Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovui advokatui Justui Sankaičiui,atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atstovui A. N.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas n u s t a t ė :M. M. (toliau – ir darbuotoja, ieškovė) po jai nepalankaus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-9211, priimto individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-101-26336/2025 (sprendimas pasirašytas 2025 m. gruodžio 22 d.), kuriuo buvo atmestas darbuotojos prašymas priteisti jai iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – ir darbdavys, atsakovas) 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl darbe patirto mobingo, šmeižto ir psichologinio smurto, pasireiškusio šmeižiančio rašto paskleidimu, darbdavio negebėjimu sukurti jai tinkamas ir saugias darbo sąlygas, 2026 m. sausio 12 d. pareiškė teisme ieškinį VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, kuriuo prašo išieškoti jos naudai iš atsakovo 1500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.Ieškovė nurodė, kad dirba slaugytoja VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos faktiškai nuo 1991 metų, per tą laiką nėra gavusi jokių nuobaudų. 2025 m. pavasarį su kolege R. M. pasikreipė su skundu į darbo ginčų komisiją dėl apmokėjimo už padidintą darbo krūvį, buvo pasiektas taikus susitarimas, 2025 m. gegužės 26 d. pasirašyta taikos sutartis. Vykstant šio skundo nagrinėjimui skyriaus vedėjas G. N. ne kartą priekaištavo joms dėl tokio pasikreipimo, kas, ieškovės teigimu, rodo neigiamą darbdavio reakciją į darbuotojų norą ginti savo teises. 2025 m. balandžio 17 d. įvyko incidentas dėl pacientės (LIN 25-13522) hipoglikemijos: slaugytoja E. J. 06:05 val. nustatė gliukozę 2,2 mmol/l, apie būklės blogėjimą gydytojo neinformavo, savarankiškai pradėjo lašinti 5 % gliukozę ir 06:30 val. paliko darbo vietą, nors pamaina trunka iki 07:00 val. Atėjus į postą, gyd. K. I. viešai rėkė prie pacientės, ieškovė paprašė jos elgtis pagarbiai. Kitą dieną ieškovė raštu informavo skyriaus vedėją apie minėtą incidentą ir žodžiu pranešė vyr. slaugos administratorei J. L. apie grėsmingą situaciją ir būtinybę aptarti prevenciją, tačiau realių priemonių nebuvo imtasi. Po minėtų įvykių, 2025 m. gegužės 2 d., vyr. slaugos administratorė J. L. kartu su vedėju G. N. parodė ieškovei nepasirašytą ir niekam neadresuotą raštą su įvairiais kaltinimais ieškovei, pasakydami, jog parašai bus „pridėti vėliau“. Darbiniame kompiuteryje buvo nustatytas rašto sudarymo laikas - 2025-05-01 21:44 val. Ieškovė su kolege paprašė pateikti pasirašiusiųjų sąrašą, tačiau buvo atsakyta, kad „vedėjas sakė nerodyti“. Vėliau paaiškėjo, kad raštą pasirašė platus darbuotojų ratas (tarp jų gydytojai ir slaugytojos), nors dalis pasirašiusiųjų objektyviai negalėjo būti susipažinę su faktinėmis aplinkybėmis, o pats dokumentas buvo formaliai neįformintas (be adresato, be registracijos, su surinktais parašais atgaline data). Ieškovės teigimu, visa tai rodo organizacinį ir kryptingą jos menkinimą ir to priežastimi, anot jos, yra jos pasikreipimas į DGK dėl atlygio už papildomą darbo krūvį. Susipažinusi su nepasirašyto rašto turiniu, ieškovė kartu su kolege R. M. 2025 m. gegužės 7 d. nuėjo pas darbdavio psichologę L. Š., pateikė jai šį raštą, o pastaroji pasakė perduosianti jį darbdavio Reagavimo komandai, kuri pagal nustatytą tvarką reaguoja ir tiria tokius incidentus. Ieškovė teigė žinanti, kad darbdavio atstovai (tik nežino kas) su raštu 2025 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovo Reagavimo komandą. Reagavimo komanda atlikusi vidinį tyrimą (tyrimo medžiaga ieškovei nebuvo pateikta) 2025 m. liepos 15 d. sudarė Pagalbos ir elgesio stebėjimo planą, kuriame nustatė ne mobingo prieš ieškovę faktą, o būtent ieškovės tariamai netoleruotiną ir netinkamą elgesį kolegų atžvilgiu. Ieškovės teigimu, tai yra netiesa, ką be kita ko rodo ir aplinkybė, jog kai kurios kolegės rašto nepasirašė. Ieškovė, siekdama taikiai išspręsti konfliktą ir sustabdyti jos atžvilgiu vykdomą mobingą, pateikė rašytinį skundą darbdaviui, kuriame detaliai aprašė šmeižiančio rašto atsiradimo aplinkybes, nurodė patiriamą psichologinį spaudimą bei mobingo apraiškas, prašė atlikti nešališką tyrimą ir imtis priemonių apsaugoti ją nuo tolesnio šmeižto bei diskriminacijos. Tačiau darbdavys į šį jos skundą iš esmės neatsižvelgė, savo 2025 m. rugsėjo 18 d. atsakyme formaliai nurodydamas, kad Reagavimo komanda gavo 23 darbuotojų pasirašytą raštą, išklausė darbuotojus ir nenustatė aplinkybių, paneigiančių rašto turinį. Ieškovė teismui nurodė, jog ji pati į Reagavimo komandą ar Etikos komisiją dėl kolegų elgesio nesikreipė. Taip pat teigė mananti, jog nurodyti plano trūkumai yra subjektyvi kažkieno nuomonė. Ieškovė 2025 m. spalio 30 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo siekė, jog būtų nustatytas psichologinio smurto (mobingo) prieš ją faktas bei simboliškai atlyginta 100 Eur neturtinė žala. DGK ginčo nagrinėjimo metu Ieškovė taip pat siekė taikiai išspręsti ginčą, sutiko atsisakyti savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei darbdavys panaikins raštą ir jo pagrindu padarytas Reagavimo komandos išvadas bei informuos skyriaus darbuotojus, jog tokių kolektyvinių raštų prieš kolegas, kaip prieš ieškovę, rengti ir rinkti parašų negalima. Tačiau darbdavys pasiūlymą atmetė. Ieškovės teigimu, DGK iš esmės psichologinio smurto (mobingo) prieš ją aplinkybių netyrė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo nesprendė, formaliai nurodydama, kad netaikius niekam jokių drausminių nuobaudų, niekieno darbo teisės nebuvo pažeistos, pasiūlė ieškovei kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Atsižvelgiant į tai, kad kilęs ginčas DGK nebuvo išspręstas, ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu pašo dabar jau 1500 Eur žalos atlyginimo, reikalavimą grįsdama iš esmės tuo, kad nežinia kada pasirašytu raštu yra abstrakčiai kaltinama nebūtais dalykais, ir jame nurodyti kaltinimai yra sunkūs, pažeidžia jos garbę ir orumą, yra šmeižikiški, neatitinkantys tikrovės. Po minėtų DGK posėdžių taip pat buvo renkami parašai iš slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų dėl virškrūvių (padidinto darbo krūvio) dirbimo be atlygio, grasinta, kad „kitaip vasarą nebus atostogų“; buvo daromas spaudimas „palaikyti“ vyr. slaugos administraciją. Ieškovė ne kartą viešai buvo įžeidinėjama teigiant, jog ji „klimaksinė“, „kiaulė“, „nagla“ ir pan., o jos pastabos dėl pacientų saugos ir darbo organizavimo buvo menkinamos ir ignoruojamos. Tokia priešiška ir žeminanti aplinka susiformavo būtent po to, kai ieškovė pasinaudojo teise ginti savo interesus DGK. Raštas ne tik melagingas ir šmeižiantis, bet ir diskredituojantis ieškovę kolektyvo akyse, siekiant ją įbauginti, priversti išeiti iš darbo. Šmeižto paskleidimas plačiu mastu (raštas buvo paliktas ant darbinio kompiuterio, jį matė daugelis) ir darbdavio (jo atstovų) neveikimas sustabdant mobingą lėmė ieškovės sveikatos pablogėjimą, fiksuotą 11 ieškinio priede esančioje medicininėje dokumentacijoje, ir sudaro pagrindą šmeižto fakto konstatavimui ir neturtinės žalos atlyginimui. Nors ieškovė siekė savo pažeistas teises ginti darbdavio viduje, teikiant skundą dėl Reagavimo komandos plano, šias jos pastangas darbdavys iš esmės ignoravo: a) nebuvo atliktas joks tyrimas - nei apklausti liudytojai, nei vertinami dokumentai (rašto turinys, pacientės situacija ir pan.); b) darbdavys aklai pripažino šmeižiančio rašto turinį kaip tikrą, nors pats raštas neturi jokių konkrečių detalių ir yra abstraktus, be aiškių faktinių pagrindų; c) ieškovės skundas dėl psichologinio smurto liko be realaus nagrinėjimo, o vietoje to Reagavimo komanda priėmė formalų, gynybinio pobūdžio sprendimą, perkeldama atsakomybę pačiai nukentėjusiai darbuotojai; d) darbdavio pozicija prieštarauja jo pareigai pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 30 straipsnį ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnį, kurie įpareigoja ne tik reaguoti į mobingo signalus, bet ir užtikrinti, kad tyrimai būtų atlikti nešališkai, o auka būtų apsaugota nuo tolesnio spaudimo. Anot ieškovės, tokia situacija rodo institucinį mobingo toleravimą, kai formaliai patvirtinamas šmeižtas, o darbuotojos teisė į pagarbą, orumą ir psichologinį saugumą faktiškai paneigiama.Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – ir Santaros klinikos) ieškinio nepripažino, prašė atmesti, nurodydamas, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jokios žalos ieškovei nepadarė.Atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatas Santaros klinikose generalinio direktoriaus įsakymu (2022 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-522) yra patvirtinta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nulinės tolerancijos smurtui bei smurto apraiškų darbo aplinkoje prevencijos ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimo politika, įdiegtas algoritmas ir nustatyta aiški tvarka, kokių veiksmų imamasi paaiškėjus įvairių smurto formų ir jo apraiškų darbo aplinkoje. Įgyvendinant ją Santaros klinikose nuo 2022 metų veikia Reagavimo komanda, kurios pagrindinė funkcija, gavus iš darbuotojo raštišką ar žodinį nusiskundimą dėl Darbuotojų elgesio kodekso pažeidimo, nedelsiant reaguoti į iškilusią problemą. Taip pat pagal šį algoritmą Santaros klinikose veikia Etikos komisija, tačiau jos kompetencija yra vykdyti Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodekso nuostatų pažeidimo tyrimus Etikos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka ir terminais, tiria galimus darbo pareigų pažeidimus. Atsakovė turi 2022 m. gegužės 13 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-441 patvirtintą Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodeksą. Atsakovo teigimu, Santaros klinikose veikiančiai Reagavimo komandai nėra suteikti įgaliojimai spręsti darbo pareigų pažeidimo klausimo ir taikyti atsakomybę už Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodekso pažeidimus (šie įgaliojimai suteikti Etikos komisijai). Atsakovas nurodo, kad Reagavimo komandoje buvo gautas 2025 m. gegužės 2 d. raštas su jame išreikšta ieškovės situacijos ir jos elgesio problematika, atvejis nebuvo perduotas Etikos komisijai, todėl joks darbo pareigų pažeidimo tyrimas nebuvo atliekamas ir situacija tokiu aspektu nebuvo vertinama, nebuvo tiriama ir nebuvo nustatyti darbuotojai, kalti dėl elgesio kodekso pažeidimo. Atsakovo teigimu, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje įtvirtintos pareigos užtikrinti saugią ir orią darbo aplinką, nes yra įdiegęs prevencines priemones, o į situaciją, kurią ieškovė, atsakovo teigimu, vertina itin subjektyviai, formaliai ir tendencingai, jis reagavo tinkamai. Prevencinių mechanizmų egzistavimas ir jų aktyvus bei tinkamas taikymas paneigia darbdavio neveikimą. Santaros klinikų patvirtinta politika, algoritmai ir nuolat veikianti Reagavimo komanda bei Etikos komisija atitinka protingo ir apdairaus darbdavio standartą. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės išsakyta nuomone, kad atsakovas pažeidė minėtą įstatymo normatyvą ir dėl to yra atsakingas. Atsakovas taip pat nurodė nemanąs, kad ieškovė patyrė ir jai buvo padaryta neturtinė žala. Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. 2026 m. birželio 10 d. ir 2026 m. liepos 13 d. vykusių teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai:Liudytoju apklaustas T. T. paaiškino, kad dirba gydytoju anesteziologu-reanimatologu skyriuje, kuriame dirba ieškovė, ją pažįsta, santykiai darbiniai, nesipyko. Jis pasirašė 2025 m. gegužės 2 d. raštą, raštas neatsirado iš karto ir iš niekur, tai ilgo proceso, nesusišnekėjimo su ieškove, jos nepakankamai tinkamo elgesio pasekmė. Jau ilgai brendo noras išreikšti dėl to protestą ir tai buvo padaryta šio rašto būdu, tai viso ar daugumos kolektyvo nuomonė, nors jį pasirašė ir ne visi. Raštas buvo darbinio kompiuterio darbalaukyje, galima buvo susipažinti, pasirašyti arba ne. Kas jį rašė, nepamena, prieš pasirašydamas raštą perskaitė, sutiko ir palaikė tai, kas buvo jame nurodyta, su daugeliu minčių sutiko, esmė buvo, o forma ne tokia jau ir svarbi, nes per ilgą laiką su ieškove dėl jos būdo ir charakterio išryškėjo toksiniai santykiai, jų negalima buvo nuslėpti ir toleruoti, dirbantys su ja kantria forma tylėjo. Raštas ne dėl ieškovės darbo kokybės, o dėl to, kaip ji elgėsi su kitais – žiūrėjo iš aukšto, replikavo, ignoravo, negražiai pasisakydavo. Jis pats matė per bendrus budėjimus verkiančius kolegas, jie sakydavo, kad dėl M. užgauliojimų. Kolektyve ilgą laiką dėl to jautėsi toksiška aplinka. Žino, kad daugelis slaugytojų rašto nepasirašė, nes bijojo M. keršto. Yra tekę dirbti budėjimuose su M., pakankamai gerai ją žino, supranta, kad sudėtingų situacijų būna kiekvieno gyvenime, bet ji sąmoningai formuodavo konfliktus, vis ieškodavo priekabių, reiškė kaltinimus, nebuvo mandagi ir tolerantiška. Mano, kad ji pati savyje turėtų ieškoti problemų dėl viso šito reikalo ir jas spręsti, o ne kaltinti ar užsipulti, kritikuoti kitus, ką ji paprastai darydavo. Situacija kolektyve tapo nebepakeliama, situacija nebuvo įprastinė, tai sąlygojo rašto atsiradimą, situaciją kažkaip reikėjo spręsti. M. nemėgo savo viršininkės J. L., visada ją ,,lesė“, M. užkliūdavo jos lenkiškas tautiškumas, ir ji to neslėpė, kalbėjo su ja nepagarbiai, jis pats tai matė. M. pastoviai skųsdavo kitus, viskuo buvo nepatenkinta. Jis buvo apklausiamas Reagavimo komandos narių, teikė paaiškinimus. Liudytojas teigė nenorintis dirbti su M. ir kiek žino - tokių yra daugiau (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio laikas 00.09.11 – 00.51.52 val. min. sek.).Liudytoja apklausta D. G. paaiškino, kad dirba gydytoja kardiologe intensyvios kardiologijos terapijos skyriuje, jame dirba ir ieškovė, ją pažįsta, santykiai geri, darbiniai, nesipyko. Skyriuje jau ilgą laiką tvyrojo nejauki atmosfera ir prasta psichosomatika, to priežastimi buvo M. M. elgesys ir požiūris į kitus, skyriaus darbuotojai ieškovo pagalbos ir norėjo spręsti situaciją, todėl atsirado gegužės 2 d. raštas ir buvo kreiptasi į Reagavimo komandą. Didžioji dalis slaugytojų ir gydytojų išreiškė valią rašto sukūrimui, jį pasirašė ne visi, dauguma slaugytojų bijojo. Liudytoja teigė pati jokių problemų su M. neturėjusi, bet iš kitų žino apie tai, kad savo charakteriu ir požiūriu kėlė rūpesčių kitiems skyriuje dirbantiems, vaidijosi, liudytoja teigė jautusi, kad kolektyve dėl to nėra smagu dirbti, nekomfortiškai, net gydytojai bijojo jai pasakyti pastabas ar paprašyti, vengė to, prašė kitų slaugytojų. Tvyrojo įtampa, kažkaip visiškai nesinorėjo eiti į pamainą žinant, kad dirbs M. Taip buvo ilgą laiką, kažkur metai iki rašto atsiradimo, tiesiog visų kantrybė baigėsi. Nežino, kas kūrė raštą, atnešė kažkas iš kolegų ar slaugytojų, nepamena, bet jame buvo atspindėta daugumos valia ir tikroji situacija, dėl to pasirašė, nes matė tam pagrindą ir priežastis. Ne viską girdėjo ir asmeniškai žino, kas rašte parašyta, bet tai žino iš savo kolegų, žino, kad M. rašė, ir ne kartą, skundus ant kitų, tai daryti ji mėgsta, todėl daugelis tiesiog bijojo su ja turėti reikalų, nelygu kaip ji pasielgs ir kitų atžvilgiu, niekas nenorėjo turėti problemų, raštą pasirašyti nenorėjo ar bijojo (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio laikas 00.55.07 – 01.16.36 val. min. sek.).Liudytoja apklausta O. S. paaiškino, kad ilgą eilę metų dirba bendros praktikos slaugytoja Santarų kardiologijos ir reanimacijos, terapijos ir intensyvios priežiūros skyriuje, jame dirba ir ieškovė, santykiai su ja šališki, asmeniškai nedraugauja, nesipyko. Raštą pasirašė, nes tai lėmė skyriuje buvusi situacija ir rašte nurodytos priežastys, susijusios su M. elgesiu ir žeminančiu, smerkenčiu požiūriu į kitus, situacija įnešė daug diskomforto į skyriaus darbą, neigiamai įtakojo atmosferą. Pati situacija neatsirado per dieną, buvo iš anksčiau – M. konfliktavo su kitomis slaugytojomis, net gi daktarais, teikėsi viską žinanti ir visus kritikuodavo, apkalbėdavo, net gi apvardžiuodavo. Buvo kreiptasi į skyriaus vedėją, kiek žino, jis kalbėjo su M., bet nepadėjo. Atsirado kitų darbuotojų raštai, kad nenori dirbti su M. Liudytoja teigė, jog pati pasiūlė kreiptis į Reagavimo tarnybą, nes situacija nesisprendė. Ji pati jokio konflikto su ieškove neturėjusi, bet žino, kas turėjo, ir pati girdėjo juos. M. visada kritiškai ir agresyviai reaguodavo į pastabas, nepriimdavo prašymų, visada visus kritikuodavo, pašiepdavo, nebuvo draugiška ir mandagi. Liudytoja teigė, kad pasirašydama raštą labiau pritarė kolegoms, jų išsakytai pozicijai. Pati asmeniškai girdėjo ieškovę konfliktuojant ir rėkiant ant vyr. slaugytojos, matė konfliktus su lankytojais, su gydytoja I., kuomet M. atsisakė pakeisti ligoniui kateterį. Su M. niekas nenorėjo dirbti, dalis darbuotojų bijojo pasirašyti raštą, nes baiminosi jos keršto, kurstomos nesantaikos. K. M. buvo parodytas raštas ir ji pamatė liudytojos parašą, bandė jai kenkti, visiškai ignoruodavo darbo organizaciniais klausimais, mėgino įvairiai apsunkinti darbą, sakė - tai tau už raštą, žinosi, kaip pasirašinėti (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio laikas 01.18.54 – 01.41.48 val. min. sek.).Liudytoja apklausta A. V. paaiškino, kad dirba skyriuje, kur ir ieškovė, jau virš 18 metų, santykiai su ja darbiniai, tačiau nedraugiški, su ja dirbti ji nenorėjo, nes jautė jos žeminimą ir mobingą, prašė neduoti bendrų pamainų. M. ją apkalbėdavo, laikė žemo lygio, sakė, jog yra nagla ir kvaila, tyčiodavosi, ignoruodavo prašymus padėti darbiniais klausimais, sakydavo, kad tai ne jos kompetencija, ir sarkastiškai šypsodavosi, nebuvo mandagi ir pagarbi lankytojams ir pacientams, visus apkalbėdavo. Liudytoja teigė dėl to net kreipėsi į psichologus, nes jautėsi labai prislėgta dirbant tokioje atmosferoje, norėjo net išeiti iš darbo, bet ją atkalbėjo, pažadėjo neduoti bendrų su M. budėjimų. Liudytoja teigė, jog 2025 m. gegužės 2 d. raštą suformavo ji pati – pradžioje surašė kolegių nusiskundimus ant lapelio, nusiuntė bendradarbiams, po to, kiek žino, ir gydytojai savo nusiskundimus užrašė ranka, po to perkėlė tekstą kompiuteriu ir paliko raštą poste, kad visi susipažintų ir norint pasirašytų. Kiek pati žino, norinčių pasirašyti raštą buvo daug, bet didžioji dalis nepasirašė bijodami M. reakcijos ir keršto, nes ji yra kerštinga (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio laikas 01.46.06 – 01.58.19 val. min. sek.).Liudytoju apklaustas G. N. paaiškino, kad jau 12 metų vadovauja Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriui, ieškovę pažįsta, darbuotoja ji gera, kvalifikuota, tačiau labai problematiška bendravime, santykyje su kolegomis, gydytojais, ignoruoja jų žodinius pavedimus, dėl ko jie jam ne kartą reiškė pastabas, situacija per paskutinius metus labai pablogėjo, M. labai konfliktiškas žmogus. Jis kalbėjo su M., bet ji nepriėmė domėn jo pastabų, visada dėl visko kaltino kitus. Gegužės 2 d. rašto jis nepasirašė, bet gali patvirtinti, kad jame atspindėta situacija turi pagrindo ir yra teisinga, neatsižvelgiant į teksto formuluotę. Gydytojai jį pasirašę buvo atėję pas jį su nusiskundimais dėl M. – ir R. Š., ir K. I., ir T. J., ir kiti. M. visada rašydavo skundus ant kitų, yra visiškai nesavikritiška, nors kaip darbuotoja yra gera, kvalifkuota, nors ji nėra komandos nariu visiškai, į prašymus koreguoti elgesį gavus nusiskundimų ir kalbantis su ja, visiškai nereaguodavo, kaltino kitus, nieko negirdėjo (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio laikas 02.00.42 – 02.16.47 val. min. sek.).Liudytoja apklausta J. L. paaiškino, jog dirba vyr. slaugos administratore Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, šiame skyriuje dirba jau virš 35 metų, ieškovė yra jos pavaldume kaip ir kitos slaugytojos, M. atėjo į šį skyrių jos dėka, ji darbšti, turi galvą, bet yra gera kitiems tik tada kada kiti geri jai, jeigu kažką pasakai, kas nepatinka, būsi priešu. Liudytoja teigė rodžiusi ieškovei gegužės 2 d. raštą, ji jį ignoravo. Problemos skyriuje su M. jau įsisenėję, slaugės nenori dirbti su ja vienoje pamainoje ir budėjimuose dėl jos ūmaus ir arogantiško, pikto būdo, ji nemoka dirbti komandoje, kitus ignoruoja, daro savaip, po to kaltina kitus, rašo skundus. Su M. ne kartą buvo kalbėta, prašoma keisti požiūri, ir skyriaus vedėjas tą darė, bet ji viską ignoruoja, supyksta, jokios kritikos nepriima, supykusi keršija. Prieš metus jau 5 slaugytojos prašė nestatyti pamainoje su M., priežastimi įvardijo jos psichologinį smurtą kitų slaugytojų atžvilgiu, buvo atvejų, kuomet kažkas net norėjo išeiti iš darbo, liudytoja atkalbėjo. Konfliktas su E. J. buvo paskutinis kantrybės lašas visiems, atsirado raštas, tikint, kad tai padės spręsti problemą, bet nepadėjo. Prieš rašto surašymą su M. buvo mėginama kalbėti, tarpininkavo ir skyriaus vedėjas, nepadėjo, ji visada viską ir visus ignoruoja, labai sunku buvo dirbti su tokiu žmogumi, dabar mėnuo kai jos nebėra skyriuje ir viskas yra puiku, mikroklimatas ir psichologinė atmosfera susitvarkė. Liudytoja teigė, jog per jos darbo laiką skyriuje tai pirmas tokio kolektyvinio rašto atvejis. Gavus Reagavimo komandos planą buvo mėginama su M. bendrauti, ieškoti išeičių, bet viskas veltui. Po plano gavimo su Reagavimo komanda susitikimų ir bendravimo nebuvo (2026 m. liepos 13 d. teismo posėdžio laikas 00.04.06 – 00.32.52 val. min. sek.).Liudytoja apklausta L. Š. paaiškino, jog dirba organizacine psichologe-koordinatore Santaros klinikų Žmogiškų išteklių valdymo skyriuje. Jai tenka išklausyti įvairių darbuotojų prašymų ir nusiskundimų, reaguoti į juos, ieškoti situacijos sprendimo, pagelbėti darbuotojams. Tą daro ir Santaros klinikose naujai įsteigta Reagavimo komanda, žmonių dirba daug, situacijų būna įvairių. Į ją kreipėsi ir M., prašė pagalbos, bet taip ir neįvardijo kokios ir dėl ko. 2025 m. gegužės 3 d. šeštadienį į darbinį kompiuterį atėjo A. V. raštas/kreipimasis dėl M. elgesio. Ji pasiūlė M. susitikti, aptarti situaciją. Gegužės 7 d. M. atėjo kartu su kolege R. Mėginant aiškinti situaciją ir paklausus, kaip sekasi, M. skundėsi skyriaus darbu, kolegomis, mėgino kažką pasakoti, bet tai darė visiškai padrikai, todėl ji pasiūliusi jai viską parašyti raštu. Vienok jokios raštiškos užklausos, prašymo iš M. taip ir negavo. Gegužės 19 d. ji atsiuntė el. laišką, kuris buvo be priedų ir visiškai neinformatyvus, liudytoja paprašiusi nurodyti kreipimosi turinį ir pridėti priedus, bet kažko aiškaus ir konkretaus taip ir negavo. M. užvertė ją laiškais, neįvardydama problemos ir konkrečiai nenurodydama, kokios pagalbos nori, kažkur po mėnesio atėjo dar keli laiškai, iš turinio nėjo suprasti, kokios situacijos vertinimo ir kokios problemos sprendimo norima, nepaisant to ji atrašė, kad 19 d. laišką persiųs Reagavimo komandai, ką ir padarė. Liudytoja teigė esanti Reagavimo komandos narė, žinojo, kam ji įsteigta, suprato, kad situaciją turi spręsti ji, todėl paskutinį M. laišką persiuntė jai, pati nuo jo sprendimo nusišalino ir daugiau su M. nebendravo. O iki to, mėgindama vertinti iš M. gautų laiškų turinį bei nors kažkiek pasiaiškinti situaciją bei susigaudyti joje, ji kalbėjo ir su kitais skyriaus darbuotojais, jie visi aiškino, kad su M. visiškai neina dirbti, ji šmeižia kitus, netoleruoja komandinio / kolektyvinio darbo, vartoja necenzūrinius žodžius. Kalbant su M. buvo akivaizdu, jog ji visiškai nesavikritiška, nerefleksiška, su ja nėra jokio grįžtamojo ryšio. Atsakydama į ieškovės atstovo klausimus, liudytoja aiškino, jog gegužės 7 d. kuomet buvo atėjusi kartu su R., M. jau rodė gegužės 2 d. laišką ir sakė, kad ją šmeižia, bet Reagavimo komandai raštas buvo persiųstas vėliau ir gautas jis buvo iš kitų asmenų, ne iš M., kuri iš jo išeinančios užduoties aplinkybių galimam tyrimui taip ir nesuformavo, nors turėjo suformuoti ir tik tai turėjo duoti eigą tyrimui, kadangi kiti užduotį suformavo ir tai padarė aiškiai – pateikė pasirašytą raštą – buvo pradėtas tyrimas. Kaip vyko Reagavimo komandos surašyto elgesio ir veiksmų plano stebėsena ir ar vyko, ji nežino, mano, tai labiau formalus dalykas, nes nėra apibrėžtas, į plano vykdymą turi įsitraukti visi, kuriam jis skirtas, plano įgyvendinimo sekimas priklauso nuo situacijos. M. vėliau (apie liepos 30 d.) laišku informavo, jog su planu nesutinka, tai apie jokį vykdymą iš jos pusės ir kalbėti negalima, ji ir jį ignoravo. Į vėlesnius gautus prašymus / nusiskundimus dėl M. elgesio nebuvo reaguota, nes jau vyko teisminis procesas (2026 m. liepos 13 d. teismo posėdžio laikas 00.35.00 – 01.25.10 val. min. sek.).Liudytoja apklausta J. R. paaiškino, kad dirba Santaros klinikos žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, yra Reagavimo komandos pirmininkė. Ieškovę pažįsta iš matymo, teko kartą bendrauti telefonu. Reagavimo komanda atlikdama tyrimą protokolų nerašo ir eigos nestenografuoja, taip pat nedaro garso įrašų, komandos nariai pasižymi kiekvienas sau tai, kas atrodo aktualu ir reikalinga, tokie užrašai / pasižymėjimai nėra tyrimo dalimi, labiau asmeninio naudojimo užrašai, padaryti tam, kad prisiminti, bet visada vertinami ir priimami domėn atliekant vertinimą ir rašant išvadas Taip situacijos vertinimą ji apibūdino ir DGK, teiginiai teisingi ir neiškraipyti. Su M. ji nebendravo, tik telefonu vieną kartą, kiek prisimena, ji viską neigė ir viską ignoravo, nieko girdėti nenorėjo, nuėjo teismo keliu. Po tų visų reikalų ir toliau buvo gaunami laiškai ir pranešimai dėl netinkamo M. elgesio. Gegužės 2 d. raštas buvo gautas iš skyriaus vedėjo G. N., bet tiksliai nepamena jo pateikimo detalių ir laiko. Apklausa buvo atliekama tik raštą pasirašiusių asmenų, kitų komanda neapklausinėjo. Reagavimo komandos surašytas elgesio ir veiksmų planas ne asmens charakteristika, o tyrimo eigos rezultatas ir mėginimas gelbėti situaciją, juo teikiami tam tikro turinio įpareigojimai visiems ir visi turi padėti esamą situaciją gelbėti ir gerinti, spręsti konfliktą, jo išvengti. Plano vykdymo stebėsena iš esmės negalima, jeigu žmogus nenori jo vykdyti ir pripažinti, koreguoti savo elgesį, rezultato nebus. M. plano nepripažino, elgesio nekoregavo, nuėjo į teismą, todėl darbdavys jokia forma negalėjo ir negali žmogaus elgesio pakeisti. Šiuo metu M. dirba Žalgirio klinikoje, ji yra pervesta į ten, kur norėjo, mėginant užbaigti ginčą taikiai, nepaisant to, taikaus susitarimo kaip bylos rezultato pasiekti nepavyko (2026 m. liepos 13 d. teismo posėdžio laikas 01.27.05 – 01.54.45 val. min. sek.)Ieškinys atmestinas.Byloje kyla ginčas dėl neturtinės žalos ieškovei, kaip darbuotojai, atlyginimo atsakovui, kaip darbdaviui, nesukūrus jai saugių ir tinkamų darbo sąlygų, galimai ją mobinguojant ir taikant ieškovės atžvilgiu psichologinį smurtą darbdaviui 2025 m. gegužės 2 d. išplatinus nepagrįstą ir ją šmeižiantį raštą bei neužtikrinus pas atsakovą veikiančios Reagavimo komandos sudaryto elgesio ir veiklos plano įgyvendinimo.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 5 dalį, kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Sutinkamai su DK 30 straipsnio 1 dalies nuostata darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, šio straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinės vertybės pažeidimą būtinos visos CK 6.245 – 6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o iš darbo santykių kylantiems – ir darbo sutartimi paremtas teisinių santykių elementas. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str.). Teismai, vertindami įrodymus, turi remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daryti pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Teismas, išnagrinėjęs šį individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, tiesiogiai pabendravęs ir apklausęs pačią darbuotoją, jos tiesioginius vadovus ir bendradarbius, įvertinęs ir ieškovės elgesį bylos nagrinėjimo eigoje, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, buvusių jos ieškinio reikalavimų pagrindu. Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra ilgametė atsakovo darbuotoja – nurodomų faktinių aplinkybių momentu ji dirbo slaugytoja Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (toliau – Skyrius), šios bylos nagrinėjimo eigoje šalims derantis dėl galimo taikaus ginčo užbaigimo ieškovė pervesta dirbti slaugytoja į kitą atsakovo padalinį – Žalgirio kliniką. Ieškovė pripažino, kad tokį norą išreiškė ji pati, tai rodo ir atsakovo į bylą pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas dėl taikos sutarties sąlygų derinimo (dok-83587). Drausminių nuobaudų ieškovė neturėjo.Santaros klinikose generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-522 yra patvirtinta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nulinės tolerancijos smurtui bei smurto apraiškų darbo aplinkoje prevencijos ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimo politika, kuria nustatyta tvarka, kokių veiksmų privalu imtis paaiškėjus galimų įvairių smurto formų apraiškų darbo aplinkoje. Įgyvendinant ją Santaros klinikose nuo 2022 metų veikia Reagavimo komanda (patvirtinta 2022 m./atnaujinta Santaros klinikų generalinio direktoriaus 2025 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reagavimo komandos sudarymo“) (toliau - Reagavimo komanda), kurios pagrindinė funkcija, gavus iš darbuotojo raštišką ar žodinį nusiskundimą dėl Darbuotojų elgesio kodekso pažeidimo, nedelsiant reaguoti į iškilusią problemą. Reagavimo komandos veiksmai gavus skundą: išklausyti skundą pateikusį darbuotoją, konsultuoti psichologiniais ir situacijos galimais sprendimo klausimais, pasitelkus organizacines priemones atvejui spręsti, tokias kaip susitikimai, pokalbiai, diskusijos (tiek individualios, tiek komandinės), žodiniai susitarimai apie elgesį darbe (tiek individualiu, tiek komandiniu lygiu), ugdymo priemonės, individualūs/komandiniai mokymai, grįžtamojo ryšio paieška, situacijos stebėsena ir pan. Santaros klinikose veikia Etikos komisija, patvirtinta 2022 metais, vėliau atnaujinta Santaros klinikų generalinio direktoriaus 2025 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-284 „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Etikos komisijos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“. Jos kompetencija yra vykdyti Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodekso nuostatų galimų pažeidimų tyrimus Etikos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat 2022 m. gegužės 13 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-441 yra patvirtintas Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodeksas, nustatantis pagrindinius Santaros klinikų darbuotojų elgesio principus ir normas. Įvertinus minėtų darbdavio priimtų lokaliais aktais patvirtintų vidinių tvarkų turinį ir veikimo principus, akivaizdu, kad Santaros klinikose veikiančiai Reagavimo komandai nėra suteikti įgaliojimai spręsti darbo pareigų pažeidimo klausimus, šie įgaliojimai suteikti Etikos komisijai. Reagavimo komandai suteiktų įgalinimų apimtis - organizacinėmis ir psichologinėmis priemonėmis siekti padėti darbuotojams išspręsti jiems iškilusias problemas darbo aplinkoje. Galimų situacijų tyrimą Reagavimo komanda atlieka aiškiai ir konkrečiai išreikštų darbuotojų raštiškų ar žodinių nusiskundimų pagrindu. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas atliko ieškovės situacijos ir jos elgesio problematikos tyrimą gavęs 23 Skyriuje dirbančių darbuotojų (didžiąja dalimi – gydytojų, taip pat ir slaugytojų) pasirašytą 2025 m. gegužės 2 d. raštą, kuriame nurodoma, kad Skyriaus darbuotojai patiria įtampą darbe dėl netinkamo ieškovės elgesio, kad ji nepagarbiai elgiasi su kolegomis, juos žemina, apkalbinėja, pastoviai stengiasi sudaryti konfliktines situacijas tarp gydytojų ir slaugytojų, koleges vadina durnelėmis, kaimietėmis, darbo metu kritikuoja, žemina, nepagarbiai pasisako girdint pacientams ir personalui apie kolegų sprendimus ir darbo veiksmus, šmeižia skyriaus administracijos darbą ir sprendimus, kursto nepasitikėjimą jų sprendimais, dažnai nepagarbiai kritikuoja gydytojų darbą, paskyrimus, laiku nereaguoja į paciento būklės pasikeitimus, gydytojo nurodymus, laiku nevykdo gydytojų paskirto gydymo ar veiksmų, taip blogindama pacientų sveikatą, būklę, keldama grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei, dirbti sudėtinga ir nesaugu dėl laikų nevykdomų paskirtų nurodymų ir skirto gydymo, toks jos elgesys yra sisteminis, dėl to yra jaučiama įtampa, vyrauja toksiška darbo aplinka, yra trikdoma kasdieninė darbo eiga, kenčia komandinio darbo produktyvumas.Atlikto tyrimo eigoje Reagavimo komanda 2025 m. liepos 15 d. sudarė Pagalbos ir elgesio stebėjimo planą (toliau – Planas), nurodytą galimą elgesio modelį siekiant įvaldyti Rašte minimų aplinkybių ir situacijos, susijusios su ieškovės elgesiu, turinį, kuriuo nustatė tam tikrus įpareigojimus abiem ginčo šalim. Ieškovė iš esmės nesutinka su Rašto turiniu, vertina jį, o taip pat atsakovo veiksmus kaip ją žeminančius ir šmeižiančius, nurodydama, kad Rašte įvardinti teiginiai abstraktūs, nekonkretizuoti ir pan., abejoja dėl Rašto surašymo laiko ir jo pasirašymo, taip pat nesutinka su Reagavimo komandos sudarytu Planu situacijos pasekmėms spręsti, laiko juos tendencingais ir sistemiškai pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą, turinčiais akivaizdžių mobingo ir psichologinio smurto apraiškų, kas sąlygojo jai neturtinės žalos padarymą. Teismas su tuo nesutinka.Teismas laiko, kad situacijai įvertinti ir esamai problemai konstatuoti raštu eilės Skyriaus darbuotojų suformuoto Rašto turinys ganėtinai konkretus ir aiškus, juo išreikštas faktas buvo pakankama prielaida Reagavimo komandai atlikti tyrimą pagal Santaros klinikose nustatytą tvarką. Minėta, Reagavimo komanda atlieka tyrimą ne Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodekso nuostatų ir Etikos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka (nors Rašte yra nuorodos į tai) ir netaiko darbo drausmės pažeidimų tyrimo eigos, o pagal kompetenciją atlieka situacijos vertinimą ir organizacinėmis bei psichologinėmis priemonėmis siekia padėti darbuotojams išspręsti jiems iškilusias problemas darbo aplinkoje. Reagavimo komandos kompetencija atskirta nuo Etikos komisijos, abiejų funkcijos skirtingos ir savo esme negali būti ir nėra dubliuojamos. Taip pat minėta, kad galimų situacijų tyrimą Reagavimo komanda atlieka aiškiai ir konkrečiai išreikštų darbuotojų raštiškų ar žodinių nusiskundimų pagrindu. Toks buvo gautas, jį pasirašė eilė Skyriaus darbuotojų, atsakovas privalėjo į jį reaguoti ir tai darė tinkamai.Byloje nenustatyta, kad pati ieškovė teiktų Reagavimo komandai aiškia forma (raštu ar žodžiu) išreikštą kreipimąsi su įvardinta galima problema. Byloje tokių duomenų nėra, ieškovė teismui patvirtino, jog to nedarė, nes nežinojo, kokias teises turi ir kokia tvarka. Su tuo nesutiktina, nes ilgametė darbuotoja negalėjo nežinoti, kokios vidinės tvarkos sąlygoja esamų problemų sprendimą, juolab nustatyta, kad nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste ji pati bendravo su organizacine psichologe L. Š., kuri siūlė jai surašyti paklausimą Reagavimo komandai, vykdė su ja elektroninį susirašinėjimą, kuris, kaip rodo susirašinėjimo turinys ir patvirtino liudytoja apklausta L. Š., buvo gana neapibrėžtas ir chaotiškas, be konkrečios problemos aiškaus suformulavimo. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė ne kartą rašydavo įvairaus turinio skundus dėl įvairių darbe kylančių situacijų, minėjo kolegas ir pačias situacijas įvardindavo ne visiškai mandagia ir etiška forma, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė, žinodama galimą savo teisių gynimo būdą, nerašė Reagavimo komandai savarankiškų prašymų su aiškiai įvardinta situacija ar problema galimam tyrimui pradėti, rodo, kad ji pati nematė jokių pažeidimų iš darbdavio pusės, nelaikė jo ją mobinguojančiu ar darančiu jai psichologinį spaudimą.Iš esmės ieškovė kvestionuoja Skyriaus kolegų kreipimosi į Reagavimo komandą rašto pagrįstumą bei ginasi neva ieškovei tuo taikomu mobingu ir daromu psichologiniu spaudimu, saugių darbo sąlygų jai nesudarymu, be kita ko, pasireiškusiu ir Plano nevykdymu bei to kontrolės, grįžtamojo ryšio stoka, tačiau teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė.Byloje liudytojais apklausti asmenys (didžioji dalis jų kviesti apklausai ieškovės iniciatyva) vienodai aiškino ir Rašto atsiradimo bei jo pasirašymo faktą, ir priežasčių Raštui atsirasti bei darbdaviui atlikti tyrimą jo pagrindu buvimą. Teismas liudytojų nurodytų aplinkybių kvestionuoti ar nepasitikėti jais pagrindo neturi – visi teismo apklausti liudytojai patvirtino Rašte minimas aplinkybes dėl ieškovės elgesio. Teismas laiko, jog nagrinėjant šį darbo ginčą dėl teisės ieškovės teisminio nagrinėjimo eigoje nurodytas jos galimo šmeižimo faktas ir siekis apginti savo garbę ir orumą CK antros knygos pagrindu, įrodinėjant tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, nenagrinėtinas ir nesvarstytinas tokia procesine forma ir būdu kaip CK 2.24 straipsnyje numatyta. Todėl plačiau dėl to nepasisako. Ieškovės elgesys (taip pat ir teismo posėdžio metu), jos išsakyta pozicija ir bendravimo su posėdyje apklausiamais liudytojais forma, byloje esančių ieškovės rašytų elektroninių laiškų, tarnybinių pranešimų turinys, juose esančių ieškovės išsakomų minčių dėstymo forma ir įvardintos aplinkybės sąlygoja pagrindą teismui labiau pritarti liudytojų išsakytiems teiginiams apie ieškovės būdą ir tam tikras jos charakterio savybes, kas iš esmės ir sąlygojo Rašto atsiradimą bei daugelio nenorą dirbti su ieškove, nei priešingai. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad pati ieškovė siekė kompromiso su darbdaviu atliekant situacijos vertinimą, bendradarbiautų su juo ir rodytų geranoriškumą, prisiimtų atsakomybę ir savo veiksmais siektų Plano įgyvendinimo, bendradarbiautų su darbdaviu šiame procese (DK 24 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti ieškovei saugią ir orią darbo aplinką. Šiuo išreikšti ieškovės argumentai subjektyvūs ir gana tendencingi. Atsakovo į bylą pateikti duomenys rodo, kad jis į gauto kreipimosi dėl ieškovės elgesio turinį reagavo tinkamai, panaudojo turimus svertus esamai problemai spręsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad tai darė nepakankamai dėmesingai, taikydamas psichologinį spaudimą ieškovės atžvilgiu ar ją mobinguodamas. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad esamų prevencinių mechanizmų egzistavimas ir jų taikymas paneigia darbdavio neveikimą, o jo patvirtinta ir realiai veikianti situacijų pagal raštišką darbuotojų kreipimąsi sprendimo politika atitinka protingo ir apdairaus darbdavio standartą. Reagavimo komandos surašyto Plano stebėsena ir jo įgyvendinimas tenka ne tik Skyriui, bet ir pačiai ieškovei, kuri šiuo atveju ir jį ignoravo. Byloje nustatyta aplinkybė, kad darbdavys paisė darbuotojos noro pervesti ją dirbti kitur ir jį realizavo faktiškai, teismo nuomone, tai patvirtina ir besąlygiškai rodo akivaizdų darbdavio siekį užtikrinti saugią ir orią darbo aplinką ieškovei, protingai ir apdairiai sprendžiant susidariusią situaciją. Nėra pagrindo manyti, kad nesiekė sukurti tokios aplinkos, kurioje ieškovė, Skyriaus darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.Teismas daro išvadą, kad susiklosčiusių aplinkybių kontekste esamą situaciją atsakovas suvaldė tinkamai ir jokios žalos ieškovei nepadarė. Netiesiogiai tai įrodo ir aplinkybės, kad, minėta, jokio raštiško savarankiško kreipimosi Reagavimo komandai darbuotoja neteikė, o nagrinėjant jos pirmą ginčą DGK, kuris buvo užbaigtas 2025 m. gegužės 29 d. komisijai patvirtinus 2025 m. gegužės 26 d. šalių pasirašytą taikos sutartį, kuomet aptariami įvykiai jau egzistavo, prašymo atlyginti neturtinę žalą darbuotoja nereiškė.Tokiu būdu pagrindo manyti atsakovą atlikus ieškovės atžvilgiu nekorektiškus, neetiškus ar užgaulius veiksmus, žeminančius jos orumą išnagrinėto šio darbo ginčo kontekste, nėra. Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, yra paremti tam tikrais asmeniškumais bei hipotetinėmis prielaidomis ir subjektyviu faktų ir taikytinų teisės normų interpretavimu.Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir jo kaltės, kaip būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti, o nesant visoms būtinosioms sąlygoms civilinei atsakomybei kilti kalbėti apie neturtinės žalos atsiradimą ir jos atlyginimą nėra jokio pagrindo. Sutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad darbdavys, priimdamas ir įgyvendindamas lokalinius (vidinius) norminius teisės aktus, darbuotojos teisių nepažeidė, o ginčo situacija susiklostė išimtinai dėl darbuotojos kaltės. Teismas laiko, jog byloje neįrodyta ir žalos, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, buvimo aplinkybė. Darbuotoja žalą taip pat kildina ir iš sveikatos sutrikimo, tačiau iš ieškovės teismui pateikto apsilankymo 2025 m. gegužės 27 d. 01:39 val. min. Santaros klinikų skubios medicinos centro priimamajame aprašymo (ieškinio priedas 11) tokių aplinkybių nenustatyta. Apsilankymo faktas pats savaime jų buvimo neįrodo, o vertinant aprašyme padarytus įrašus nėra pagrindo teigti, jog nusiskundimai atsiradę dėl aptariamų įvykių. Šis ieškovės pateiktas dokumentas, teismo įsitikinimu, neįrodo nei sveikatos sutrikimo, nei galimos to priežasties, nei sąlyčio su minimais ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių įvykiais, t. y. neįrodytas ir priežastinis ryšys, kaip sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad po šio apsilankymo jai buvo taikomas gydymas, kad ji kreiptųsi pagalbos į šeimos daktarą ar kitą specialistą. Parengiamojo posėdžio metu teismui pasiūlius pateikti galimus sveikatos sutrikdymą įrodančius dokumentus, ieškovė pateikė teismui 2025 m. rugsėjo 24 d. šeimos daktaro išrašą / siuntimą pas specialistą – gydytoją akušerį ginekologą (dok-59048). Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsiradusio apsunkinto bendravimo šeimoje taip pat niekuo neįrodyta.Teismas nagrinėjamo ginčo kontekste pastebi tai, kad tam tikrų stresinių situacijų darbe patiria kiekvienas, lygiai kaip atsiranda tam tikrų nesklandumų ar darbuotojų nepasitenkinimo darbdaviu jam atliekant būtinąsias administravimo funkcijas, kartu dirbančiais kolegomis. Tačiau ne kiekviena tokia situacija ir ne kiekvienam gali būti pagrindu išsiieškoti žalą iš darbdavio. Šio išnagrinėto darbo ginčo kontekste pakankamai akivaizdu, kad darbdavys vykdė savo darbines ir administravimo funkcijas, todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.Procesiniai klausimai.Teismas neturi pareigos atsikirsti į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab neesminį (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų esmės.Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).Ieškinio atmetimo atlygintinų išlaidų byloje nesusidarė.Ieškovės 2026 m. kovo 20 d. prašyme (dok-42674) išreikštas prašymas taikyti atsakovui baudą dėl dokumentų nepateikimo nesvarstytinas praradus aktualumą, nes bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, jog Reagavimo komanda jokios savarankiškos rašytinės medžiagos, apart atskirų jos narių asmeninio turinio pasižymėjimų, neformavo, todėl objektyvios galimybės pateikti tai, ko nėra, atsakovas neturėjo, o su Reagavimo komandos veikla ir atliktu tyrimu susijusios aplinkybės buvo įrodinėjamos liudytojų pagalba.Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,n u s p r e n d ž i a :ieškinį atmesti.Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-9211 darbo byloje Nr. APS-101-26336/2025 (pasirašytas komisijos pirmininko 2025 m. gruodžio 22 d.) laikyti netekusiu galios.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.Teisėja Natalija Daškovienė