- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-09-21
- Bylos Nr.
- II-70-671/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-15256-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Pareiškėjas
- M. S.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui (nuotoliniu būdu),
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Eglei Rimavičei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2026 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. S. nubaustas už tai, kad jis 2026 m. gegužės 10 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos, kurią vartojo be gydytojo paskyrimo. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 71 straipsnio 1 dalyje. Už šių administracinių nusižengimų padarymą paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo M. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) nutarimą ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nurodė, kad priimtas nutarimas yra formalus ir nemotyvuotas. Įstatymų leidėjas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numato ne vien dideles baudas, bet ir specialiosios teisės atėmimą gan ilgam laikui, kas lemia Institucijos pareigą pažeidimą fiksuoti ir asmens kaltę grįsti bei nuobaudą skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis. Mano, kad Institucija šiuo atveju tinkamai nenustatinėjo apsvaigimo fakto, taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kas pagal teisės doktriną pripažįstama teisės į teisingą bylos procesą pažeidimu. Nurodė, kad byloje ginčas dėl inkriminuoto nusižengimo padarius ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nekyla. Mano, jog Institucija neįrodė ir nesurinko pakankamai pagrindžiančių įrodymų, kad pareiškėjas vairavo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos.
VšĮ Regioninės Telšių ligoninės (toliau - ligoninė) gydytojos surašytame pirminiame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (toliau – aktas) Nr. 100, išvados skiltyje nurodyta, kad asmuo yra vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas - marihuaną, tačiau konkrečiai nenustatyta ir nenurodyta, ar asmuo buvo apsvaigęs. Institucija prašydama patikslinti aktą, pripažino, kad į šį klausimą neatsakyta. Ligoninės pateiktas patikslintas aktas, su prierašu „Asmuo yra apsvaigęs. Taisymu tikėti“, negali būti laikomas patikimu, nes apsvaigimo faktas turėjo būti konstatuotas apžiūros metu, o ne praėjus daugiau, kaip mėnesiui laiko po apžiūros ir policijos prašymu.
Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau ir Metodika) 9.1 papunktis imperatyviai nustato: „Apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo“. Nagrinėjamu atveju užfiksuotas tik šlapimo tyrimas, kraujas, kuris būtinas apsvaigimui nustatyti nepaimtas. Teigiamas THC testas šlapime įrodo tik vartojimo faktą, o ne tai, kad asmuo apsvaigęs vairavo transporto priemonę. Pati Institucija 2026 m. gegužės 10 d. siuntime atlikti medicininę apžiūrą 1.2 papunktyje pažymėjo paimti tik šlapimą, bet suformulavo užduotį atsakyti į klausimą dėl apsvaigimo, atsisakydama Metodikos 9.1 papunktyje numatytos tiriamosios medžiagos (kraujo ėminio), kuria vienintele šis klausimas gali būti teisėtai išspręstas. Taip pat šiuo atveju Metodikos 9.7 papunkčio išimtis netaikytina, nes nenustatyti pagrindiniai apsvaigimo požymiai (nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai), taip pat siuntime nėra jokio nurodymo netaikyti Metodikos 9 punkte numatytų veiksmų. Medicininės apžiūros akte nurodyti požymiai (svyruojanti eisena, baltas liežuvis) taip pat nėra specifiniai THC apsvaigimui ir gali pasireikšti esant stresui, nuovargiui ar kitoms priežastims.
Pažymėjo, kad byloje nėra teisėtai gauto duomens apie apsvaigimą. Kraujas nepaimtas, privalomi tyrimai nepaimti, iš karto surašytoje gydytojos išvadoje nurodyta tik „Vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – marihuanos“, apsvaigimo nekonstatuojama. Toksikologinis tyrimas apskritai nebuvo užsakytas, nors Metodikos 10.1 papunktis nustato, kad, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą gydytojas užpildo akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“– išvada buvo užpildyta neturint tam būtino pagrindo. Be to byloje atlikti tik atrankiniai (greitieji) tyrimai, jokio patvirtinamojo tyrimo nėra, todėl atrankinio testo rezultatas negali būti laikomas patikimai patvirtintu. Nesilaikyta ir tiriamosios medžiagos kiekio reikalavimo, šlapimo paimta 20 ml, kai rekomenduojama imti ne mažiau kaip 30 ml. Taip pat atkreipė dėmesį, kad vėlesnis akto taisymas prieštarauja Metodikos 11 punktui, kuris nustato, kad „Medicininės apžiūros akte negali būti trumpinių ir braukymų“. Be to pataisymas praėjus daugiau nei mėnesiui po apžiūros, ne gydytojo iniciatyva, todėl jo įrodomoji galia menka. Atkreipė dėmesį, kad byloje apskritai nenustatyta, kokio stiprumo ir kokio kiekio medžiaga buvo suvartota bei ar tai galėjo sukelti apsvaigimą vairavimo metu. Psichoaktyvus poveikis yra tiesiogiai priklausomas nuo faktiškai absorbuotos dozės, kurią lemia būtent suvartotas kiekis ir medžiagos koncentracija, taip pat vartojimo būdas bei individualūs fiziologiniai veiksniai. Pareiškėjas nurodė, kad suvartojo dalį marihuanos, tai niekaip neišmatuotas kiekis medžiagos, netirta, koks buvo suktinės stiprumas ir kiek medžiagos absorbuota. Nesant tokių duomenų išvada apie vairavimą apsvaigus grindžiama tik prielaida. Vertinant Institucijos versiją apie neseną vartojimą, apsvaigimo būklės nekonstatavo nė vienas kompetentingas subjektas. Apžiūrėjusi gydytoja akte Nr. 100 užfiksavo, kad kalba normali: asmuo orientuotas vietoje, laike ir savyje, atmintis gera (prisimena įvykio aplinkybes), dėmesys ir mąstymas normalūs, o išvadoje nurodė tik „vartojęs“ - apsvaigimo nekonstatavo. Tai reiškia, kad net ir tas subjektas, kuris vienintelis turėjo kompetenciją bei tiesioginę galimybe, įvertinti būklę, apsvaigimo nenustatė. Todėl vėlesnis, po mėnesio Institucijos prašymu atsiradęs prierašas apie apsvaigimą negali paneigti pirminio, betarpiško gydytojos vertinimo. Tik kraujo tyrimas yra vienintelis metodas, leidžiantis nustatyti aktyvios medžiagos koncentraciją ir tuo pagrindu spręsti apie apsvaigimo buvimą bei laipsnį. Šlapime nustatomi ne aktyvus THC, o jo metabolitai, kurie žymi buvusio ar net ankstesnio vartojimo faktą ir organizme išlieka gerokai ilgiau nei psichoaktyvus poveikis. Todėl teigiamas šlapimo atrankinis testas iš principo negali rodyti nei suvartotos dozės, nei poveikio intensyvumo konkrečiu vairavimo momentu. Kraujo tyrimas yra vienintelis metodas, leidžiantis nustatyti aktyvios medžiagos koncentraciją ir tuo pagrindu spręsti apie apsvaigimo buvimą bei laipsnį. Nurodo teismų praktiką, kurioje akcentuojama, jog turi būti nustatytas ne psichiką veikiančios medžiagos buvimą organizme, o konkretus ir abejonių nekeliantis apsvaigimas. Pagal teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną M. S. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundu nesutinka. Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota ir administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas, vaizdo bei garso įrašai ir kt.) M. S. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje bei 71 straipsnio 1 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 14 punkte numatytų nuostatų pažeidimui konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad M. S. 2026 m. gegužės 10 d. 22 val. 20 min.(duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos, kurią vartojo be gydytojo paskyrimo. M. S. kaltė pažeidus minėtas teisės normas yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Paminėjo, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Prašė teismo M. S. atstovo advokato padėjėjo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių aps. VPK ANBNS 2026 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą. Papildomai paaiškino, jog sutinka, kad buvo sustabdytas nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Jis buvo surūkęs suktinę, kurioje didžioji dalis buvo tabakas ir jis nesijautė apsvaigęs. Kvapas mašinoje buvo nuo to likusio kiekio, kurį rado mašinoje. Pasakė, jog rūkė prieš keletą minučių, nes paniškai bijo policijos ir pasakė nepagalvojęs. Kiek buvo praėję laiko nuo parūkimo iki važiavimo nepamena, nes praėjo daug laiko. Rūkydavo, kad atsipalaiduotų po sunkių darbų, kad geriau miegotų. Dabar neberūko žolės. Kai surūkydavo normalią suktinę, poveikį jausdavo, jausdavosi daugiau atsipalaidavęs. Poveikis būdavo gal po 20 minučių. Žolę visada maišydavo su tabaku. Rūkė, nes iki namų buvo gal 5 min ir manė, kad nepradės veikti, šiaip visada rūkydavo namuose. Kai sustabdė, jis nesijautė apsvaigęs. Kai nuvežė į ligoninę, greitai atėjo gydytoja, padarė šlapimo tyrimą, apžiūrėjo, liepė daryti akte nurodytas pozas, pamatavo spaudimą, nelabai ką sakė. Pasirašyti davė kai tik atvyko į ligoninę, po apžiūros pasirašyti nedavė niekur. Išvados nelaukė, jį vežė į Šiaulių areštinę. Protokolą surašė praėjus savaitei ar dviem po įvykio. Jam pasakė, kad išvada „Vairuoti negali“. Jis nežinojo, kokia turi būti patikrinimo procedūra, neprašė paimti kraujo.
Pareiškėjo M. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis baigiamųjų kalbų metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą, skundo argumentus, prašė skundą tenkinti pilna apimtimi ir priteisti pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė Eglė Rimavičė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, jog nustatant apsvaigimą yra imamas asmens šlapimas, asmuo apžiūrimas, imamas kraujas ir surašomas apžiūros aktas. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas pripažinti asmenį vairavus apsvaigus paėmus šlapimą ir iš patikslinto medicininės apžiūros akto, kur patikslinta ar vairavimo metu asmuo buvo apsvaigęs, ar nebuvo. Išvada buvo patikslinta ir buvo priimtas sprendimas pripažinti asmenį kaltu. Dėl ko nebuvo paimtas kraujas ir atliktas tyrimas, atsakyti negali, nes ji nebuvo vietoje ir mato tik tai, kas yra byloje. Sprendimas yra priimtas vadovaujantis medikų pateikta išvada.
Specialistė U. J. teismo posėdžio metu parodė, jog kiek pamena, jai dirbant, pareigūnų vakare apie 20-21 val. buvo atvežtas asmuo, teigiama, kad apsvaigęs nuo marihuanos. Tvarka tokia, kad yra paimamas šlapimo mėginys, išnešamas į laboratoriją ir tada atliekama asmens apžiūra, tikrinami gyvybiniai parametrai, vertina koordinaciją, akių vyzdžius. Pagal jų metodiką, kai pildomas apžiūros aktas, kraujo tyrimas nėra privalomas ir kiek jai žinoma tokiais atvejais kraujas neimamas. Šlapime marihuanos testas pavartojus, gali būti labai ilgai teigiamas, kiek tiksliai nepasakys. Bet yra kiti gyvybiniai parametrai – reakcija į šviesą, pulsas ir kraujospūdis, suprantama, kad jie gali būti dideli vien dėl streso, kai pareigūnai pristato. Bet kiek atsimena, pareiškėjas pats pripažino, kad rūkė. Vien iš to, kad teigiamas šlapimo testas nėra nustatoma, apsvaigęs ar neapsvaigęs nustatoma iš visumos duomenų. Iš policijos buvo gautas pranešimas patikslinti išvadą. Išvadoje turi būti nurodyta du – apsvaigęs/neapsvaigęs ir gali vairuoti/negali vairuoti. Jos pirminiame akte buvo nurodyta tik vienas, nepamena kuris, todėl gavusi užklausą iš policijos, ji papildė aktą, parašė, kas nebuvo parašyta, nepamena kas. Galvoja, kad gali taisyti aktą, jei dėl darbo krūvio ar skubėjimo pirminiame akte parašė tik „apsvaigęs“, tai turėjo įrašyti ir „negali vairuoti“. Nurodė, kad su Metodika nėra susipažinusi. Dirba įstaigoje, kur yra priimta tvarka, kad tokiu atveju vertina šlapimo tyrimą ir bendrą apžiūrą. Kraujo tyrimas nedaromas. Aktą surašė ji, nepamena kas pirminėje išvadoje buvo parašyta „negali vairuoti“ ar „apsvaigęs“, bet jos išvada buvo tokia. Kodėl tą dieną taip parašė negali atsakyti, nes tai buvo 2-3 mėnesiai atgal, gal skubėjo. Kodėl liko neužpildyta apsvaigimo laipsnio skiltis, diagnozės kodai, negali atsakyti. Kokį tyrimą atliko ligoninės laboratorija atrankinį ar patvirtinamąjį atsakyti negali. Iš bendros praktikos ar atrankinis tyrimas gali parodyti medžiagos koncentraciją atsakyti negali, bet mano, kad ne. Nebuvo policijos nurodymo neatlikti tyrimo. Ji neatsimena kas buvo prieš tris mėnesius, kas yra užfiksuota akte, tai yra informacija, ką ji tuo metu vertino ir reikia ją vertinti, kaip teisingą. Vyzdžiai nebuvo matuoti milimetrais. Turint tik šlapimo tyrimą ir pagal apžiūros požymius, neturint kraujo tyrimo, apsvaigimo laipsnio nustatyti negalima. Ji apsvaigimą nustatė iš šlapimo tyrimo ir objektyvios apžiūros-išsiplėtę vyzdžiai, tai vienas iš indikatorinių faktorių. Jai buvo nežinoma, kad apsvaigimą galima nustatyti tik iš kraujo tyrimo. Aktą papildė, nes buvo gauta policijos užklausa, kartu buvo jos pildyto akto kopija. Jokių naujų duomenų neatsirado, kiek žino jokie papildomi tyrimai pareiškėjui nebuvo atlikti, ji pareiškėjo papildomai nematė. Ji buvo rašiusi, kad žmogus apsvaigęs, neužpildė grafos, kad negali vairuoti. Ar Metodika numato, kaip išvada gali būti keičiama vėliau, nežino. Ar pareiškėjas buvo supažindintas su nauja išvada nežino, ji nesupažindino. Pagal paskutinę išvadą asmuo vairuoti negalėjo. Kada pradeda veikti, kai parūko marihuanos, negali atsakyti. Šlapimo tyrime veikliosios medžiagos kiekis nėra nustatomas. Logiška, kad nuo suvartoto kiekio gali būti apsvaigęs, gali ir nebūti. Akte nurodyti asmens duomenys yra normalūs, išskyrus prasiplėtusius vyzdžius-sistemiški, fotoaktyvūs, platesni, tai rodo medžiagos poveikį organizmui, apsvaigimo lygio nerodo. Išsiplėtę vyzdžiai yra būdinga kanabinoidams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pareiškėjas M. S. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2026 m. gegužės 10 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos, kurią vartojo be gydytojo paskyrimo (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Nagrinėjamu atveju aktualus vienas iš alternatyvių veiksmų – apsvaigimas nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens, vairavusio transporto priemonę įvykio metu, apsvaigimas. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo 1312 redakcija) buvo patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 2 punkte įtvirtinta, kas sudaro asmens medicininę apžiūrą, o 7 punkte įtvirtinta asmens būklės vertinimo atlikimo tvarka bei pildomi dokumentai, nurodyta, jog gydytojas „vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo patvirtiną formą. Kaip matyti, šiame punkte nurodytas nebaigtinis požymių, kurie turi būti vertinami, sąrašas, tačiau minimalus, būtinas apsvaigimui nustatyti požymių skaičius taip pat nenurodytas, turi būti vertinama bendra asmens būklė. Metodikos 9 punkte įtvirtinta psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir narkotinių, nustatymo tvarka. Metodikos 9.1 papunktyje akcentuojama, kad išskyrus metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imamas kraujo ir šlapimo tyrimas. Metodikos 10.1 papunktyje nurodyta, jog jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį.
Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu M. S. teigia, kad jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje jis nepadarė. Skunde akcentuoja, jog aktas negali būti tinkamu įrodymu, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos, nes surašytas nesilaikant Metodikos reikalavimų.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Iš byloje surinktų įrodymų bei duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, jog ginčo, kad M. S. nurodytu laiku vairavo nurodytą automobilį, nėra. Pareiškėjas neigia, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai 2026 m. gegužės 10 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Volkswagen CC, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. S.. Pareigūnams bendraujant su juo, jautėsi galimai narkotinės medžiagos kvapas. Paklausus M. S. ar neturi draudžiamų medžiagų, jis policijos pareigūnams savanoriškai pateikė augalinės kilmės, galimai narkotines medžiagas. Pareiškėjas pripažino, kad tai marihuana asmeniniam vartojimui, jog surūkė suktinę, todėl buvo pristatytas į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrių.
Iš skaitmeninėje laikmenoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai sustabdo M. S. vairuojamą automobilį. Alkotesteriu patikrinus jam girtumą, nustatyta, kad jis blaivus. Pareigūnui paklausus apie draudžiamas medžiagas, pareiškėjas prisipažino, jog automobilyje turi ir, kad yra vartojęs narkotinių medžiagų.
Iš 2026 m. gegužės 10 d. siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad buvo kreiptasi į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę tikslu atlikti pareiškėjo M. S. medicininę apžiūrą ir vartojimui ir (ar) apsvaigimui psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.
Iš 2026 m. gegužės 11 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 100 matyti, kad VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje buvo atliktas bendras M. S. būklės įvertinimas, padaryti įrašai apie asmens būklę ir gydytojos U. J. konstatuota, jog įvertinus minėto asmens narkotinių medžiagų šlapime tyrimą ir objektyvius duomenis daroma išvada, jog asmuo vartojęs psichoaktyvių medžiagų – marihuanos, vairuoti negali.
Įtariamojo apklausos 2026 m. gegužės 11 d. protokole M. S. nurodė, kad nusipirkęs marihuanos, paėmęs dalį iš karto susisuko suktinę, surūkė ir važiavo po 15 min.
Iš Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 16 d. rašto matyti, kad Institucija tiesiogiai prašo patikslinti aktą nurodant, ar tirtas asmuo buvo apsvaigęs nuo jo šlapime rastų medžiagų.
Atsakydama VšĮ Regioninė Telšių ligoninė 2026 m. birželio 18 d. pateikė patikslintą medicininės apžiūros aktą Nr. 100, kuriame padarytas įrašas, kad „Asmuo yra apsvaigęs. Taisymu tikėti“.
Skunde keliamas pareiškėjo kaltės klausimas. M. S. tvirtina, jog jo veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, narkotines medžiagas buvo vartojęs, tačiau suktinę pagrinde sudarė tabakas, narkotinės medžiagos buvo nedidelis kiekis ir visiškai nesijautė, todėl jis transporto priemonę vairavo ir policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę jis apsvaigęs nebuvo.
Kaip minėta, medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumą turi būti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktui konstatuoti. Teismo vertinimu, minimas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, nagrinėjamu atveju yra vienintelis įrodymas, nulemiantis išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto.
Iš byloje esančio akto matyti, kad išvada padaryta remiantis atliktu šlapimo tyrimu, atliekant pareiškėjo apžiūrą ir vertinant jo asmens būklę. Pareiškėjo apžiūros metu buvo nustatyta: oda neparaudusi, nepablyškusi, liežuvis baltas, padengtas baltu apnašu (2 punktas); kvėpavimas normalus (3 punktas); pulsas 99 k./min ritmiška, arterinis kraujospūdis 190/80 (4 punktas); eina tiesiai „pėda po pėdos“, ant vienos kojos pastovi, svyruoja, Rombergo pozoje stabilus (5 punktas); į nosies galą pataiko tiksliai (6 punktas); virpa liežuvis (7 punktas); vyzdžiai simetriški, fotoaktyvūs, platesni (8 punktas); nistagmas spontaniškas žiūrint į šoną (9 punktas); neurologinėmis ligomis neserga (10 punktas); prieš kelias valandas rūkė 1 suktinę „žolės“ (12 punktas); šiek tiek susijaudinęs (13 punktas); orientuojasi vietoje, laike ir savyje (14 punktas); prisimena įvykio aplinkybes (15 punktas); dėmesys, mąstymas ir kalba-normalūs (16-18 punktai). Akte, skiltyje „Išvada“ nurodyta, jog pareiškėjas vartojęs psichoaktyvių medžiagų-marihuanos ir negali vairuoti. Patikslintame Akte, skiltyje „Išvada“ nurodyta, jog pareiškėjas vartojęs psichoaktyvių medžiagų-marihuanos, negali vairuoti, yra apsvaigęs.
Teismas siekdamas visapusiškai ištirti nagrinėjamoje byloje nurodytas aplinkybes teisme apklausė aktą užpildžiusią ir išvadą pateikusią gydytoją. Apklausiama teisme gydytoja U. J. patvirtino akte įrašytų duomenų tikrumą ir nurodė, jog pateikė išvadą, kad pareiškėjas negali vairuoti transporto priemonės, nes yra apsvaigęs. Nurodė, kad pirminiame akte per skubėjimą ar didelį darbo krūvį buvo nepilnai užpildžiusi „Išvadą“. Ji patvirtino, kad apsvaigimą nustatė iš ligoninėje atlikto šlapimo tyrimo ir objektyvios asmens apžiūros. Paaiškino, kad užfiksuoti pareiškėjo rodikliai apžiūros metu atitiko normą, vienintelis rodiklis rodantis asmens apsvaigimą – išsiplėtę vyzdžiai, kas rodo, jog medžiaga veikia organizmą. Taip pat nurodė, kad pats pareiškėjas pripažino, kad jis prieš kelias valandas rūkė marihuanos suktinę.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio diena buvo atliktas bendras M. S. būklės įvertinimas ir surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 100, kuriame užfiksuota, kad asmuo „vairuoti negali“. Vėliau, neturint jokių papildomų duomenų, neatlikus papildomų tyrimų ar apžiūros, aktas patikslintas nurodant, kad „asmuo apsvaigęs“. Tačiau Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nebuvo nustatytas apsvaigimo laipsnis, bei nėra konstatuotų apsvaigimui būdingų požymių, todėl nepatvirtina negalėjimą vairuoti transporto priemonę. Aktas surašytas atlikus tik šlapimo tyrimą ir bendrą apžiūrą. Nebuvo paimtas kraujas ir atlikti kraujo tyrimai, tiriamoji medžiaga iš to paties mėginio nebuvo ištirta dviem skirtingais būdais, arba antrą kartą tuo pačiu, nebuvo užsakytas tyrimas ir gauta toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, šios aplinkybės patvirtina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 100 surašytas nesilaikant Metodikoje nurodytų reikalavimų, kas kelia abejonių dėl duomenų patikimumo.
Pažymėtina, kad asmens apsvaigimą sąlygoja tik kraujyje esančios psichiką veikiančios medžiagos. Kadangi medžiagos nustatymo šlapime periodas trunka ilgiau negu kraujyje, todėl medžiagos šlapime galima rasti ir tada, kai jos sukeltas poveikis jau būna praėjęs. Psichiką veikiančių medžiagų nustatymas šlapime tik patvirtina buvusį medžiagos vartojimą, o ne apsvaigimą. Posėdžio metu apklausta išvadą surašiusi gydytoja pažymėjo, jog turint tik šlapimo tyrimą ir pagal bendruosius apžiūros požymius, būtent kaip ir nagrinėjamu atveju, neturint kraujo tyrimo, apsvaigimo laipsnio nustatyti negalima.
Asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas ir su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Nei akte, nei peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, nėra užfiksuota jokių apsvaigimui būdingų požymių (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvatus elgesys), kuriems esant galima įtarti asmenį įvykio metu buvus apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, nuo pat jo automobilio sustabdymo, pareiškėjo elgesys normalus, jis adekvatus, atsako į užduotus klausimus, nuoširdžiai paaiškina aplinkybes, visą laiką bendrauja su pareigūnais, vykdo pareigūnų ir gydytojos nurodymus. Pažymėtina, jog sustabdžius jo elgesys ir išvaizda pareigūnams įtarimų nesukėlė. Pareigūnų dėmesį patraukė tik marihuanos kvapas sklindantis iš automobilio. Talpa su marihuana buvo automobilyje, kas paaiškina kvapą. Taigi vien tai, jog M. S. šlapime rasta THC (Tetrahidrokanabinolio), juo labiau, kad kraujo tyrimas, kuris šiuo atveju yra privalomas, iš viso nebuvo padarytas, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs. Pareiškėjas nuo pat pradžių neneigė, jog kartas nuo karto surūkydavo marihuanos suktinę, šių medžiagų pėdsakai gali išbūti organizme keletą dienų nuo jų vartojimo, ką posėdžio metu nurodė apklausta gydytoja U. J.. Ji taip pat nurodė, kad asmuo pavartojęs psichotropinių medžiagų gali būti ir neapsvaigęs. Taigi, vien vartojimo faktas, nenustačius nei medžiagų suvartoto kiekio, nei stiprumo, nei apsvaigimo laipsnio, negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šių medžiagų.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. S. 2026 m. gegužės 10 d. 22.20 val., vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos marihuanos M. S. veikoje nebuvo nustatyta objektyviojo administracinio nusižengimo požymio – transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas dalyje ir administracinio nusižengimo teisena M. S. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nutrauktina.
Pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas 1500 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.
Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024).
Iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas Nr. AB-41/2026 ir mokėjimo nurodymo Nr. 232) (b. l. 33-35) matyti, kad M. S. patyrė 1500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – už susipažinimą su administracinės bylos duomenimis, teisines konsultacijas, skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Šias išlaidas M. S. atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos apimtis nėra didelė, byla išnagrinėta per du posėdžius, kurie truko po valandą laiko, posėdžiai vyko nuotoliu. Taigi nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad administracinio nusižengimo byla būtų itin didelės apimties ir sudėtinga. Be to, byloje nebuvo sprendžiami platūs bei sudėtingi klausimai dėl nagrinėtų faktinių aplinkybių. Dėl to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra tikslinga M. S. atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti 1000 Eur sumą M. S. už patirtas išlaidas dėl suteiktų teisinių paslaugų. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Priteisti M. S. iš valstybės 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.