Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2702 Bylos Nr. eCIK-858/2026 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03233-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 30 d. paduotu atsakovo A. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R..

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kuriais išaiškinta: 1) kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 31 punktas); 2) kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas); 3) kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija (2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025, 36 punktas); 4) kad atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintini tiek, kiek jie susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, ir neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015); 5) kad teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra (2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 21 punktas); 6) kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) draudžia teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 77 punktas).

2. Ieškovė prašė teismo patvirtinti konkrečią iš 5 punktų sudarytą (duomenys neskelbtini) ežero naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kiekvieną iš šių punktų ir visus juos pripažino arba prieštaraujančiais teisės aktams, arba pertekliniais ir / ar neproporcingais. Pagal aukščiau pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktiką pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos, imtis iniciatyvos keisti ieškovės nustatytą ieškinio dalyką – siūlyti jai pateikti iš esmės visiškai naują naudojimosi bendru daiktu tvarkos projektą. Net priešingai – ja iš esmės nustatytas draudimas teismui taip elgtis. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas negalėjo tokią pareigą jam nustatyti ir tuo pagrindu iš dalies panaikinti priimtą sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti advokatui Simonui Minkevičiui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už A. K. kasacinį skundą 2026 m. liepos 30 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP) sumokėtą 119 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas MU-EPP-1387-2026). Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.