- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-2203-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21858-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ ieškinį atsakovui M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovo priteisti 11 776,34 Eur žalos, kurią sudaro ieškovei iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ priteista bet neišieškota skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos. Ieškovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes ne tik nekėlė savo vadovaujamoms įmonėms bankroto bylos, tačiau pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją įkalbėjo ieškovę įsigyti bevertę UAB „Gorunta“ reikalavimo teisę į UAB „Nobus LT“, nepaisant to, kad žinojo ir suvokė, jog skolos iš UAB „Nobus LT“ išreikalauti neįmanoma, kadangi tuo metu ši įmonė jau buvo nemoki. Ieškovės vertinimu, atsakovas žinojo ir tai, kad nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė sumokėtų pinigų neatgaus ir iš UAB „Gorunta“ bei už ją laidavusios UAB „Leidybos grupė“, kadangi pinigai buvo panaudoti nežinomoms reikmėms, o įmonės jokios veiklos nevykdė, todėl galimai buvo išgryninti ir pasisavinti.
2. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui kaip vadovui, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui M. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ 3 714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pašto išlaidas valstybei. Netenkino atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2014-12-31 yra UAB „Gorunta“ vadovas, taip pat nuo 2013-12-03 yra UAB „Leidybos grupė“ vadovas. Ieškovė ir UAB „Gorunta“ 2017 m. gegužės 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17-05/1 dėl UAB „Nobus LT“ 24 691,80 Eur dydžio skolos perleidimo, pagal kurią UAB „Gorunta“ įsipareigojo ieškovei perleisti reikalavimo teisę į UAB „Nobus LT“ skolą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 12 345,90 Eur kainą sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Gorunta“ ir ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. susitarimu prie reikalavimo perleidimo sutarties pakeitimo Nr. 17-05/1 pakeitė Sutarties sąlygas ir nustatė naują atsiskaitymo tvarką. Šalys taip pat susitarė, kad reikalavimo teisė ieškovei pereina nuo visiško atsiskaitymo su UAB „Gorunta“ (Susitarimo dėl Sutarties pakeitimo II.2). Sutarties šalys ir laiduotojas UAB „Leidybos grupė“ 2017 m. gegužės 19 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 17-05/1, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei ta pačia suma kaip ir UAB „Gorunta“ visu sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrino reikalavimo kainos ar bet kurios jos dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu UAB „Gorunta“ neįvykdys prievolių ieškovei pagal Sutartį (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Tarp ieškovės ir UAB „Gorunta“ kilo ginčas dėl ieškovės vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo, kuris buvo nagrinėjamas teisme civilinėse byloje Nr. e2-13359-432/2018, Nr. e2A-1129-640/2019, Nr. e3K-3-100-823/2020, Nr. e2A-1308-864/2020. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308-864/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė solidariai iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ 7 995,86 Eur sumokėtų įmokų, 352,25 Eur palūkanų bei 6 proc. metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą, priteisė lygiomis dalimis iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ 262,21 Eur žyminio mokesčio, iš UAB „Gorunta“ 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš UAB „Leidybos grupė“ 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, lygiomis dalimis iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ 2 321 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme; UAB „Gorunta“ priešieškinį atmetė. Dėl priteistų sumų išieškojimo iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0035/20/00669 ir Nr. 0035/20/00670, 2019-11-15 iš UAB „Leidybos grupė“ išieškota 2 534,90 Eur, iš šios sumos ieškovei pervesta 2 177,48 Eur. UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ nemokumo bylos neiškeltos.
5. Ieškovė tvirtina, kad atsakovo neteisėtais veiksmais laikytina tai, jog atsakovas suklaidino ieškovę dėl UAB „Nobus LT“ turtinės padėties, kad gautų pinigus už perleistą nepelningą reikalavimą ir juos pasisavintų. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, sumų pagal Sutartį priteisimo buvo sprendžiamas teisme, Sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas (dėl apgaulės ar valios trūkumų) nebuvo spręstas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad sutartį sudarė juridiniai asmenys, turintys ilgametę patirtį verslo srityje. Nustatyta, kad ieškovės viena iš veiklos sričių yra skolų išieškojimas. Remiantis rašytiniais įrodymais, atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad prieš sudarant sutartį, taip pat sutarties vykdymo metu ieškovei buvo teikiama informacija apie UAB „Nobus LT“. Kita vertus, ieškovei, kaip verslo subjektui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ji nėra ir negali būti laikoma silpnesne sandorio šalimi. Ieškovė buvo laisva nuspręsti, ar sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Gorunta“ ir jos pagrindu įsigyti reikalavimo teisę į UAB „Nobus LT“, ar ne. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas UAB „Gorunta“ direktoriumi, teikė klaidinančią informaciją apie UAB „Nobus LT“ ar apie jo vadovaujamas įmones. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Todėl teismas ieškovės teiginius, kad atsakovas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, įkalbėjo ieškovę įsigyti bevertę reikalavimo teisę į UAB „Nobus LT“, pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais. Teismo vertinimu, tai, kad, kaip nurodo ieškovė, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1308-864/2020 konstatavo, jog „įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais jau 2017 m., nes juos užbaigė nuostolingai“, savaime nereiškia, kad sandorio sudarymo metu reikalavimo teisė į UAB „Nobus LT“ buvo bevertė, o išieškojimas neįmanomas. Šios bendrovės bankroto byla buvo iškelta 2019 metais, o byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šios bendrovės nemokumą sutarties sudarymo ar nutraukimo metu.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, atsakovas sudarė sandorį žinodamas, kad, ieškovei nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį, UAB „Gorunta“ nebus finansiškai pajėgi grąžinti sumokėtų sumų. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad šalys, sudariusios sutartį, privalo vykdyti sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus. Sudaromų sandorių tikslas nėra jų nutraukti. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės pozicija, kad atsakovas turėjo numanyti sutarties nutraukimą, yra ydinga ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nors ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiškinimus pabrėžė, kad tiek UAB „Gorunta“, tiek UAB „Leidybos grupė“ buvo nemokios, tačiau nagrinėjamu atveju nei UAB „Gorunta“, nei UAB „Leidybos grupė“ nėra iškeltos nemokumo bylos, atitinkamai teismas nėra konstatavęs šių įmonių nemokumo ir momento, kada jos tapo nemokios, nebuvo keltas klausimas dėl įmonių pavėluoto bankroto. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad vien tai, kad abi įmonės patyrė nuostolių, nereiškia, kad įmonės 2017 m. buvo nemokios.
8. Bendrovės valdymo organų atsakomybė yra subsidiari, subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Vadinasi, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškojimas iš atsakovo vadovaujamų įmonių vykdomas vykdomosiose bylose, kurios nėra užbaigtos, nemokumo bylos įmonėms nėra iškeltos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad išieškojimas iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ neįmanomas.
Šalies argumentai
9. Ieškovės teigimu, atsakovas blogino jo vadovaujamų įmonių turtinę padėtį, nes UAB „Gorunta“ turint įsiskolinimą ieškovei, ji ginčijo skolą ir dėl to patyrė nemažas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“, pateikdamos procesinius dokumentus byloje (be kita ko, ir priešieškinį), kuri buvo pradėta ieškovės iniciatyva, pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą ir tokie veiksmai negali būti laikomai neteisėtais. Sandorio sudarymas, atstovaujant juridinį asmenį, su kitu juridiniu asmeniu, priešieškinio pareiškimas, prašant priteisti skolą pagal sutartį byloje, kurioje atsakovo vadovaujamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais teisinėje valstybėje.
10. Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia ir tuo, kad, ieškovės teigimu, nors pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė pervedė UAB „Gorunta“ iš viso 6 851,89 Eur (2017-05-05 – 1 851,89 Eur, 2017-05-22 – 5 000 Eur), tačiau vėliau šie pinigai nebuvo rasti įmonės sąskaitose, kas rodo, jog pinigai buvo galimai išgryninti ir pasisavinti. Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pasisavino UAB „Gorunta“ lėšas. Ieškovė sutarties kainos dalį UAB „Gorunta“ pervedė į jos banko sąskaitą. UAB „Gorunta“ nebuvo nustatyti jokie apribojimai ar draudimai disponuoti turimomis lėšomis (laikinosios apsaugos priemonės taikytos nuo 2018-03-14), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad gautos lėšos negalėjo būti naudojamos įmonės veikloje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas laikė nepagristais ir neįrodytais ir ieškovės argumentus, kad atsakovas, neinicijuodamas UAB „Gorunta“ nemokumo bylos, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės kaip įmonės kreditoriaus atžvilgiu.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendė, kad byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovės UAB „IG PROJEKTAI“ ieškinį atsakovui M. D. dėl turtinės žalos priteisimo. Iš atsakovo M. D. ieškovės UAB „IG PROJEKTAI“ naudai priteisti 11 776,34 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės UAB “IG PROJEKTAI” patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovo elgesio/ veiksmų, neveikimo, kuriais tiesiogiai siekiama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovės atžvilgiu vykdymo, (ne)teisėtumo, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovo, pareigų nevykdymo ir šių bendrovių negalėjimo atsiskaityti su vienintele kreditore - ieškove. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir neišnagrinėjo bylos esmės.
13.2. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas pasisavino ieškovės pervestus pinigus, slėpė įmonių finansinę padėtį bei turtą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir tokiu būdu išieškojimą padarė neįmanomu.
13.3. Priteisus visas sumas ir jų išieškojimą perdavus antstoliui D. B. bei užvedus vykdomąją bylą Nr. 0035/20/00669 paaiškėjo, kad išieškoti net dalies sumų iš UAB „Gorunta“ nėra galimybės, kadangi įmonė neturi ne tik jokio turto, bet ir piniginių lėšų banko sąskaitose.
13.4. Jeigu iš tiesų ieškovės pervesti pinigai buvo panaudoti UAB „Gorunta“ veikloje, atsakovas tai galėjo nesunkiai pagrįsti, pateikdamas įmonės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017-05-05 iki 2018-03-15. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose ragino atsakovą taip ir padaryti, tačiau atsakovas itin vengė pateikti šiuos duomenis, kas tik sustiprina įspūdį, jog pinigai nebuvo panaudoti įmonės veikloje, o buvo pasisavinti. Teismas šių įrodymų neišreikalavo, todėl apeliantė prašo išreikalauti iš AB SEB banko UAB „Gorunta“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su visomis atliktomis išeinančiomis ir įeinančiomis piniginėmis operacijomis už laikotarpį nuo 2017-05-05 iki 2018-03-15. Paaiškėjus aplinkybei, kad jie buvo nugryninti ir pasisavinti, tai reikštų, jog atsakovas pažeidė ieškovės, kaip kreditoriaus interesus ir padarė neįmanomą jos galimybę atgauti pinigus.
13.5. Atsakovas, būdamas UAB „Gorunta“ vadovu, ir nevykdydamas savo pareigos teikti įmonės metinius finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui ne tik atlieka neteisėtus veiksmus, bet ir dėl to inicijuotas UAB „Gorunta“ likvidavimas.
13.6. Atsakovo vadovaujamoms įmonėms esant nemokioms, atsakovas neteisėtai neinicijuoja nemokumo proceso, tokiu būdu, viena vertus, norėdamas nuslėpti tikrąją finansinę padėtį ir neatsiskaitymo priežastis, antra vertus, didindamas skolos ieškovei sumą.
13.7. Visi šie veiksmai buvo nukreipti išskirtinai į ieškovę, kadangi ieškovė buvo ir yra vienintelis UAB „Gorunta“ kreditorius.
Žemesnės instancijos teismas
13.8. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei vienai iš atsakovo vadovaujamų įmonių šiai dienai nėra iškelta bankroto byla, todėl negalima daryti išvadą, kad jos yra nemokios, tačiau juridinio asmens nemokumo momentas nėra siejamas su procesiniu teismo sprendimu iškelti bankroto bylą. UAB „Gorunta“ buvo nemoki dar reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu.
13.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 3714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliami nauji teisės klausimai, tam nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pakankamai operatyviai – per 8 mėnesių laikotarpį, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, todėl nereikėjo net atvykti į teismo rūmus. Todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis aukščiau paminėtais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintina. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovavimo laikas teismo posėdžiuose nurodytas kaip sudarantis 5 valandas, nors 2023-06-08 teismo posėdis truko tik 3 valandas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai argumentai:
14.1. Apeliantas iš atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ direktoriaus, prašo priteisti žalą, įrodinėdamas bendrą įmonių mokumo sumažėjimą, o ne konkrečiai į jį nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą. Tačiau kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui egzistuoja tik įrodžius specifinį ieškinio pateikimo pagrindą – individualią žalą, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pagrindas apeliantui reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovui, paprasčiausiai neegzistuoja. Apeliantas pareiškė atsakovui specifinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau savo ieškinį argumentuoja taip, lyg tai būtų UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ nemokumo ar juridinio asmens veiklos tyrimo byla.
14.2. Atsakovas neteikė apeliantui apgaulingos informacijos apie skolininką - UAB „Nobus LT“ ir jo neklaidino, atitinkamai apeliantas, prieš sudarydamas sandorį realiai numatė galimas rizikas, susijusias su reikalavimo teisės įgyvendinimu, ir jas atitinkamai valdė reikalavimo perleidimo sutartyje numatydamas sau naudingas nuostatas, įskaitant galimybę nutraukti sutartį, nepavykus išieškoti skolos iš UAB „Nobus LT“ teismo proceso metu. Vadinasi sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, tiek apeliantas, tiek UAB „Gorunta“ vadovavosi sutarčių laisvės principų, įvertino ir pasiskirstė galimą verslo riziką bei ją prisiėmė.
14.3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendime (kuriuo priteista išieškoma suma) civilinėje byloje Nr. e2A-1308-864/2020, be kita ko, konstatavo, kad: tiek sutartyje, tiek ir susitarime buvo įtvirtinta, jog ieškovė kainą už perleidžiamą jai reikalavimą turėjo mokėti dalimis, atitinkamai ieškovei suteikiant teisę iki paskutinės kainos dalies išmokėjimo dienos nutraukti vienašališkai sutartį. Taigi, tokio pobūdžio sutarties nuostatos patvirtina, jog šalys buvo suteikę ieškovei galimybę svarstyti tam tikrą laiką, ar tęsti sutartį ir sumokėti paskutinę įmoką, ar vis dėl to šią sutartį nutraukti.
14.4. UAB „Gorunta“ buvo ir yra veikianti įmonė, jai nebuvo ir nėra iškelta bankroto byla, įmonė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jos ūkinės – komercinės veiklos vykdymui yra reikalingos piniginės lėšos, atitinkamai jos (tiek grynieji, tiek negrynieji pinigai) yra naudojamos atsiskaitant už paslaugas, prekes, dengiant administracinius kaštus, mokant privalomus mokesčius valstybei ir vykdant kitus įsipareigojimus. Iš Apelianto gavus 6 851,89 Eur, šios lėšos pateko į bendrą UAB „Gorunta“ turto masę, atitinkamai buvo panaudotos UAB „Gorunta“ veikloje. Tai nereiškia, kad pinigai neva „dingo“.
14.5. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pats paneigė savo teiginius dėl neva pasisavintų lėšų – dublike apeliantas nurodė, kad „<...> įmonėms esant nemokioms, neturint jokio turto, atsakovas turėjo susilaikyti nuo papildomų išlaidų. Tačiau vietoje to, kad būtų dengiamos skolos, kurių mokėjimo terminas suėjęs, įmonės šiuos pinigus skyrė naujoms prievolėms, kylančioms iš teisinių paslaugų sutarčių, vykdyti“.
14.6. Jeigu apeliantas mano, kad UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ yra nemokios, jis, kaip kreditorius turi teisę inicijuoti įmonėms bankroto bylų iškėlimą ir jose įrodinėti įmonių nemokumą, o teismas ieškovo nurodytas aplinkybes įvertins iškeldamas arba neiškeldamas bankroto bylas. Jau eilę metų apeliantas neinicijuoja nemokumo bylų įmonėms – tikėtina dėl to, kad abejoja įmonių nemokumu ir vertina, kad nemokumo bylų iškėlimui nėra pagrindo.
14.7. Apeliantas, prieš keldamas bet kokius reikalavimus atsakovui, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovui, iš pradžių privalo išnaudoti visus galimus savo teisių gynybos būdus prieš minėtus skolininkus, įskaitant siekį įgyvendinti reikalavimus bankroto bylose, o tik tada ieškoti kitų papildomų galimų savo teisių gynybos būdų. Kol įmonėms nėra iškeltos bankroto bylos, nėra pagrindo teigti, kad išieškojimas iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ neįmanomas – jis gali būti padengtas net ir bankroto byloje iš parduoto turto, išieškotų skolų ir pan. Įmonės vadovo atsakomybės subsidiarumas riboja įmonės kreditoriaus teisę reikšti vadovui tiesioginį ieškinį. Tačiau apeliantas, neišnaudojęs visų galimų savo teisių gynybos būdų prieš savo skolininkus UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“, ir pareikšdamas tiesioginį ieškinį jų vadovui atsakovui, ignoruoja juridinio asmens savarankiškumą ir itin ribotas taisykles, kai leidžiamas tiesioginis ieškinys vadovui.
14.8. Apibendrinus darytina išvada, kad apeliantas neįrodė specifinio ieškinio pagrindo, kuris pasireiškia įmonės vadovo tariamos tyčios nukreipimu į konkretų kreditorių – šiuo atveju nebuvo jokio apelianto klaidinimo ir specifinio tariamos žalos darymo. Taip pat apeliantas nepaneigė įmonės vadovo atsakomybės subsidiarumo, atitinkamai apelianto pareigos išnaudoti visus galimus teisių gynybos būdus siekiant išieškoti skolas iš pagrindinių skolininkų, t. y. UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“, įskaitant bankroto bylos jiems inicijavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė apelianto ieškinį
14.9. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie savo patirtas 3 714,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašydamas jas priteisti. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos pagrįstos, realios ir protingos, todėl, ieškinį atmetus, buvo pagrįstai priteistos.
Šalies argumentai
14.10. Apeliantas nurodo, kad atsakovo atstovavimas teismo posėdžiuose nurodytas kaip sudarantis 5 valandas, nors 2023-06-08 teismo posėdis truko tik 3 valandas, Atsakovas patikslina, kad iš atsakovo teismui pateiktos 2022 m. gruodžio 29 d. APB Confidence Law Office išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 5 valandos apima ne tik dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau ir pasirengimą jam. Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtintas apmokėjimas ir už pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad apeliantė / ieškovė ir UAB „Gorunta“, atstovaujama atsakovo, 2017 m. gegužės 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17-05/1 dėl UAB „Nobus LT“ 24 691,80 Eur dydžio skolos perleidimo, pagal kurią UAB „Gorunta“ įsipareigojo ieškovei perleisti reikalavimo teisę į UAB „Nobus LT“ skolą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 12 345,90 Eur sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties šalys ir UAB „Leidybos grupė“, taip pat atstovaujama atsakovo, 2017 m. gegužės 19 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 17-05/1, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei ta pačia suma kaip ir UAB „Gorunta“ visu sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu UAB „Gorunta“ neįvykdys prievolių ieškovei pagal sutartį. Po sutarties pasirašymo, ieškovės teigimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ieškovė pasinaudojo sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį per 17 dienų nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienos. 2017 m. gegužės 18 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo UAB „Gorunta“ apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą.
17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovo elgesio/ veiksmų, neveikimo, kuriais tiesiogiai siekiama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovės atžvilgiu vykdymo, (ne)teisėtumo, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovo, pareigų nevykdymo ir šių bendrovių negalėjimo atsiskaityti su vienintele kreditore - ieškove. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir neišnagrinėjo bylos esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatskleidžiant jos esmės, netinkamai ištyrus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Byloje nenustatyta, kad apeliantės argumentai, nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai buvo ignoruojami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
19. Apeliantė reikšdama ieškinį ir nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį ji negali atgauti savo sumokėtų sumų iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės viena iš veiklos sričių yra skolų išieškojimas. Tai reiškia, kad ji yra šios srities profesionalė ir ne tik gali bet ir turi įsivertinti skolų supirkimo verslo tikslais rizikas. Yra visiškai aišku, kad joks kreditorius už pusę skolos vertės neperleidinėja neprobleminių reikalavimų, nes tai prieštarauja pagrindiniam privataus juridinio asmens veiklos tikslui – pelno siekimui. Bet kokiam įmonės vadovui, pusvelčiui parduodančiam savo įmonės turtą, tame tarpe ir gautinas sumas, grėstų asmeninė turtinė atsakomybė. Nesant išieškojimo rizikos apeliantė, tikėtina, sąžiningomis sąlygomis, jokių reikalavimų, turinčių reikšmingesnę vertę, pusvelčiui įsigyti negalėtų.
20. Be to, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3645-779/2018 medžiagos, kurioje buvo pareikštas UAB „Gorunta“ ieškinys dėl perleistos ginčo skolos priteisimo iš UAB „Nobus LT“, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ne todėl, kad jis yra nepagrįstas, o tik todėl, kad į bylą nebuvo pateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 17-05/1 sudaryta ieškovės naudai. Tai reiškia, kad ieškovė nutraukdama sutartį turi prisiimti ir jos nutraukimo riziką.
21. Dėl šių argumentų sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad šalys, sudariusios sutartį, privalo vykdyti sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, o ne svarstyti apie galimo jų nutraukimo pasekmes, vadinasi reikalavimą perleidusi įmonė galėjo panaudoti gautas lėšas savo reikmėms, taip pat ir ieškovės nurodomoms prievolėms, kylančioms iš teisinių paslaugų sutarčių.
22. Be to, išieškojimas iš atsakovo vadovaujamų įmonių vykdomas vykdomosiose bylose, kurios nėra užbaigtos, nemokumo bylos įmonėms nėra iškeltos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad išieškojimas iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ neįmanomas. Iš UAB „Leidybos grupė“ išieškota 2 534,90 Eur, iš šios sumos ieškovei pervesta 2 177,48 Eur.
23. Apeliantė nurodo, kad atsakovo vadovaujamoms įmonėms esant nemokioms, atsakovas neteisėtai neinicijuoja nemokumo proceso, tokiu būdu, viena vertus, norėdamas nuslėpti tikrąją finansinę padėtį ir neatsiskaitymo priežastis, antra vertus, didindamas skolos ieškovei sumą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu būtent ieškovė būdama vienintele atsakovo vadovaujamų įmonių kreditore, būdama įsitikinusi jų nemokumo klausimu gali inicijuoti nemokumo procesą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis atsakovui.
24. Apeliantė savo skundu dėstomai pozicijai pagrįsti pateikė teismui papildomus įrodymus - Valstybės įmonės Registrų centras 2023-09-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR-_N-896-2023, kuriuo atsakovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 str. 2 d. ir Registrų centras 2023-09-04 nutarimą dėl UAB „IG PROJEKTAI“ pripažinimo nukentėjusiąja. Tačiau pateiktasis nutarimas nėra įsiteisėjęs. Atsakovas nesutikdamas su nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl nutarimo. Pagal atsakovo skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-1004-1201/2023. Todėl teismas negali remtis pateiktame nutarime nurodytomis aplinkybėmis.
25. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 3714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliami nauji teisės klausimai, tam nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pakankamai operatyviai – per 8 mėnesių laikotarpį, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, todėl nereikėjo net atvykti į teismo rūmus. Todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis aukščiau paminėtais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintina. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovavimo laikas teismo posėdžiuose nurodytas kaip sudarantis 5 valandas, nors 2023-06-08 teismo posėdis truko tik 3 valandas.
26. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, nesutinka su apelianto argumentu, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos, nes byla nebuvo sudėtinga ir išnagrinėta per 8 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir realios, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 8.16 punkte numatytų maksimalių dydžių bei tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijų. Ta aplinkybė, jog nėra visiškai tikslai suskaičiuotas posėdžių laikas nėra svarbi, nes apmokėtas ne tik dalyvavimas teismo posėdyje, bet ir pasiruošimas jam. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas prašo priteisti 2 178 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai Vilniaus apygardos teisme apmokėti. Šis prašymas tenkintinas, nes bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „IG PROJEKTAI“ 2 178 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas M. D..