Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2026-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-292-771/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-09
Bylos Nr.
eII-292-771/2026
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-16585-2026-9
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Pažeidėjas
V. B.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-292-771/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-16585-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Rugilei Indei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (V. B.), atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (V. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. M. 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. M. (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2026m. liepos 27 d. 08 val. 01 min. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,85 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus.

2026 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Nutarimą priėmusią Instituciją gautas V. B. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas, kuriuo prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir šios administracinio poveikio priemonės atėmimą skirti 3 mėnesių terminui bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, o jeigu teismas spręstų, kad pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra – skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui, tačiau neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Skunde dėstomas bei cituojamas ANK reglamentavimas, susijęs su administracinių nusižengimų teisenos bendrosiomis nuostatomis, nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtimi, administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimu, taip pat teismų praktika, aktuali ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu.

Skunde nurodoma, jog Pareiškėjas kaltę pripažino nuo pat pradžių, nuoširdžiai gailisi ir atsakomybės nevengia. Pažymi, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, jog Pareiškėjas alkoholinius gėrimus vartojo įvykio dienos išvakarėse, o 2026 m. liepos 27 d. apie 5:30–6:00 val. dėl Pareiškėjo žmonos stipraus pilvo skausmo buvo priimtas sprendimas vykti į namus. Nurodo, kad buvo atliktas nėštumo testas, kuris parodė teigiamą rezultatą. Greitosios medicinos pagalbos Pareiškėjas nekvietė, nes be pilvo skausmo jokių kitų simptomų nebuvo. Nors Pareiškėjo žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau dėl prastos savijautos ji nevairavo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į jo ir jo šeimos gyvenamąją vietą, šeimos gydytojo ir ginekologo darbo vietas, į iš anksto jo suplanuotą vizitą pas gydytoją, į atliktą vienkartinį alkoholio testą (su kristalais), kuris neparodė jokių apsvaigimo požymių pagal apsvaigimo promilėmis skalę, nusprendė vykti į namus.

Skunde pažymima, kad Pareiškėją policijos pareigūnai sustabdė ir patikrino kontrolinio patikrinimo metu. Pareiškėjui nustatytas lengvas (0,84 promilių) neblaivumo laipsnis. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas jokios kryptingos tyčios ar noro pažeisti įstatymą neturėjo ir to nesiekė, tiesiog vadovaudamasis atlikto alkoholio kontrolinio testo rezultatu bei jam suvokiama gera savijauta neturėjo pagrindo įtarti, kad jo organizme yra išlikęs nejuntamas alkoholio kiekis, kuris viršijo leistiną normą, nuo kurios atsiranda inkriminuota atsakomybė. Kadangi pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šis nusižengimas buvo netikėtas, todėl, Pareiškėjo vertinimu, jis laikytinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Nurodoma, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra požymių kryptingos tyčios pažeisti įstatymą.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, neteistas ir dėl padaryto pažeidimo yra linkęs taisytis, savo poelgį be galo smerkia, jaučiasi atlikęs didžiulį nusižengimą ne tik prieš kitus vairuotojus, tačiau prieš save, savo šeimą, artimuosius, kolegas.

Pažymima, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino jo darbines funkcijas, t. y. nurodoma, jog Pareiškėjas yra vairuotojas, kad jam mobilumas ir teisė vairuoti yra neišvengiamai reikalinga. Pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jog netekęs teisės vairuoti Pareiškėjas toliau negalėtų eiti užimamų pareigų, kadangi šioms pareigoms užimti reikalinga teisė vairuoti.

Pažymima, kad Pareiškėjas šeimoje augina trejų metų dukrą, žmona nedirbanti, kad Pareiškėjui netekus teisės vairuoti būtų apribotos jo galimybės užtikrinti kasdienę artimųjų priežiūrą bei sklandų šeimos funkcionavimą, jo šeima patirtų, ir jau šiuo metu patiria, didelį nepatogumą ir stresą. Be kita ko, netekęs teisės vairuoti prarastų ir savo vienintelį pajamų šaltinį, kadangi neturėtų galimybės vykti atlikti savo darbinių funkcijų.

Teigiama, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino Pareiškėjo pateiktų įrodymų, todėl sprendimo tinkamai neindividualizavo. Skunde pažymima, kad priimant skundžiamą nutarimą Institucijoje, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės įvertintos po vieną, o ne visuma. Nurodo, kad šioje byloje egzistuoja reikšmingų aplinkybių visuma, t. y. byloje nustatytas nusižengimo pobūdis - neblaivumas nustatytas 0,84 promilės (atėmus paklaidą); Pareiškėjas sustabdytas planinio kontrolinio patikrinimo metu, o ne dėl nesaugaus, grubaus ar agresyvaus vairavimo; jokių padarinių nekilo - nesukelta avarinė situacija, nepadaryta žala asmenų sveikatai ar turtui, kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeista; Pareiškėjo kaltės forma - neatsargumas; Pareiškėjas prieš sėsdamas prie vairo atliko vienkartinį blaivumo testą, kuris neblaivumo neparodė, alkoholį buvo vartojęs išvakarėse, jokių apsvaigimo požymių nejautė ir buvo įsitikinęs esąs blaivus; jis matė kontrolinį patikrinimą iš anksto ir turėjo realią galimybę jo išvengti, tačiau to nedarė; byloje neįvertintas situacinis kontekstas - įvykio dienos rytą Pareiškėjo sutuoktinė pabudo nuo stipraus pilvo skausmo, atliktas nėštumo testas buvo teigiamas, o kitą dieną jai nustatyta kiaušidės cista ir įtartas negimdinis nėštumas; Pareiškėjas šias aplinkybes nurodo ne kaip veikos pateisinimą, o kaip vertinant asmenybę reikšmingą motyvą, kuris paaiškina, kodėl tą rytą buvo priimtas sprendimas vykti; netinkamai įvertinta asmenybė - Pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, sąžiningas ir drausmingas darbuotojas; priklausomybės alkoholiui neturi; atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) nustatyta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta; netinkamai įvertinta socialinė padėtis - Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju; darbdavys nurodo, kad netekęs teisės vairuoti jis negalėtų eiti užimamų pareigų; Pareiškėjas augina trejų metų dukrą, sutuoktinė nedirba, todėl jis yra vienintelis šeimos maitintojas; kritiškai vertindamas savo poelgį Pareiškėjas jam Institucijos nutarimu paskirtą baudą yra sumokėjęs.

Atsiliepimas

Institucija 2026 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. atstovo advokato padėjėjo Andriui Bubuliui prašymą - pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK 422 straipsnio 6 dalyje sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. asmenybę, jo nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėta, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenybę, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B. minėtos administracinio poveikio priemonės buvo paskirtos minimaliems 6 dalyje numatytiems terminams ir minimali bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Akcentavo, kad Pareiškėjas šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, išlaikantis šeimą. Šeimoje yra nepilnametis vaikas ir nedirbanti žmona. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas yra su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis dirbantis asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones ar turėdamas tam tikrų apribojimų, negalėtų vykdyti savo tiesioginių darbinių funkcijų bei išlaikyti šeimos. Tai yra pirmas Pareiškėjo padarytas pažeidimas ir jis padarytas atitiktinai. Pažymėjo, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios. Nors ir baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai nerodo, kad Pareiškėjas yra neatsakingas vairuotojas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas į 2026 m. rugsėjo 17 d. 13.45 val. teismo posėdį neatvyko, byloje kartu su atsiliepimu gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktos administracinės bylos matyti, kad V. B. už tai, kad jis 2026 m. liepos 27 d. 08 val. 01 min. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,85 promilių neblaivumas, Institucija surašė Nutarimą, kuriuo paskyrė nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra. V. B. pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Teismui pateiktame skunde keliamas tik dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai paskyrimo klausimas, todėl šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pasisakytina tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis tik būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti V. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokios išvados nepaneigia ir Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma pažymėtina, kad V. B., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė eismo saugumo, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad Pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei V. B. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyta, kad Pareiškėjui nustatytas 0,85 promilių neblaivumas, kuris gana nemažai viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad vien tik lengvo neblaivumo laipsnio nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taikant šias nuostatas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas administracinio nusižengimo ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančias aplinkybes. V. B. policijos pareigūnų buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), darbo dienos ryte, vasarą, kai eismas tokiu laiku gali būti gana intensyvus. Nors pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę kitą dieną nei vartojo alkoholį, kita vertus, nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis padarė administracinį nusižengimą visiškai atsitiktinai, netyčia. Teismas kritiškai vertina skundo argumentus, susijusius su staigiu Pareiškėjo žmonos sveikatos pablogėjimu (stipriu pilvo skausmu ir teigiamu nėštumo testu), kaip sudarančius pagrindą švelninti nuobaudą ar taikyti būtinojo reikalingumo institutą. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį, būtinasis reikalingumas pripažįstamas tik tada, kai pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių realų pavojų sveikatai ar gyvybei. Ką patvirtina ir pats Pareiškėjas skunde nurodydamas, jog Greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Teismas pažymi, kad sveikatos sutrikimų atveju gresiantį pavojų pirmiausia siekiama pašalinti teisėtomis priemonėmis, pavyzdžiui, iškviečiant greitąją medicinos pagalbą, todėl neblaivaus asmens vairavimas negali būti pripažįstamas vienintele ir neišvengiama išeitimi. Be kita ko, iš skundo turinio matyti, kad sprendimas važiuoti buvo motyvuotas ne skubiu vykimu į gydymo įstaigos priimamąjį skubios medicinos pagalbos gavimui, o vykimu į namus bei Pareiškėjo iš anksto suplanuotu vizitu pas gydytoją. Todėl Pareiškėjo veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina ir tai, kad, prieš pradėdamas važiuoti, jis pasitikrino blaivumą turimu vienkartiniu alkoholio testu (su kristalais), kuris neparodė jokių apsvaigimo požymių pagal apsvaigimo promilėmis skalę, todėl vairavo transporto priemonę. Teismas pažymi, kad neprofesionalūs, namų sąlygomis skirti naudoti alkotesteriai dažnu atveju būna orientacinio pobūdžio, neturi reikiamo jautrumo bei metrologinės patikros, todėl yra netikslūs. Be to, Pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai V. B. nustatė 0,85 promilių neblaivumą, o alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas Pareiškėjo neblaivumas, patikra galioja iki 2026 m. lapkričio 24 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Taigi Pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas. Alkoholio vartojimas vakare, kai žinoma, kad ryte bus vairuojama, nėra pateisinamas elgesys, juolab pats Pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad Pareiškėjas, prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, visiškai nesijuto neblaivus, buvo įsitikinęs, kad išgerto alkoholio kiekis neturės įtakos jo neblaivumui. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Tai, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o jį sustabdė dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo vairuoti transporto priemonę neviršydamas įstatymo nustatyto neblaivumo laipsnio (šiuo atveju 0,41 promilių) bet kuriuo atveju, o ne tik reido metu, taip pat nedaryti kitų KET pažeidimų. Taigi, V. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra toks nedidelis, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde Pareiškėjas taip pat teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi jis dirba vairuotoju įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jam yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Taip pat teigia, kad netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, kad jis turi dukrą ir žmoną, kuri niekur nedirba. Vis dėlto, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savimi ar savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018). Dėl to, Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra jokie išimtiniai atvejai ar ypatingos aplinkybės, vien dėl kurių specialios transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, ypatingai vertinat tai prieš tai aptartų duomenų visumą. O nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas, tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą. Akivaizdu, kad turėdamas įsipareigojimus rūpintis savo ir artimųjų poreikiais bei žinodamas poreikį turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones, visa tai privalėjo įvertinti prieš sėsdamas už vairo, ir elgtis atsakingai bei suvokti gresiančias pasekmes. Suprantama, kad negalėjimas pačiam vairuoti, taip pat papildomi dėl nusižengimo padarymo atsirandantys įpareigojimai, suvaržymai, Pareiškėjui sukelia tam tikrus nepatogumus ir sunkumus, tačiau visi jie yra laikytini natūralia paties Pareiškėjo padaryto nusižengimo pasekme. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, šeimos poreikiams vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Be to, pats specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra neterminuotas – pasibaigus nustatytam laikui Pareiškėjas turės galimybę šią teisę susigrąžinti įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, tik dėl minėtų priežasčių Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) švelninimas Pareiškėjui neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Teismui sprendžiant ar yra pagrindas taikyti Pareiškėjui švelnesnę nuobaudą, atsižvelgtina į visumą administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, į Pareiškėjo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailestis ir nuoširdus prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės (yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, neturi priklausomybės alkoholiui ir kt.) nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis dar labiau švelninti jo padėtį. Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad Pareiškėjas per 5 metų laikotarpį buvo 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kelio ženklų reikalavimų nevykdymą) (b. l. 29-31). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamą, didesnio pavojingumo administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, Pareiškėjas padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai neva nerodo Pareiškėjo neatsakingumo. Nors anksčiau paskirtas baudas pareiškėjas sumokėjo, tačiau minėtų administracinių nusižengimų padarymas neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip nevengiantį pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą ir nepagarbą galiojantiems įstatymams. Be to, teismas atmeta Pareiškėjo atstovo išsakytus argumentus, kad Institucija, priimdama nutarimą, neįvertino visų aplinkybių, apsiribojo formaliu jų vertinimu. Teismas pažymi, kad į Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei kitas aplinkybes buvo atsižvelgta, Institucijos nutarimu Pareiškėjui skiriant minimalų alternatyvios administracinio poveikio priemonės terminą bei minimalaus termino draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Gailėjimasis, bendradarbiavimas su institucijomis, ankstesnių analogiškų pažeidimų nebuvimas bei neigiama finansinė įtaka yra bendro pobūdžio aplinkybės, kurios įstatymų leidėjo jau yra įvertintos nustatant minimalią sankciją. Todėl jos nesudaro teisinio pagrindo taikyti švelnesnę nei įstatyme nustatyta minimali administracinio poveikio priemonė ar kitaip švelninti atsakomybę, nes tai prieštarautų administracinės atsakomybės neišvengiamumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams.

Teismo vertinimu Institucijos 206 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl Nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. B. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas