Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-39-813/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00964-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija 16.11.3(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjo) ir Artūro Ridiko,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto B. D. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Bylos esmėB. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. liepos 1 d. 10.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo toje vietoje, kur tai trukdo transporto priemonių eismui pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 papunktį.Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto B. D. skundas tenkintas, Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena B. D. nutraukta.Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas tenkintas, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto B. D. atstovo advokato K. Jonaičio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentaiPareiškėjas prašo: 1) panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti nepakeistą apylinkės teismo nutarimą; 2) priteisti išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo: Apygardos teismas B. D. tyčią ir žinojimą apie ginčo objekto paskirtį grindė ne bylos faktinėmis aplinkybėmis, o Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-585-886/2024 (dėl servituto nustatymo), taip pat kitoje administracinėje byloje (ROIK:25278651259) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje civilinėje byloje B. D. neturėjo jokio procesinio statuso – ieškovais byloje buvo B. D. sūnus ir jo sutuoktinė kartu su kitais žemės sklypų savininkais. Institucija šioje civilinėje byloje taip pat nedalyvavo. Dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi šiose bylose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, joms suteikdamas prejudicinę reikšmę.B. D. tyčia dėl 2025 m. liepos 1 d. įvykio konstatuota neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, ar ginčo vietoje buvo kelio ženklai ir (ar) ženklinimas, ar B. D. turėjo objektyvią galimybę suvokti veikiantis kelyje konkrečiu momentu ir pan. Nepagrįstos išvados padarytos remiantis B. D. sūnaus dalyvavimu kitame teisminiame procese, taip pat aplinkybe, kad sūnaus gyvenamoji vieta yra ginčijamoje atkarpoje. Apygardos teismas B. D. kaltę kildino iš bendro elgesio modelio, o ne vadovaudamasis veikos faktinėmis aplinkybėmis. Tokie teismo motyvai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė liko neįrodyta.Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintą kelio (gatvės) sąvoką bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtintą statinio sąvoką. Dėl to ginčo vietą – žole apželdintą žemės plotą tarp sklypų teismas neteisėtai pripažino keliu (gatve) ANK 417 straipsnio 2 dalies prasme.Vien tai, kad konkrečiam žemės plotui yra suteiktas pavadinimas, jis pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus ar pažymėtas viešuose žemėlapiuose (REGIA ir kt.), nesukuria kelio kaip inžinerinio statinio, jeigu tame žemės plote faktiškai nėra suformuota žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ar kitų Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų elementų. Formali registracija ir teritorinis planavimas yra administraciniai planavimo veiksmai, kurie patys savaime nesukuria fizinio inžinerinio statinio. Apygardos teismas konstatavo, jog ginčo vietoje nėra Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų kelio elementų – nei kelio dangos, nei žymėjimo, nei kitų eismui būdingų infrastruktūros elementų. Nors ir buvo teismo konstatuota tokia faktinė būklė, apygardos teismas padarė priešingą teisinę išvadą – pripažino ginčo vietą keliu (gatve), nors turėjo konstatuoti, kad ši vieta neatitinka kelio sąvokos Kelių įstatymo prasme. Tai reiškia, kad apygardos teismas kelio sąvoką pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį išplėtė iki bet kurio žemės ploto, kuriam suteiktas pavadinimas ar kuris pažymėtas planavimo dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar jame faktiškai egzistuoja kelias kaip inžinerinis statinys. Apygardos teismui pripažinus, kad ginčo vietoje nėra skiriamųjų ženklų, taip pat kad gatvė tęsiasi, KET 150.15 papunkčio taikymo prielaidos – važiuojamųjų dalių sankirtos egzistavimas – nebuvo įvykdytos. Be to, teismo išvada, kad ginčo atkarpoje kelias yra apželdintas, taip pat reiškia, jog ginčo vietoje kelias kaip inžinerinis statinys neegzistavo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Asta Užmedzkienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir apygardos teismo nutartį nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:Apygardos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, jų visumą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad B. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. B. D. dar prieš aptariamą administracinį nusižengimą aktyviai dalyvavo ginče dėl ginčijamos gatvės atkarpos, aktyviai trukdė gatvės gerinimo darbams. Nors administracinė byla (ROIK:25278651259) nėra susijusi su nagrinėjama byla, tačiau pagal minėtoje byloje nustatytas aplinkybes B. D. iki 2025 m. liepos 1 d. buvo žinoma tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) atkarpos paskirtis. Taip pat byloje esančioje Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. e2A-585-886/2024 nurodytos esminės ir reikšmingos šiai bylai aplinkybės. Šioje nutartyje nurodoma, kad ginčijama kelio atkarpa yra skirta pėsčiųjų eismui ir asmenims privažiuoti prie savo sklypų.B. D. darbovietė yra minėtoje (duomenys neskelbtini) atkarpoje. Atsižvelgiant į tai, kad B. D. darbo vieta yra ties ginčo vieta, nėra pagrindo teigti, kad jis negalėjo žinoti apie gatvės paskirtį. Be to, ginčai dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos, kuriuose dalyvauja ir B. D. sūnus, vyksta daugelį metų ir jie taip pat vyko iki 2025 m. liepos 1 d. įvykio. Aplinkybę, kad B. D. aiškiai suvokė susiklosčiusią situaciją, parodo ir byloje esančiame į įvykį reagavusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės. B. D. įvykio vietoje buvo pareigūnų informuotas, kad patrauktų transporto priemonę, tačiau kategoriškai atsisakė tai padaryti.Eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą. Vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgiama į vietovės paskirtį (pavyzdžiui, daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaujamasi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu. Vieta, ties kuria B. D. paliko stovėti transporto priemonę, išsiskiria bendru vaizdu, t. y. kelio pradžioje matyti nukasta žemė, matomos transporto priemonių judėjimo žymės, netgi provėžos. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad tai nėra tiesiog žalioji zona. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) pradžioje nebuvo kelio ženklo, nurodančio, kad gatvės pabaigoje yra akligatvis. Taigi byloje esančių duomenų visuma rodo B. D. veiksmų tyčią – jo palikta transporto priemonė trukdė kitai transporto priemonei toliau judėti (duomenys neskelbtini).III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvadosAdministracinėn atsakomybėn patraukto B. D. atstovo advokato K. Jonaičio prašymas atmestinas.Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies taikymoPareiškime atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo teigimu, ginčo vietą – žole apželdintą žemės plotą tarp sklypų apygardos teismas neteisėtai pripažino keliu (gatve). Be to, šis teismas nepagrįstai nusprendė, kad B. D. veikė tyčia ir žinojo ginčo objekto paskirtį. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad B. D. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 1 d. 10.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo toje vietoje, kur tai trukdo transporto priemonių eismui pagal KET 150.10 papunktį.ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šis pažeidimas įtvirtintas teisės normoje su blanketine dispozicija, kuri nukreipia ieškoti pavojingos veikos, atitinkančios administracinio nusižengimo požymius Kelių eismo taisyklėse, reglamentuojančiose transporto priemonių statymo ir sustojimo tvarką, važiavimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-489/2025, 9 punktas).KET 150.10 papunktis nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.Šioje byloje teismai skirtingai nusprendė, ar B. D., kurio vairuojama transporto priemonė sustojo ir stovėjo toje vietoje, kur tai trukdo transporto priemonių eismui, veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis. Nors apylinkės teismas nustatė, kad byloje ginčijama (duomenys neskelbtini) atkarpa yra kelias (gatvė), tačiau konstatavo, jog B. D. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas nepagrįstai. Minėtas teismas padarė išvadą, kad B. D. negyvena (duomenys neskelbtini), ginčijama (duomenys neskelbtini) dalis yra pieva su transporto priemonių ratų paliktomis provėžomis, šioje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių transporto priemonių stovėjimą ar nurodančių, kur yra pagrindinis, šalutinis kelias ir pan. Dėl to B. D. negalėjo suprasti, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo palikta stovėti taip, kad trukdytų kitų transporto priemonių eismui. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas B. D. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą, panaikino apylinkės teismo nutarimą ir paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo B. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas, nutarties 13–24 punktuose nustatydamas KET 150.10 papunkčio reikalavimų pažeidimą, konstatavo, kad savaime aplinkybė, jog ginčijamoje (duomenys neskelbtini) atkarpoje dėl vykstančių teisinių procesų vis dar nėra įrengtas kelias ir vizualiai žemės intarpas tarp sklypų gali būti nepanašus į gatvę, nepanaikina asmenų teisės naudotis šia gatvės atkarpa, siekiant jiems patekti į sau priklausančius žemės sklypus. Ginčijama (duomenys neskelbtini) atkarpa turi pavadinimą, yra nustatyto ilgio ir faktiškai tarnauja tiek pėstiesiems bei priėjimą prie gyvenamųjų sklypų turintiems asmenims, tiek transporto priemonėms, todėl ji objektyviai laikytina kelio (gatvės) dalimi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina savivaldybės teritorinio planavimo dokumentų, viešai prieinamų regionų geoinformacinės aplinkos svetainėje pateiktų žemėlapių (www.regia.lt) duomenys, kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog B. D. buvo žinoma ginčijamos gatvės atkarpos dalies paskirtis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai, neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-788/2021, 11 punktas). Proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra akivaizdžių prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020, 8 punktas).Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas didelį dėmesį skyrė argumentams, kurie, jo įsitikinimu, pagrindžia, kad ginčijama (duomenys neskelbtini) atkarpa nėra kelias (gatvė). Atitinkamai dėl to teigiama, kad B. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateikti argumentai yra susiję su teismo nustatytų aplinkybių neigimu bei ginčijimu (B. D. vairuojama transporto priemonė galėjo būti palikta stovėti ginčijamoje vietoje, kadangi toje vietoje nėra įrengtas kelias (gatvė)) ir siūlymais vertinti byloje esančius įrodymus kitaip, nei tai padarė apygardos teismas. Tokie argumentai nesudaro atnaujintos bylos nagrinėjimo dalyko, nes yra susiję su byloje nustatytų aplinkybių pakartotiniu tyrimu ir vertinimu.Minėta, kad pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo išvada, jog susiklosčiusioje situacijoje B. D. veikė tyčia. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7–9 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020, 5 punktas). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022, 16 punktas). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024, 16 punktas).B. D., vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ties (duomenys neskelbtini) namu, sąmoningai suvokdamas, kad tokiais veiksmais užstatė pravažiavimą kitoms transporto priemonėms nuo ginčijamos (duomenys neskelbtini) atkarpos link (duomenys neskelbtini) ir pažeidė gretimų sklypų savininkų teisę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. Apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad B. D. dar iki ginčijamos situacijos (2025 m. liepos 1 d.) dėl ankstesnių teisminių ginčų administracinio nusižengimo byloje ir civilinėje byloje buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) paskirtis yra bendro naudojimo, skirta asmenims judėti ir privažiuoti prie gretimų sklypų. Antai, 2025 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje asmenims atvykus vykdyti kelio gerinimo darbų, tarp jų ir B. D. įvyko žodinis konfliktas, o civilinėje byloje B. D. sūnus su kitais ieškovais kreipėsi į teismą dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini), servituto nustatymo (apygardos teismo nutarties 13 ir 19 punktai). Apygardos teismas taip pat vertino ir šio administracinio nusižengimo motyvą – B. D. siekį, kad kiti asmenys nesinaudotų (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad B. D. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) atkarpoje. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. D. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 150.10 papunkčio reikalavimus trukdydamas transporto priemonių eismą, demonstruoja nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamas faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020, 8 punktas). Taigi apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad, vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, B. D. susiklosčiusioje situacijoje veikė tyčia.Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai byloje rėmėsi civilinėje byloje ir kitoje administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, suteikdamas joms prejudicinę reikšmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, spręsdamas B. D. kaltės klausimą, vadovavosi byloje ištirtų įrodymų visuma, t. y. taip pat ir pareiškėjo nurodomomis administracinio nusižengimo ir civiline bylomis.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus ir padarė tinkamas išvadas dėl B. D. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, materialiosios teisės taikymo klaida nepadaryta.Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimoAdministracinėn atsakomybėn patraukto B. D. atstovas advokatas K. Jonaitis prašo priteisti B. D. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens turėtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju B. D. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, todėl jis neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Dėl šių priežasčių B. D. atstovo advokato K. Jonaičio prašymas priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Palikti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.Teisėjai Arūnas Budrys Darius Kantaravičius Artūras Ridikas