Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-766/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-07-08
Bylos Nr.
1-1032-766/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17115-2026-8
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Kaltinamasis
R. P.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-766/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17115-2026-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2026 m. liepos 8 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant Sonatai Uržaitei,dalyvaujant prokurorei A. A.-Koroliovei,kaltinamajam R. P.,jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1993-10- 14 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 91 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

2. 1998-04-17 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

3. 2014-02-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėn., skiriant įpareigojimus, 2014-10-02 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (laisvės apribojimas) Kauno APT Savivaldybių probacijos skyriaus;

4. 2017-07-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m., nustatant įpareigojimus, 2019-08-19 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2026-05-30, apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-05-30, 19.59 val. buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas, o 20.19 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2026 m. gegužės 30 d., darbavosi savo sodyboje Juodelių kaime. Sugalvojo nuvažiuoti į kitą kaimą, į (duomenys neskelbtini), pas draugą. Nuvažiavo. Išgėrė alaus. Sėdo važiuoti namo, sustabdė pareigūnai. Važiavo su savo keturračiu. Važiuojant atgal, įvažiavo į gyventojo tvorą, ją apgadino. Išvažiavo ir parvažiavo namo. Grįžo žmona. Su žmona nuvažiavo pas tuos žmones tartis dėl tvoros, bet jie buvo nepatenkinti, iškvietė policiją. Pareigūnai nustatė girtumą. Labai gailisi dėl savo elgesio, niekaip jo nepateisina. Kažkada, labai seniai, yra vairavęs išgėręs, buvo taikyta atsakomybė. Kovo mėnesį buvo paskirta administracinė bauda 800 Eur, ją yra sumokėjęs, teisė vairuoti buvo atimta pusei metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Preliminari laiduotoja S. S. paaiškino, kad R. P. yra jos sugyventinis, turi du bendrus vaikus, iš kurių vienas jau pilnametis. Kartu gyvena apie 20 metų. Yra dirbanti. Prisiima atsakomybę, kad ateityje jis nedarys nusikaltimų. Su juo daug kalbėjosi, jis supranta ką padarė. Sakė, kad daugiau taip nebus. Tikrai ji gali daryti įtaką jo elgesiui. Prašo atleisti R. P. nuo atsakomybės, perduoti jai pagal laidavimą be užstato.

Motyvuojamoji dalis

R. P. kaltė įrodyta jo visišku prisipažinimu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju R. P. parodė, kad kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir dėl to gailisi. Parodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), turi jam priklausančią sodybą. 2026-05-30 po pietų, tikslaus laiko nepasakys, nuvyko su jam priklausančiu keturračiu „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas draugą, gyv. (duomenys neskelbtini). Pas draugą S. D. vartojo alkoholį. Abu gėrė. Jis išgėrė alaus keturias skardines, neskaičiavo kiek išgėrė. Tos pačios dienos vakare, apie 19.00 - 20.00 val., baigęs gerti, nusprendė važiuoti namo su savo keturračiu. Sėdo už vairo neblaivus, netoli važiuoti, iki namų keli kilometrai, nieko nenutiks. Važiuojant su keturračiu (duomenys neskelbtini), jį sumėtė ir jis atsitrenkė į segmentinę tvorą. Buvo apgadinta tvora, keturratis lyg neapgadintas. Iškvietė jam policiją, nes nesutarė dėl tvoros kainos su savininke ir kitas kaimynas iškvietė policiją. Pripažįsta vairavęs neblaivus, dėl to gailisi. Nenumanė, kad bus tokios pasekmės. Pareigūnai jam davė pūsti. Įpūtė virš 2 prom., tiksliai neatsimena, parašyta yra įtarime. Keturratis yra techniškai tvarkingas, draustas. Vairuotojo pažymėjimas pateiktas buvo policijos pareigūnams. Teisės jam buvo atimtos pusei metų už vairavimą neblaiviam, buvo dar nesusigrąžinęs teisių. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi (b. l. 83 - 85).

Iš 2026-05-30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2026-05-30, apie 19.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. P., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,59 prom. girtumas, vairuodamas jam priklausantį keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino gyvenamojo namo segmentinę tvorą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas keturratis „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo segmentinė tvora. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas keturračio „Suzuki“ variklio užvedimo raktelis ir keturračio rankų vėjo apsauga. Keturratis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). R. P. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 6 – 9).

Iš 2026-05-31 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą matomos apgadintos dvi rudos spalvos segmentinės tvoros ir vienas rudos spalvos stulpas. Apžiūrint segmentinę tvorą matoma, kad vieno segmento plotis yra 2,50 m, aukštis - 1,50 m. Apžiūrint stulpą matoma, kad stulpas yra metalinis rudos spalvos, apie 1,50 m aukščio ir palenktas iš išorės į vidų, t.y. į kiemo pusę. Toliau apžiūrint įvykio vietą gėlyne ant žemės matosi protektoriaus raštas, šalia kurio ant žemės yra transporto priemonės baltos spalvos rankų vėjo apsauga. Daugiau apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui tirti reikšmingų pėdsakų nenustatyta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, įvykio vietoje paimta 1 vnt. baltos spalvos rankų vėjo apsauga, įvykio vieta fotografuota (b.l. 10 – 26)

Iš 2026-05-30 transporto priemonės aprašo matyti, kad keturračio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - R. P. (b. l. 30 – 31)

Iš 2026-05-30 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad keturratis „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

Iš 2026-05-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturračio variklio užvedimo raktelį ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-35).

Iš 2026-05-31 daikto apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad keturratis „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint keturratį matoma, kad šis yra baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint transporto priemonę matoma, kad keturračio kairės pusės rankų vėjo apsauga yra nulaužta, taip pat apgadintas keturračio dešinės pusės žibintas, daugiau jokių apgadinimų nėra (b. l. 36 – 45).

Iš 2026-05-31 Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2026-05-30, apie 19.29 val. iš Šiaulių OVS budėtojo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas prieš 30 min. su keturračiu įvažiavo į kaimynės tvorą ir išvertė ją. Visi kol kas yra vietoje. Laukia. Apie 19.56 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas Ž. B., kuris paaiškino, kad būdamas kieme išgirdo, kad ant gretimos (duomenys neskelbtini), konfliktuoja pažįstami E. U. ir R. P.. Asmenys konfliktavo dėl to, kad R. P. su baltos spalvos keturračiu įvažiavo E. U. į tvorą ir iš įvykio vietos pasišalino. Ž. B. R. P. pasirodė neblaivus, dėl ko šis ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Paklausus ar Ž. B. matė patį eismo įvykio faktą, šis nurodė, kad nematė. Tuomet pabendravus su E. U., ši paaiškino visas įvykio aplinkybes ir iš moters paimtas paaiškinimas. Pabendravus su E. U., buvo pabendrauta ir su R. P., kuris neneigė, kad vairavo keturratį būdamas neblaivus ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., norėjo pasukti į dešinę, t.y. į (duomenys neskelbtini) g., tačiau sukdamas nesuvaldė keturračio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę kelio pusę ir atsitrenkė į tvorą, ją apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. grįžo namo ir paskambino savo draugui S. T., kad šis nueitų iki E. U. namų ir apžiūrėtų tvorą bei moteriai pasakytų, kad nekviestų policijos, kadangi R. P. greit atvyks su savo sugyventine į įvykio vietą susitarti. R. P. kartu su sugyventine atvykus į įvykio vietą, šie jau buvo susitarę atlyginti žalą, kai atėjo Ž. B. ir pasakė, kad nėra čia dėl ko tartis ir pats iškvietė policijos pareigūnus. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Patikrinus R. P. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) (met. Nr. (duomenys neskelbtini)), 19.59 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,64 prom. neblaivumas, o 20.19 val. antru pūtimu nustatytas 2,59 prom. neblaivumas. Nustačius R. P. neblaivumą, buvo apžiūrėta įvykio vieta, kurioje ant žemės buvo rasta baltos spalvos plastikinė rankų apsauga nuo vėjo. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur kieme pamatė baltos spalvos keturratį, su kuriuo ir buvo padarytas eismo įvykis. Apžiūrint baltos spalvos keturratį buvo matyti, kad šiam trūksta kairės pusės plastikinės rankų apsaugos nuo vėjo, taip pat išdaužtas priekinis dešinysis žibintas. Daiktų ir dokumentų reikalavimo protokolu buvo paimtas baltos spalvos keturratis „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuotas jo kuro bakas (plombos Nr. 082191) su užvedimo rakteliu ir nutempti saugojimui į (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę, taip pat paimtas ir R. P. vairuotojo pažymėjimas, kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate. Įvykis filmuotas body (b. l. 48 - 50).

Iš 2026-05-30 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)), 19.59 val. patikrinus R. P. blaivumą, jam nustatytas 2,64 prom. girtumas, o 20.19 val. patikrinus R. P. blaivumą, jam nustatytas 2,59 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais R. P. sutiko (b. l. 54).

Iš 2026-06-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, kurio data ir laikas: 2026-05-30, 19:23:23. Atsiliepus Bendrojo pagalbos centro operatorei vyriškas balsas praneša, kad yra incidentas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Vairuotojas nelabai blaivus, važinėja, į kaimynės tvorą įvažiavo. Vairuotojas nepažįstamas, jis vietoje. Į operatorės klausimą patikslinti namą, į kurio tvorą įvažiavo, pranešėjas nurodo - į (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Į operatorės klausimą nurodyti transporto priemonės modelį, girdisi moteriškas balsas iš šalies, sakantis, kad į tvorą įvažiavo su keturračiu. Pranešėjas informuoja, kad paties įvykio nematė, prisistato esantis Ž. B. (b. l. 59-61).

VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis, keturračio motociklo „Suzuki", pagaminto (duomenys neskelbtini) m., įvykio metu rinkos vertė buvo 1359 Eur (kaina su PVM) (b. l. 67).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra” duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad sunkiojo keturračio motociklo „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. P. (b. l. 69).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, pozicijos nekeitė viso proceso metu ir nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, su neblaivumo aktuose nurodytais alkoholio kiekio rezultatais sutiko ir jų neginčijo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad elgėsi blogai. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga: tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto nuotraukos, daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, bei kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. P. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – keturratį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - 2026-05-30, 19.59 val. buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas, o 20.19 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į kaltinamojo R. P. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti transporto priemonę, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo nuostatų taikymo R. P.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis R. P. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galima laiduotoja, kaltinamojo sugyventinė S. S. prašė R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-697/2022).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019, 2K-9-719/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).‏‏‎ Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-329/2013).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. R. P. 2026-03-30 baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimą, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams nuo 2026-03-09 iki 2026-09-08. Be to, yra baustas ir už kitus KET pažeidimus (b. l. 98-100). Iš šios informacijos matyti, kad R. P. iki 2026 m. gegužės 30 d. jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji atimta už vairavimą būnant neblaiviam, tai gi, jis net ir būdamas blaivus negalėjo vairuoti, o šiuo atveju vairavo dar ir būdamas neblaivus. Ši aplinkybė R. P. charakterizuoja neigiamai, rodo jo neatsakingą požiūrį į nubaudimą, jis elgėsi atsainiai ir nerūpestingai, savo interesą iškėlė aukščiau taisyklių laikymosi ir visuomenės saugumo. Akivaizdu, kad jis nevengė vairuoti, nors teisė vairuoti atimta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio nuostatos, taip pat ir jas aiškinanti teismų praktika nurodo, jog asmuo turi ne tik nedaryti teisės pažeidimų, t. y. naujų nusikalstamų veikų, bet ir iš esmės laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, KET ir pan.

Teismo vertinimu, visa tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, baustumas administracine tvarka, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra pavyzdingas teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo, nelinkęs pasimokyti iš savo klaidų, ignoruoja teisės aktų reikalavimus. Visos išdėstytos aplinkybės teismui leidžia abejoti kaltinamojo nusiteikimu laikytis įstatymų ir pozityviai keisti savo elgesį.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024).

Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas nuostatas, įpareigojančias sprendžiant dėl laidavimo taikymo, vertinti ne tik įstatyme nurodytas aplinkybes, bet ir kitas laidavimui taikyti ar netaikyti reikšmingas aplinkybes (kaltininko asmenybę, gyvenimišką patirtį ir kt.), siejant tai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtimi ir vertinant taikymo tikslingumą, nagrinėjamu atveju rodo, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam neatitiktų šios teisės normos paskirties.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, dirbantis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą - kaltinamasis vairavo keturratį pavartojęs alkoholio, jis sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio, neįvertinęs visų galimų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasis geriausio, vairavo neblaivus transporto priemonę. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. P. buvo sulaikytas 2026 m. gegužės 30 d. 20.19 val., paleistas 2026 m. gegužės 31 d. 9.51 val. (b. l. 86-88), t. y. laikinajame sulaikyme išbuvo vieną parą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 MGL (300 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis R. P. vairavo, transporto priemonę ir jam nustatyta 2,64 prom. girtumas, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69)., todėl ši transporto priemonė konfiskuotina.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) keturratis „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelis, saugomi automobilių saugojimo aikštelėje Šiauliai, Pramonės g. 23L, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; 2) keturračio rankų vėjo apsauga, 2026-06-04 perduota saugojimui į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina; 3) CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą, t. y. trijų tūkstančių eurų dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą, t. y. dviejų tūkstančių eurų dydžio piniginę sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 30 d. 20.19 val. iki 2026 m. gegužės 31 d. 9.51 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL (1 700 Eur), t. y. vienas tūkstantis septyni šimtai eurų.

Įpareigoti R. P. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

R. P. taikomas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) keturratį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelį, saugomus automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

2) keturračio rankų vėjo apsaugą, 2026-06-04 perduotą saugojimui į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3) CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė