Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2818/2026 Bylos Nr. BIK-648/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47833-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.5 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. S. (J. S.) kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis J. S. kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nuosprendį: nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio atitinkamą dalį, panaikinti arba atitinkamai pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų pareigos solidariai atlyginti nukentėjusiesiems žalą; arba 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 3) sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nuosprendžio vykdymą iki baudžiamoji byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 181 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes klaidingai nustatė šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslą. Nuteistasis nurodo, kad jo veika atitinka BK 294 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos savavaldžiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes byloje nukentėjusiajam D. B. reikalavimas perduoti pinigus buvo išreikštas susiklosčius civiliniams santykiams (dėl atsiskaitymo už nuteistojo Y. L. pusbroliui V. L. suteiktas paslaugas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė bendrininkavimą ir atsakomybės individualizavimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas nuteistiesiems inkriminuotą veikimo organizuota grupe požymį, nepakankamai įvertino kiekvieno nuteistojo indėlį į nusikalstamą veiką ir neindividualizavo jų kaltės. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems nepagrįstai paliko pareigą solidariai atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui pašalinus nuteistiesiems inkriminuotą veikimo organizuota grupe požymį, turėjo iš naujo būti įvertintas nuteistųjų solidariosios atsakomybės pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl nuteistųjų solidariosios pareigos atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Tačiau teismas tinkamai neatsakė į šiuos apeliacinio skundo argumentus. Taip teismas apribojo kasatoriaus teisę į išsamų apeliacinio skundo išnagrinėjimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Kasatorius nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas pašalino nuteistiesiems inkriminuotą veikimo organizuota grupe požymį ir konstatavo per ilgą proceso trukmę, tačiau tinkamai šio pažeidimo nekompensavo ir paskyrė nuteistajam neproporcingą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, jam turėtų būti taikomas ne dalinis, o visiškas bausmės vykdymo atidėjimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant vien gynybine pozicija pagrįstą įrodymų interpretavimą ir ja remiantis nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-648/2023, 9 punktas). Nuteistasis J. S. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nuteistojo J. S. paduotą kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei juos pagrindžiantys teisiniai argumentai. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.Šiuo atveju nuteistojo J. S. naujai pateikto kasacinio skundo turinys nėra identiškas, tačiau šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir ankstesniame skunde, kasatorius iš esmės tapačiais argumentais kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl J. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ne pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Taip pat iš esmės tapačiais argumentais kasatorius nesutinka su jam parinkta bausme ir taikomu ne visišku, o daliniu bausmės vykdymo atidėjimu bei palikta pareiga solidariai atlyginti nukentėjusiesiems žalą.Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytas teisės taikymo klaidas, kvalifikuojant nuteistojo J. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 181 straipsnio 3 dalį bei skiriant šiam bausmę, ir (ar) esminius BPK pažeidimus, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Šiuo atveju nuteistojo J. S. kasacinio skundo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, pažeidimais, iš esmės vėl grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo padaryti. Kaip buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. gegužės 27 d. nutartyje, toks kasacinio skundo argumentavimas, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.Kadangi J. S. antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).