Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-6114-1282/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01532-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2 (S)

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Andrius Ščevinskas,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjui R. D., pareiškėjo atstovei advokatei Daivai Rusakienei,suinteresuotam asmeniui L. D., suinteresuoto asmens atstovams advokatams Zigmui Burbai, Irinai Petkienei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. D., notarė B. Š.. Teismasn u s t a t ė :Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo J. D. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui R. D. buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškimą grindžia tokiais esminiais argumentais:(duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas J. D.. Testamentu visą turtą jis paliko sutuoktinei L. D.. Palikėjas testamentu pareiškėjui turto neskyrė. J. D. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, nes palikimo atsiradimo metu jo sveikatos būklė buvo itin sunki – patyrė itin sunkius depresijos simptomus, kurie reikšmingai paveikė jo darbingumą, gebėjimą ieškoti darbo, priimti sprendimus ir pasirūpinti savimi. Ši būsena turėjo tiesioginę įtaką jo faktinėms galimybėms savarankiškai užsitikrinti pragyvenimą.Po atleidimo iš darbo pareiškėjas liko be darbo, be reguliarių pajamų, buvo registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau tam tikrą laiką pajamų negavo. Pareiškėjas dėl prastos savijautos patyrė nuolatinį nerimą, nemigą, emocinį išsekimą. Pareiškėjo R. D. realios galimybės gauti pajamas dėl sveikatos būklės buvo lygios nuliui.Mirusiojo J. D. palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjui jau buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant į realią darbo rinkos situaciją, pareiškėjas jo tėvo mirties momentu turėjo ribotas galimybes dirbti dėl savo sveikatos problemų.Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo pastovios pajamos buvo netekto darbingumo/negalios pensija bei vienišo asmens išmoka. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakako jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.Nors palikimo atsiradimo momentu pareiškėjas ir turėjo (tebeturi) nekilnojamąjį turtą, tačiau turimas butas buvo ir tebėra tokioje būsenoje, kuriam būtinai reikalingas kapitalinis remontas ir šiuo metu turtas negali būti naudojamas nei gyvenimui, nei pajamoms gauti.Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime prašo pareiškimo netenkinti. Atsiliepimas į pareiškimą grindžiamas šiais esminiais argumentais:pareiškėjas nepateikia detalesnių duomenų apie savo atleidimo iš darbo faktines aplinkybes, konkrečias atleidimo priežastis, kada tai įvyko, kas šias aplinkybes lėmė ar įtakojo. Šiuo atveju tai yra svarbios aplinkybės, teismui vertinant, ar ne pats pareiškėjas savo paties kaltais veiksmais sukūrė sunkią savo materialinę padėtį.Nepateiktas pareiškėjo sąskaitos išrašas apie pareiškėjo gaunamas visas pajamas. Nėra duomenų ar pareiškėjas netekęs darbo gauna kokias tai išmokas netekus darbo. Nėra duomenų apie pareiškėjo turimas ar neturimas santaupas, kitą finansinį turtą. Pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Visos šios aplinkybės rodo, kad nepakanka objektyvių duomenų prieiti prie išvados, kad pareiškėjui jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Suinteresuotas asmuo notarė B. Š. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. D. palaikė pareiškime nurodytus reikalavimus ir papildomai pažymėjo, kad su mirusiu tėvu nesimatė daugiau nei 45 metus, ryšio nepalaikė, dalyvavo tik laidotuvėse. Sveikatos būklė pablogėjo netekus darbo. Nedarbingumo lygis nustatytas nuo 2018 m. Šiuo metu yra užsiregistravęs nedarbingumo tarnyboje. Oficialiai darbo neteko nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. Dirbdamas gaudavo 1 200 Eur atlyginimą į rankas. Po atleidimo iš darbo 3 mėn. nedarbo išmokos negavo, nes buvo atleistas iš darbo dėl jo paties kaltės. Kiekvieną mėnesį gauna už neįgalumą 458,40 Eur ir vienišo asmens išmoką, kuri yra 42,29 Eur. Patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. jis gavo viso 13 100 Eur pajamų. Nuosavybės teise turi du butus, viename iš jų gyvena. Antras butas yra avarinės būklės, kurį nuo 2024 m. pavasario pradėjo remontuoti, turėdamas tikslą išnuomoti ar parduoti. Taip pat turi garažą ir dvi transporto priemones, kurių viena nevažiuojanti. Transporto priemonę, kuria važinėja ir dabar – Peugeot 3008, už 3 000 Eur įsigijo 2025 m. sausio 4 d. Turi kreditorinių įsipareigojimų. Jų padengimui turi skirti apie 100 Eur per mėnesį. Nuomoti ar parduoti nekilnojamojo turto nesvarstė. Paaiškino, kad tėvo mirties dieną gavo ir kitokias pajamas, t. y. palūkanas už terminuotą indėlį. Pripažino, kad 50 000 Eur indėlį savo nuosavybėje turi nuo 2020 m. gruodžio mėn. (po mamos mirties). 2025 m. rugsėjo mėn. indėlį pervedė iš Artėja banko į Urbo banką. Išsiimti indėlio iš banko nebandė, nes bankas pasakė, kad negalima. Teismo posėdžio metu R. D. atstovė advokatė Daiva Rusakienė palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino, kad nepaisant to, jog pareiškėjas turėjo nekilnojamojo turto, tam tikrų lėšų banko sąskaitose, tačiau teismas turėtų vertinti visas aplinkybes, ar tuo turtu buvo galima pasinaudoti, gauti iš jo pajamas. Šiuo atveju pareiškėjo turimas nekilnojamas turtas buvo avarinės būsenos, jo nebuvo galima parduoti, išnuomoti. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad būtent pareiškėjo mirties dieną pareiškėjas buvo netekęs pajamų, negaudavo darbo užmokesčio išmokų iš užimtumo tarnybos. Nors formaliai ir nurodyta, kad pareiškėjas atleistas iš darbo dėl jo paties kaltų veiksmų, tačiau pareiškėjas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, dėl teisinio neišprusimo, pareiškėjas negebėjo toliau kreiptis į teismą, tačiau byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad tuo metu pareiškėjo psichinė ir psichologinė būsena buvo itin sunki, jis buvo gydomas stacionare. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. D. ir jos atstovai advokatai palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. L. D. papildomai paaiškino, kad pareiškėjas yra jos mirusio vyro sūnus, kuriam vyras teikė išlaikymą iki jo pilnametystės. Jos miręs vyras ryšio su sūnumi nepalaikė nuo to laiko, kai sūnus vedė ir išvyko į užsienį. Visuomet jiems padėjo jų su vyru bendras sūnus. Su vyru kartu išgyveno 49 metus, įgijo butą, kuriame ji gyvena iki šiol. Prie vyro laidojimo išlaidų pareiškėjas neprisidėjo. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė advokatė Irina Petkienė papildomai nurodė, kad šiuo atveju į palikimo privalomąją dalį pretenduoja suaugęs žmogus, todėl turėjo įrodyti išlaikymo būtinumą palikėjo mirties dieną, ko pareiškėjas neįvykdė. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad prieš tėvo mirtį 2025 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo pakankamas pajamas, taip pat jam padėjo gera draugė, pervesdama įvairias pinigų sumas kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas tėvo mirties dieną turėjo 50 000 Eur indėlį, kurio nenaudojo. Taigi, pareiškėjo pajamų ir turto jo tėvo mirties dieną tikrai pakako pareiškėjo būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Atkreipė dėmesį, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendime nurodyta, jog pareiškėjo metinės pajamos 2025 metais buvo 13 100,64 Eur, kurios per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 083,34 Eur sumą, todėl vien šių pajamų turėjo pakakti pareiškėjui patenkinti savo būtinuosius poreikius. Teismaskonstatuoja:Pareiškimas netenkinamas.Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra testatoriaus J. D. testamentinė įpėdinė, ji yra priėmusi mirusiojo palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į J. D. priklausančias turtines teises nėra išduotas. Pareiškėjas neginčija, kad po J. D. mirties pagal testamentą visas testatoriaus turtas paliktas suinteresuotam asmeniui L. D.. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, jam turi priklausyti privalomoji palikimo dalis, nes jam palikėjo J. D. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje: kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Taigi, testamento laisvės ribojimo pagrindas yra šeiminiai ryšiai ir asmens negalėjimas užsitikrinti būtinųjų gyvenimo reikmių.CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Taigi, asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: 1) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); 2) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); 3) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).Pareiškėjas buvo palikėjo sūnus, jam palikėjas testamentu nepaliko jokio turto; visą turtą palikėjas testamentu paliko savo sutuoktinei, suinteresuotam asmeniui L. D.. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka pirmąją ir trečiąją teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo; juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. Todėl išlaikymo reikalingumas gali būti konstatuojamas, kai asmens turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių.Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 17 punktą; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 21 punktą).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2025 m. gegužės mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo nedarbingume. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. gydėsi (duomenys neskelbtini)dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo užmokestis siekė apie 1 200 Eur į rankas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – už antrą tokį darbo pareigų pažeidimą per 12 mėnesių. Pareiškėjas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, sugrąžinti į darbą, priteisti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti neturtinę žalą, tačiau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymas atmestas. Remiantis bylos duomenimis pareiškėjo vardu asmeninės nuosavybės teise registruoti 3 nekilnojamojo turto objektai: 1) nuo 2018 m. vasario 27 d. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2021 m. liepos 8 d. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nuo 2021 m. liepos 8 d. negyvenamoji patalpa – garažo boksas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė – 79 240 Eur. Pareiškėjo vardu registruotos dvi transporto priemonės: nuo 2021 m. lapkričio 24 d. automobilis Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2025 m. sausio 4 d. automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas gauna socialinio draudimo fondo valdybos mokamą 511,61 Eur netekto darbingumo/negalios pensiją ir 46,46 Eur vienišo asmens išmoką. Palikėjo mirties dienai gaunama pareiškėjo socialinė išmoka sudarė 458,40 Eur, o vienišo asmens išmoka 42,29 Eur, viso 500,69 Eur. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2026 m. sausio 29 d. nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. gavo 13 100,64 Eur pajamų, kurias sudarė vienkartinės, periodinės išmokos ir su darbo santykiais susijusios pajamos. UAB URBO bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjo mirties metu pareiškėjas turėjo 50 000 Eur indėlį.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vien pareiškėjui diagnozuotos ligos ir dėl jų nustatytas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas dėl ligos. Iš pareiškėjo pateiktų išrašų iš ligos istorijos matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimai linkę kartotis. Iš 2025 m. rugsėjo 18 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos išraše nurodytos diagnozės ir 2011 ir 2012 m. Epikrizės išrašų iš ligos istorijos matyti, kad jis sirgo iš esmės tomis pačiomis ligomis nuo 2011 m. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 2 d. nustatytas (duomenys neskelbtini)nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2033 m. rugsėjo 12 d. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas patirtų neproporcingai dideles ar specifines išlaidas (pvz., brangiam gydymui), kurios viršytų jo turimą finansinį turtą ir reikalautų paramos iš palikėjo. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad mirusysis J. D. jokios paramos ar pagalbos pareiškėjui neteikė, kaip ir jis mirusiajam. Pareiškėjas nesimatė su tėvu daugiau nei 45 metus, ryšio nepalaikė. Teismas sutinka, kad darbo praradimas sukėlė pareiškėjui laikinų gyvenimiškų nepatogumų, finansinio netikrumo jausmą bei psichologinio streso. Nors tokia situacija žmogiškąja prasme yra suprantama, ji teisiškai negali būti pripažinta pagrindu riboti testamento laisvės principą ir tenkinti reikalavimą dėl privalomosios palikimo dalies priteisimo. Pareiškėjas neteko darbo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną darbdavys pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą 1 147,09 Eur sumą. 2025 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas gavo 298,91 Eur iš Artea banko už turimą indėlį. 2025 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas gavo kas mėnesį mokamą Socialinio draudimo fondo valdybos 458,40 Eur netekto darbingumo/negalios pensiją ir 42,29 Eur vienišo asmens išmoką. Viso 2025 m. rugsėjo mėn. pareiškėjo pajamos sudarė 1 946,69 Eur. 2025 m. spalio mėn. pareiškėjo pajamos sudarė 670,69 Eur. Kasacinis teismas bylose dėl teisės į privalomąją palikimo dalį yra pateikęs aiškinimus, kad tam tikri minimalūs standartiniai poreikiai yra būdingi kiekvienam žmogui. Nustatant šiuos minimalius standartinius poreikius, be kita ko, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą minimalų vartojimo poreikių dydį konkretiems metams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024 47-48 punktai). Šiuo atveju, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-823 nustatytas 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydis– 450 Eur. Pareiškėjo gautos pajamos buvo ženkliai didesnės už šį nustatytą minimalių poreikių dydį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų įsiskolinimų dėl nekilnojamojo turto ar transporto priemonių išlaikymo. Pareiškėjas neturi nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų, kuriems pagal įstatymą privalėtų teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad iki pat atleidimo pareiškėjas dirbo ir generavo didesnes nei 13 000 Eur metines pajamas. Pareiškėjas yra išsaugojęs dalinį darbingumą, palikėjo mirties dieną turėjo ir šiuo metu turi pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto (du butus ir garažą, kurių bendra vertė – 79 240 Eur), dvi transporto priemones, solidžias santaupas (50 000 Eur indėlį banko sąskaitoje), taigi, jo patirti laikinieji nepatogumai yra tik subjektyvaus pobūdžio situacija, kuri nesukuria teisinio pagrindo paneigti palikėjo valią – testamentą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, palikėjo mirties dieną pareiškėjas turėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms nepretenduodamas į palikimo dalį.Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas vertina, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jo padėtis tėvo mirties metu buvo tokia, kad jam buvo būtinas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas neatitinka išlaikymo reikalingumo sąlygos (CK 5.20 straipsnis).Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųTeismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjimo byloje, užvestoje po palikėjo J. D. mirties, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimoBylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,nusprendžia:Pareiškimą atmesti.Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.