Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio bei nuteistojo J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. paskirta 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu T. S. paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudos bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę baudos bausmę, ir T. S. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta T. S. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio T. S. sulaikymo dienos.

J. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir J. P. paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu J. P. paskirtos griežtesnės 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 3 (trys) mėnesiai – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir visa 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, bauda ir J. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams ir 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta J. P. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nu faktinio J. P. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. S. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio bei nuteistojo J. P. apeliaciniai skundai atmestini, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant J. P. paskirtas bausmes.

Dėl T. S. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinio skundo

10. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) už nusikalstamas veikas, kurios padarytos 2013 m. sausio 30 d. Už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinus vienu trečdaliu nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taip pat buvo dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, T. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) nuo 2013 m. vasario 5 d. 12.15 val. iki 2013 m. vasario 6 d. 13.40 val. bei bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Šią paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlikinėjo įkalinimo įstaigoje nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs 3 (trijų) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės. Šioje apeliacinėje byloje nagrinėjamoje byloje jis nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kuris buvo padarytas 2023 m. spalio 12 d., t. y., prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, T. S. jau buvo padaręs kitą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šioje byloje.

12. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 9 dalis) nuteistajam T. S. yra nepagrįsti. Keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir naikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo skundas atmetamas.

Dėl J. P. apeliacinio skundo

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, jog teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

14. Įprastai, asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiriama tokia bausmė, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato – už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tuo tarpu nuteistasis siekia, jog, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė, t. y. kitokia, nei sankcijoje nustatyta, bausmė.

17. Vertindama J. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Tokie nusikaltimai kelia pavojų vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, jie netiesiogiai susiję ir su kitomis neigiamomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, turi įtaką kitų nusikaltimų darymui, neigiamai veikia asmenų, vartojančių narkotines ar psichotropines medžiagas, socialinį gyvenimą ir t. t. J. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą šiuo atveju didina tas faktas, kad apeliantas ne tik, kad įgijo ir laikė amfetaminą bei metamfetaminą, turėdamas tikslą šias psichotropines medžiagas platinti, bet ir perdavė T. S. amfetaminą, tokiu būdu realiai jį išplatindamas. Nors jam perduotos psichotropinės medžiagos T. S. nespėjo suvartoti, dėl ko reali žala jo sveikatai nebuvo padaryta, tačiau tam įtakos turėjo ne nuteistojo veiksmai, o tai, kad T. S. dalinės apžiūros metu šias draudžiamas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinti apelianto padarytos nusikalstamos veikos kaip mažiau pavojingos šiuo atveju negalima.

18. Analizuojant duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, matyti, kad J. P. iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, jis baustas administracine tvarka, praeityje teistas keturis kartus, tame tarpe ir už labai sunkų ir negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą – nužudymą. Šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą apeliantas įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, dar nesumokėjęs baudos, kuri jam buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nors J. P. anksčiau nebuvo teistas už analogišką nusikaltimą jam inkriminuotą šioje byloje, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vis tik, tas faktas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, o taip pat ir jo paties bei T. S. parodymais nustatyta aplinkybė, jog psichotropines medžiagas T. S. jis yra perdavęs ir anksčiau, leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikalstama veika, dėl kurios J. P. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Taigi, nenustatytos ir aplinkybės, kurios leistų konstatuoti mažesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus apeliantui su laisvės atėmimu nesusiję bausmę,

19. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. P. nėra vedęs, neturi vaikų. Taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes.

20. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus, kurie neprieštaravo byloje ištirtiems įrodymams, teisme sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jo padarytas nusikaltimas yra žymiai mažesnis negu rūšinis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Šios aplinkybės taip pat nemenkina apelianto asmenybės pavojingumo visuomenei ir nėra pakankamos konstatuoti, jog minimalios sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, prieštarauja teisingumo principui. Tuo tarpu kitos skunde akcentuojamos aplinkybės (individualios veiklos vykdymas, teikiama pagalba asmenims, kurie priėmę nuteistąjį gyventi, gyvenamosios vietos keitimas, siekiant atsiriboti nuo neigiamą įtaką galinčių padaryti asmenų, santuokos ir kitų gyvenimiškų aplinkybių nesusiklostymas, kas neva ir privertė pradėti vartoti psichotropines medžiagas), į kurias prašoma atsižvelgti, svarstant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo J. P. galimybę, paremtos iš esmės tik paties nuteistojo teiginiais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, dėl ko vadovautis jomis apskritai nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pateikė tik Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kurioje nurodoma, jog nuo 2024 m. spalio 16 d. jis užsiima namų stogų dengimu, tačiau ir tokios pažymos pateikimas savaime neįrodo, jog apeliantas iš tiesų dirba šioje srityje ir gauna iš to teisėtas pajamas. Kita vertus, šios skunde akcentuojamos tik nuteistojo teiginiais grindžiamos aplinkybės nėra kažkuo iškirtinės bei leidžiančios taikyti J. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21. Taigi, įvertinusi tiek nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikaltimą, jo pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta minimali šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji yra individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti apeliantui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nenustatyta.

22. Nors nuteistasis skunde neprašo skirti jam švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės remdamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, tačiau įvertinusi tai, kad tokia išimtis baudžiamajame įstatyme numatyta ne tik BK 54 straipsnio 3 dalyje, bet ir BK 62 straipsnyje, teisėjų kolegija pasisako ir dėl galimybės švelninti bausmę J. P. vadovaujantis BK 62 straipsniu.

23. J. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusi BK 62 straipsnio redakcija numatė, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

24. Šiuo metu galiojančioje BK 62 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

25. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 62 straipsnio redakcijoje numatyta nemažai pakeitimų, lengvinančių nuteistųjų teisinę padėtį bei ši teisės norma turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), vis tik teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės ir taikant šio straipsnio nuostatas. Šiuo atveju neegzistuoja BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos – nuosprendžiu buvo pripažinta viena J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nenustatyta nei viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose įtvirtinta aplinkybė. Nors formaliai nuteistasis atitinka BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui, kadangi tą pačią dieną po nusikalstamos veikos padarymo jis apklausiamas pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė nuoširdžiai besigailintis, turtinė žala jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, tačiau pažymėtina, jog net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 dalyje (o taip pat ir 2 ar 4 dalyse) numatytų sąlygų visumai, pagal įstatymą švelnesnės negu straipsnio, pagal kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamąjį įstatymą taikyti BK 62 straipsnį teismas gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertinusi tai, kad nuteistasis padarė pavojingą sunkiems nusikaltimams priskiriamą nusikaltimą, tai, kad jis baigtas, įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, jau paminėtus jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nustatyta vos viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas šioje byloje yra negalimas.

26. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimai įtvirtina galimybę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, jai pastarosios paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, tačiau ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, pagal naują BK 75 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 9 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį sprendimą motyvuoti. Todėl šiuo atveju pasisakytina ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo J. P..

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo atžvilgiu, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo imperatyviai nustatyta, jog asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, o J. P. padaryta nusikalstama veika yra įtraukta į BK XXXVII skyrių. Tuo tarpu pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 75 straipsnio 4 dalį visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali remdamasis jau aukščiau aptarta BK 54 straipsnio 3 dalimi.

28. Vis tik šiuo atveju konstatuotina, jog atidėti J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo, nes, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymo bei jam skirtų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, ir toliau nesilaiko įstatymų, bei įvertinus jo padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

29. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendį keisti dėl J. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neteisingai paskirtos bausmės nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne tik pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bet ir prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nors J. P. apeliaciniu skundu ginčijama tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė, vis tik, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, su bausme, jam paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-95-511/2022 ir kt.).

31. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.

32. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, su bausme, jam paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis ir taikė visišką ir dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės (šiuo atveju – skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) pridėdamas dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir visą 34 MGL baudą, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu J. P. buvo nuteistas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą, o minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu 8 mėnesių laisvės atėmimu už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą. Įvertinus tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. P. įvykdė dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu J. P. nustatyta galutinė bausmė nebuvo paskirta vien už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – ji, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, taip pat buvo bendrinama su kitu, t. y. dar ankstesniu J. P. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausme – 34 MGL (1700 Eur) bauda. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. P. įvykdė jau po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio priėmimo, dar nesumokėjęs juo jam paskirtos baudos, dėl ko susiklosčiusi bendrinimo situacija atsiduria BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių sandūroje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju svarbiausias teismo pritaikyto bausmių bendrinimo teisėtumo kriterijus yra galutinės bausmės dydžio teisinis pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-788/2021, Nr. 2A-3-788/2022).

33. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, negali keisti pirmesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-519/2013, 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2K-162-719/2020), šiuo atveju negalima pirmiausia, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrinti J. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės su bausme, jam paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o po to šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK paskirta bausme. Kadangi BK 64 straipsnio nuostatos bausmių bendrinimo apėmimo būdu nenumato, pagal šį straipsnį bausmės bendrinamos tik dalinio ar visiško sudėjimo būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu J. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė turi būti subendrinta su subendrinta bausme, jam paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu J. P. paskirtos griežtesnės 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 3 (trys) mėnesiai – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir visa 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, bauda ir J. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams ir 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu J. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienų) metų 4 (keturių) bausmę apėmimo ir visiško sudėjimo būdu subendrinti su 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 34 MGL (1700 Eur) bauda, jam nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, ir paskirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams ir 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti J. P. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Likusiose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.