Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG Projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG Projektai“ ieškinį atsakovui M. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Leidybos grupė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IG Projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei UAB „IG projektai“ iš atsakovo M. D. 12 294,26 Eur, 5 procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG Projektai“ ieškinį atsakovui M. D. dėl žalos atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1. Teismas remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2023 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui M. D. dėl 11 776,34 Eur žalos, kurią sudaro ieškovei iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308-864/2020 priteistos ir neišieškotos sumos – skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos, priteisimo. 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2203-392/2023 sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą dėl 12 294,26 Eur žalos, kurią sudaro 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1308-864/2020 priteistos ir neišieškotos sumos bei vykdymo išlaidos, priteisimo.

2.3. Teismas susipažinęs su abiejų civilinių bylų (šios ir civ. bylos Nr. e2-1981-1019/2023) ieškiniais, darė išvadą, kad abu ieškiniai yra tapatūs – šalimis nurodyti tie patys asmenys, ieškiniai reiškiami dėl to paties dalyko ir pagrindo. Aplinkybė, kad šioje byloje prašoma priteisti didesnę procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų sumą, nėra pagrindas ieškinių tapatumui paneigti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, netinkamai įvertino byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 kilusius ginčus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl tapataus ieškinio identifikavimo kriterijų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje citavo kasacinio teismo išaiškinimus dėl tapataus ieškinio identifikavimo kriterijų, tačiau jais iš esmės nesivadovavo. Teismas, identifikuodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nevertino, materialinio santykio ir gynybos būdo, bet lygino pareikštų ieškinio reikalavimų formuluotes ir formalų byloje dalyvaujančių asmenų procesinį statusą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

3.3. Akcentuoja, kad byloje ginčo – ieškove? ir atsakovas – yra tapačios kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1981-1019/2023, tačiau nagrinėjamu atveju tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio faktinis bei teisinis pagrindas nėra tapatūs ieškinio dalykui ir pagrindui Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023.

3.4. Ieškove? civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 prašė priteisti žalą CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodytu pagrindu. Ieškove? patirtą žalą kildino iš atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, kurie aiškiai nurodyti ieškinyje – atsakovas nekėlė savo vadovaujamoms įmonėms bankroto bylos, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją įkalbėjo ieškovę įsigyti bevertę reikalavimo teisę į UAB „Nobus LT“, nepaisant to, kad žinojo ir suvokė, jog skolos iš UAB „Nobus LT“ neatgaus, kadangi tuo metu ši įmone? jau buvo nemoki.

3.5. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys pareikštas CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu. Vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 9 dalimi, pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.

3.6. Ieškovė byloje pareikštame ieškinyje nurodė, kad likvidavus UAB „Gorunta” teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas yra negalimas. Atitinkamai, atsakovo, kaip vienintelio UAB „Gorunta” akcininko, nesąžiningi (neteisėti) veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą, ir jų pagrindu ieškovei atsirado žala. Tai yra, ieškove? pateikė ieškinį byloje dėl žalos, kurią ieškove? patyrė būtent dėl to, kad UAB „Gorunta” likviduota Registro tvarkytojo iniciatyva dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, atlyginimo. Tai yra, ir faktinis ieškinio pagrindas niekaip nesutampa su civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 nagrinėto ieškinio pagrindu.

3.7. Pažymi, kad UAB „Gorunta“ likviduota Registro tvarkytojo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu CK 2.70 straipsnio pagrindu. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023, nei Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2203-392/2023 priėmimo metu net nebuvo įvykęs faktas – UAB „Gorunta“ likvidavimas. Įvertinus materialinį santykį ir gynybos būdą, nei byloje pareikšto ieškinio dalykas, nei pagrindas nėra tapatūs Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 nagrinėtam ieškinio pagrindui ir dalykui. Atitinkamai, nepagrįsta ir neteisėta nutartis, užkertanti kelią ieškovei kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ir įstatymų saugomo intereso gynimo, naikintina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

7. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023, nurodydama, kad tai patvirtina, kad ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, jokiu būdu negali būti laikomas tapačiu nagrinėjamam byloje.

9. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą, sprendžia, kad pateiktas įrodymas neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, be kita ko akcentuotina, kad teismui suteikiama teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju ieškovės pateiktas įrodymas yra matomas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktą įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

12. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

14. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

15. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

16. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

17. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

19. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-13359-432/2018 ieškovė UAB „IG projektai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovų UAB „Leidybos grupė“ ir UAB „Gorunta“ solidariai negrąžintą avansą – 6 851,86 Eur, žyminį mokestį - 720 Eur, išlaidas advokatės pagalbai apmokėti- 424 Eur, palūkanas - 352,25 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės ieškinį ir be kita ko visiškai patenkino atsakovės- UAB „Gorunta“ priešieškinį ieškovei. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1129-640/2019 ieškovės UAB „IG projektai“ apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės UAB „Gorunta“ priešieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

20. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „IG projektai“ apeliacinį skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Minėtu sprendimu buvo nuspręsta: priteisti ieškovės UAB „IG projektai“ naudai solidariai iš atsakovių UAB „Gorunta“ ir UAB Leidybos grupė 7 995,86 Eur sumokėtų įmokų, 352,25 Eur palūkanų bei 6 proc. metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą 7 995,86 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovės UAB „IG projektai“ naudai lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Gorunta“ ir UAB Leidybos grupė 262,21 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 131,10 Eur iš kiekvieno; priteisti ieškovės UAB „IG projektai“ naudai iš atsakovės UAB „Gorunta“ 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovės UAB „IG projektai“ naudai iš atsakovės UAB Leidybos grupė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; atsakovės UAB „Gorunta“ priešieškinį atmesti; priteisti ieškovės UAB „IG projektai“ naudai lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Gorunta“ ir UAB Leidybos grupė 2 321 Eur, t. y. po 1 160,50 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d.

21. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė ir tai, kad 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. D. ieškovės naudai 11 776,34 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje be kita ko nurodė, kad UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“, vadovaujamos atsakovo, neturi jokio turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą, kad UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“, neturėdamos jokio turto, prisiėmė įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, UAB „Gorunta“ nevykdant jokios veiklos ieškovės pervesti pinigai dingo ir galimai buvo pasisavinti, atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, ieškovė yra priversta kreiptis su šiuo ieškiniu į teismą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo, kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ įmonių vadovo. Minėtą ieškinio teisinį pagrindą ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi, nurodydamas, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovę (kreditorių), pažymėjo ir tai, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Individualaus vadovo delikto ieškovės atžvilgiu (kreditoriaus apgaulės, klaidinimo sudarant Sutartį) byloje neįrodyta. Pažymėjo ir tai, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus išimtinai ieškovės atžvilgiu, buvo nesąžiningas, teikė klaidinančią informaciją ar atliko kitus nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

23. Šioje civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei UAB „IG projektai“ iš atsakovo M. D. 12 294,26 Eur, 5 procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodydama, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai juridinis asmuo iš kurio priteistos sumos ieškovės naudai, likviduotas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, šiuo atveju ieškovė ieškinį grindžia CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktas ieškinys tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 pateiktam ieškiniui. Nors abiejų ieškinių reikalavimai susiję su žalos atlyginimu, taip pat šalimis nurodyti tie patys asmenys, tačiau vien šių elementų sutapties ieškinio pagrindo tapatumui konstatuoti nepakanka. Ieškovė reikšdama ieškinį siekdama pagrįsti patirtą žalą, teismui nurodo papildomas faktines aplinkybes (susijusias su juridinio asmens likvidavimu) kurios nebuvo nagrinėtos ir vertinamos ankstesnėje byloje bei remiasi ankstesnėje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pateikto ieškinio tapatumą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1981-1019/2023 pateiktam ieškiniui.

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo.