Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-565-1171/2025

Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-06
Bylos Nr.
e2-565-1171/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Atsakovas
Z. B.
Ieškovas
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
Advokatai
Gintautas Bartkus, Jūratė Radzevičienė, Rapolas Kasparavičius, Julius Pagojus
Civilinė byla Nr. e2-565-1171/2025
Teisminio proceso 2-68-3-02721-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, Astai Zacharevičienei, Monikai Šulcaitei, Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams N. R. ir advokatui Rapolui Kasparavičiui, advokatei Jūratei Radzevičienei (2024 m. rugpjūčio 8 d.),

atsakovui Z. B. bei jo atstovams advokatui Gintautui Bartkui ir advokatui Juliui Pagojui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui Z. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Lloyd‘s Insurance Company S. A“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pareiškė ieškinį atsakovui Z. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Lloyd‘s Insurance Company S. A“, kuriame prašoma: 1) pripažinti 2023 m. rugsėjo 1 d. Z. B. sprendimo dėl darbuotojų priskyrimo prie projekto vykdymo dalį, kuria Z. B. netinkamai vykdydamas jam kaip juridinio asmens vadovui pavestas pareigas bei viršydamas įgaliojimus pasiskyrė sau papildomą darbo užmokestį už papildomą darbą projekte „Green Mile“, negaliojančiu nuo jo priėmimo momento ir taikyti restituciją; 2) priteisti ieškovės Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ naudai iš atsakovo Z. B. 7588,28 Eur sumą; 3) priteisti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ naudai iš atsakovo Z. B. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti įstatymo numatyta tvarka.

