimą. Tik tuomet draudikas galės visapusiškai įvertinti, ar įvykis (t. y. ieškovo reikalavimas atsakovui atlyginti 74 765,27 EUR nuostolius) gali būti pripažintas draudžiamuoju.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 13 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 12 236,42 EUR išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. spalio 17 d. atsakovas teisėtai ėjo Generalinio sekretoriaus pareigas, nes tuo metu galiojo skubiai vykdytinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovas buvo grąžintas į pareigas. Įvertinęs 2025 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2025, teismas sprendė, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos, tiek kasacinės instancijos teismas nustatė, jog Prezidiumo narių kadencijos buvo pasibaigusios, todėl atsakovas negali būti laikomas netinkamai vertinęs faktą, kad Prezidiumo narių kadencijos pasibaigusios. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neįvertino, kad ir pasibaigus kadencijai, įgaliojimai nenutrūksta ir Prezidiumas gali priimti sprendimus, nes juridinis asmuo Asociacija negali likti be valdymo organų. Pažymėjo, jog ši aplinkybė paaiškėjo ex post (lot. po fakto), todėl negali būti vertinama, kad atsakovas galėjo ir privalėjo žinoti, kaip šią normą išaiškins kasacinės instancijos teismas, tuo labiau kad buvo priimti skirtingi teismų sprendimai, t. y. net teismai skirtingai vertino ir aiškino minėtas normas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į kasacinės instancijos teismas išvadą, jog dėl to, kad nėra perrinktas Prezidiumas, kurio kadencijos terminas yra pasibaigęs, yra abipusė kaltė – atsakovo ir Prezidiumo. Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovas neturėtų būti laikomas vienas atsakingu dėl susidariusios situacijos – neaiškios Prezidiumo būklės, kai Prezidiumas veikia pasibaigus kadencijai ir Generaliniam sekretoriui ir Prezidiumui nevykdant Įstatų normų susijusių su Prezidiumo perrinkimu. Teismas nustatė, kad Prezidiumas 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 11-119 nutarė nustatyti, kad Generalinio sekretoriaus asociacijos vardu sudaromiems sandoriams, kurių metinė vertė didesnė nei 6 000 EUR, iki jų sudarymo reikalingas prezidiumo pritarimas. Įstatų 9.2 punktas nustato, jog Prezidiumo narys renkamas dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio to regioninio rinkiminio susirinkimo, kuriame jis išrinktas ir tas pats asmuo gali būti išrinktas Prezidiumo nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Sutarties dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidiumo nario veiklos 6.1.3 punktas nustatė, jog sutartis laikoma nutraukta pasibaigus kadencijai, kuriai Prezidiumo narys buvo išrinktas eiti šias pareigas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju susidaro teisiškai neapibrėžta situacija, kai pagal Įstatų 9.2 punktą, remiantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, kadencija yra laikoma pasibaigusia, bet pagal Įstatus Prezidiumo narys turi teisę priimti sprendimus iki bus išrinkti kiti Prezidiumo nariai. Tačiau pagal Sutarties dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidiumo nario veiklos 6.1.3. punktą Prezidiumo nario veiklos sutartis laikoma nutraukta nuo kadencijos pabaigos ir jis pagal minėtos sutarties 6.2 punktą, nebeturi teisės gauti atlygio už šią veiklą. Apibendrindamas byloje esančius duomenis apie atsakovo kadencijas teismas konstatavo, jog atsakovas ėjo Generalinio sekretoriaus pareigas: nuo išrinkimo iki buvo atleistas 2024 m. sausio 3 d., laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu – nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. vasario 29 d., pirmosios instancijos teismo sprendimo skubaus vykdymo laikotarpiu: nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. spalio 17 d. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai, kurių pagrindu reiškiami ieškinio reikalavimai šioje byloje, turi būti vertinami pagal jų metu buvusią teisinę padėtį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas, priimdamas sprendimus rėmėsi tuo metu buvusia teisine situacija ir tuo metu galiojusiais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, kad Prezidiumo kadencija yra pasibaigusi ir Prezidiumas nebeturi teisės priimti sprendimų. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog sutartys su Prezidiumo nariais dėl jų veiklos taip pat yra pasibaigusios. Teismas nurodė, jog atsižvelgia į šias aplinkybes nepriklausomai nuo to ar atskirai tai nurodoma kiekviename epizode. Atkreipė dėmesį, jog Įstatų 12.4 punktas nurodo, jog Generalinis sekretorius gali būti atleidžiamas nuo nuostolių, kuriuos jis padarė atlikdamas savo pareigas, atlyginimo, jeigu jis vadovavosi asociacijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiais dėl ieškovės išskirto epizodo dėl civilinių bylų prieš prezidiumo narius. Pažymėjo, kad atsakovas priimdamas sprendimus rėmėsi tuo metu buvusia teisine situacija ir tuo metu galiojusiais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, kad Prezidiumo kadencija yra pasibaigusi ir Prezidiumas nebeturi teisės priimti sprendimų, atsižvelgiant į tai, jog sutartys su Prezidiumo nariais dėl jų veiklos taip pat yra pasibaigusios. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalėjo gauti Prezidiumo sutikimų sudaryti sutartis, viršijančias Prezidiumo nutarimu nustatytą sumą. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas neprivalėjo samdyti kitos advokatų kontoros, nes jau buvo sutartis su advokatų profesine bendrija Audra.legal. Įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7081-1171/2024, ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-935-638/2025, pažymėjo, jog teismai yra konstatavę, jog yra ginčas tarp Prezidiumo ir Generalinio sekretoriaus. Valdymo organą – Prezidiumą atstovavo advokatų profesinės bendrijos Audra.legal advokatas Rapolas Kasparavičius. Daugiau nei akivaizdu, jog atsakovas negalėjo samdyti advokatų profesinės bendrijos Audra.legal advokato Rapolo Kasparavičiaus byloje prieš Prezidiumo narius, nes būtų veikęs esant interesų konfliktui ir taip pat interesų konflikttas būtų su advokatų profesinė bendrija, ir advokatas būtų privalėjęs nusišalinti. Todėl teiginiai, kad ieškovas turėjo jau galiojančią sutartį su advokatų profesine bendrija Audra.legal ir atsakovas turėjo ją samdyti, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje kyla ir kitas interesų konfliktas. Net jei vertinti, kad atsakovas turėjo gauti Prezidiumo sutikimą dėl sutarties su advokatų kontora sudarymo, kuri viršija Prezidiumo nustatytą sumą, Prezidiumo nariai neturėtų teisės tokio sprendimo priimti, nes būtų priimamas sprendimas tiesiogiai susijęs su Prezidiumo narių interesų konfliktu (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys) ir jie turėtų nusišalinti nuo tokio klausimo svarstymo. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarytų paradoksali situacija, kad asociacija „LINAVA“ negalėtų paduoti Prezidiumo narių į teismą, nes galimybės kreiptis į teismą priklauso nuo Prezidiumo narių sprendimo.Teismo vertinimu, atsakovas negalėjo kreiptis į Prezidiumo narius pritarimo sandorio sudarymui, nes pagal tuo metu galiojusius ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, asociacija „LINAVA“ neturėjo teisėtai veikiančio Prezidiumo. Teismas konstatavo, kad atsakovas vadovavosi asociacijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, todėl negali būti laikoma, jog jis padarė neteisėtus veiksmus samdydamas advokatų kontorą dėl nuostolių, galimai patirtų dėl Prezidiumo narių veikų, atlyginimo (Įstatų 12.4 punktas). Pažymėjo, kad be ieškovo teiginių, kad atsakovas, pateikdamas ieškinį Prezidiumo nariams veikė savo keršto interesais, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškinys buvo pareikštas asociacijos „LINAVA“ interesais ir ieškinio tenkinimo atveju, finansinę naudą būtų gavusi asociacija „LINAVA“. Atsakovas, veikdamas asociacijos vardu, turėjo pagrindą manyti, kad Prezidiumo nariai galėjo padaryti nuostolių asociacijai, nes atsakovas manė, kad jų kadencija yra pasibaigusi ir toks manymas buvo pakankamai pagrįstas, nes buvo patvirtintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais. Aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas nusprendė kitaip, negali būti vertinama, kad atsakovas neturėjo pagrindo taip manyti, nes jo nuomonę patvirtino dviejų instancijų teismai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ir pagal Sutarties dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidiumo nario veiklos nuostatas turėjo pagrindą vertinti, kad Prezidiumo nariams atlygis mokamas nepagrįstai ir reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Atkreipė dėmesį, jog šioje byloje nėra nagrinėjamas reikalavimų Prezidiumo nariams dėl išmokėtų sumų pagrįstumo klausimas, šioje byloje vertinama, ar atsakovas turėjo pakankamai pagrįstą pagrindą vertinti, ar tokie reikalavimai gali būti reiškiami. Taigi, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, kad Prezidiumo nariams nepagrįstai mokamas atlygis, nes minėta sutartis buvo pasibaigusi ir su jos pasibaigimu galėjo baigtis atlygio mokėjimas (6.2 punktas). Esant nustatytai aplinkybei, jog atsakovas, veikdamas asociacijos „LINAVA“ vardu, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl galimai patirtų nuostolių, teismas laikė, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, kad į teismą buvo paduoti ne visi Prezidiumo nariai, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas veikė neteisėtai ir ar nepagrįstai. Tuo tarpu teismas sprendė, kad teiginiai, jog tai buvo ne Asociacijos interesai, bet kerštas, laikytini neįrodytais. Pažymėjo, jog Įstatų 9.14 punktas nustato, jog ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas, todėl pagal šią Įstatų normą, atsakovas, kaip asociacijos „LINAVA“ generalinis sekretorius turėjo teisę, pagrįstai manydamas, jog asociacija patyrė nuostolių, kreiptis į teismą dėl galimai patirtų nuostolių atlyginimo. Pagal tą patį punktą, nuo atsakomybėn traukiami Prezidiumo nariai, balsavę už sprendimą iš kurio kildinamas nuostolių atlyginimas, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo reiškiamas tik tiems nariams, kurie balsavo už atitinkamą sprendimą, o ne visiems nariams. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas vykdė laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. Prezidiumo sprendimus, nekeičia teismo išvadų šioje dalyje, nes ieškovas galėjo ir privalėjo vykdyti visus asociacijai naudingus sprendimus. Atsisakymas vykdyti asociacijai naudingus sprendimus galėjo paralyžiuoti asociacijos veiklą ir padaryti žalos, todėl atsakovas vykdydamas asociacijai naudingus sprendimus negali būti laikomas veikiantis neteisėtai ar nepagrįstai, ar teikiantis kokias nors išimtis. Teismas sutiko, jog sumos šiame epizode viršija rekomendacijų nustatytas maksimalias sumas, tačiau sprendė, kad Rekomendacijų sumų viršijimas turi tiesinę reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą civilinėse bylose, kurios nagrinėjamos teisme, siekiant apriboti šalių piktnaudžiavimą. Pažymėjo, kad Rekomendacijos nereglamentuoja šalių sutartinių santykių ir bet kuris asmuo gali susitarti su advokatu dėl bet kokios sumos mokėjimo už advokato teikiamas paslaugas, tai priklauso tik nuo šalių valios. Bylos nagrinėjimo atveju, šalis, viršijusi Rekomendacijose nurodytas maksimalias sumas, rizikuoja neatgauti patirtų išlaidų, nes teismas gali sumažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pasisakydamas dėl ieškovės išskirto epizodo dėl K. L. darbo bylos apmokėjimo iš Asociacijos lėšų, teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas galėjo padaryti žalą ieškovei nagrinėjamo reikalavimo ribose. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-19396-1171/2024 ieškinys buvo priimtas, byla pradėta, byla nebuvo nutraukta ir teismai nenustatė, jog ieškovė asociacija „LINAVA“ neturi teisinio suinteresuotumo. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje teismas neturi teisės revizuoti ir kvestionuoti kitoje byloje teismo atlikto vertinimo dėl ieškinio nepriėmimo ar bylos nenutraukimo teisingumo ir/ar pagrįstumo, todėl laikė, kad ieškovė Asociacija „LINAVA“ buvo tinkama ieškovė ir turėjo teisinį suinteresuotumą minėtoje byloje. Pažymėjo, jog, jei ieškovė mano, kad nagrinėjant ieškinį, kuris neturėjo būti priimtas, tuo galėjo būti jai padaryta žala, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais teismų veiksmais atlyginimo, jei tokią žalą dėl galimai neteisėtų teismo sprendimo/veiksmų patyrė. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip ieškovės vadovas, manydamas, kad ieškovės dukterinėje įmonėje gali būti atliekamos neteisėtos veikos, turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo teises ir/ar teisėtus interesus. O aplinkybė, kad advokatų kontora galėjo galimai nepagrįstai įtraukti asociaciją „LINAVA“ bendraieškoviu, gali būti pagrindu ieškovui reikšti ieškinį paslaugas teikusiai advokatų kontorai dėl suteiktų paslaugų tinkamumo, tačiau tai negali būti pagrindu vertinti, kad atsakovas yra atsakingas dėl advokatų kontoros suteiktų paslaugų tinkamumo/netinkamumo. Pažymėjo, jog byla baigėsi taikos sutartimi, iš esmės tenkinant ieškovų reikalavimus, kartu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų grąžinimo asociacijai „LINAVA“ grąžinimo klausimas ir buvo priteista sutarta taikos sutartimi suma. Dalis advokato išlaidų susidarė dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, kai nepagrįstą atskirąjį skundą pateikė trečiasis asmuo, kuris vėliau tapo asociacijos „LINAVA“ generaliniu sekretoriumi. Kita bendraieškovė tokį prašymą teikė ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2615-852/2024, priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nebesant vadovu asociacija „LINAVA“ neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kas patvirtina, jog šių išlaidų priteisimas nebuvo svarbus ieškovui, o šis sprendimas neužkerta kelio ieškovui reikšti reikalavimus kitam vadovui dėl galimai netinkamų pareigų atlikimo – neteikiant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Dalis išlaidų buvo už taikos sutarties parengimą ir šis klausimas buvo išspręstas šalių sutarimu sudarant taikos sutartį, kurios teismas neturi teisės kvestionuoti. Remdamasis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimus šiame epizode rėmėsi tuo metu buvusia teisine situacija ir tuo metu galiojusiais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, kad Prezidiumo kadencija yra pasibaigusi ir Prezidiumas nebeturi teisės priimti sprendimų. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog sutartys su Prezidiumo nariais dėl jų veiklos taip pat yra pasibaigusios, todėl neatliko neteisėtų veikų.Vertindamas ieškovės teiginius dėl ginčo su Lietuvos pramoninkų konfederacija, pirmosios instancijos vėl gi nurodė, kad atsakovas rėmėsi tuo metu buvusia teisine situacija ir tuo metu galiojusiais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, kad Prezidiumo kadencija yra pasibaigusi ir Prezidiumas nebeturi teisės priimti sprendimų bei kad sutartys su Prezidiumo nariais dėl jų veiklos taip pat yra pasibaigusios. Pažymėjo, kad šalys sutartimi gali sutarti dėl didesnio advokatų honoraro, nei nustato Rekomendacijos. Ieškovo teiginius, kad nebuvo parengtas ieškinio projektas vertino kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimas buvo dėl Konfederacijos prezidento, o ne viceprezidento R. A. išrinkimo. Pretenzija buvo dėl viceprezidento išrinkimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo nukreiptas ne prieš R. A., sprendė, kad, priešingai nei tai daro ieškovė, negalima teigti, kad atsakovas šiais veiksmais keršijo konkrečiam asmeniui. Nurodė, kad ieškinio projektas buvo rengiamas Asociacijos „LINAVA“ interesais, todėl atsakovas asmeninės naudos neturėjo ir negalėjo turėti. Teismas pažymėjo, kad Pretenzijos pateikimas rodo, jog atsakovas, veikdamas Asociacijos „LINAVA“ vardu ir interesais, siekė ginčyti ir ginčijo Konfederacijos susirinkimo sprendimus bei tam turėjo teisę ir teisėtą pagrindą. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog įstatymai nustato labai trumpus terminus tokiems sprendimams ginčyti, atsakovo veiksmas - prašymas parengti ieškinio projektą, kuris nors ir nebuvo panaudotas, tačiau yra logiškas ir gali būti pateisinamas siekiant nepraleisti teisės aktų nustatyto termino. Pasisakydamas dėl ieškovės išskirto epizodo dėl įgaliojimų viršijimo priimant į darbą Bendrųjų reikalų departamento vadovą, teismas sutiko su ieškovo teiginiais, jog Prezidiumas yra patvirtinęs Sekretoriato struktūrą ir etatų sąrašą. Sutiko su ieškovo teiginiu, jog nebuvo patvirtinta pareigybė ir etatas pavadinimu – Bendrųjų reikalų departamento vadovas. Tačiau sprendė, kad šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu teigti, jog atsakovas padarė žalą ieškovui. Teismas iš 2024 m. sausio 16 d. darbo sutarties Nr. 412 nustatė, kad buvo sudaryta Darbo sutartis su R. K., kuria jis buvo įdarbintas Bendrųjų reikalų departamento vadovu, nustatant 2 100 EUR mėnesinį atlyginimą. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodinėja, kad buvo nustatytas nepagrįstai didelis darbo užmokestis. 2024 m. spalio 23 d. įspėjimu apie darbo sutarties Nr. 412 nutraukimą ieškovė nutraukė darbo sutartį su R. K. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 punkto pagrindu nuo 2024 m. gruodžio 3 d. Iš Suvestinės dėl priskaičiuotų ir išmokėtų lėšų R. K. matyti, kad buvo priskaičiuota 17 251,85 EUR darbo užmokesčio ir, atskaičius mokesčius, išmokėta 10 167,08 EUR. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Prezidiumo patvirtintas Etatų sąrašas nėra įmanomas tinkamai įgyvendinti. Pavyzdžiui, Etatų sąrašo lentelėje pirmame stulpelyje nurodoma Bendrųjų reikalų departamento etatų skaičius – 4, antrame stulpelyje nurodoma etatai 1+1+1 (iš viso 3), trečiame stulpelyje nurodoma Bendrųjų reikalų departamentas 3 etatai. To pačio Etatų sąrašo lentelėje, kuri patvirtina Prezidiumo, pirmame stulpelyje nurodoma, kad TIR yra 2,625 etato, antrame stulpelyje nurodoma 2,625 (1+1+0,125+0,25+0,25) etato, trečiame stulpelyje nurodoma 3,625 etato ir 6 darbuotojai. Nurodoma, kad viso turi būti 15 darbuotojų, nors skaičiuojant trečios eilutės darbuotojų skaičių, nurodomą prie kiekvieno departamento, darbuotojų skaičius gaunasi 16 (2+2+3+6+3) darbuotojų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Prezidiumo patvirtintas Etatų sąrašas yra neaiškus, netikslus, klaidinantis ir tokį Etatų sąrašą neįmanoma įgyvendinti jo nepažeidžiant, nes tinkamai taikant vieną Etatų sąrašo eilutę, neišvengiamai būtų pažeidžiama kita. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu, trūko daugiau nei pusės darbuotojų, pagal Etatų sąrašą, taigi, atsakovas, siekdamas tinkamai organizuoti ieškovo veiklą, galėjo ir privalėjo imtis įdarbinti darbuotojus. Byloje taip pat nėra ginčo, kad priimtas Bendrųjų reikalų departamento vadovas atliko visus darbus, kokie jam buvo pavedami, nes dėl darbuotojų trūkumo, jis atlikdavo ir kitų departamentų darbuotojų funkcijas. Be to atsakovo pasirinktas asmuo į Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas buvo priimtas 2024 m. sausio 16 d. Nuo 2024 m. vasario 29 d. atsakovas nėjo Sekretoriaus pareigų iki 2024 m. gegužės 21 d. Laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 21 d. ieškovo Generalinio Sekretoriaus pareigas ėjo kitas asmuo ir šiuo, beveik 3 mėnesių laikotarpiu, kai vadovavo kitas asmuo, o ne atsakovas, Bendrųjų reikalų departamento direktorius nebuvo atleistas iš pareigų, tačiau priešingai, jam buvo pavedamos darbinės užduotys, jis jas atlikdavo ir gaudavo darbo užmokestį. Taigi, pasikeitus ieškovės vadovybei, t. y. atsakovui neinat pareigų, naujasis ieškovo vadovas nesiėmė priemonių nedelsiant atleisti Bendrųjų reikalų departamento vadovą, kaip darantį ieškovui žalą asmenį, nekeitė jo pareigybės pagal Etatų sąraše patvirtintą etatą ir reikalavimų šioje byloje kitam vadovui dėl neva žalą darančio darbuotojo – Bendrųjų reikalų departamento vadovo – ir jam mokėto užmokesčio, nepareiškė. Ieškovė neįrodinėjo, jog darbuotojas darbo pareigų neatliko, priešingai, Bendrųjų reikalų departamento vadovas dirbo, atliko darbines funkcijas ir pagrįstai gavo už tai atlygį. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog formalus atsakovo pažeidimas – etato pavadinimo, nesančio Etatų sąraše, nelaikytinas padariusiu žalą ieškovui. Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos susijusios su Asociacijos išlaidomis apmokant advokatės Jūratės Radzevičienės sąskaitas, pirmosios instancijos teismas vėl gi nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimus, rėmėsi tuo metu buvusia teisine situacija, todėl neprivalėjo gauti Prezidiumo sutikimų sudaryti sutartis, viršijančias Prezidiumo nutarimu nustatytą sumą. Nustatė, kad Asociacijos „LINAVA“ vardu su advokate 2024 m. birželio 18 d. buvo sudaryta Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2024/06/18/435. Sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, jog advokatės valandinis atlygis vykdant pavedimus 50 EUR be PVM/h. Sutarties 54.2 punktu šalys sutarė, jog advokatė atliks darbų ne mažiau kaip 60 valandų. Ieškovas advokatės pateiktas sąskaitas už 2024 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesį sumokėdamas bendrą 16 335 EUR sumą. Byloje nėra duomenų, jog advokatė teikė paslaugas asmeniškai atsakovui, už kuria buvo apmokama iš ieškovo lėšų, todėl šiuos teiginius teismas atmetė, kaip neįrodytus. Pažymėjo, kad Sutartis dėl advokatės paslaugų teikimo buvo sudaryta tarp ieškovo ir advokatės, todėl advokatė privalo teikti ataskaitas ieškovei, o ne atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nėra tinkamas subjektas įrodyti paslaugų tiekimą tarp ieškovės ir paslaugų ieškovui tiekėjų. Byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad advokatė asmeniškai dirbdavo pas ieškovę biuro patalpose, kad asmeniškai dalyvavo suvažiavime ir teikė konsultacijas, kad atstovavo ieškovę byloje prieš atsakovą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog advokatė faktiškai teikė advokato paslaugas ieškovei. Iš advokatės 2024 m. gruodžio 30 d. rašto teismas nustatė, kad advokatė teikė paslaugas ieškovei. Jeigu ieškovė mano, jog advokatė yra pateikusi sąskaitas už paslaugas, kurių neatliko ar paslaugos buvo teikiamos netinkamai, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus paslaugas teikusiam asmeniui, tačiau ne atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip ieškovės vadovas, Įstatų 12.1.2.punkto pagrindu turėjo teisę sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate.Įvertinęs LITEKO duomenis civilinėje byloje Nr. e2-565-1171/2025, joje priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-935-638/2025, teismas atkreipė dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad faktiškai ginčas šioje byloje vyko tarp dviejų valdymo organų. Vykstant ginčui tarp dviejų valdymo organų, pats juridinis asmuo savo pozicijos nepateikė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, negalima vienareikšmiškai teigti, jog asociaciją atstovavo Prezidiumo samdytas atstovas, todėl asociacijai nereikėjo samdyti atstovo. Aplinkybė, jog advokatė, atstovaujanti asociaciją, palaikė atsakovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, negali būti vertinama kaip ieškovei padaryta žala. Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, kuriais ieškinio reikalavimai buvo atmesti, patvirtina, jog pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo būtų turėjęs daugiau naudos Asociacijai, nes būtų leidęs sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir laiko sąnaudas skirti Asociacijos „LINAVA“ veiklai vystyti. Taigi, atsakovas, samdydamas teisinėms paslaugoms atlikti advokatę, veikė Įstatų jam suteiktų įgaliojimų ribose, veikė asociacijos interesais, byloje nėra duomenų, jog atsakovo veiksmais būtų padaryta žala, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teismas sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir konstatavo, kad bendra atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma pagal Rekomendacijas gali būti – 12 236,42 EUR, todėl atmetus ieškinį priteistina iš ieškovės.III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas Sprendime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. spalio 17 d. atsakovas teisėtai ėjo Generalinio sekretoriaus pareigas, nes tuo metu galiojo skubiai vykdytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m gegužės 10 d. sprendimas dėl atsakovo grąžinimo į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes teismas neįvertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. gegužės 20 d. priėmus sprendimą grąžinti atsakovą į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, tą pačią dieną, t. y. 2024 m. gegužės 20 d., Asociacijos prezidiumas priėmė naują nutarimą atšaukti atsakovą iš Generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2024 m. gegužės 21 d. Nurodytas Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas, galiojantis ir nebuvo užginčytas teismine tvarka. Šiai civilinei bylai yra svarbus tuo, kad visi atsakovo neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama ieškovės žala, išskyrus epizodą dėl atsakovo įgaliojimo viršijimą priimant į darbą Bendrųjų reikalų departamento vadovą, yra atlikti po 2024 m. gegužės 21 d. Taigi atsakovas, žinodamas, kad yra atšauktas iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, atliko neteisėtus veiksmus, kurių dalis (dėl civiliniu bylų prieš prezidiumo narius; dėl ginčų su Lietuvos pramoninkų konfederacija) buvo nukreipti prieš Asociacijos prezidiumo narius ir Asociacijos prezidentą, balsavusius už atsakovo atšaukimą iš generalinio sekretoriaus pareigų. Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 12-477 nuo 2024 m. gegužės 22 d. Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas buvo paskirtas kitas asmuo V. M.. Asociacijos prezidiumas 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 12 iš dalies pakeitė ankstesnį 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą ir nuo 2024 m. gegužės 22 d. į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas buvo paskirtas N. R.. Juridinių asmenų registre nuo 2024 m. spalio 21 d. Asociacijos generaliniu sekretoriumi registruotas N. R., nurodant, kad jo įgaliojimo pradžia yra 2024 m. gegužės 22 d.2024 m. gegužės 20 d. Asociacijos prezidiumo nutarimą dėl atsakovo atšaukimo iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų ir 2024 m. gegužės 22 d. Asociacijos prezidiumo nutarimą atsakovas buvo apskundęs teismui. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1129-608/2025. Nurodytoje civilinėje byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nebuvo laikinai sustabdyti 2024 m. gegužės 20 d. ir 22 d. Asociacijos prezidiumo nutarimų galiojimas ir vykdymas. Taigi visą laiką pastarieji nutarimai buvo teisėti ir galiojantys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo nutraukta civilinė byla Nr. e2-1129-608/2025. Tai reiškia, kad 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. Asociacijos prezidiumo nutarimai nuo jų priėmimo dienos yra teisėti, galiojantys bei tai taip pat reiškia tai, kad nuo 2025 m. gegužės 20 d. atsakovas nebebuvo Asociacijos generaliniu sekretoriumi.Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikia minėtus Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. nutarimus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius, kad atsakovas tik 2024 m. spalio 17 d. buvo atleistas iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų (žr. Sprendimo 211 p.). Teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. spalio 17 d. teisėtai ėjo Generalinio sekretoriaus pareigas, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. juridinių asmenų registro išrašas su istorija, ieškovės atstovo N. R. 2025 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu duoti paaiškinimai. Todėl naujai pateikiami įrodymai reikšmingi visapusiškam bylos išnagrinėjimui ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Dėl civilinių bylų prieš prezidiumo narius epizodo. Atsakovas Asociacijos vardu pareiškė ieškinius nelaukdamas, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo atsakovas buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, teisėtumo klausimas. Byloje II ieškinys pareikštas Asociacijos prezidiumo nariams balsavusiems už atsakovo atšaukimą iš generalinio sekretoriaus pareigų, likus vos kelioms dienoms iki buvo paskelbtas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimas. Asociacijos vardu pareikšti ieškiniai buvo akivaizdžiai nepagrįsti, nes: Byloje I ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimas yra neteisėtas, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu nustatyta, kad minėtas nutarimas yra teisėtas. Byloje II ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad Asociacijos prezidiumo nariai neteisėtai užima pareigas ir negali gauti atlygio už prezidiumo nario pareigų vykdymą. Tai paneigta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi, kuriomis nustatyta, kad Asociacijos prezidiumo nariai turėjo teisę veikti pagal įstatų jiems suteiktą kompetenciją ir priimti prezidiumo kompetencijai priskirtus sprendimus, įskaitant generalinio sekretoriaus atšaukimą iš pareigų. Įvertinus tuo metu Asociacijoje vykusius ginčus tarp Asociacijos prezidiumo ir atsakovo, kaip generalinio sekretoriaus, yra akivaizdu, kad atsakovas skubos tvarka pareikšdamas ieškinius prieš atskirus prezidiumo narius, balsavusius už jo atšaukimą iš generalinio sekretoriaus pareigų, elgėsi neteisėtai, neapdairiai, nerūpestingai ir tokiu būdu siekė pakenkti bei padaryti spaudimą su atsakovu konfliktuojantiems prezidiumo nariams.Asociacija dėl minėtų civilinių bylų inicijuotų prieš prezidiumo narius patyrė 16 089,54 EUR išlaidų, kurios buvo sumokėtos advokatų kontorai Bartkus ir partneriai, t. y. tai pačiai advokatų kontorai, kuri ir šioje civilinėje byloje atstovauja atsakovą, kaip fizinį asmenį. Teismas šioje dalyje ieškinį atmetė nurodydamas, jog atsakovas, priimdamas sprendimus, rėmėsi tuo metu buvusia teisine situacija ir tuo metu galiojusiais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka. Teismas netinkamai ir itin formaliai įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai nevertino tuo metu nagrinėtų Bylos I ir Bylos II pagrindo, dalyko, šių bylų inicijavimo aplinkybių, sąsajų su tuo metu nagrinėtomis kitomis civilinėmis bylomis. Laikytina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės, o ieškinį atmetė formaliais pagrindais, net nesiaiškindamas ir nenustatydamas esminių bylos aplinkybių. Tuo metu nebuvo nagrinėjama jokių kitų civilinių bylų, kuriose priimti teismų sprendimai ar nustatyti prejudiciniai faktai butų sudarę pagrindą atsakovui, kaip Asociacijos tuometiniam generaliniam sekretoriui, pareikšti ieškinius Byloje I ir Byloje II, tuo labiau pareikšti ieškinius skubos tvarka. Ieškinio pareiškimo metu Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir pripažino, kad atsakovas pagrįstai atšauktas iš Generalinio sekretoriaus pareigų pagal Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimą. Bet kuris apdairus ir rūpestingas vadovas tuometinė situacijoje būtų palaukęs, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimo teisėtumo ir tik po to būtų sprendęs, ar šiuo nutarimu, jeigu jis būtų pripažintas neteisėtu, buvo padaryta žala ir ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pareikšti ieškinį dėl žalos priteisimo iš atskirų prezidiumo narių, balsavusių už šio nutarimo priėmimą. Per visą bylos nagrinėjimą atsakovas nepaaiškino, kodėl reikėjo skubėti pareikšti ieškinį ir neįrodė, kad toks jo elgesys buvo teisėtas, apdairus ir rūpestingas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui buvo pagrindas kreiptis į teismą, nes neįsiteisėjęs Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimas negali būti pagrindu kreiptis į teismą dėl žalos, tuo labiau prašyti priteisti žalą, kurią Asociacija ateityje patirtų vykdant šį teismo sprendimą, t. y. sumokant teismo sprendimu priteistą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginant atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas.Kiek tai liečia Bylos II inicijavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kitų tuo metu lygiagrečiai nagrinėtų civilinių bylų pagrindus ir dalyką, nes nebuvo nė vienos bylos, kurioje būtų sprendžiamas klausimas, ar Asociacijos prezidiumo nariai teisėtai užima pareigas ir teisėtai gautą atlygį už darbą prezidiume. Kitose civilinėse bylose sprendžiant kitus ginčus, tame tarpe sprendžiant atsakovo atšaukimo iš generalinio sekretoriaus klausimą, kitų bylų kontekste teismai pateikė teisinius vertinimus, ar prezidiumas turėjo teisę priimti atitinkamus nutarimus. Tačiau nebuvo jokių kitų civilinių bylų, kuriose bylos nagrinėjimo pagrindą ir dalyką būtų sudaręs klausimas, ar prezidiumo nariai teisėtai eina pareigas ir turi teisę gauti atlygį už darbą Prezidiume.Byloje pateikta sutartis su Prezidiumo nariu paneigia teismo išvadą, jog sutartys su Prezidiumo nariais dėl jų veiklos buvo pasibaigusios. Jos nebuvo pasibaigusios, nes visi Prezidiumo nariai turėjo įgaliojimus ir faktiškai vykdė savo pareigas. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta ir nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstai leistų teigti, kad atsakovas, prieš inicijuodamas Bylą II, rinko, analizavo ir turėjo pakankami informacijos, suteikiančios pagrindą daryti išvadą, kad Asociacijos prezidiumo nariai neteisėtai užima pareigas ir neteisėtai gavo atlygį už darbą prezidiume. Atsakovas tiesiog Asociacijos vardu pareiškė nepagrįstą ieškinį prieš tai negavęs nepriklausomų teisininkų išvadų, kad yra pagrindas tokiam ieškiniui reikšti.Vertinant faktines aplinkybes, kurios buvo tuo metu, kai atsakovas inicijavo civilines bylas prieš Asociacijos Prezidiumo narius, jam buvo žinomas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024, ir neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4380-996/2024. Tačiau minėtuose sprendimuose teismo nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas negali būti pripažįstamas prejudicinių faktu. Todėl yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. spalio 11 d. inicijuojant civilines bylas prieš Asociacijos Prezidiumo narius atsakovas tokį sprendimą priėmė remdamasis tuo metu buvusia teisine situacija ir tuo metu galiojusiais pirmosios instancijos teismo išaiškinimais. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendime už akių išdėstyti teiginiai dėl Prezidiumo narių nelegitimumo, jų teisės įgyvendinti Asociacijų įstatyme ir įstatuose nustatytas kolegialaus valdymo organo teises ir pareigas bei priimti sprendimus nebuvimo yra ne teismo nustatytos aplinkybės, o tokių aplinkybių teisinis vertinimas. Teisinis nustatytų aplinkybių vertinimas negali būti pripažįstamas prejudicinių faktų nustatymu ir prejudicinių faktų taisyklė jam negali būti taikoma. Be kita ko, šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas negalėjo kreiptis į Prezidiumo narius pritarimo sandorio sudarymui, nes pagal tuo metu galiojusius ir įsiteisėjusius teismų sprendimus asociacija „LINAVA“ neturėjo teisėtai veikiančio prezidiumo. Ši išvada yra paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2025, kurioje teismas nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimą. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytais duomenimis bei tinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu pagrįstos yra apeliacinės instancijos teismo išvados, kad asociacijos prezidiumas, nors jo narių kadencijos ir baigėsi, tačiau dar nesant išrinktiems naujiems prezidiumo nariams, turėjo teisę veikti pagal įstatų jam suteiktą kompetenciją ir priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, įskaitant generalinio sekretoriaus atšaukimą iš pareigų, ir kad ieškovas iš generalinio sekretoriaus pareigų buvo atšauktas teisėtai Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.Taigi, nebuvo įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriuose teismai būtų išnagrinėję bylą dėl Asociacijos prezidiumo legitimumo ar veiklos neteisėtumo bei būtų konstatavę, kad Asociacijos prezidiumo įgaliojimai yra pasibaigę, Asociacijos prezidiumo nariai neteisėtai užima savo pareigas ir neteisėtai gauna atlygį už darbą prezidiume. Atsakovas, vienasmeniškai nusprendęs, kad Prezidiumo narių įgaliojimai buvo pasibaigę, ir paskubomis nusprendęs imtis tokių drastiškų veiksmų – teisminių procesų prieš teisėtai veikiančius prezidiumo narius, nelaukdamas kol apeliacine tvarka bus peržiūrėtas Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimas, neveikė pagal bonus pater familias standartą. Atsakovas skubotai, neadekvačiai ir nepateisinamai reagavo į susiklosčiusią situaciją ir todėl jam turi tekti atsakomybė už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas savo fiduciarines pareigas Asociacijai; nevykdė ir pažeidė Asociacijos prezidiumo nutarimus (2018 m. sausio 10 d. prezidiumo nutarimą Nr. 11-119; 2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumo nutarimą Nr. 12-427; 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 12-270); pažeidė Asociacijos įstatų 9.11.3, 12.1.2, 12.1.5, 12.4 punktus; taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad Asociacijai nebūtų padaryta žala. Visiems Asociacijos vardu sudaromiems sandoriams, kurių metinė vertė didesnė nei 6000 EUR, atsakovas privalėjo gauti išankstinį prezidiumo pritarimą (2018 m. sausio 10 d. prezidiumo nutarimas Nr. 11-119).Dėl ginčo su Lietuvos pramoninkų konfederacija. Šiame žalos atlyginimo epizode yra svarbu tai, jog atsakovas, po 2024 m. gegužės 20 d. teismo sprendimo, laikinai grįžęs į Generalinio sekretoriaus pareigas, kerštaudamas Asociacijos prezidentui R. A. (kuris 2024 m. sausio 3 d. balsavo už atsakovo atšaukimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų), inicijavo teisminius procesus prieš visai kitą juridinį asmenį – Lietuvos pramoninkų konfederaciją (toliau – Konfederacija), siekiant užginčyti Konfederacijos narių suvažiavimo 2024 m. gegužės 23 d. teisėtumą ir pasiekti, jog Konfederacijos prezidiumo nariu bei viceprezidentu skirtas R. A. būtų atšauktas. Atsakovo užsakymu buvo parengta ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikta pretenzija Konfederacijai. Šioje pretenzijoje atsakovas akivaizdžiai siekia, jog būtų pašalintas R. A. iš Konfederacijos viceprezidento pareigų, nes anot atsakovo jis neatstovauja Konfederacijos narės – Asociacijos. Nėra jokio teisėto, pagrįsto ar loginio paaiškinimo, kodėl negavus atsakymo į pretenziją, reikėjo rengti ieškinį dėl Konfederacijos suvažiavime priimtų sprendimų teisėtumo. Be to, nagrinėjant šią bylą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo užsakytas ir advokatų kontoros parengtas ieškinys buvo apskritai reikalingas ir atitiko Asociacijos, o ne atsakovo asmeninio keršto interesus. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad toks ieškinys apskritai buvo panaudotas Asociacijos interesais ir/ar siekiant apginti Asociacijos teises. Todėl tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai nelogiški, neprotingi ir neatitinka bonus pater familias standarto bei ūkinės komercinės rizikos, sumokėti 6 885,21 EUR sumą už dokumentą kurio tikėtina nereikia, nes niekur jis nenaudojamas.Šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir ieškinio prieš Konfederaciją pagrindą ir dalyką. Atsakovui, kaip tuometiniam generaliniam sekretoriui, nebuvo pagrindo užsakyti ieškinio prieš Konfederaciją parengimą, nes, pirma, toks ieškinys nebuvo pateiktas teismui, antra, ieškiniu ieškovas siekė ginti ne Asociacijos, o savo asmeninius ir keršto interesus, trečia, už teismui net nepateiktą ieškinio parengimą sumokėta 6 885,21 EUR, kas yra nepagrįstai didelė suma. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista ir nustatyta, koks apskritai buvo Asociacijos „LINAVA“interesas reikšti tiek pretenziją, tiek rengti ieškinį dėl Konfederacijoje vykusio susirinkimo. Juolab, rengti ieškinį net negavus atsakymo į pareikštą pretenziją. Be to, įvertinant faktinę aplinkybę, jog atsakovas Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 12-477 nuo 2024 m. gegužės 21 d. buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, jo ginčo inicijavimas su Konfederacija apskritai buvo be jokio teisinio pagrindo, nes jis nebuvo tinkamas atstovas. Atsakovas neįrodė, kad Konfederacijos susirinkime buvo pažeistos Asociacijos teisės ir/ar teisėti interesai, kuriuos reikėjo ginti reiškiant ieškinį teisme. Atsakovas taip pat neįrodė, jog tiek pretenzijos pateikimas, tiek ieškinio užsakymas ir parengimas atitiko Asociacijos interesus. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas paanalizavus ieškinio dėl Konfederacijos susirinkimo turinį, pagrįstai galima teigti, jog jame yra kvestionuojamas R. A. dalyvavimas ir jo išrinkimas Konfederacijos viceprezidentu. Analizuojant ieškinio, kuris nebuvo pareikštas turinį, akivaizdžiai matomi tie patys argumentai, kurie buvo naudojami ir bylose prieš Asociacijos prezidiumo narius. Akcentuojama, jog tiek Asociacijos prezidiumo narių, tiek Asociacijos prezidento kadencijos ir įgaliojimai yra pasibaigę, todėl tiek Prezidiumas, tiek Asociacijos prezidentas veikia neteisėtai ir visi jų veiksmai neva yra neteisėti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis tokio paties klaidingo supratimo apie Asociacijos prezidiumo įgaliojimų (ne)galiojimą, teismo sprendime nerodė, kad atsakovas, veikdamas Asociacijos „LINAVA“ vardu ir interesais, siekė ginčyti ir ginčijo Konfederacijos susirinkimo sprendimus bei tam turėjo teisę ir teisėtą pagrindą. Tačiau teismas nenurodė ir nepagrindė byloje esančiais įrodymais, kokį pagrindą turėjo atsakovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teikiant pretenziją ir 2024 m. liepos mėnesį rengiant ieškinį. Juolab įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovas Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 12-477 buvo atšauktas iš Generalinio sekretoriaus pareigų. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad prašymas parengti ieškinio projektą, nors ir nebuvo panaudotas, yra logiškas ir gali būti pateisinamas siekiant nepraleisti teisės aktų nustatyto termino. Pažymėtina, jog atsakovas, dar net nepateikęs pretenzijos dėl neva pagrįstų ir teisėtų Asociacijos interesų, jau buvo užsakęs ir ieškinio parengimą dėl Lietuvos pramoninkų konfederacijos susirinkimo sprendimo ginčijimo.Dėl K. L. darbo bylos apmokėjimo iš Asociacijos lėšų verta paaiškinti, jog ji kreipėsi į teismą dėl UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos 2024 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo ji buvo atšaukta iš generalinės direktorės pareigų pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-19396-1171/2024). UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdyba, kuri priėmė K. L. ginčijamą sprendimą, sudarė Asociacijos prezidiumo nariai, kurie 2024 m. sausio 3 d. balsavo už atsakovo atšaukimą iš Generalinio sekretoriaus pareigų). Atsakovas, po 2024 m. gegužės 20 d. teismo sprendimo laikinai grįžęs į Asociacijos Generalinio sekretoriaus pareigas, 2024 m. birželio 10 d. veikdamas Asociacijos, kaip vienintelio UAB „Linavos rizikų valdymas“ akcininko vardu, priėmė sprendimą atšaukti UAB „Linavos rizikų valdymas“ minėtus valdybos narius. Tuo pačiu akcininko sprendimu į UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybą atsakovas paskyrė save ir sau lojalius asmenis, t. y. R. K. ir K. L..Labai tikėtina, jog K. L. siekiant išvengti teisinių išlaidų dėl teisminio proceso ginčijant jai savo atleidimą iš UAB „Linavos rizikų valdymas“ generalinės direktorės pareigų, buvo sukurtas fiktyvus pagrindas apmokėti K. L. teikiamas teisines paslaugas iš Asociacijos. Todėl reiškiant ieškinį UAB „Linavos rizikų valdymas“ dėl atleidimo iš darbo, ieškinyje kaip antra ieškovė buvo nurodyta Asociacija. Tačiau iš ieškinio ir jame suformuotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad nurodyto ieškinio išsprendimas niekaip nebuvo susijęs su Asociacijos teisėmis ir pareigomis. Ieškinyje nebuvo suformuota nė vieno materialinio reikalavimo, kuriuo būtų prašoma Asociacijai nustatyti kokias tai teises ar pareigas, be to, pareikštais materialiniais reikalavimais nieko nebuvo prašoma priteisti Asociacijos naudai. Skundžiamo sprendimo argumentai tik patvirtina, kad teismas šioje byloje neįsigilino į bylos esmę, o tik atliko formalų aplinkybių vertinimą pagal atsakovo pateiktus argumentus, nurodydamas, kad šio reikalavimo ribose atsakovas žalos nepadarė, kadangi ieškinys buvo priimtas, nenustatyta, kad asociacija buvo netinkamas ieškovas. K. L. darbo byloje dalyvavo tarpusavyje susijusios proceso šalys, kurioms atstovavo susiję asmenys. Šioje byloje buvo pateikta šalių civilinėje byloje Nr. e2-19396-1171/2024 pasirašyta taikos sutartis iš kurios galima matyti šalis pasirašiusias sutartį. Minėtą taikos sutartį pasirašė tos bylos ieškovė K. L., kuri tuo pačiu metu buvo ir atsakovės UAB „Linavos rizikų valdymas“ vienasmenė atstovė ir pasirašė taikos sutartį jos asmeniame ginče su atsakove. Taikos sutartį taip pat pasirašė Asociacija, kuriai atstovavo atsakovas Z. B.. Todėl minėtoje civilinėje byloje esant tokioms proceso šalims ir tokiems jų atstovams, nebuvo galima tikėtis nagrinėtoje civilinėje byloje tinkamo atstovavimo ir tinkamo aiškinimosi dėl tinkamos šalių procesinės padėties. Atsakovas sutikęs dalyvauti tokiame teisminiame procese pats savo veiksmais toleravo ir patvirtinto, jog asmeniniai klausimai yra ir gali būti sprendžiami vadovaujamų bendrovių sąskaita. Atsakovas Asociacijos lėšas naudojo savo artimos bičiulės (K. L.) asmeniniams interesams tenkinti ir tikslams pasiekti. Toks atsakovo elgesys teisiniu požiūriu laikytinas pažeidžiančiu jam, kaip juridinio asmens vadovui, tenkančias fiduciarines pareigas.Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas šiame epizode ieškinį atmetė tik formaliai įvertinęs aplinkybę, kad darbo ginčą nagrinėjęs teismas nelaikė Asociacijos kaip netinkamo ieškovo byloje, todėl šioje byloje teismas nebekvestionavo Asociacijos procesinės padėties toje byloje. Tačiau šioje byloje ieškinys atsakovui buvo pareikštas ne dėl Asociacijos įtraukimo į procesą kaip tokį ir/ar Asociacijos netinkamos procesinės padėties K. L. darbo byloje palaikymą. Reikalavimas šioje byloje atsakovui buvo reiškiamas todėl, kad atsakovas įtraukęs Asociaciją į bylą, Asociacija patyrė išlaidas apmokėdama už K. L. atstovavimą, jos advokatams, tačiau pagal pareikštą ieškinį jokios naudos Asociacija nebūtų gavusi, nes nebuvo jokio reikalavimo jos naudai. Asociacijos įtraukimas kaip antro ieškovo buvo sukurtas pagrindas finansuoti K. L. teikiamas teisines paslaugas, jas apmokant iš Asociacijos lėšų. Joks apdairus, protingas ir rūpestingas vadovas neįvels atstovaujamos bendrovės į teisminį procesą, kuriame jo vadovaujamai bendrovei tektų tik išlaidos, bet net teoriškai nebūtų galima tikėtis naudos, nes tokio reikalavimo byloje net nebuvo reiškiama. Asociacija dėl dalyvavimo K. L. darbo ginčo byloje patyrė 17 912,61 EUR išlaidų, nes tokiai sumai apmokėjo advokatų kontoros Bartkus ir partneriai sąskaitas. Vėliau dalis Asociacijos patirtų išlaidų buvo grąžintos K. L. ir UAB „Linavos rizikų valdymas“, tačiau galutinė nuostolių sumą, kurios niekas neatlygino, yra 8 412,61 EUR.Dėl įgaliojimų viršijimo priimant į darbą Bendrųjų reikalų departamento vadovą epizodo, reikšminga tai, kad atsakovas, kaip generalinis sekretorius, neturėdamas prezidiumo pritarimo ir nesant Asociacijos struktūroje nustatytos Bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigybės, pažeisdamas prezidiumo kompetenciją ir viršydamas savo, kaip generalinio sekretoriaus įgaliojimus, nepagrįstai 2024 m. sausio 16 d. vienasmeniškai priėmė į darbą R. K. į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas. Pažymėtina, jog R. K. į darbą buvo priimtas tada, kai Asociacijos prezidiumas 2024 m. sausio 3 d. buvo priėmęs nutarimą atšaukti atsakovą iš generalinio sekretoriaus pareigų. Asociacijos turimais duomenimis, tokio darbuotojo Asociacijos funkcijoms įgyvendinti nereikėjo, priimtas į darbą asmuo neatliko jokių vadovavimo funkcijų, nevykdė jokių vadovo pareigų. Byloje apklaustas liudytoju R. K. nurodė, jog dirbo įvairius darbus, bet jie labiau susiję su pagalbiniais, ūkio darbais, o ne vadovavimo funkcijomis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas niekaip nepagrindė ir neįrodė poreikio bei būtinybės 2024 m. sausio mėnesį priimti R. K. į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas. Tokio poreikio atsakovui nebuvo ilgiau nei 3 metus, kai jis dirbo, bet štai kai buvo priimtas nutarimas (2024 m. sausio 3 d.) atšaukti atsakovą iš pareigų, toks poreikis atsirado.Šiame epizode teismas padarė esminę klaidą, kuri tik patvirtina, jog teismas skundžiamame sprendime neįsigilino į bylos esmę, o tik atliko formalų aplinkybių vertinimą, pagal atsakovo pateiktus argumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. į darbą buvo priimtas 2024 m. sausio 16 d. Tuo metu nebuvo jokio sprendimo, kuriuo teismas grindžia ir pateisina atsakovo sprendimą priimti į darbą R. K.. Pirmasis sprendimas, kuriame neva buvo pasisakyta apie Asociacijos prezidiumo narių įgaliojimus, buvo priimtas 2024 m. vasario 2 d. Todėl akivaizdu, kad atsakovui priimant į darbą R. K. tuo metu nebuvo jokių galiojusių pirmosios instancijos teismo išaiškinimų, kad Prezidiumo kadencija yra pasibaigusi ir Prezidiumas nebeturi teisės priimti sprendimų.Asociacijos struktūra buvo patvirtinta 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 12-270, tuo pačiu nutarimu nustatytos pareigybės, darbo vietų skaičius (etatai). Kaip matyti iš nutarimu patvirtintos Asociacijos struktūros, Bendrųjų reikalų departamente nebuvo nustatytos vadovo pareigybės (darbo vietos (etato)). Asociacijos prezidiumui tvirtinant Asociacijos struktūrą bei joje nenumatant Bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigybės, ir nesant tokios darbo vietos, akivaizdu, kad nėra skiriamas ir finansavimas tokiai darbo vietai.Atsakovas, kaip Generalinis sekretorius, neturėdamas prezidiumo pritarimo ir nesant Asociacijos struktūroje nustatytos Bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigybės, pažeisdamas prezidiumo kompetenciją ir viršydamas savo, kaip Generalinio sekretoriaus įgaliojimus, nepagrįstai 2024 m. sausio 16 d. vienasmeniškai priėmė į darbą R. K., į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas. Todėl yra atsakingas už Asociacijos patirtų nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai, kad Prezidiumo patvirtintas Etatų sąrašas nėra įmanomas tinkamai įgyvendinti, kad priimtas Bendrųjų reikalų departamento vadovas atliko visus darbus, kokie jam buvo pavedami, pasikeitus Asociacijos vadovybei, t. y. naujasis ieškovės vadovas nesiėmė priemonių nedelsiant atleisti Bendrųjų reikalų departamento vadovą ir kad naujasis vadovas skyrė įvairias darbo užduotis, nėra ir negali būti argumentais nepaneigiančiais atsakovo neteisėtus veiksmus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nenurodė ir neįrodė, jog buvo poreikis ir būtinybė priimti darbuotoją į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas. Atsakovas taip pat nenurodė ir neįrodė, jog R. K. turėjo papildomas kompetencijas ir buvo būtina būtent jį priimti į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas, o jo atliekamų funkcijų negalėjo atlikti kiti Asociacijos darbuotojai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo įtartinos R. K. priėmimo į darbą aplinkybės. Tokio darbuotojo Asociacija neieškojo darbo skelbimais ir/ar vykdant personalo atranką konkurso būdu. Kaip nurodė apklaustas R. K., jis buvo priimtas į darbą po netikėto atsakovo skambučio. Todėl labai tikėtina, kad R. K. buvo priimtas tik dėl to, kad atsakovas turėtų sau palankų ir patikimą asmenį Asociacijos viduje po to, kai pats jis 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo nutarimu buvo atšauktas iš pareigų.Dėl Asociacijos išlaidų apmokant advokatės Jūratės Radzevičienės sąskaitas teismas, atmesdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo šiame epizode, rėmėsi tuo, kad atsakovas pagal Įstatus turėjo teisę sudaryti 2024 m. birželio 18 d. sutartį su advokate Jūrate Radzevičiene. Tačiau pažymėtina, jog tokiai teisei realizuoti atsakovas privalėjo gauti Prezidiumo pritarimą. Ieškovei, kuri neva samdė Advokatę teigiant, kad neturi įrodymų, jog Advokatė teisė teisines paslaugas Asociacijos naudai ir jos interesais, atsakovas turėjo įrodyti ir nurodyti tokių paslaugų teikimo aplinkybes. Laikantis logika, jog jis veikdamas Asociacijos vardu užsakinėjo Asociacijos naudai ir interesams apginti reikiamas teisines paslaugas, tai jam turėjo būti nustatyta pareiga ir nurodyti bei įrodyti tiek teisinių paslaugų užsakymo faktą, tiek jų suteikimą ir panaudojimą Asociacijos interesais. Tačiau teismas netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą ir pasiremdamas tik žodiniais suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimais laikė įrodytais, kad teisinių paslaugų teikimo faktas apėmė ir tai, jog jos atitiko Asociacijos interesus. Tačiau byloje nebuvo jokių leistinų ir patikimų įrodymų apie konkrečiai Advokatės suteiktas paslaugas Asociacijai, išskyrus jos sudalyvavimą viename teismo posėdyje. Kritiškai reikėtų vertinti ir liudytojo V. B. paaiškinimus apie neva Advokatės teiktas teisines paslaugas, nes neaišku ar asmenį, apie kurį jis davė parodymus, ir buvo Advokatė. Liudytojas teisme nurodė, kad „kažkokia teisininkė, gal advokatė, gal sekretoriato darbuotoja dalyvavo prezidiumo susitikime“. Pažymėtina, kad ieškovė tarp savo dokumentų nerado Advokatės rengtų dokumentų ir/ar dokumentų projektų. Teismas šiame epizode neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4380-996/2024 nusprendus grąžinti Z. B. į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, 2024 m. gegužės 20 d. Asociacijos prezidiumas buvo priėmęs nutarimą nuo 2024 m. gegužės 21 d. atšaukti Z. B. iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų. Todėl 2024 m. birželio 18 d. atsakovas neturėjo įgaliojimų atstovauti Asociacijai ir sudaryti teisinių paslaugų sutarties su Advokate. Be to, kaip minėta, tokiam sandoriui buvo būtinas Asociacijos prezidiumo išankstinis pritarimas, kurio taip pat nebuvo.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei įvertinus tą faktą, kad atsakovas leistinais ir patikimais įrodymais pirmosios instancijos teisme neįrodė poreikio ir būtinumo samdyti dar vieną teisininką, advokatą, todėl apeliantės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas formaliai įvertino ginčo aplinkybes ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą šioje dalyje. Labiausiai tikėtina, jog Advokatė teisinės paslaugas teikė ne Asociacijai, o pačiam atsakovui ar su juo susijusiems asmenims, tačiau už Advokatės paslaugas mokėjo Asociacija. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius faktinių Advokatės teisinių paslaugų teikimo Asociacijos naudai ir jos interesais, laikytina, jog Asociacijai patirtas išlaidas 15 907,60 EUR sumoje privalo atlyginti atsakovas. Teismas priteisdamas 12 236,42 EUR sumą iš ieškovės, visiškai nevertino, kad šioje byloje atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatų kontorai Bartkus ir partneriai apmokėjo, bylos trečiasis asmuo – draudimo kompanija, kurioje buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju paliekant skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteistas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, susiklosto paradoksali situacija, kad ieškovė savo lėšomis buvo apdraudusi atsakovo civilinę atsakomybę ir dėl to patyrė išlaidų mokėdama draudimo įmokas. Šiuo atveju ieškovė vėl patirs išlaidų, nes privalės atlyginti atsakovui neva jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors realiai atsakovui atstovavusių advokatų sąskaitas apmokėjo trečiais asmuo draudimo bendrovė. Taigi, esant nepakeistam skundžiamam teismo sprendimui, atsakovas nepagrįstai praturtės teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų sąskaita, nes jis nepatyręs jokių realių bylinėjimosi išlaidų įgijo teisę iš ieškovės gauti 12 236,42 EUR sumos kompensaciją.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė apeliaciniame skunde kelia naują argumentą, kurio ji nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atsakovas laikotarpiu po 2024 m. gegužės 20 d. tariamai neteisėtai ėjo Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. Priešingai, pirmosios instancijos teisme apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai rėmėsi prielaida, kad atsakovas šias pareigas ėjo, ir ginčijo ne patį pareigų ėjimo teisėtumą, o tariamą atsakovo veiksmų neteisėtumą (fiduciarinių pareigų pažeidimą). Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantė pirmą kartą pradeda teigti, kad pats atsakovo pareigų ėjimas buvo neteisėtas, ir esą šį teiginį grindžia Prezidiumo nutarimais, kuriais tariamai buvo nuspręsta atsakovą atšaukti iš pareigų. Toks argumentavimas laikytinas nauju reikalavimo (faktinio pagrindo) keitimu apeliacinėje instancijoje, kuris pagal CPK 312 straipsnį nėra leidžiamas. Nors šie apeliantės argumentai turėtų būti atmesti jau vien dėl procesinių priežasčių, atsakovas papildomai pažymi 2024 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4380-995/2024 (toliau – Skubiai vykdytinas sprendimas)atsakovas buvo grąžintas į Generalinio sekretoriaus pareigas, o šis sprendimas buvo nukreiptas vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinas sprendimas yra privalomas ir vykdytinas nepaisant jo neįsiteisėjimo, turi būti laikomasi CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismų sprendimų privalomumo principo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas ne tik neturėjo pareigos vykdyti Prezidiumo nutarimo, bet, priešingai, veikė teisėtai vykdydamas galiojančius teismų sprendimus, kurie turėjo viršenybę prieš (remiantis tuo metu galiojusiais ir (ar) skubiai vykdytinais teismų sprendimais ir nutartimis) neteisėtai veikiančio organo priimtus aktus. Asociacijos prezidiumo ar kito organo sprendimas dėl valdymo organo nario atšaukimo ar paskyrimo pats savaime nesukelia teisinių padarinių, kol atitinkami duomenys nėra įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – J). Atsakovo išregistravimas JAR, nutraukiant jo, kaip Linavos generalinio sekretoriaus, įgaliojimus, įvyko tik 2024 m. spalio 21 d., todėl iki šios datos galiojo ankstesnė JAR įtvirtinta teisinė padėtis.Atsakovas ginčijamu laikotarpiu teisėtai ėjo Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, todėl visi toliau apeliantės nurodomi epizodai turi būti vertinami būtent šios teisinės situacijos kontekste, t. y. kaip teisėto vienasmenio valdymo organo priimti sprendimai, kuriems taikomi juridinio asmens vadovo veiklos vertinimo standartai.Apeliantės argumentai, kad atsakovas nepagrįstai ir skubotai inicijavo civilines bylas nelaukdamas, kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1693-863/2024, yra nepagrįsti tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu. Reikalavimas laukti galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo reikštų nepagrįstą delsimą ir galėtų lemti dar didesnę žalą juridiniam asmeniui. Todėl vien tai, kad atsakovas inicijavo teisminius procesus nelaukdamas sprendimo įsiteisėjimo, savaime negali būti laikoma nei neteisėtu, nei nepagrįstu veiksmu. nagrinėjamu atveju atsakovas veikė esant realiam teisiniam neapibrėžtumui, kai tuo metu egzistavo skirtingi pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4380-996/2024. Abu šie sprendimai sudarė pagrindą atsakovui vertinti, kad Prezidiumo nutarimų teisėtumas yra pagrįstai ginčytinas, o Asociacijai galėjo būti padaryta žala. Tokia situacija objektyviai reikalavo aktyvių veiksmų, o ne pasyvaus laukimo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo civilinė byla Nr. e2-2948-1097/2024 buvo inicijuota 2024 m. spalio 11 d., t. y. dar iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1693-863/2024 priėmimo ir paskelbimo. Nors apeliantė akcentuoja, kad sprendimas buvo paskelbtas po kelių dienų, toks argumentas grindžiamas ex post vertinimu, nes sprendimo turinys atsakovui tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą.Atsakovas remiantis Įstatų 12.1.2 punktu turėjo teisę atstovauti Asociaciją teisme vienasmeniškai. Ši teisė apima ne tik atstovavimą pačiam, tačiau ir teisę pasirinkti profesionalius Asociacijos atstovus – advokatus. Atsakovas neneigia, kad sandorio su Advokatų profesinė bendrija sudarymo metu galiojo Prezidiumo 2018 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 11-119 „Dėl asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo“, kuris nustatė, kad sandorių, kurių metinė vertė viršija 6 000 EUR, sudarymui reikalingas išankstinis Prezidiumo nutarimas. Tačiau atsakovas sandorio su Advokatų profesine bendrija sudarymo metu neturėjo nei galimybės, nei teisės šio nutarimo vykdyti, kadangi būdamas vienasmeniu Asociacijos valdymo organu, privalėjo vadovautis bylose, kuriose šalimi buvo Asociacija, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad Prezidiumo narių įgaliojimai buvo pasibaigę ir Įstatai nustatė plačias ribas Generaliniam sekretoriui veikti, kad Asociacija neliktų be valdymo organų. Sudarymas sandorį su Advokatų profesine bendrija, kurio pagrindu buvo parengti ir pateikti ieškiniai dėl žalos, padarytos Prezidiumo narių, bei dėl lėšų, nepagrįstai išmokėtų Prezidiumo nariams, priteisimo Asociacijai, atsakovas veikė išimtinai Asociacijos interesais ir niekaip nesupainiojo jų su savo interesais. Apeliantė teigia, kad atsakovas, nurodydamas Advokatų profesinei bendrijai Asociacijos vardu pareikšti ieškinį Asociacijos Prezidiumo nariams, tariamai supainiojo savo ir Asociacijos interesus, tačiau nepateikia jokių tokį teiginį pagrindžiančių duomenų. Abu šie ieškiniai buvo pareikšti Asociacijos vardu, atsakovas, kaip fizinis asmuo, nebuvo nei vieno iš šiais ieškiniais pradėtų teisinių procesų šalis. Ieškinių patenkinimo atveju visos lėšos, laimėtos pagal šiuos ieškinius, būtų atitekusios Asociacijai. Taigi, atsakovas nebūtų gavęs jokios asmeninės naudos. Šias aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame papildomai pažymėta, kad vėlesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2025, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimas, negali paneigti atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo tuo metu egzistavusių aplinkybių kontekste. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad Asociacija vienu metu nepradėjo teisinių procesų prieš visus Prezidiumo narius dėl jų padarytos žalos atlyginimo ir (ar) dėl jiems nepagrįstai išmokėtų sumų, buvo nulemta objektyvių tuo metu egzistavusių faktų, o ne atsakovo, kaip fizinio asmens, noro panaudoti Asociacijos turtą savo poreikiams.Atsakovui priimant sprendimą Asociacijos vardu reikšti ieškinį dėl neteisėto K. L. atleidimo iš Asociacijos dukterinės bendrovės (UAB Linavos rizikų valdymas) vadovės pareigų, egzistavo tokios faktinės aplinkybės: Asociacijai priklausė 100 proc. UAB „Linavos rizikų valdymas“ akcijų; Asociacijos vardu teisę disponuoti akcijomis vienasmeniškai turėjo tik Asociacijos generalinis sekretorius (Atsakovas) (žr. Asociacijos įstatų 12.1.2. punktą); tai, kad Asociacijos vardu UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos narius skiria Asociacijos generalinis sekretorius, o ne Prezidiumas, buvo ne tik Asociacijos įstatų nustatytas imperatyvas, bet ir Asociacijos praktika, kaip tai teismo posėdžio metu nurodė liudytojas V. B.; Asociacija 2024 m. birželio 10 d. pakeitė UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos sudėtį; Buvę UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos nariai, kurių įgaliojimai baigėsi 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. liepos 3 d. UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos vardu priėmė sprendimą atšaukti iš UAB „Linavos rizikų valdymas“ vadovės pareigų K. L.; Įstatymas numato, kad senaties terminas apskųsti UAB valdymo organo sprendimus yra itin trumpas – vos 30 dienų (CK 2.82 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 10 dalis)– todėl Asociacija (jos vardu Atsakovas) turėjo veikti nedelsiant. Apeliantė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad Asociacija yra 100 proc. UAB „Linavos rizikų valdymas“ akcijų savininkė, todėl turi tiesioginį ir akivaizdų teisinį interesą dėl šios bendrovės valdymo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju 2024 m. birželio 10 d. Asociacija, veikdama per atsakovą, pakeitė UAB „Linavos rizikų valdymas“ valdybos sudėtį, tačiau buvę valdybos nariai, jau neturėdami įgaliojimų, 2024 m. liepos 3 d. šios bendrovės vardu priėmė sprendimą atšaukti K. L. iš vadovės pareigų. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidė Asociacijos, kaip vienintelės akcininkės, teisę spręsti dėl bendrovės valdymo organų sudėties ir veiklos, todėl ginčas dėl šio sprendimo teisėtumo negali būti laikomas vien asmeniniu darbuotojo ginču – tai buvo tiesiogiai su Asociacijos interesais susijęs ginčas. Asociacijos interesas šioje byloje buvo užtikrinti, kad jos kontroliuojamo juridinio asmens vardu sprendimus priimtų tik teisėtai paskirti valdymo organo nariai, o ne asmenys, kurių įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Tokia teisė kyla iš Asociacijos, kaip vienintelės akcininkės, statuso ir yra esminė jos turtinių ir neturtinių interesų dalis. Priešingai, jei atsakovas, eidamas vienasmenio Asociacijos valdymo organo pareigas, ir būdamas atsakingas už disponavimą Asociacijos turtu (inter alia 100 proc. UAB „Linavos rizikų valdymas“ akcijų), būtų nesiėmęs Asociacijos vardu jokių veiksmų tada, kai Asociacijos iš pareigų atšaukti UAB „Linavos rizikų valdymas“ buvę valdybos nariai neteisėtai ir be jokių įgaliojimų keičia bendrovės vienasmenį valdymo organą, atsakovas akivaizdžiai būtų pažeidęs fiduciarines savo, kaip atsakingo už disponavimą Asociacijos turtu, vadovo pareigas. Apeliantės argumentas, kad ieškinyje nebuvo suformuluota finansinių reikalavimų Asociacijos naudai, savaime nepatvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų. Civiliniame procese ieškovo materialinis interesas gali pasireikšti ne tik per tiesioginius reikalavimus dėl priteisimo, bet ir siekį pašalinti teisės pažeidimą ar užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ši byla buvo užbaigta taikos sutartimi, kuria atsakovė UAB „Linavos rizikų valdymas“ įsipareigojo išmokėti ieškovėms (t.y. Asociacijai ir K. L.) bendrą 9 500 EUR sumą kompensuojant patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad už bendro dviejų ieškovų ieškinio parengimą byloje pagal Asociacijos ir K. L. ieškinį UAB „Linavos rizikų valdymas“ Asociacija tuo metu patyrė 8 905 EUR išlaidų. K. L. jai UAB „Linavos rizikų valdymas“ pervestą dalį grąžino apeliantei. Kitos išlaidos buvo patirtos po ieškinio pateikimo, reikšminga dalis jų buvo patirta dėl vėlesnio Asociacijos Generalinio sekretoriaus veiksmų.Apeliantė, teigdama, kad Atsakovas tariamai atliko neteisėtus veiksmus kai Asociacija įsigijo teisines paslaugas, susijusias su galimo ginčo s Lietuvos pramoninkų konfederacija, kurios nare yra Asociacija, nurodo, kad atsakovas tai padarė „kerštaudamas R. A.