Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai V. J. ir G. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), 1 774,52 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jiems priklauso butas daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas stovi daugiabučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai ir 2014 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotame daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, jie norminių aktų nustatyta tvarka 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių dėl galimo žemės sklypo dalies privatizavimo. 2021 m. birželio 23 d. raštu NŽT Druskininkų skyrius nurodė, kad ieškovai, be kita ko, privalo pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriame išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. 2021 m. spalio 5 d. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymu buvo nustatyta parduodamo žemės sklypo ploto 0,0075 ha kaina – 496,82 Eur ir 2021 m. spalio 7 d. notaro patvirtinta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypo dalis parduota ieškovams. 2021 m. gruodžio 6 d. DNSB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2021 m. spalio 5 d. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymus ir pripažinti niekine bei negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) 2021 m. spalio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir ieškovų bei taikyti restituciją natūra. Į civilinės bylos nagrinėjimą ieškovai buvo įtraukti atsakovais, bylos nagrinėjime dalyvavo be atstovo, patikinti, kad valstybinė institucija nepažeidė įstatymų. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko galioti. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad Alytaus apylinkės teismas nurodė, jog NŽT, atstovaudama Lietuvos valstybę, neturėjo teisės parduoti ieškovams žemės sklypo dalies, nes nebuvo gauti kitų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų prašymai parduoti jiems bendrą žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Ieškovai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta, jog valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia NŽT. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijai įstatymu ir poįstatyminiais aktais valstybėje pavesta atlikti konkrečią funkciją, fizinis asmuo neturi pareigos tikrinti institucijos darbuotojų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju ieškovai, siekdami realizuoti įstatymuose nustatytas teises, nustatyta tvarka kreipėsi į valstybės instituciją, atliko nurodytus veiksmus, bet dėl netinkamo institucijos deleguotų funkcijų vykdymo buvo įtraukti į ginčų nagrinėjimą teisme ir dėl šios situacijos patyrė žalą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad buto savininkui žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamojo namo eksploatavimui, yra parduota neteisėtai. Nėra duomenų, kad patys ieškovai žemės sklypo privatizavimo metu būtų pažeidę teisės normas, t. y. nėra nustatytų ieškovų neteisėtų veiksmų, kaltės dėl žemės sklypo privatizacijos. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju valstybės institucija NŽT priėmė sprendimus, kurie įvertinti prieštaraujančiais teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės pardavimo procesą. Dalyvaudami minėtame procese ieškovai investavo pinigines lėšas, be to, ieškovai buvo įtraukti į teisminius procesus, kur turėjo papildomų išlaidų, patyrė įtampą, aiškinosi tiek teisme, tiek su kaimynais ir gyvenamojo namo bendrija, nors niekaip negalėjo nulemti valstybės institucijos sprendimų. Žemės sklypo pardavimo procesas, ginčai teisme sukiršino gyvenamojo namo buto savininkus, todėl nekentėjo ieškovų reputacija ir tuo ieškovams padaryta neturtinė žala.