2024 m. rugsėjo 30 d., patikslinusi ieškinio reikalavimą (DOK Nr. 144675), ieškovė prašo: 1) priimti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, pakeičiant Asociacijos reikalavimus dėl juridinio asmens vadovo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo į reikalavimą dėl žalos iš Z. B. priteisimo; 2) priteisti iš Z. B. Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ 7 588,28 Eur dydžio žalos atlyginimo sumą; 3) priteisti iš Z. B. Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog pakeisto ieškinio reikalavimo pagrindas – CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kuri numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Asociacijos įstatų 9.11.5 p. nustato, kad „prezidiumas nustato generalinio sekretoriaus darbo užmokesčio dydį ir jį keičia...“ Z. B. 2023 m. rugsėjo 1 d. priimtas vienašališkas sprendimas pasiskirti sau papildomą atlygį už dalyvavimą Asociacijos projekte pažeidė Įstatų 9.11.5 punktą. Toks Z. B., kaip juridinio asmens vadovo, sprendimas pažeidė pareigą vengti interesų konflikto, nes Z. B. pasiskyrė pats sau (ne kažkam kitam) ir, būdamas tuo tiesiogiai suinteresuotas, papildomą atlygį iš Asociacijos biudžeto. Būtent dėl interesų konflikto situacijos ir yra numatyta, kad tik kitas Asociacijos valdymo organas (prezidiumas) nustato ir keičia generalinio sekretoriaus darbo užmokesčio dydį. Pareiga vengti interesų konflikto numatyta ir darbo sutarties su Z. B., kurią Asociacijos vardu pasirašė prezidentas R. A., 9.4.2 punkte. Tokiais veiksmais Z. B. elgėsi nesąžiningai ir toks elgesys negali būti laikomas protingu ir sąžiningu. Tokiais veiksmais Z. B. savo interesus iškėlė aukščiau Asociacijos interesų ir tokiu būdu pažeidė ir lojalumo pareigas. Toks pats ribojimas, t. y. draudimas vienašališkai sau pasikelti atlygį numatytas ir darbo sutarties su Z. B. 3.3 punkte, kurio Z. B. taip pat nesilaikė. Šie Z. B. neteisėti veiksmai greta eilės kitų Z. B. veiklos pažeidimų patvirtinti taip pat ir Asociacijos nepriklausomo priežiūros organo – revizijos komisijos – 2024 m. liepos 24 d. ataskaitoje. Teigia, kad dėl Z. B. neteisėtų veiksmų Asociacija patyrė 7 588,28 Eur dydžio žalą, t. y. dėl Z. B. neteisėtų veiksmų iš viso neteisėtai buvo priskaičiuota bei iš Asociacijos biudžeto išmokėta Z. B. 7 588,28 Eur suma (už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. sausio mėn.), įskaitant ir ieškovei, kaip darbdavei, priklausančius sumokėti mokesčius. Jeigu ne Z. B. neteisėti veiksmai, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimas pasiskirti sau papildomą 1 652,89 Eur dydžio atlyginimą, Asociacija nebūtų iš savo biudžeto netekusi 7 588,28 Eur dydžio sumos. Taigi, Z. B. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Asociacijos patirta žala. Z. B. suvokė, kad generaliniam sekretoriui atlygį nustato ir keičia ne jis pats, bet tik Asociacijos prezidiumas. Tuo pagrindu su 2022 m. balandžio 1 d. tarp Asociacijos prezidento (R. A.), veikiančio Asociacijos vardu, ir Z. B. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties su Z. B. pakeitimo, kuriuo susitarta dėl Z. B. mėnesinio atlyginimo pakėlimo iki 5 864 Eur. Tačiau Z. B. to pasidarė per maža ir 2023 m. rugsėjo 1 d. jis nusprendė vienašališkai dar pasididinti sau atlyginimą 1 652,89 Eur, neinformuodamas ir neprašydamas tam prezidiumo pritarimo. Z. B. žinojo, kad valdymo organo narys negali pats sau vienašališkai pasididinti atlyginimo. 2023 m. birželio 15 d. Z. B., kaip Asociacijos generalinis sekretorius, su prezidiumo nariu V. B. sudarė susitarimą dėl užmokesčio už einamas prezidiumo nario pareigas pakeitimo, kuriuo sutarė pakeisti prezidiumo nario veiklos sutartį padidinat užmokestį už paslaugas iki 1 935 Eur. Taigi, Asociacijoje labai aiškiai susiklosčiusi praktika, kad joks valdymo organas pats sau vienašališkai atlygio nepasikelia, tokiais atvejais dėl akivaizdžios interesų konflikto situacijos susitarimas sudaromas tarp bent jau dviejų Asociacijos valdymo organų. Tačiau 2023 m. rugsėjo 1 d. Z. B. nusprendė šią tvarką pakeisti ir su niekuo nederindamas, pasiskyrė sau papildomą atlygį už dalyvavimą Asociacijos vykdomame projekte, kas ir taip įėjo į jo, kaip vadovo pareigas ir už ką jis gaudavo prezidiumo nustatytą atlyginimą. Jeigu Z. B. manė, kad dėl dalyvavimo viename ar kitame Asociacijos projekte jam priklauso didesnis atlygis, jis privalėjo dėl to kreiptis į prezidiumą ir prašyti pakelti jam mokamą atlyginį, tačiau Z. B. to nepadarė ir vienašališkai pats sau pasiskyrė didesnį atlyginimą. Tai yra akivaizdžiai nesąžiningi ir neteisėti juridinio asmens vadovo veiksmai. Jeigu Z. B. laikė, kad už dalyvavimą Asociacijos projekte, jam priklauso didesnis atlygis, kurio prezidiumas jam nepaskiria, jis turėjo teisę, remiantis darbo sutarties 14.3 punktu nutraukti savo vadovavimą Asociacijai, o ne vienašališkai pats sau pasiskirti papildomą atlygį. Z. B., pasiskirdamas sau didesnį atlyginimą, neveikė nei rūpestingai, nei apdairiai. Z. B. žinojo arba privalėjo žinoti apie įstatuose numatytą ribojimą, draudžiantį generaliniam sekretoriui keisti pačiam sau mokamo atlyginimo dydį, jis taip pat suvokė, kad toks veikimas yra akivaizdus interesų konflikto vengimo pareigos pažeidimas. Iki Z. B. niekada Asociacijoje nebuvo tokios praktikos, kad juridinio asmens vadovas pats sau vienašališkai pasiskiria didesnį atlygį už dalyvavimą kažkokiame Asociacijos projekte. Darbo kodekso (toliau –DK) 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčams dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusios žalos netaikoma privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Kai juridinio vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam, kaip vadovui, nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Šiuo atveju netaikomas DK numatytas atsakomybės ribojimas, nes Z. B. pažeidė jam, kaip juridinio asmens vadovui, taikomas ir CK 2.87 str. numatytas pareigas. Visiškos atsakomybės principas įtvirtintas ir darbo sutarties su Z. B. 9.4.3 punkte. Darbo sutarties su Z. B. 9.9.2-9.9.3 punktuose taip pat numatyta, kad Z. B., pažeidus jo, kaip juridinio asmens vadovo pareigas, taikoma civilinė (ne materialinė atsakomybė), dėl ko atsiranda pareiga atlyginti visus Asociacijos patirtus nuostolius. Nėra pareigos pirmiausia kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. DK 155 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Visų pirma, ši nuostata netaikoma CK 2.87 straipsnyje numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimo atveju, nes nuostata yra nukreipta į darbuotojus, o ne juridinio asmens valdymo organo narius (vienasmenius vadovus, kuriuos buvo Z. B.) dėl jų pareigų pažeidimo. Antra, DK 155 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad darbdavys neturi teisės kreiptis į teismą, jeigu prieš tai nesikreipė į draudiką dėl draudimo sumos išmokėjimo. Tokios nuostatos paprasčiausiai nėra. Apribojimas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių teisminės gynybos turi būti aiškiai teisės aktuose suformuluotas, o ne interpretuojamas šalių ar išvestinis. DK 155 straipsnio 1 dalies pareigos nesilaikymo pasekmės galėtų būti vertinamos nebent bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atveju, jeigu paaiškėtų, kad draudikas būtų atlyginęs žalą darbdavio kreipimosi atveju ir darbdavys tuo nepasinaudojo, taip sukeldamas šalims bylinėjimosi teisme išlaidas, kurių galima buvo išvengti. Tačiau šiuo atveju draudikas, įtraukas į bylą trečiuoju asmeniu, savo atsiliepime į ieškinį nepareiškė pozicijos, kad laiko ieškinyje nurodytas aplinkybes draudiminiu įvykiu, dėl ko išmokėtų Asociacijai draudimo išmoką. Dar daugiau, draudikas taip pat neišreiškė pozicijos, kad Asociacija pirmiausia turėjo kreiptis į jį su reikalavimu, o to nepadarius, ji neteko teisės kreiptis į teismą. Asociacija turi rimtų abejonių, ar ieškinyje nurodytos aplinkybės gali būti laikomos draudiminiu įvykiu, kuomet Z. B. tyčia, o ne dėl neatsargumo, priėmė sprendimą pasididinti sau atlyginimą, taip akivaizdžiai nesilaikydamas Asociacijos įstatų nuostatos, kad atlyginimą jam, kaip generaliniam sekretoriui, nustato tik prezidiumas.