- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- A6.-652-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00943-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- M. D.
administracinėn atsakomybėn traukiamam M. D., jo įgaliotiems atstovams advokatui L. D. ir advokato padėjėjai L. S. –S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „I“ (toliau – ir pareiškėjas) įgaliotas atstovas advokatas O. R. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „G“ ir UAB „L“ vadovui M. D. pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalį, ir paskirti M. D. 2200 Eur baudą.
Pareiškime nurodoma, jog pareiškėja yra UAB „G“ (toliau – ir Bendrovė 1) ir UAB „L“ (toliau – ir Bendrovė 2) kreditorė. Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas abiem Bendrovėms yra grindžiamas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308-864/2020, kuriuo pareiškėjai solidariai iš Bendrovių priteista 7995,86 Eur įmokų, 352,25 Eur palūkanų bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7995,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat minėtu sprendimu pareiškėjai iš Bendrovių lygiomis dalimis priteista 262,21 Eur žyminio mokesčio, iš UAB „G“ priteista 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš UAB „L“ priteista 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, bei lygiomis dalimis iš abiejų bendrovių 2321 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja nurodo, jog tiek Bendrovė 1, tiek Bendrovė 2 yra nemokios, tačiau jų vadovas M. D. nevykdo jam įstatymo numatytos pareigos inicijuoti bankroto bylų, bankroto bylos yra neiškeltos iki šiol. Pareiškime taip pat nurodoma, jog iš paskutinio pateikto 2017 m gruodžio 31 d. UAB „G“ balanso matyti, kad įmonės turtą sudarė 12.056 Eur, iš kurių ilgalaikio turto vertė 475 Eur, o trumpalaikio - 11.581 Eur, 2017 metais įmonė patyrė 1863 Eur nuostolių, tuo tarpu mokėtinos sumos sudarė 11.405 Eur. Kaip matyti iš minėto balanso, 2017 m. gruodžio 31 d. debitorių skolos sudarė 11.140 Eur. Todėl paskutiniai Bendrovės 1 teikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog Bendrovė 1 yra nemoki. Be to, finansinės atskaitomybės dokumentai neteikti 5 metus, todėl tikėtina, kad Bendrovės 1 turtinė padėtis šiuo metu yra dar blogesnė
Iš 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „L“ balanso matyti, kad Bendrovės 2 turtą sudaro 2814 Eur, iš kurio 2535 Eur yra gautinos sumos (debitorių skolos), tuo tarpu įsipareigojimai sudaro net 35.169 Eur ir beveik 14 kartų viršija Bendrovės 2 turtą. Bendrovė 2 2021 metais patyrė net 35.251 Eur nuostolių.
Pareiškėja išieškojimą iš Bendrovių vykdo nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau iki šio pareiškimo parengimo dienos nėra išieškota net dalis priteistų sumų. Vykdomosiose bylose aiškiai nustatyta, kad įmonės neturi jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pažymima, kad antstolis siuntė raginimus M. D. pateikti duomenis apie įmonių turimą turtą, tačiau tokių duomenų antstoliui nepateikė.
Pareiškime taip pat nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1918- 656/2018 atmesdamas UAB „G“ atskirąjį skundą nustatė, kad „<...> apeliantė UAB „G“ nuo 2017 m. sausio 1 d. neturi registruotų darbuotojų, kas reiškia, kad veiklos nevykdo. Iš ieškovės teiktų duomenų matyti, kad 2016 metų balanso duomenimis UAB „G“ ilgalaikis turtas siekė tik 775,00 Eur, o įsipareigojimai - 7765,00 Eur. Apeliantė nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų tikrumo bei nepateikė teismui kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie jos nuosavybės teise valdomą turtą“.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pareiškime nurodoma, jog Bendrovės 1 ir Bendrovės 2 vadovas M. D., žinodamas Bendrovių finansinę padėtį ir įsiskolinimą Pareiškėjai (ir galimai kitiems kreditoriams), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. M. D. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovėms ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jeigu Bendrovių vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai Pareiškėjai būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovių vadovas pažeidė Pareiškėjos, kaip kreditorės, interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo teisena M. D. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog jis, būdamas UAB „G“ ir UAB „L“ vadovu bei žinodamas apie Bendrovių finansinę padėtį ir įsipareigojimus, neinicijavo nemokumo proceso, taip pažeisdamas kreditorės UAN „I“ teises.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 4 d. gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. įgalioto atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjo pozicija nesutinka ir pažymėjo, jog tokio administracinio nusižengimo teisenos iniciavimas yra pareiškėjo piktnaudžiavimas procesu. Paaiškinimuose akcentuojama, jog nei vienai iš Bendrovių nėra iškelta bankroto byla ir atitinkamai nei vienai iš Bendrovių teismas nėra konstatavęs nemokumo fakto ir momento, kada jos neva yra tapusios nemokios. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodoma, jog Bendrovių nemokumo faktą pareiškėja grindžia tik prielaidomis. Pažymima, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nemokumo bylos yra nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka ir tokių bylų nagrinėjimas išimtinai priskirtas apygardos teismų kompetencijai, todėl toks klausimas negali būti nagrinėjamas apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama išimtinė apygardos teismų kompetencija. Pati pareiškėja, nors ir yra bendrovių kreditorė ir pagal teisinį reguliavimą turi teisę pati inicijuoti bankroto bylų iškėlimą, tačiau šia savo teise nėra pasinaudojusi. Taip pat paaiškinimuose nurodoma, jog pareiškėjos teiginiai apie tai, jog dėl neva Bendrovių vadovo neveikimo pareiškėjos interesai ir teisės buvo pažeisti, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pati pareiškėja nenurodo, kaip iškėlus Bendrovėms bankroto bylas, Bendrovių įsipareigojimai pareiškėjai sumažėtų ir kokia apimtimi.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog byloje nėra įrodymų apie Bendrovių nemokumą, o juolab apie tai, kada Bendrovės neva faktiškai tapo nemokios, kada Vadovui tariamai atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra jokių įrodymų dėl Vadovo kaltės. Be to, nepateikti absoliučiai jokie duomenys, kad Pareiškėjos reikalavimo dydis neva kažkaip yra susijęs su Vadovo tariamai savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar kitaip nepateisinamai atsiradęs dėl Vadovo kaltės kokiu nors būdu pažeidus kreditorių interesus. Vadovo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl neegzistuoja pagrindas taikyti Vadovui administracinę atsakomybę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė reikalavimus išdėstytus pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo išdėstytais motyvais. Nurodė, jog UAB „I“, nors ir yra Bendrovių 1 ir Bendrovių 2 kreditorius, tačiau nemokumo bylos neinicijavo ir nesikreipė pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi reikėtų mokėti žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgalioti atstovai teismo posėdžio metu prašė M. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. M. D. atstovas pažymėjo, jog iš teismui pateikto UAB „I“ pareiškimo nėra aišku, kaip visgi šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos pareiškėjos kaip Bendrovių kreditorės teisės, taip pat atstovas akcentavo tai, jog, jo vertinimu, UAB „I“ tokiose bylose kaip ši tiesiog „žvejoja įrodymus“ kitoms byloms ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau - ir JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė jam įstatymo numatytos pareigos savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia būtina nustatyti, jog toks juridinis asmuo yra nemokus. Visgi, pažymėtina, jog pagal JANĮ 15 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą. Kai taikomas Reglamentas (ES) 2015/848, pagrindinės nemokumo bylos keliamos juridinio asmens pagrindinių interesų vietos, o teritorinės nemokumo bylos – juridinio asmens įsisteigimo vietos, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2015/848, apygardų teismuose. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei Bendrovei 1, nei Bendrovei 2 šiuo metu nėra inicijuotas bankroto procesas ir nėra iškelta nemokumo byla. Kaip matyti iš aptarto reguliavimo, nemokumo bylų nagrinėjimas priskirtas išimtinai apygardos teismų kompetencijai. Taigi, teismo vertinimu, kol civilinio proceso tvarka nėra inicijuota juridiniam asmeniui nemokumo byla, apylinkės teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, neturi kompetencijos konstatuoti juridinio asmens nemokumą, o kartu tokio juridinio asmens vadovą nubausti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes priešingu atveju būtų paneigta įstatymuose įtvirtinta teismų kompetencija bei galėtų susidaryti teisinėje valstybėje negalima situacija, kai du skirtingi teismai, dviejose bylose nustatytų skirtingas aplinkybes ir priimtų kardinaliai priešingus sprendimus dėl juridinio asmens nemokumo fakto.
Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog pagal JANĮ 4 straipsnį teisė inicijuoti nemokumo procesą yra suteikta tiek juridinio asmens vadovui, tiek ir kreditoriui, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėja UAB „I“, teismo vertinumu, siekdama užtikrinti savo teisėtų interesų apsaugą, turi teisę inicijuoti nemokumo procesą, tačiau ji šios teisės nerealizuoja, o vietoj to kreipėsi į teismą administracinių nusižengimų teisena, kuri, pastebėtina, iš esmės neužtikrina jokių kreditoriaus teisėtų interesų apgynimo, o tik sudaro galimybes taikyti sankcijas Bendrovės 1 ir Bendrovės 2 vadovui. Teismui nėra suprantama, kodėl pareiškėja, savo pareiškime teismui akcentuojanti, jog dėl M. D., kaip Bendrovės 1 ir Bendrovės 2 vadovo neveikimo, yra pažeidžiamos jos kaip kreditorės teisės, pati nerealizuoja jai įstatymų suteiktų galimybių sustabdyti tokių teisių pažeidimą, o vietoj to inicijuoja tik iš esmės nubaudimo procesą.
Taigi, iš to, kas aptarta, teismas sprendžia, jog iki tol, kol JANĮ nustatyta tvarka nėra konstatuotas Bendrovės 1 ir Bendrovės 2 nemokumas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog M. D., kaip minėtų Bendrovių vadovo veiksmuose (neveikime) yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu yra nutrauktina, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.
Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. įgalioti atstovai teismui pateikė prašymą (b. l. 213) iš UAB „I“, inicijavusios administracinio nusižengimo bylos pradėjimą, priteisėti M. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1331 Eur, bei pateikė tokias išlaidas pagrindžiančią 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą- faktūrą. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. įgalioti atstovai tiek teikė į bylą rašytinius paaiškinimus, tiek ir dalyvavo teismo posėdyje, todėl, teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, priteistinos iš UAB „I“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, teismas,
nutaria:
Nutraukti M. D. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nesant jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Iš UAB „I“ M. D. naudai priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.