Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Leidybos grupė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

apeliantės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Sistemingas tapataus ginčo inicijavimas, ignoruojant įsiteisėjusius teismų sprendimus, bei pačios apeliantės nesąžiningas elgesys (savo finansinių ataskaitų neteikimas Registrui ir atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų nemokėjimas) rodo, kad šio proceso tikslas yra ne teisėta gynyba, o neteisėtas spaudimas atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308/2020 priteisė ieškovei solidariai iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ 7 995,86 Eur sumokėtų įmokų, 352,25 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 7 995,86 Eur sumą nuo 2018 m. kovo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė iš UAB „Gorunta“ 1 666,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. išdavė ieškovei vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuos ieškovė pateikė vykdyti antstoliui.

Antstolis 2020 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu nurodė UAB „Gorunta“ raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kasos knygą. UAB „Gorunta“ reikalaujamos informacijos antstoliui nepateikė.

Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Gorunta“ direktorius, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis UAB „Gorunta“ akcininkas.

CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas. Sąžiningumo principas, be kita ko, reiškia teisės subjekto pareigą savo elgesyje atsižvelgti į teisėtus kitų teisinių santykių dalyvių interesus. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio neteisėtų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Be to, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137/2024).

Ieškovė jai padarytą žalą grindžia nesąžiningais atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ dalyvio (vienintelio akcininko), veiksmais, nukreiptais konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą, t. y., kad atsakovas, pagal ABĮ turėdamas išimtinę kompetenciją ir pareigą tvirtinti UAB „Gorunta“ metines finansines ataskaitas, sąmoningai, tikslingai, dėl teisme vykstančio ginčo tarp ieškovės ir UAB „Gorunta“ nesiėmė priemonių kontroliuoti, kad metinės finansinės ataskaitos būtų parengtos ir pateiktos atsakovui tvirtinti, Registro tvarkytojo įspėtas, kad UAB „Gorunta“ bus likviduota, jei nebus pateiktos metinės finansinės ataskaitos, atsakovas sąmoningai toliau neatliko jokių veiksmų, siekdamas, kad UAB „Gorunta“ būtų likviduota ir skola ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą nebūtų išieškota.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui. Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumas lemia, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali. Todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2015, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20/2021).

Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį, ABĮ 58 straipsnio 3 dalį UAB „Gorunta“ metinė finansinė ataskaita (metinių finansinių ataskaitų rinkinys) kiekvienais metais per 30 dienų nuo ataskaitos patvirtinimo momento turėjo būti pateikta Registro tvarkytojui. Registre kaupiami duomenys ir dokumentai, tame tarpe ir metinės finansinės ataskaitos, yra vieša informacija, su kuria susipažinti turi teisę bet kuris asmuo (CK 2.66 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 2.71 straipsnio 1 dalis, 2.72 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šia informacija.

Bendrovės metinę finansinę ataskaitą tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 straipsnio 11 punktas, 58 straipsnio 3 dalis). Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (ABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Už bendrovės metinės finansinės ataskaitos parengimą ir pateikimą tvirtinti visuotiniam susirinkimui atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 punkto 2 dalis).

Atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ dalyvis (vienintelis UAB „Gorunta“ akcininkas), turėjo išimtinę teisę, o taip pat ir pareigą tvirtinti UAB „Gorunta“ metinę finansinę ataskaitą. Atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ valdymo organas (UAB „Gorunta“ vadovas), turėjo pareigą parengti UAB „Gorunta“ metinę finansinę ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti vieninteliam UAB „Gorunta“ akcininkui, t. y. sau pačiam.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui. Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumas lemia, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali. Todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6652015).

Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas renka bendrovės vadovą ir atšaukia bei atleidžia jį iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. ABĮ 37 straipsnio 3 dalies formuluotė patvirtina, kad tiek akcininkų susirinkimas, tiek vienintelis bendrovės akcininkas, paskyręs vadovą, turi galimybes ir teisę stebėti jo veiklą ir už netinkamą pareigų vykdymą skirti jam nuobaudas arba atleisti iš pareigų. Tokiu atveju, kai vienintelis akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo, konstatuotina, kad toks akcininkas žino, kaip yra vykdomos tiek CK, tiek ABĮ įtvirtintos vadovo pareigos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1302/2024).

Nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad nėra įrodyta, jog atsakovas, naudodamasis savo, kaip dalyvio, įtaka, kažkokiu būdu uždraudė UAB „Gorunta“ vadovui teikti metines finansines ataskaitas arba kitaip aktyviais veiksmais trukdė vykdyti įstatymines pareigas. Sekant tokia atsakovo logika, galima teigti, kad atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ dalyvis, įtakojo atsakovą, kaip UAB „Gorunta“ valdymo organą, nerengti ir neteikti tvirtinti atsakovui, kaip UAB „Gorunta“ dalyviui, metinių finansinių ataskaitų. Šiuo atveju atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ dalyvio, ir atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ valdymo organo, veiksmai neparengiant metinių finansinių ataskaitų, nepateikiant jų tvirtinti, jų nepatvirtinant ir nepateikiant Registro tvarkytojui, yra neatsiejamai susiję ir negali būti atriboti: atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ valdymo organas, turėjo pareigą parengti ir pateikti tvirtinti sau, kaip UAB „Gorunta“ dalyviui, metinę finansinę ataskaitą, o patvirtintą ataskaitą pateikti Registrų centrui; atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ dalyvis, turėjo pareigą patvirtinti metinę finansinę ataskaitą, o šios pareigos nevykdymą lėmė paties atsakovo veiksmai.

Atsakovas, nagrinėjant atsakovo skundą dėl Registrų tvarkytojo jam, kaip UAB „Gorunta“ vadovui, paskirtos baudos už 2018 - 2022 m. UAB „Gorunta“ metinių finansinių ataskaitų nepateikimą, nurodė, kad atsakovas neteikė Registro tvarkytojui UAB „Gorunta“ metinių finansinių ataskaitų dėl prasidėjusio ginčo tarp ieškovės ir UAB „Gorunta“, kad ieškovė, žinodama atitinkamus duomenis, neįgytų pranašumo teisme. Tą iš dalies patvirtina aplinkybė, kad ginčas tarp ieškovės ir UAB „Gorunta“, kuriame buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimas, teisme pradėtas 2018 m. kovo 13 d.

Registro tvarkytojas 2022 m. spalio 12 d. pranešimu informavo atsakovą, kad dėl UAB „Gorunta“ metinių finansinių ataskaitų nepateikimo Registro tvarkytojas ketina inicijuoti UAB „Gorunta“ likvidavimą, jei per tris mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos Registro tvarkytojui nebus pateiktos metinės finansinės ataskaitos. Šio rašto išsiuntimo metu jau buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimas, kuriuo ieškovei iš UAB „Gorunta“ buvo priteista skola, ir pradėtas skolos išieškojimas vykdymo procese. Atsakovas žinojo/turėjo žinoti, kad, likvidavus UAB „Gorunta“, skolos išieškojimas iš UAB „Gorunta“ nebebus galimas. Tačiau atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ dalyvis, ir toliau nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti, kad būtų parengtos ir jam pateiktos tvirtinti UAB „Gorunta“ metinės finansinės ataskaitos. CK 2.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų atšauktas Registrų tvarkytojo inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas. Atsakovas, kaip UAB „Gorunta dalyvis“, nesikreipė į teismą, kad būtų atšauktas Registro tvarkytojo inicijuojamas UAB „Gorunta“ likvidavimas, nurodydamas objektyvias, pateisinamas metinių finansinių ataskaitų nepateikimo priežastis ir veiksmus, kurių ketinama imtis šiems pažeidimams pašalinti.

Iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad atsakovas, kaip UAB „Gorunta“ dalyvis, atliko nesąžiningus, į ieškovės teisių pažeidimą nukreiptus veiksmus (kad vykstančiame teisminiame ginče tarp ieškovės ir UAB „Gorunta“ ieškovei netaptų žinomi duomenys apie UAB „Gorunta“ finansinę padėtį, o vėliau, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, skola nebūtų išieškota iš UAB „Gorunta“ turto), t. y., turėdamas pareigą tvirtinti UAB „Gorunta“ metines finansines ataskaitas, žinodamas, kad šios ataskaitos nėra rengiamos, taigi, ir nebus jam pateiktos tvirtinti, nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti, kad tokios ataskaitos būtų parengtos, dėl ko UAB „Gorunta“ Registro tvarkytojo 2024 m. sausio 19 d. sprendimu buvo likviduota ir išregistruota iš Registro, ir skolos išieškojimas ieškovei iš UAB „Gorunta“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą tapo nebegalimas.

Nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė su lygiai tokiu pačiu reikalavimu jau kreipėsi į teismą, prašydama priteisti tą pačią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu priteistą sumą, tačiau tuomet ieškovė rėmėsi juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės institutu; teismai ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodami, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų; nepaisant įsiteisėjusių teismų sprendimų, ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą dėl tos pačios skolos, šį kartą bandydama pritaikyti juridinio asmens dalyvio (akcininko) atsakomybę.

Taigi, nors ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1981/2023 pareiškė ieškinį atsakovui dėl tos pačios žalos (dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu priteistų sumų), tačiau ieškinį grindė visiškai kitu pagrindu, nei nagrinėjamoje byloje, t. y. atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ vadovo, nesąžiningais, apgaulingais veiksmais, įtikinant ieškovę sudaryti jai aiškiai nenaudingą reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl, atmetus ieškovės ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1981/2023 kaip esant neįrodytiems ieškinyje nurodytiems neteisėtiems atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ vadovo, veiksmams, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindžia tais pačiais neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl kurių jau buvo nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1981/2023, t. y. nesutampa Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1981/2023 ir nagrinėjamos bylos pagrindas. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo atsisakęs priimti ieškovės ieškinį, motyvuodamas nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1981/2023 tapatumu, tačiau tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1117/2024 buvo pripažįsta nepagrįsta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis panaikinta ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotas spręsti iš naujo.

Nėra pagrįsti atsakovo teiginiai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-652/2023 teismas nenustatė, jog atsakovas būtų vengęs vykdyti įstatymines pareigas ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus, kuriais remiasi ieškovė; nesant konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų viešosios teisės prasme, nėra teisinio pagrindo teigti, kad tie patys veiksmai (ar neveikimas) civilinėje teisėje turėtų būti vertinami kaip tyčiniai ir sukeliantys žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-652/2023 buvo sprendžiama dėl atsakovo galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, o būtent: dėl atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ vadovo, pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, kreiptis į teismą dėl UAB „Gorunta“ bankroto bylos iškėlimo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-652/2023 atsakovo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, teismui konstatavus, kad kol civilinio proceso tvarka juridiniam asmeniui nėra inicijuota nemokumo byla, apylinkės teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, neturi kompetencijos konstatuoti juridinio asmens nemokumą, o kartu ir vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pažeidimą, nes kompetenciją nagrinėti juridinio asmens nemokumo bylas, taigi, ir konstatuoti juridinio asmens nemokumą turi apygardos teismas.

Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-652/2023 nebuvo sprendžiama, ar atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gorunta“ iškėlimo, taip pat nebuvo sprendžiama ir dėl kitų atsakovo įstatyminių pareigų (ne)vykdymo ar kitų neteisėtų veiksmų (ne)atlikimo, tuo labiau dėl tų atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ dalyvio, veiksmų, kuriais ieškovė grindžia šioje byloje pareikštą ieškinį.

Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir FAĮ) 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įmonės finansinių ataskaitų rinkinys – finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir, kai taikytina, pinigų srautus. Pagal FAĮ 7 straipsnio 1 dalį metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: 1) finansinės būklės ataskaita arba balansas, konsoliduotoji finansinės būklės ataskaita arba konsoliduotasis balansas – (konsoliduotoji) finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės (įmonių grupės) turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną; 2) pelno (nuostolių) ataskaita, konsoliduotoji pelno (nuostolių) ataskaita – (konsoliduotoji) finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės (įmonių grupės) ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai; 3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – (konsoliduotoji) finansinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės (įmonių grupės) nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį; 4) pinigų srautų ataskaita, konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita – (konsoliduotoji) finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės (įmonių grupės) pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį; 5) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas – (konsoliduotoji) finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytose (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, kurios nėra kitose (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose. Pagal FAĮ 13 straipsnio 1 dalį finansinės ataskaitos turi būti rengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės (įmonių grupės) turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė (įmonių grupė) rengia pinigų srautų ataskaitą (konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą).

Taigi, juridinio asmens finansinė ataskaita atskleidžia tikrąją juridinio asmens finansinę padėtį, turimą turtą, jo vertę, sudėtį, įsipareigojimus. Dėl UAB „Gorunta“ metinių finansinių ataskaitų nesudarymo, nepatvirtinimo ir nepateikimo Registrui nėra galimybės nustatyti UAB „Gorunta“ finansinės padėties, taip pat ir (ne)galėjimo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125/2019, 67 punktas).

Todėl atsakovui, nevykdžiusiam pareigos sudaryti, patvirtinti ir pateikti Registrui UAB „Gorunta“ metinių finansinių ataskaitų, tenka pareiga įrodyti, kad UAB „Gorunta“ neturėjo turto, iš kurio galėjo būti įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimas. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Atsakovas pateikia tik ištraukas iš UAB „Gorunta“ 2014 - 2017 m. finansinių rodiklių, tačiau, nesant UAB „Gorunta“ 2018 - 2022 m. metinių finansinių ataskaitų, nėra galimybės nustatyti UAB „Gorunta“ realios finansinės padėties nurodytu laikotarpiu, kuri galėjo būti ir pagerėjusi. Remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

UAB „Gorunta“ negalėjimo dėl finansinės padėties įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo nepatvirtina ir antstolio 2024 m. sausio 19 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Kaip matyti iš šio akto, antstolis apie negalimumą išieškoti iš UAB „Gorunta“ turto sprendė tik iš viešųjų duomenų, t. y. padaręs užklausas bankams ir registrams, nes atsakovas nevykdė antstolio 2020 m. rugsėjo 3 d. patvarkyme nustatytos pareigos raštu pateikti duomenis apie UAB „Gorunta“ turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kasos knygą. Juridinio asmens turto nesudaro išimtinai tik pinigai banko sąskaitose ir registruojamas turtas, tai gali būti ir neregistruojamas turtas, pinigai kasoje, turtinės teisės, kt.

Pažymima, kad atsakovo teiginiai apie UAB „Gorunta“ negalėjimą dėl finansinės padėties įvykdyti įsipareigojimų, yra prieštaringi. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-652/2023, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovo galimai padaryto administracinio nusižengimo nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Gorunta“ bankroto bylos iškėlimo, atsakovas teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie UAB „Gorunta“ nemokumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-652/2023), t. y. atsakovas nepripažino sunkios finansinės UAB „Gorunta“ padėties.

Įvertinus sprendimo 38 - 45 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti egzistuojant priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, t. y. negalėjimo iš UAB „Gorunta“ turto išieškoti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu priteistų sumų.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308/2020 iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ buvo priteista solidariai 7 995,86 Eur sumokėtų įmokų, 352,25 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 7 995,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 666,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1308/2020 priėmimo ginčas buvo nagrinėtas kitų teismų sprendimais, kurie vėliau buvo panaikinti. Ieškovė nurodė, kad, vykdant vieną iš vėliau panaikintų sprendimų, 2019 m. lapkričio 15 d. iš UAB „Leidybos grupė“ buvo išieškota 2177,48 Eur suma, kuri vėliau buvo paskirstyta padengti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308/2020 priteistoms sumoms padengti: iš UAB „Leidybos grupė“ priteistoms 131,10 Eur, 75 Eur ir 1 160,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti; solidariai iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ priteistoms 352,25 Eur palūkanoms padengti; solidariai iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ priteistos 7 995,86 Eur skolos daliai – 456,63 Eur – padengti. Iš UAB „Gorunta“ priteistų 6 proc. metinių palūkanų suma nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. sudaro 803,09 Eur , nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. liepos 30 d. sudaro 2 129,84 Eur, iš viso 2932,93 Eur. Ieškovės patirtą žalą sudaro ir būtinosios 157,26 Eur vykdymo išlaidos. Bendra ieškovės patirta žala yra 12 294,26 Eur.

Ginčo dėl ieškovės nurodytos žalos dydžio ir jos sudedamųjų dalių byloje nekilo.

Aukščiau išvardintų argumentų pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 12 294,26 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 12 294,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – ieškovei iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlyginamos.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 277 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4 510,18 Eur. Šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos ir ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 277 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 730,30 Eur išlaidos už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Priteisti ieškovei UAB „IG PROJEKTAI“, juridinio asmens kodas 301635895, iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 294,26 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 26 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 12 294,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 4 787,18 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovei UAB „IG PROJEKTAI“, juridinio asmens kodas 301635895, iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 007,30 Eur (du tūkstančius septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.