“, šis argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Iš paties atsakovo užsakyto ieškinio turinio matyti, kad jis buvo susijęs su LPK 2024 m. gegužės suvažiavimo sprendimų teisėtumo vertinimu, t. y. su klausimu, ar Asociacija buvo tinkamai atstovaujama ir ar jos teisės nebuvo pažeistos. Tai yra objektyvus teisinis klausimas, kylantis iš Asociacijos, kaip konfederacijos narės, statuso, o ne iš atsakovo asmeninių santykių su konkrečiais asmenimis. Ieškinio parengimas šiuo atveju leido Asociacijai operatyviai reaguoti į galimą teisės pažeidimą ir užtikrinti, kad nebūtų praleisti įstatymų nustatyti terminai. Tai atitinka rūpestingo ir apdairaus vadovo veikimo standartą, o ne jį pažeidžia.Atsakovas nesutinka su Apeliantės pateikta Asociacijos įstatų interpretacija, priimdamas sprendimą priimti į Asociacijos bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigas R. K., nepažeidė jokių vidinių Asociacijos teisės aktų. Priešingai nei teigia apeliantė, konkrečių asociacijos pareigybių tvirtinimas nėra Asociacijos Prezidiumo teisė, tai yra Asociacijos generalinio sekretoriaus teisė. Įstatai nustato teisę Prezidiumui tvirtinti tik Asociacijos struktūrą, bet ne atskiras pareigybes (etatus) ar darbo vietų skaičių. Tuo tarpu sprendimų dėl konkrečių pareigybių pagal Asociacijos Įstatus teisė yra suteikta Asociacijos generaliniam sekretoriui (t.y. Atsakovui tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas). Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad Bendrųjų reikalų departamento vadovo pareigybė neva nebuvo numatyta Asociacijos struktūroje ir todėl negalėjo būti sukurta. Priešingai, pats Bendrųjų reikalų departamentas buvo numatytas patvirtintoje struktūroje, o generalinis sekretorius, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, turėjo teisę spręsti dėl konkrečių pareigybių šiame struktūriniame padalinyje. Pati struktūra ilgą laiką nebuvo atnaujinama, neatitiko realių Asociacijos veiklos poreikių ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas yra neaiški ir neįgyvendinama. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, kad konkrečiai pareigybei nebuvo numatytas finansavimas, o tik pateikia tokį teiginį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovauti Asociacijos veiklai patvirtinto biudžeto ribose yra Asociacijos vienasmenio valdymo organo – generalinio sekretoriaus – o ne Asociacijos Prezidiumo teisė (Asociacijos įstatų 12.1.6. punktas). Atsakovas, priimdamas R. K. į darbą, ne tik neviršijo patvirtinto biudžeto, bet priešingai – veikė esant darbuotojų trūkumui, siekdamas užtikrinti Asociacijos veiklos tęstinumą. Apeliantė nurodo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus Asociacijos vardu sudarydamas sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate Jūrate Radzevičiene. Apeliantės teiginys, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, nes sandoris viršijo 6 000 EUR sumą ir atsakovas jam negavo Prezidiumo pritarimo yra nepagrįstas, kadangi kaip minėta tuo metu, remiantis teismų sprendimais, Asociacijoje nebuvo teisėtai veikiančio kolegialaus valdymo organo, kurio pritarimo atsakovas būtų galėjęs prašyti. Pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad advokatė J. Radzevičienė atstovavo Asociaciją 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje, t.y. teikė paslaugas Asociacijai. Taigi, pačios apeliantės pateikta informacija patvirtina, kad advokatė J. Radzevičienė teikė teisines paslaugas Asociacijai. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad advokatė aktyviai dalyvavo Asociacijos veikloje – dirbo Asociacijos patalpose, dalyvavo Prezidiumo posėdžiuose bei susitikimuose su trečiaisiais asmenimis. Atsakovas, būdamas asmeniu, kuris vadovavo Asociacijai tuo metu, kai advokatė J. Radzevičienė teikė teisines paslaugas Asociacijai, žino, kad ji faktiškai teikė Asociacijai reikalingas teisines paslaugas. Nepaisant to, atsakovo galimybės pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius tokį teiginį (nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, susijusius su advokatės J. Radzevičienės paslaugų teikimu) yra ribojamos advokato profesinę paslaptį reglamentuojančių teisės aktų. Apeliantės argumentai dėl tariamo poreikio samdyti Advokatę nebuvimo taip pat yra nepagrįsti. Sprendimas dėl teisinių paslaugų poreikio priklauso Asociacijos vadovo diskrecijai ir negali būti vertinamas ex post vien pagal tai, kaip vėliau situaciją vertina kiti asmenys. Bylos duomenys patvirtina, kad Advokatė turėjo reikšmingą patirtį reguliuojamų asociacijų veiklos srityje, dirbo su Asociacija, dalyvavo jos veikloje ir teikė jai reikalingas paslaugas. Tai, kad apeliantė šių paslaugų poreikį vertina kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.Apeliantė atsakovo tariamai neteisėtus veiksmus sieja būtent su fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne imperatyvių teisės normų pažeidimu (kuris leistų taikyti ir lengvesnes kaltės formas). Apeliantės nurodomas tariamas Asociacijos įstatų ir (ar) Prezidiumo sprendimų pažeidimas yra laikytinas fiduciarinės rūpestingumo pareigos pažeidimu. Kaltės aspektas siejasi su fiduciarinės sąžiningumo ir protingumo (rūpestingumo) pareigos turiniu. Atsakovas pagrindė, kad sprendimus sudaryti sutartis, kurios pasak apeliantės sukėlė žalą metu Asociacija neturėjo teisėto kolegialaus valdymo organo, kurio pritarimą atsakovas būtų galėjęs gauti; pagrindė, kad dėl dalies sutarčių, kurios pasak apeliantei sukėlė žalą, jis nebūtų galėjęs prašyti Prezidiumo pritarimo, net jei tuo metu būtų egzistavęs teisėtai veikiantis Prezidiumas; pagrindė, kad veikė išimtinai Asociacijos interesais, inicijuodamas teisminius procesus dėl neteisėto dukterinės bendrovės vadovo atleidimo, siekdamas užtikrinti teisėtą bendrovės valdymą ir apginti Asociacijos, kaip vienintelės akcininkės, interesus; pagrindė, kad jis, būdamas Asociacijos vienasmeniu valdymo organu, gali priimti į darbą darbuotojus, nepažeisdamas patvirtintos Asociacijos struktūros ir veikdamas patvirtinto biudžeto ribose. Taigi, atsakovas nepažeidė nei Asociacijos įstatų nuostatų, nei kokių nors juridinio asmens fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje. Apeliantė taip pat nenurodė, kad atsakovas būtų pažeidęs ir kokias nors specialiąsias juridinio asmens vadovo pareigas. Dėl šių priežasčių, atsakovo kaltė yra paneigiama, o atsakovo civilinė atsakomybė negalima, kaip netenkinanti ir antrosios privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Atsakovo vertinimu, nėra ir ieškovės įvardijamos žalos sąlygos, kadangi apeliantės įvardijamos sumos nėra jokia žala, kurią patyrė Asociacija. Asociacija už nurodytas sumas (patirtas išlaidas) gavo paslaugas ir darbus, kuriuos užsakė ir už kuriuos sumokėjo. Kadangi neegzistuoja nei atsakovo neteisėti veiksmai, nei apeliantės žala, akivaizdu, kad negali egzistuoti nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys.Apeliantė skunde vėl kelia naują argumentą, kurio ji nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atsakovui neturi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jas apmokėjo draudikas. Toks argumentavimas laikytinas nauju reikalavimu apeliacinėje instancijoje, kuris pagal CPK 312 straipsnį nėra leidžiamas. Aplinkybė, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo draudikas, nepaneigia fakto, kad šios išlaidos buvo patirtos. Draudimo išmoka nekeičia išlaidų pobūdžio – ji tik perkelia finansinę naštą iš apdraustojo draudikui. Atsakovas ne tik neįgyja jokios papildomos naudos, bet veikia kaip tarpininkas, per kurį atkuriama draudiko patirtų išlaidų kompensacija. Todėl apeliantės teiginys apie tariamą nepagrįstą atsakovo praturtėjimą yra nepagrįstas ir neatitinka draudimo santykių esmės. Analogiška situacija jau buvo vertinta ir kitoje byloje tarp tų pačių šalių (civilinės bylos Nr. e2-565-1171/2025 pirmosios instancijos teisme ir Nr. e2A-935-638/2025 apeliacinės instancijos teisme), kurioje teismai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, nepaisant to, kad šias išlaidas buvo apmokėjęs draudikas. Tai patvirtina nuoseklią teismų praktiką, jog draudiko atliktas išlaidų apmokėjimas nepaneigia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies.