- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- eT-59/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00730-2026-4
- Bylos rūšis
- Teismingumo byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Donatas Šernas, Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- R. B., D. V. K.
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų R. B. ir D. V. K. skundą atsakovėms Jonavos rajono savivaldybei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos skundu, pateiktu Regionų administraciniam teismui, prašo priteisti iš atsakovių 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų aktų, nurodytų skunde. Vėlesniu paaiškinimu, vykdant Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį, pareiškėjos nurodė, kad iš kiekvienos atsakovės prašo priteisti po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienai pareiškėjai.
Pareiškėjos nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2680-722/2024 panaikino Jonavos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. V. K. laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo“ (toliau – ir Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma skunde) (duomenys neskelbtini) teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo“ (toliau – ir Teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo sprendimas įsiteisėjo, atsakovės jo neskundė, sutiko su atliktais pažeidimais pareiškėjų atžvilgiu.
Kaip pažymima skunde, dėl atsakovių neteisėtų aktų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 3 dalys) atsirado neigiamos pasekmės pareiškėjoms. Atitinkami pažeminimai, nepatogumai, pan., tęsėsi pakankamai ilgai: nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. sausio 21 d. Skunde aptariamos susiklosčiusios aplinkybės, pareiškėjų nuomone, pagrindžiančios joms padarytą neturtinę žalą. Skunde, be kita ko, remiamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniais, atitinkama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI2-12210-1244/2026) priėmė Jonavos rajono savivaldybės ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimus; administracinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepime į skundą nurodomus argumentus dėl bylos rūšinio teismingumo, pareiškėjų skunde nurodomas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atitinkamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nurodė, kad ginčas yra kilęs iš globos (rūpybos) teisinių santykių, kurie yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Teismo vertinimu, byloje dominuoja civiliniai, bet ne viešojo administravimo teisiniai santykiai; ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1, 2 dalys, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai Jonavoje kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Šalies argumentai
Teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją – ieškovės) jau buvo kreipęsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-14472-1144/2026) ieškinį atsisakė priimti; išaiškino ieškovėms (pagal tuometinę procesinę situaciją), kad jos turi kreiptis į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18–20 dalys). Nutartis yra įsiteisėjusi. Bendrosios kompetencijos teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovės neturtinės žalos padarymą sieja su atitinkamų viešojo administravimo subjektų veikla ir funkcijomis, jiems veikiant viešojo administravimo srityje; pagal suteiktus įgaliojimus priimant atitinkamus administracinius aktus.
Tuo tarpu, kaip pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, Regionų administracinio teismo nuomone (administracinė byla Nr. eI2-12210-1244/2026), pareiškėjų skundas yra kilęs iš globos (rūpybos) teisinių santykių, kurie yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų; byloje dominuoja civiliniai, bet ne viešojo administravimo teisiniai santykiai.
Kaip, be kita ko, pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos neturtinės žalos padarymą sieja su atitinkamų viešojo administravimo subjektų veikla ir funkcijomis, jiems veikiant viešojo administravimo srityje; pagal suteiktus įgaliojimus priimant atitinkamus administracinius aktus. Byloje nekeliami ir nebus nagrinėjami civiliniai teisiniai globos santykiai. Teismo vertinimu, darytina išvada, jog šioje byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime, prašyme, skunde) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindas.
Pagal bendrąją taisyklę, bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, išnagrinėję civilinę bylą pagal R. B. ieškinį atsakovėms Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jonavos rajono savivaldybei, tretieji asmenys viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, Jonavos rajono Socialinių paslaugų centras, 2024 m. sausio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2680-722/2024) panaikino Potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Teikimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) priimti skubotai, neįvertinus visų aplinkybių.
Kaip, be kita ko, nurodoma skunde, dėl neteisėtų aktų pareiškėja D. V. K. buvo neteisėtai paimta iš pareiškėjos R. B. globos laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. sausio 21 d., pergyveno, pajuto pažeminimą, bejėgiškumo jausmą, nusivylimą, buvo apgyvendinta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kuri taikė nepagrįstas bausmes, kt. Pareiškėja R. B. pajuto pažeminimą, bejėgiškumo jausmą, nusivylimą, kt. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ buvo ne kartą ribojamos pareiškėjų teisės.
Kaip matyti iš Teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, jis buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalimi, Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, 79 punktu. Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į Teikimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinio kodekso 3.246 straipsnis reglamentuoja globėjo ir rūpintojo atleidimą ir nušalinimą nuo pareigų.
Pareiškėjos prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su atitinkamais padariniais, atsiradusiais dėl minėtų aktų (Teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie vėliau buvo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2680-722/2024).
Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ginčai, kylantys iš globos (bei rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai (šeimos) teisiniai santykiai, reglamentuojami, visų pirma, Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ (konkrečiai, šios knygos VII dalies „Globa ir rūpyba“) nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės bei savivaldybės institucijos (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimas) specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-29/2026, 2022 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-40/2022, 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-82/2021, 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2020, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2019, 2018 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-76/2018, 2017 m. kovo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2017, 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2016, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-12). Būtent teisinio santykio pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą.
Nors atsakovės, priimdamos Teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, veikė ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje, vis dėlto, pareiškėjų keliami klausimai ir nurodomos aplinkybės dėl joms padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Aptariamoji byla yra kompleksiška, apimanti įvairaus pobūdžio klausimus, kurie visumoje, visų pirma, yra kilę iš globos (rūpybos) teisinių santykių (arba yra tampriai su jais susiję) (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-12).
Bylos, susijusios su atvejo vadybos pagalbos plano pripažinimu neteisėtu bei neproporcingu ir jo panaikinimu, neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, dėl kurios rūšinio teismingumo pasisakyta specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-4/2025 (kuria, be kita ko, remiamasi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją), ir aptariamosios bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo sprendžiama šia nutartimi, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-4/2025 šiuo atveju nesivadovaujama.
Tai, kad skundas, be kita ko, grindžiamas ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, šiuo atveju, per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2025, 2024 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2024).
Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atveju dominuoja civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal pareiškėjų R. B. ir D. V. K. skundą atsakovėms Jonavos rajono savivaldybei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo