Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-951/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15846-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.20.13.; 2.1.14.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gintarės Bunikienės ir Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Kristinai Vancavičienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei, nuteistajam K. S. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. gegužės 6 d. veika) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 6 d. veika) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. gegužės 29 d. veika) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. birželio 9 d. veika) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. birželio 25 d. veika) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,pagal BK 243 straipsnį – areštu 45 paroms,pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, K. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 6 d. 20.45 val. iki 2025 m. gegužės 8 d. 13.50 val. (dvi dienos), nuo 2025 m. gegužės 29 d. 21.40 val. iki 2025 m. gegužės 30 d. 15.45 val. (viena diena), nuo 2025 m. birželio 9 d. 17.35 val. iki 2025 m. birželio 11 d. 16.37 val. (dvi dienos), nuo 2025 m. birželio 25 d. 17.27 val. iki 2025 m. birželio 26 d. 16.50 val. (viena diena), nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. 16.24 val. iki 2025 m. rugsėjo 16 d. 16.10 val. (viena diena), iš viso 7 dienos, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir suėmimo laikas nuo 2026 m. kovo 24 d. iki 2026 m. liepos 12 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Iš K. S. nuspręsta priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 98,52 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98,52 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo.Nuspręsta nutraukti civilinį procesą dėl individualios įmonės „D.“ pareikšto civilinio ieškinio.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmėK. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 6 d., apie 18.30 val. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 promilių neblaivumas), kilusio konflikto su savo motina J. S. metu tyčia suėmė rankomis J. S. už plaukų ir juos tempė bei pastūmė ją į duris, po to ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė jai į kairę koją, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – savo motinai J. S. fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, paėmęs peilį, juo švaistydamasis bei J. S. sakydamas, kad ją papjaus, grasino nužudyti savo motiną J. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat K. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 29 d., apie 20.00 val. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,98 promilių neblaivumas), kilusio konflikto su savo motina J. S. metu, tyčia suėmęs ją už marškinėlių, pastūmė į stalą, ant kurio ji nugriuvo, po to pastūmė ją į šaldytuvą, dėl to ji krisdama atsisėdo ant kėdės, bei ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme tyčia pastūmė J. S., dėl to ji atsitrenkė į suoliuką, bei tampė ją už plaukų, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – savo motinai J. S. fizinį skausmą.Taip pat K. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. birželio 9 d., apie 17.00 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,83 promilių neblaivumas), tarp jo ir jo motinos J. S. kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį (pakaušį) ir vieną kartą į sprandą, bei, rankomis suėmęs, tampė ją už plaukų, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – savo motinai J. S. fizinį skausmą. Taip pat K. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. birželio 25 d., apie 16.30 val. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,84 promilių neblaivumas), tarp jo ir jo motinos J. S. kilusio konflikto metu tyčia sugriebė ranka jai už dešinės rankos dilbio ir jį suspaudė, po to pastūmė į koridoriuje stovinčią komodą, į kurią ji atsitrenkė, bei abiem rankomis suėmė už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas savo šeimos narei – savo motinai J. S. fizinį skausmą. Taip pat K. S. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, būdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymo, 2025 m. birželio 26 d. teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, žinodamas, jog šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 50 metrų atstumu, bei 2025 m. liepos 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, 2025 m. liepos 16 d., apie 14.00 val. lankėsi pas A. S. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir su juo bendravo, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 26 d. iki 2025 m. liepos 19 d., nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. gyveno J. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei su ja bendravo, t. y. vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 50 metrų atstumu. Taip pat K. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 15 d., apie 15.30 val. iš individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „D.“ priklausančios parduotuvės „A.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, IĮ „D.“ priklausantį turtą – degtinės butelį „Tėviškės tradicinė degtinė“, kurio vertė 18,99 Eur, t. y. iš viso atvirai pagrobė IĮ „D.“ turto už 18,99 Eur.II. Apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę bei, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.7.1. Teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Nurodo, jog šiuo metu alkoholio nevartoja, įsipareigoja ir ateityje jo nevartoti, taip pat sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei vykdyti gydytojų rekomendacijas. Tvirtina suvokęs savo padarytų veikų neteisėtumą, padaręs reikiamas išvadas, tvirtai pasižada ateityje nebenusikalsti, gyventi dorai, sąžiningai bei laikytis įstatymų. Taip pat nurodo, kad dėl jo įvykdytos vagystės IĮ „D.” padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta, todėl prašo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino ir sprendimo nemotyvavo. Taip pat nurodo, jog turi rimtų sveikatos problemų - serga epilepsija, dėl kurios patiria priepuolius, taip pat jaučia stiprų spaudimą galvoje. Mano, kad spaudimas galvoje yra anksčiau patirtos sunkios galvos traumos pasekmė, kadangi po traumos jam buvo atlikta operacija, buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyriuje. Pažymi, jog gydytojas buvo nurodęs, kad, pablogėjus sveikatos būklei, būtina kreiptis dėl pakartotinės konsultacijos, todėl jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, neturi galimybės nuvykti pas (duomenys neskelbtini) jį gydžiusius specialistus. Tvirtina, jog labai pergyvena dėl savo sveikatos būklės, baiminasi, kad jo sveikata dar labiau nepablogėtų, jog įkalinimo įstaigoje jam nebus suteiktas tinkamas gydymas. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimaiTeisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl jam paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).11.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).11.2. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). 11.3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. S. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu. 11.4. Nuteistasis K. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), penkias nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).11.5. Nuteistasis K. S. skundu prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad jis atlygino IĮ „D.“ padarytą žalą.11.6. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019).‏‏‎11.7. Iš bylos matyti, kad civilinis ieškovas IĮ „D.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl vagystės iš parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), patirtos 18,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 129-130). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. S. turtinės žalos, padarytos civiliniam ieškovui, neatlygino. Taip pat iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo gautas civilinio ieškovo IĮ „D.“ atstovo pranešimas, kuriame nurodoma, jog žala, padaryta nusikalstamos veikos metu, yra visiškai atlyginta, pretenzijų kaltinamajam neturi (t. 6, b. l. 30-31). Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu procesą dėl IĮ „D.“ pareikšto civilinio ieškinio nutraukė (BPK 107 straipsnis). 11.8. Kadangi nuteistasis K. S. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme savo noru (per savo motiną J. S.) atlygino visą padarytą turtinę žalą IĮ „D.“, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, todėl nepagrįstai apylinkės teismas šios aplinkybės nepripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančios. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, t. y. tai, jog nuteistasis savo noru atlygino civiliniam ieškovui padarytą visą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pripažįsta šią aplinkybę lengvinančia nuteistojo K. S. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 11.9. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytas 2025 m. gegužės 6 d., 2025 m. gegužės 29 d., 2025 m. birželio 9 d. ir 2025 m. birželio 25 d., įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 11.10. Nuteistasis K. S. nevedęs, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. niekur oficialiai nedirba (t. 4, b. l. 86), apylinkės teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 6, b. l. 48). Bylos duomenimis, nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net 73 kartus, iš jų eilę kartų už smulkias vagystes, už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, už pasipriešinimą policijos pareigūnams, didžiąją dalį nusižengimų padarė būdamas neblaivus (t. 4, b. l. 27-85). Baustumų pažyma rodo, kad paskirtų baudų nuteistasis nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog K. S. teistas 6 kartus už smurtinių nusikaltimų įvykdymą (t. 3, b. l. 156-170). Pažymėtina, kad nuteistasis ir anksčiau buvo teistas už smurtavimą savo šeimos nario – motinos atžvilgiu, be to, vieną kartą pradėtas ikiteisminis tyrimas už smurtinio nusikaltimo padarymą buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. Naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, už kurių įvykdymą K. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui bei praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai 2025-03-31 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-08-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 50 parų arešto bausmę, o nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, už kurių įvykdymą K. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai 2025-09-05 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-06-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę. Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų, smurtauti savo šeimos narių atžvilgiu.12. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei savo noru atlygino nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytą žalą) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (smurtines nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. S. parinko griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, o pagal BK 243 straipsnį – areštą. Skirti nuteistajam švelnesnes bausmes nei areštas ar laisvės atėmimas nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, anksčiau nuteistajam taikytomis švelnesnėmis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis toliau vykdė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, už kurių padarymą paskirtų baudų nemoka. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pageidavimus atitinkanti bausmė, t. y. bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, K. S. nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę ir dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo, pažymint, jog apeliantas jau ne pirmą kartą smurtauja savo motinos atžvilgiu, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad neizoliavus nuteistojo, nukentėjusiosios J. S. sveikatai ir gyvybei gali kilti naujos realios grėsmės dėl nuteistojo smurtinių veiksmų. Dėl to nuteistojo prašymas sušvelninti jam skirtas bausmes netenkinamas.13. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 4 metų (bausmės vidurkis būtų 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytas tyčines nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės žymiai mažesnės nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirtas maksimalus arešto bausmės dydis. Net ir pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis savo noru atlygino vienam civiliniam ieškovui nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytą turtinę žalą, nėra pagrindo už šios veikos padarymą paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę mažinti, nes ji yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. 14. Pirmosios instancijos teismas K. S. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino taikydamas bausmių apėmimo ir dalino bausmių sudėjimo būdus, numatytus BK 63 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 2 punkte, ir už septynias jo padarytas tyčines nusikalstamas veikas paskyrė subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Dėl to nėra pagrindo mažinti nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės. 15. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis nebevartoja alkoholio, turi sveikatos problemų dėl patirtos galvos traumos, vertinamos kaip deklaratyvios, nes iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 184-191; t. 4, b. l. 9, 18, 26). Be to, nors nuteistasis nurodė, kad jis turi rimtų sveikatos problemų - serga epilepsija, dėl kurios patiria priepuolius, taip pat jaučia stiprų spaudimą galvoje, po traumos jam buvo atlikta operacija, buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyriuje, gydytojas jam buvo nurodęs, kad, pablogėjus sveikatos būklei, būtina kreiptis dėl pakartotinės konsultacijos, todėl jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, neturi galimybės nuvykti pas (duomenys neskelbtini) jį gydžiusius specialistus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90-91 straipsnių nuostatas laisvės atėmimo vietose vykdoma suimtų asmenų sveikatos priežiūra, todėl nuteistajam medicininė pagalba turi būti užtikrinta ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu pažymėtina, kad bylos duomenys, teistumų skaičius ir nusikalstamų veikų vykdymo intensyvumas rodo, kad turimos sveikatos problemos nekliudė nei toliau vartoti alkoholio, nei vykdyti nusikalstamas veikas. 16. Nuteistasis prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 16.1. Nagrinėjamu atveju K. S. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, penkių nesunkių tyčinių nusikaltimų ir vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 16.2. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).16.3. Be to, pažymėtina, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).16.4. Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad nuteistasis K. S. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neišnykus teistumui, nusikalto praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus ankstesniais teismo sprendimais paskirtas arešto bausmes. Nors apeliantui anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau iš pažymų apie nuteistojo ankstesnius teistumus bei baustumus matyti, kad nuteistasis nesilaiko įstatymų, sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas savo šeimos nario atžvilgiu, išvadų iš ankstesnių teistumų ir baustumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Dėl to, įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, taip pat ir duomenis, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo apeliantui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, darbingas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas, nedėjo pakankamai pastangų, jog kuo greičiau įsidarbintų bei įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, byloje nėra. 17. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų bei baustumų išvadų nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, o K. S. paskirtos bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.Dėl proceso išlaidų18. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-10009 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 143,75 Eur už nuteistajam K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 8, b. l. 43-45). 18.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).18.2. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistajam K. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė (t. 8, b. l. 38). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (t. y. dėl nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės). 19. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, įvertinusi ir tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, taip pat tai, jog nuteistasis nedirba, šiuo metu yra suimtas, turi daug nesumokėtų baudų, yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau jos iš nuteistojo nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :Nuteistojo K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažinti K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino visą padarytą turtinę žalą IĮ „D.“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Nepriteisti iš nuteistojo K. S. valstybės naudai 143,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.Teisėjai Ernesta Montvidienė Gintarė Bunikienė Ilona Jakubėnienė