Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. gruodžio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – arešto bausme 20 parų; 2016 m. vasario 8 d. paleistas atlikus bausmę;

2) 2016 m. vasario 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2016 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams 10 dienų; paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; 2016 m. lapkričio 17 d. paleistas atlikus bausmę;

4) 2016 m. birželio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams; 2017 m. gegužės 11 d. paleistas atlikus bausmę;

5) 2017 m. gegužės 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – arešto bausme 28 paroms; 2017 m. liepos 12 d. paleistas atlikus bausmę;

6) 2018 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimo bausme 1 metams; 2018 m. spalio 9 d. paleistas atlikus bausmę;

7) 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 metams; 2021 m. spalio 20 d. paleistas atlikus bausmę;

8) 2023 m. balandžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – arešto bausme 18 parų; 2023 m. rugsėjo 15 d. paleistas atlikus bausmę;

9) 2024 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį – arešto bausme 24 paroms; 2025 m. vasario 13 d. paleistas atlikus bausmę;

10) 2026 m. vasario 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, arešto bausme 40 parų; 2026 m. gegužės 22 d. paleistas atlikus bausmę;

11) 2026 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2026 m. rugsėjo 12 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), būdamas D. D. namuose, pagrobė svetimą, D. D. priklausantį nedidelės vertės turtą - pinigus 400 eurų, padarydamas nukentėjusiajai D. D. 400 eurų vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad viskas taip ir buvo, kaip parašyta kaltinime. Jis pagrobė D. D. priklausančius 400 eurų. Nesigaili, kad taip pasielgė. Su E. D. visą naktį gėrė. Jis žinojo, kur yra pinigai. Pinigus paėmė iš piniginės, kuri buvo ant sofos, ir išėjo. Pinigus išleido savo reikmėms. Teismas gali remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jų nekeičia.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Kaltinamasis V. S. apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad E. D. yra jo pažįstamas. 2026 m. rugsėjo 11 d. vakare buvo (duomenys neskelbtini), jam nebuvo kaip grįžti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena, tai E. pasiūlė pas jį namuose - (duomenys neskelbtini), pernakvoti. Sekančios dienos ryte jis pabudęs ryte, tikslios valandos nepamena, E. dar miegojo, virtuvėje buvo D. D., o jos sugyventinis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, išėjo į parduotuvę. Matė, kad ant sofos buvo padėta moteriška piniginė, tiksliai kaip atrodė, neįsidėmėjo. Buvo blaivus, D. D. išėjus į kambarį iš virtuvės, jis sugalvojo pažiūrėti, ar yra pinigų šioje pinginėje, ją atidaręs pamatė po 100 eurų banknotais 500 eurų, paėmė 400 eurų, 100 eurų banknotą vieną paliko, bei dar buvo smulkesniais banknotais, kiek ten buvo ir kokie, neįsidėmėjo, bet jų neėmė, paliko. D. D. būnant kitame kambaryje ir nematant, jis išėjo, nuėjo į autobusų stotį ir autobusu išvyko į (duomenys neskelbtini). Minėtus pinigus - 400 eurų jis išleido savo asmeniniams poreikiams, iš jų pirko maisto produktus, cigaretes. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atlyginti padarytos turtinės žalos neturi galimybės, nes nedirba, neturi pajamų (b. l. 64-67).

Nukentėjusiosios D. D. parodymais, kad jos sūnus E. D., 2026 m. rugsėjo 11 d. naktį, tikslaus laiko nežino, parsivedė namo, adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamą draugą V. S. ir leido jam permiegoti, nes jau buvo labai vėlu ir autobusas į (duomenys neskelbtini) nebevažiavo. 2026 m. rugsėjo 12 d., apie 10 val., ji darė pusryčius virtuvėje ir staiga į virtuvę atėjęs V. S. pasakė, kad jaučiasi blogai, ko pasakoje ji pamatavo kraujo spaudimą, kraujo spaudimas buvo žemas. Pamatė, kad asmens kraujo spaudimas žemas nuėjo į kitą kambarį paimti ir atnešti širdies lašiukų. Parėjusi į virtuvės kambarį ji neberado V. S.. Kadangi jos piniginė buvo virtuvėje ant stalo, ji tuoj pat pasižiūrėjo į piniginę ir pastebėjo, kad nebėra 400 eurų, t. y. kupiūrų po 100 eurų. Piniginėje buvo 500 eurų, t. y. 5 kupiūros po 100 eurų. Tuomet pažadino savo sūnų E. D. ir pasakė jam, kas įvyko. Sūnus tuoj pat išėjo iš namų ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią autobusų stotį. Kai sūnus išėjo, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Asmuo iki tol pas ją nesilankydavo, jį atsivedė sūnus. Namuose nėra vaizdo stebėjimo kamerų, namuose buvęs sūnus ir V. D., nieko nematė. Padaryta turtinė žala 400 eurų (b. l. 9-18).

Nukentėjusiosios D. D. papildomais parodymais, kad pirminės apklausos metu buvo nurodžiusi blogą datą. Pinigai buvo pavogti 2026 m. rugsėjo 12 d. ryte (tikslaus laiko nepamena). Pamatavusi kraujo spaudimą nuėjo į miegamąjį kambarį paimti širdies lašų, nes buvo V. S. žemas kraujo spaudimas ir širdies ritmas. Kol surado vaistus ir nuėjo į virtuvę galėjo užtrukti apie tris minutes. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad nebėra V. S., todėl iškart ėmė tikrinti piniginę, kuri buvo padėta ant sėdimos vietos prie stalo vadinamu ,,kampo“. Pamatė, kad piniginė buvo pradaryta ir iš jos vieno skyrelio dingo 400 eurų po 100 eurų kupiūromis. Tame skyriuje buvo 500 eurų, liko tik 100 eurų. O kitame skyrelyje buvo pinigai smulkesnėmis kupiūromis apie 40 eurų, šie pinigai nedingo. Piniginę tikrino ir skaičiavo pinigus prieš pusvalandį iki pinigų dingimo, tuo metu buvo visi pinigai piniginėje. Kai dingo pinigai sūnus E. D. miegojo kitame kambaryje, o V. D. tuo metu sėdėjo salono kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu kambario durys buvo atrakintos, bet tuo metu joks svetimas asmuo negalėjo ateiti, nes kambaryje laiko šunį, kuris atėjus pašaliniams asmenims pradeda garsiai loti. Tada šuo nelojo ir kitų pašalinių asmenų netoliese nematė (b. l. 36-39).

Liudytojo E. D. parodymais, kad 2026 m. rugsėjo 12 d. paryčiais apie 4 val. ryto jis kartu su draugu V. S. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, grįžo į savo namus adresu - (duomenys neskelbtini), ir leido V. S. pas jį permiegoti, nes neturėjo kaip naktį grįžti namo. Namuose miegojo jis, jo mama, mamos draugas V. ir V. S.. Jis su V. miegojo viename kambaryje. Ryte apie 11 val. jam miegant išgirdo kaip mama jį kelia ir šaukdama pasakė, kad V. pavogė pinigus ir pabėgo. Jis iškart atsikėlė ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ieškoti V. S., tačiau jo niekur nerado. Kadangi jis pats neturi mobiliojo ryšio telefono, tai negalėjo su juo susisiekti. Kad mama turėjo pinigus savo piniginėje (500 eurų) matė dieną prieš įvykį, nes mamos prašė paskolinti pinigų, bet ji atsakė, kad smulkių neturi, o visos po 100 eurų kupiūros ir kad turi 500 eurų. Tada iš mamos pinigų nesiskolino. Kur mama laikė piniginę, nežino, nematė. V. atsikėlė anksčiau ir jo ryte visiškai nematė ir su juo nebendravo. Daugiau jokių pašalinių asmenų namuose nei naktį, nei ryte nebuvo, todėl kiti asmenys pinigų pavogti negalėjo. Kažkas nepastebėtas į namus taip pat įeiti negalėjo, nes būtų mama išgirdusi ir pastebėjusi. Po įvykio daugiau V. nematė, su juo nekalbėjo (b. l. 45-48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 27-28, 30-33).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. S. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios D. D. ir liudytojo E. D. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė svetimą, D. D. priklausantį nedidelės vertės turtą - pinigus 400 eurų, padarydamas nukentėjusiajai D. D. 400 eurų vertės turtinę žalą. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nuskalstamos veikos padarymo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesigaili dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas vienuolika kartų (nuosprendžio priėmimo metu), už jo įvykdytas nusikalstamas veikas anksčiau skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, daugelį kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Tačiau net ankstesniais nuosprendžiais skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad V. S. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant jam arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas maksimalaus dydžio (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu (b. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) V. S. buvo pripažintas recidyvistu, minėtas nuosprendis šiuo metu jau yra įsiteisėjęs, jo teistumas nėra išnykęs, todėl pakartotinai kaltinamasis recidyvistu šiuo nuosprendžiu nepripažintinas.

Dėl bausmių bendrinimo

Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog V. S. 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, yra įsiteisėjęs 2026 m. rugsėjo 22 d. ir laisvės atėmimo bausmę V. S. nuo 2026 m. spalio 8 d. atlieka (sulaikytas bausmės atlikimui – 2026 m. rugsėjo 24 d.) Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime.

Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką V. S. padarė po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio (b. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo (2026 m. rugsėjo 22 d.), t. y. 2026 m. rugsėjo 12 d. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-365/2024). BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023).

Atsižvelgiant į aptartas baudžiamojo įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, konstatuojama, jog V. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Kadangi BK 64 straipsnio nuostatos bausmių bendrinimo apėmimo būdu nenumato, pagal šį straipsnį bausmės bendrinamos tik dalinio ar visiško sudėjimo būdu (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-100-844/2025). Šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta arešto bausmė, prieš tai arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Kadangi minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė nei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis V. S. bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį atlikimui sulaikytas 2026 m. rugsėjo 24 d.), prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridėtinos bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, per pastaruosius metus daugelį kartų baustas administracine tvarka (taip pat ir už vagystes iš parduotuvių); taip pat į teisiamojo posėdžio metu išreikštą poziciją, jog atlikęs paskirtas bausmes vėl darys tą patį, t. y. nusikalstamas veikas. V. S. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Paminėtina, kad teismas bendrinant neatliktas bausmių dalis, BK 64 straipsnis nenumato atliktų bausmių įskaitymo į naujai subendrintą bausmę (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-650-1072/2026).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Byloje nukentėjusioji D. D. pareiškė civilinį ieškinį 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad dėl V. S. pagrobtų pinigų, D. D. patyrė 400 Eur turtinę žalą, kuri neatlyginta. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, D. D. pripažinta civiline ieškove. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. D. priteistinas 400 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam V. S. buvo skirtas gynėjas advokatas Kęstutis Valys. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,17 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturintis), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo V. S. nėra priteistinos.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307–308 straipsniais teismas,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. sumažintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta arešto bausme ir paskirti V. S. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. spalio 16 d.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Proceso išlaidų už kaltinamajam V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo V. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.