- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- T-14/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18047-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Driukas (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- V. J., G. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų V. J. ir G. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai teismo prašo priteisti jiems iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), 1774,52 Eur žalos, 1000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės daugiabučio namo statybos bendrijos (toliau – ir DNSB) „Druskininkų vakarė“ ieškinį atsakovams NŽT, V. J. ir G. J. dėl įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-496-810/2022). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Minėtu teismo sprendimu buvo panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 1), 2021 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. spalio 7 d. įsakymas), kuriuo buvo pakeista NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1 preambulė, taip pat NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 2); pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios) 2021 m. spalio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta Lietuvos Respublikos valstybės ir V. J., kuria pardavėja Lietuvos Respublika pirkėjui V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 496,82 Eur pardavė 0,0075 ha ploto dalį 0,2963 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas); taikė restituciją – grąžino Lietuvos Respublikai iš V. J. ir G. J. Ginčo žemės sklypą, o V. J. ir G. J. iš Lietuvos valstybės priteisė 496,82 Eur; atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal NŽT apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-15-390/2023).
Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, valstybinei institucijai teisės aktais pavesta atlikti konkrečią funkciją, fizinis asmuo neturi pareigos tikrinti institucijos darbuotojų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybės institucijai netinkamai atlikus teisės aktais suteiktas funkcijas, ieškovai buvo įtraukti į ginčų nagrinėjimą teisme ir dėl to patyrė žalą. Civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad buto savininkui žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, buvo parduota neteisėtai. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad patys ieškovai žemės sklypo privatizavimo metu būtų pažeidę teisės normas; civilinėje byloje nėra nustatytų ieškovų neteisėtų veiksmų, kaltės dėl žemės sklypo privatizacijos. Teisės aktų turinio žinojimas yra tiesioginė valstybės institucijos pareiga, o teisės aktai galioja jau kelis dešimtmečius. Aptariama situacija nėra naujai paaiškėjusi žemės privatizacijos procese ir nėra taip, kad teisės aktų nuostatos skirtingu laiku būtų aiškinamos skirtingai. NŽT sprendimai dėl žemės sklypo dalies pardavimo, sutarties sudarymas neatitiko viešojo administravimo subjektų sprendimams keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų; pagal teisinį reguliavimą, svarstytinas valdžios institucijų atsakomybės už priimtus sprendimus ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo klausimas.
Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovai sąžiningai ir teisės aktų nustatyta tvarka, siekdami parengti valstybės institucijos nurodytą dokumentą – naudojimosi žemės sklypu planą, kreipėsi į UAB „KM centras“ ir už paslaugą sumokėjo 150 Eur. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pas notarą paslauga ieškovams kainavo 184,50 Eur. Nors teismų procesiniais sprendimais nebuvo nustatyta ieškovų kaltė žemės sklypo privatizacijos procese, jie buvo įpareigoti sumokėti valstybei 31,36 Eur ir 1408,66 Eur DNSB; bendra žalos suma sudaro 1774,52 Eur.