Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3169Bylos Nr. eCIK-1050/2026Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00211-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 9 d. paduotu ieškovių Belgijos Karalystės bendrovės „Herbosch-Kiere N.V.“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo, n u s t a t ė : ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių ieškinį atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl išlaidų (nuostolių), patirtų dėl rangovo nustatytos grunto taršos, atlyginimo.Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovėms solidariai iš atsakovės 40 941,78 Eur skolos, 4186,16 Eur palūkanų bei 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinys, ir ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio 2 dalies normas, netinkamai vadovavosi teismų praktika. Tiek CK normos, tiek kasacinio teismo praktika įtvirtinta visiško nuostolių atlyginimo principą. Šio principo išimtys gali būti nustatytos tik įstatymu ar sutartimi (kai išimties nustatymas neprieštarauja įstatymui). Nuostolių, sukeltų tyčia ar veikiant didelio neatsargumo sąlygomis, atlyginimas negali būti ribojamas sutartimi. CK 6.252 straipsnio 1 dalyje nustatytas tiesioginis draudimas sutartimi riboti nuostolių, padarytų dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, atlyginimą. Taigi draudimas sutartimi riboti nuostolių, padarytų dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, atlyginimą yra imperatyvus ir civilinių santykių dalyviai niekaip negali jo pakeisti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, išaiškino, kad sutarties 17.3 ir 17.4 nuostatos riboja užsakovės atsakomybę dėl nuostolių, sukeltų dėl projektavimo klaidų, jeigu nuostoliai buvo padaryti kitiems objektams negu darbai, prekės ir rangovo dokumentai (kaip jie suprantami pagal sutartį), neatsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nuostoliai kilo dėl projektavimo klaidų, kurias užsakovė padarė tyčia ar didelio neatsargumo sąlygomis (rengdama projektą, vėliau neinformuodama apie tai, kad ieškovių darbo vietoje 1981 m. buvo didžiausia tanklaivio avarija, išsiliejo nafta, tanklaivis sudužo; neatlikdama grunto tyrimų prie darbų užsakymą).2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.256 straipsnio 2 dalį, netinkamai vadovavosi teismų praktika, aiškinančia, kad sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu gali būti ir imperatyvių teisės normų, bendrųjų prievolių ir sutarčių vykdymo principų (CK 6.38, 6.200 straipsniai) bei bendrosios pareigos elgtis atidžiai, atsargiai ir sąžiningai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018). Teismas nepagrįstai susiaurino sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindą tik iki sutarties konkrečios nuostatos pažeidimo. Ieškovės teigia, kad byloje pagrindė ir įrodė, jog užsakovė, vykdydama savo sutartines prievoles, pažeidė tiek imperatyvias teisės normas (Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1, 4 dalys, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio 1, 4 dalys, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsnis, Aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 patvirtintų Grunto kasimo ir šalinimo taisyklių 1 priedo „Nurodymai grunto mėginių ėminiui“ 3 ir 4 punktai), tiek bendruosius prievolių bei sutarčių vykdymo principus (CK 6.38, 6.200 straipsniai), tiek ir bendrąją civilinės teisės pareigą elgtis atidžiai, atsargiai ir sąžiningai ieškovėms nekilo pareiga įrodyti konkrečios sutarties nuostatos pažeidimo. Taigi nepagrįsta teismų išvada, kad siekiant taikyti sutartinę atsakomybę, būtina įrodyti konkrečios sutarties nuostatos pažeidimą.3. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties 8.8 ir 8.9 punktų nuostatas ir jose vartojamą „netikslumo techninėje dokumentacijoje“ sąvoką, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 3 dalies nuostatą ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neturi atlyginti rangovės išlaidų, patirtų dėl darbų stabdymo, nurodęs, jog tokios išlaidos atsirado dėl objektyvios aplinkybės – poreikio pašalinti „netikslumus“ techninėje dokumentacijoje. Daugiareikšmių žodžių sąvokos aiškintinos taip, kaip šalys jas apibrėžė sutartyje; žodžiams ar sąvokoms, kurių reikšmė sutartyje neatskleista, suteiktina tokia reikšmė, kuri yra priimtiniausia, atsižvelgiant į sutarties rūšį, prigimtį, esmę, dalyką, šalis ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2013). Tiek sutartis (FIDIC raudonosios knygos pagrindu sudaryta rangos sutartis), tiek ir statybos rangos specifika lemia tai, jog rangos darbai buvo vykdomi ypač griežtai ir tiksliai, vadovaujantis Techniniu projektu, darbo projektu, technologiniu projektu (technologinėmis kortelėmis), aplinkosaugininkų išduotais leidimais. Todėl sutartyje vartojamas žodis „netikslumas“ turi būti suprantamas tik kaip smulki, neesminė, korektūros klaida techniniame projekte ir negali būti suprantamas kaip poreikis keisti leidimą, kurio pagrindu vykdomi darbai, ar konceptualiai keisti darbų sprendinius. Teismų praktikoje sąvoka „netikslumas“ aiškinamas kaip smulkus rašymo apsirikimas, nekeičiantis esmės.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „Miliauskas ir Lauraitytė“ . Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Miliauskas ir Lauraitytė“ (j. a. k. 305391449) 3909 (trijų tūkstančių devynių šimtų devynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugsėjo 8 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu, mokėjimo kodas MU-67-866-2026.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAndžej MaciejevskiDalia Vasarienė