- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- AN2-212-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00056-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties M. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A., Kauno apskrities VPK Kėdainių r. policijos komisariato 2018 m. sausio 24 d. nutarimu, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d. 10 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę HYUNDAI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,43 promilės) girtumo laipsnis. Nesutikdamas su Kauno apskrities VPK Kėdainių r. policijos komisariato 2018 m. sausio 24 d. nutarimu paskirta nuobauda, M. A. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, prašydamas panaikinti teisės vairuoti atėmimo nuobaudą arba vietoje teisės vairuoti atėmimo skirti poveikio priemonę arba teisės vairuoti atėmimo 12 mėn. terminą sušvelninti iki 1 mėnesio. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. kovo 14 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. policijos komisariato 2018 m. sausio 24 d. nutarimą pakeitė ir pritaikius ANK 34 straipsnį, M. A. skyrė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trijų) mėnesių laikui, skaičiuojant nuo faktinės vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad šį kartą M. A., pritaikius ANK 34 straipsnį, gali būti paskirta švelnesnė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam laikui, nei buvo paskirta pareigūno nutarimu. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartimi pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos sušvelninimo ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje, kuria būtų paliktas galioti 2018 m. sausio 24 d. Institucijos priimtas nutarimas. Skunde nurodė, jog pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjo M. A. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. A. policijos pareigūnų buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Institucijos teigimu darydamas tokį pažeidimą, M. A. pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi šios nuobaudos skyrimo taisyklės policijos įstaigoje pažeistos nebuvo. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalis nuostatas. Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už LR ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tai, kad neblaivumo laipsnis sąlyginai nebuvo didelis ar jo, ir prieš darant nusižengimą žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Institucijos teigimu, M. A. dar prieš sėsdamas už vairo neblaivus, turėjo numatyti dėl nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes jam ar jo artimųjų ratui, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginęs savo teisinę padėtį šias pasekmes turėtų prisiimti. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. A. padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonęAtsiliepimų į apeliacinį Institucijos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas M. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti skundžiamą nutarimą dėl nepagrįstai pritaikytų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trumpesniam laikui, nei buvo paskirta Institucijos nutarimu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas bausmės individualizavimo aspektu.ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018 m. sausio 24 d. nutarimu M. A. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. A. skundą, atsižvelgė į pažeidėjo darbinę ir šeimyninę padėtį, į jo asmenį charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 3 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos 2018 m. sausio 24 d. nutarimą bei apeliacinį skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas M. A. švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, netinkamai atsižvelgė į visas atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo administracinių nusižengimų bylose, todėl M. A. nepagrįstai skyrė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog M. A. paskyrus teisės vairuoti atėmimą 1 metų laikotarpiui, teisinga pusiausvyra bus pažeista ir paskirta administracinė poveikio priemonė jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, atsižvelgė į tai, jog M. A. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir gailėjosi, kas Institucijos nutarimu pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas. Teismas taip pat vertino ir tai, jog M. A. susimokėjo paskirtą baudą, turi sunkiai sergantį neįgalų mažametį vaiką, gim. 2016 m. lapkričio 11 d., kuriuo privalo rūpintis, jo darbo vieta, kuri yra 70 km atstumu nuo gyvenamosios vietos ir pamaininis darbo pobūdis susijęs su asmens būtinybe vairuoti transporto priemonę, darbdavys asmenį charakterizuoja teigiamai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog M. A. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykimui į darbovietę, kuri yra 70 km. atstumu nuo gyvenamosios vietos, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir neįgaliu sūnumi vežant jį pas gydytojus, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis iš vakaro girtavo, o kitą rytą sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo sūnumi bei kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.Pažymėtina, jog M. A. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau visiškai artimo vidutiniam girtumo laipsniui (nustatyta 1,43 promilės), tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui (iki kurio nagrinėjamu atveju nedaug trūko), M. A. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija paskyrė M. A. per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad apelianto padarytas pažeidimas yra laikytinas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nusižengimą M. A. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidus nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. A. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – M. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 24 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.