Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3256Nr. eCIK-1087/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01041-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 18 d. paduotu pareiškėjo M.B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M.B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“ ir A.Z. dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuriuo teismas ieškinį atmetė.Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Pareiškėjo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Teismų faktiškai atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo nurodomo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) standarto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018). Pareiškėjo vertinimu, teismai, užuot preliminariai patikrinę, ar pareiškėjo nurodytų ir pirminiais duomenimis pagrįstų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla galėjo būti netinkama, iš esmės galutinai vertino atskirų ginčo aplinkybių priežastis ir padarinius. Taip iš Pareiškėjo buvo pareikalauta įrodyti netinkamą veiklą ir su ja susijusias aplinkybes tokiu laipsniu, kuris būdingas galutiniam bylos išnagrinėjimui, nors pagal juridinio asmens veiklos tyrimo instituto paskirtį šios aplinkybės turi būti išsamiai nustatomos ekspertinio tyrimo metu, o galutinai įvertinamos tik vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, remiantis ekspertų išvada ir kitų įrodymų visuma. Teismai pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems duomenims iš esmės taikė ne juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo stadijai būdingą preliminaraus vertinimo standartą, bet galutiniam veiklos (ne)tinkamumo nustatymui keliamus įrodinėjimo reikalavimus. Taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.126 straipsnio 4 dalis, sistemiškai aiškintina kartu su CK 2.124 ir 2.127 - 2.128 straipsniais, ir nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos suformuotos juridinio asmens tyrimo pradėjimo klausimais.Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatliko nuoseklaus bendro vertinimo, ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių pobūdis, skaičius, pasikartojimas, seka ir tarpusavio ryšys, vertinami kartu, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bendrovės valdymas galėjo būti sistemingai netinkamas. Teismai neatsakė, ar iš bendrovės vadovės priteistos žalos atlyginimas, vykdomojo dokumento atsiėmimas, ekspertizės išlaidų apmokėjimas bendrovės lėšomis, pavėluotas finansinių ataskaitų teikimas, premijų mokėjimas, bendrovės nuostolinga veikla ir kiti veiksmai nėra tarpusavyje susiję bendresnio valdymo modelio požymiai. Atitinkamai nebuvo įvertinta, ar šių aplinkybių visuma nerodo galimo vadovės ir bendrovės interesų konflikto, nepakankamos bendrovės interesų apsaugos, netinkamo finansinių išteklių naudojimo ar kitokio sisteminio juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo.Teismai klaidingai nustatė įrodinėjimo dalyką ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismai, sprendę klausimą, ar nagrinėjamu atveju turi būti inicijuotas juridinio asmens veiklos tyrimas, iš esmės nagrinėjo juridinio asmens bei jo valdymo organų priimtų sprendimų teisėtumą. Tokiu būdu civilinę bylą nagrinėję teismai dar civilinės bylos iškėlimo stadijoje užėmė ekspertų vaidmenį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020).Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti bendrovės vadovės 2023 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. LT-117/23 patvirtintos susipažinimo su bendrovės konfidencialia informacija tvarkos (toliau – Susipažinimo tvarka) reikalavimus. Teismas atsisakė vertinti Susipažinimo tvarkos (jos sąlygų dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo) teisėtumą, nepagrįstai nurodęs, kad tai nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sutapatino Susipažinimo tvarkos galiojimo nuginčijimą su joje nustatytų reikalavimų (sąlygų susipažinti su atitinkama bendrovės informacija) reikšmės vertinimu sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo. Pareiškėjas šioje byloje neprašė panaikinti Susipažinimo tvarkos ar pripažinti jos atitinkamų nuostatų negaliojančiomis, o tik rėmėsi ja kaip vienu iš argumentų, kurie patvirtina apie galimai netinkamą bendrovės vadovės veiklą.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.