Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- „ieškovas vykdo neaiškią veiklą kūrybinės paskirties dirbtuvėse“;

- „ieškovas bandė savavališkai disponuoti namo bendruoju turtu“;

- „ieškovas didina namo gyventojų komunalines sąskaitas“;

3.2. priteisti ieškovui iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-4384/2026, DOK-31955/2026).

Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 10 d. atsakovas anonimiškai paskelbė įrašą Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini) – Namo gyventojų bendruomenė“; šioje grupėje prisijungę apie 83 gyventojai; name yra 60 turtinių vienetų: 59 butai ir 1 komercinės patalpos. Ieškovas dėl šmeižto inicijavo ikiteisminį tyrimą; policija jį atlikdama kreipėsi į namo administratorių „Urban hold“, kuris administruoja Facebook grupę; tyrimo metu buvo nustatyta, kad pranešimą patalpino atsakovas; ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civiline tvarka. Ieškovas dėl pirmojo teiginio pažymi, kad „vykdo neaiškią veiklą“ suponuoja pasakymą, kad ieškovas vykdo veiklą, kurios kokybė ar legalumas kelia pagrįstų abejonių. Ieškovas nurodo, kad komercinėse patalpose legalią nagų grožio paslaugų veiklą vykdo jo sutuoktinė R. A.; patalpoms išduotas leidimas – higienos pasas. Ieškovo teigimu, tokia informacija neatitinka tikrovės bei jį žemina; gyventojams sudaromas įspūdis, kad ieškovas nesilaiko įstatymų, užsiima nelegalia veikla tam nepritaikytose patalpose. Ieškovas dėl antrojo teiginio pažymi, kad ieškovo turimos komercinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) yra atskiras turtinis vienetas su atskirais vandens, šilumos, elektros skaitikliais; ieškovas nurodo mokantis tiek už komunalines paslaugas, tiek namo administratoriui taip pat kaip kiti gyventojai; o atsakovo melagingas teiginys, kad ieškovas didina namo gyventojų komunalines sąskaitas neatitinka tikrovės, žemina ieškovą, žeidžia jį ir menkina gyventojų akyse. Ieškovo manymu, atsakovas bandė išvengti atsakomybės už melagingus teiginius, įvardindamas ieškovą tik vardu, ir komentarą paskelbdamas anonimiškai. Ieškovo teigimu, nepaisant to, kad nurodytas tik jo vardas, yra akivaizdu, kad teiginiai buvo paskelbti jo atžvilgiu iš kitų aplinkybių: ieškovo vienintelio iš grupės narių vardas yra D., jis vienintelis turi vieninteles komercines patalpas name, atsakovas komentaruose minėjo ir neįgaliųjų parkingo vietą, kuria naudojasi būtent ieškovas. Ieškovas teigia patyręs neturtinę žalą, nes dėl paskleistų melagingų duomenų buvo pažeista jo garbė ir orumas, jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, pažeminimo jausmą, reputacinę žalą bei neigiamą poveikį socialiniams ir profesiniams santykiams su gyventojais. Ieškovo manymu, poveikis jo reputacijai buvo reikšmingas, nes uždaroje Facebook grupėje dalyvauja didelis skaičius asmenų.

Teismo posėdyje, vykusiame 2026 m. rugsėjo 3 d., ieškovas D. A. žodžiu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus; į teisėjos klausimus atsakė, kad tiesiogiai kaimynų neigiamo požiūrio nepajuto; negali pasakyti, ar sumažėjo jo žmonos grožio salone klientų dėl atsakovo paskleistų duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dviem aspektais. Pirma, ar atsakovas viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją. Antra, ieškovas patyrė dėl tokių atsakovo veiksmų neturtinę žalą.

Dėl viešai paskleistos informacijos apie ieškovą kvalifikavimo kaip (ne)atitinkančios tikrovės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto vaizdinio įrodymo teismas nustatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ uždaroje grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini) – Namo gyventojų bendruomenė“, kuri turi 83 narius, buvo patalpintas įrašas pavadinimu „Dėl pono D.“, kuriame sunumeruoti varnelėmis buvo surašyti teiginiai, įskaitant ir 3 teiginius, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas: 1) „Vykdo neaiškią veiklą kūrybinės paskirties dirbtuvėse“; 2) „Bandė savavališkai disponuoti mūsų bendru turtu“; 3) „Didina mūsų komunalines sąskaitas“. Ieškovas taip pat pateikė 2025 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimą Nr. M-1-01-65507-25 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – VPK Nutarimas), kuriame buvo aptarti surinkti įrodymai. Teismas aptaria nagrinėjamam ginčui aktualią faktinę aplinkybę, nustatytą VPK Nutarime: Facebook grupės, kuriame buvo patalpintas ginčo įrašas, administratorius 2025 m. gruodžio 17 d. pateikė policijos pareigūnams atsakymą, kad įrašą įkėlė atsakovas A. B.; policijos pareigūnams patikrinus informaciją, skelbiamą Facebook grupėje, įrašas nebebuvo rastas.

Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais teismo sprendimo 11 punkte, vertina, ar egzistuoja keturių faktinių aplinkybių visetas, kuris būtinas siekiant nustatyti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą.

Dėl pirmojo fakto – žinių paskleidimo – egzistavimo, teismas turi nuspręsti išsiaiškindamas, ar informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui, tai yra ar informacija bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. buvo perduota bent vienam pašaliniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš VPK Nutarimo turinio matyti, kad policijos pareigūnai, spręsdami ar pradėti ikiteisminį tyrimą, iš Facebook grupės administratoriaus gavo atsakymą, kad anoniminį įrašą paskelbė atsakovas A. B.. Tuo tarpu atsakovas, nors ir neigia šį įrašą paskelbęs, neneigė esantis Facebook grupės nariu; taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo paskyroje talpinamus skelbimus ar kitokių įrodymų, paneigiančių VPK Nutarime užfiksuotą faktą.

Teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota įrodinėjimo taisykle: „teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

Taigi, teismas daro išvadą, kad VPK policijos pareigūnų surinktų įrodymų (kurių atsakovas nepaneigė) pakanka faktinei aplinkybei konstatuoti, kad Facebook grupėje patalpinto ginčo skelbimo autorius yra atsakovas A. B. (CPK 176 straipsnis).

Be to, šis įrašas, nors ir vėliau pašalintas, Facebook grupėje buvo patalpintas viešai, kas reiškia, kad jis tam tikrą laiką buvo matomas visiems likusiems (be ieškovo ir atsakovo) grupės nariams, tai yra 81 pašaliniam asmeniui. Tokia situacija atitinka pirmojo fakto – žinių apie ieškovą paskleidimo – egzistavimą.

Dėl antrojo fakto – žinios yra paskleistos apie ieškovą – teismas sprendžia, kad pačių teiginių visuma (kuriuose atskleidžiamos detalės, susijusios išimtiniai su ieškovu – jo vardas D., jo turimos patalpos – kūrybinės dirbtuvės, ir kitos detalės (turima neįgaliųjų parkavimo vieta, vykstantys ginčai teismuose tarp ieškovo ir atsakovo) pakankamai identifikuoją nagrinėjamu atveju ieškovą kaip asmenį, apie kurį buvo paskleista žinia.

Dėl trečiojo fakto – žinios, kurios yra paskleistos, neatitinka tikrovės – tarp bylos šalių kilo ginčas: ar tai yra žinios, ar atsakovo nuomonė.

Teismas iš atsakovo išplatintų teiginių apie ieškovą turinio nustatė, kad iš esmės atsakovas išplatino apie ieškovą tris žinias. Pirma, ieškovas vykdo nepasitikėjimą, įtarimą keliančią veiklą (šią žinią atitinka atsakovo apie ieškovą paskleistas teiginys: „Vykdo neaiškią veiklą kūrybinės paskirties dirbtuvėse“). Antra, ieškovas nepaisydamas taisyklių, susitarimų, neturėdamas kitų bendraturčių leidimo savo nuožiūra mėgino naudotis bendru visų namo gyventojų turtu (šią žinią atitinka atsakovo apie ieškovą paskleistas teiginys: „Bandė savavališkai disponuoti mūsų bendru turtu“). Trečia, ieškovas didina bendras namo gyventojams tenkančias išlaidas už komunalines paslaugas (šią žinią atitinka atsakovo apie ieškovą paskleistas teiginys: „Didina mūsų komunalines sąskaitas“).

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, siekdamas įrodyti apie ieškovą paskleistų žinių teisingumą, tai yra, kad ieškovas vykdo neteisėtą veiklą, kad bandė be likusių gyventojų sutikimo naudotis bendru turtu; kad ieškovas padidino bendras namo komunalines išlaidas; taip pat atsakovas atsisakė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus apie jo sutuoktinės vykdomą legalią veiklą ieškovui priklausančiose patalpose – nagų priežiūros paslaugų teikimą.

Teismas iš byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų viseto ir, atsižvelgęs į atsakovo poziciją, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog apie ieškovas paskleisti teiginiai atitinka tikrovę (CPK 12 straipsnis,178 straipsnis).

Dėl ketvirtojo fakto – apie ieškovą paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą – egzistavimo tarp bylos šalių taip pat kilo ginčas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovo paskleistų teiginių apie ieškovą turinį, teiginių formuluotes bei tikslą, sprendžia, kad atsakovas paskleidė žinias apie ieškovo netinkamą elgesį, suponavo nuomonę, kad ieškovas elgiasi neteisėtai (vykdo neaiškią veiklą, bando be kitų gyventojų leidimo naudotis bendru turtu, didina bendras gyventojų išlaidas) ir atitinkamai paskleisdamas tokius neigiamą nuomonę apie ieškovo asmenybę formuojančius duomenis įžeidė ieškovą ir pažemino jo garbę bei orumą.

Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-23 punktus), teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė visų 4 faktinių aplinkybių visetą, būtiną pripažinti jo pažeistą teisę į garbę ir orumą dėl atsakovo paskelbtų trijų teiginių apie ieškovą Facebook grupėje, kurie neatitiko tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovui nekilo baudžiamoji atsakomybė dėl šmeižto savaime nereiškė, kad atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo. Dėl pareigos atlyginti neturtinę žalą sprendžiama taikant civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, reglamentuotas 6.246-6.248 straipsniuose, 6.250 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties atsakovo argumentai dėl civilinės atsakomybės nebuvimo vien dėl to, kad jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertina tai, kad atsakovo 2025 m. gruodžio 10 d. patalpinti teiginiai apie ieškovą Facebook grupėje išbuvo itin trumpą laiką, tai yra VPK Nutarime, kuris priimtas 2025 m. gruodžio 19 d. konstatuota, kad šiuo metu teiginiai jau yra pašalinti iš Facebook grupės. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad įrašo patalpinimas kelioms dienoms pablogino jo santykius su kaimynais, suformavo neigiamą nuomonę apie jį, ar kad ieškovo šeimos verslas nukentėjo, nes ieškovo patalpose veikiančiame sutuoktinės grožio salone sumažėjo klientų ir pan.

Teismas supranta, kad ieškinio rengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje sukelia ieškovui nemalonius jausmus bei nepatogumus, tačiau išaiškina ieškovui, kad įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl bet kokių gyvenime patirtų nepatogumų, įskaitant ir dėl sugaišto laiko rengiant ieškinį ar dalyvaujant teismo posėdyje.

Tačiau teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad tikrovės apie ieškovą neatitinkančių ir neigiamai ieškovą apibūdinančių teiginių patalpinimas internete, nors ir trumpam laikui, sukėlė ieškovui nepatogumų, jis pasijuto, nors ir trumpą laiką, bet nepatogiai, išgyveno kaip tai paveiks jo santykius su kaimynais ir šeimos verslą.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas dėl atsakovo paskleistų duomenų apie ieškovą, kurie neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę ir orumą, turi teisę į 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.2.4 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.250 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje vykstančio ginčo baigties

Teismui nustačius, kad atsakovas 2025 m. gruodžio 10 d. Facebook grupėje paskelbė apie ieškovą 3 tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie žemino ieškovo garbę ir orumą, atsakovas įpareigojamas per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2025 m. gruodžio 10 d. Facebook grupėje paskelbti, kad 2025 m. gruodžio 10 d. apie ieškovą paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnis).

Teismui nustačius, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, tenkinamas iš dalies ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.2.4 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.250 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus ieškinio neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir iš dalies tenkinus turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 117,30 Eur (115,00 Eur + (23,00 Eur x 10 proc.)) žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovo/atsakovo proporcingai atmestų/patenkintų ieškinio reikalavimų daliai nepriteisiamos teismo patirtos pašto išlaidos, nes ieškovui ir atsakovui tenkančios šių išlaidų dalys yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo D. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini) – Namo gyventojų bendruomenė“ 2025 m. gruodžio 10 d. anonimiškai atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskelbti trys teiginiai apie ieškovą D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

„Vykdo neaiškią veiklą kūrybinės paskirties dirbtuvėse“;

„Bandė savavališkai disponuoti mūsų bendru turtu“;

neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini) – Namo gyventojų bendruomenė“ paskelbti tokio turinio tekstą:

Pareiškiu, kad 2025 m. gruodžio 10 d. paskelbti trys teiginiai apie D. A.:

„Vykdo neaiškią veiklą kūrybinės paskirties dirbtuvėse“;

„Bandė savavališkai disponuoti mūsų bendru turtu“;

neatitinka tikrovės“.

Priteisti ieškovui D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 117,30 Eur (vieną šimtą eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.