Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Gretai Globytei, dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. R. (nuotoliniu būdu), administracinėn atsakomybėn patrauktam G. I., jo įgaliotajam atstovui advokatui A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), įgaliotojo atstovo advokato A. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2026 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6536-2026 (toliau ir – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholį gėrė iki ryto, tada visą dieną išmiegojo. Jis gyvena su sena mama, kuriai 84 m., ją prižiūri. Vakare ji paprašė nuvažiuoti į parduotuvę. Jis apskaičiavo valandas, kad jau turėtų būti blaivus. Jis turi ligų, serga (duomenys neskelbtini), jam sunkiai skaidosi alkoholis. Su pažeidimu sutinka, padarė labai didelę klaidą, gailisi. 1,52 prom. įpūtė. Jo vairavimo stažas nuo 1989 m., KET žino. Jis nesutinka su teisių atėmimu, prašo skirti autobloką, žino, kiek jo įsidėjimas kainuoja. Dėl ligų negali dirbti fizinio darbo, reikia rūpintis sena mama. Mama yra priklausoma nuo jo, reikia ją vežti pas gydytojus. Brolis galėtų pasirūpinti mama, bet jis gyvena Vilniuje, bet mama jo nenori. Kitų pajamų jis neturi, tik darbo užmokestį. Jei prarastų darbą, prarastų pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Jei teismas nesumažins teisių atėmimo, jį atleis iš darbo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su skundo reikalavimu skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau su kitais reikalavimais nesutinka. G. I. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų, jam nustatytas gana didelis – 1,49 prom., pritaikius prietaiso paklaidą, neblaivumas. Teisės atėmimo termino trumpinimas prieštarautų proporcingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. I. sutinka su Institucijos išvadomis, kad jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir su paskirta nuobauda – 800 Eur bauda. Skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. I. skirti 6 mėn. teisių atėmimą ir 1 m. draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, bei, pritaikius ANK 34 straipsnį, iš dalies, bent pora mėnesių, sumažinti 6 mėn. teisių atėmimo terminą.

Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (šio straipsnio 2 dalis). Administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Pagal teismų praktiką minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam G. I. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur, ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kuri taip pat nustatyta minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareigūnas, skirdamas administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 28 straipsnyje (specialiosios teisės atėmimas) bei nustatydamas jos minimalią trukmę, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, jog nustatyta viena G. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Be to, šiuo atveju negalima neatsižvelgti ir į prevencinį nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių tikslą – atgrasyti ne vien nusižengimą padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundo argumentais, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. I. paaiškinimus teisme, konstatuoja, kad nėra pagrindo, kaip to prašo jis ir jo įgaliotasis atstovas advokatas, paskirti švelnesnę ANK 28 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Ši išvada daroma atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes. G. I., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Įvertinęs jam nustatytą neblaivumo laipsnį, teismas kritiškai vertina G. I. versiją, kad jis tądien savo liguistą būklę susiejo būtent su jo turimomis ligomis, o ne dėl pavartoto alkoholio. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad G. I. sėdo už vairo būdamas neblaivus (1,52 promilės be paklaidos, 1,49 promilių pritaikius prietaiso paklaidą), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, o padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio ar mažareikšmio. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad G. I. buvo nustatytas 1,49 promilių girtumo laipsnis, t. y. daugiau nei tris kartus viršijantis minimalią ribą (0,41 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė ir artimas neblaivumo laipsniui, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.). G. I. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina jo nurodomos aplinkybės, jog vairavo, praėjus dideliam laiko tarpui nuo alkoholio pavartojimo ir vairavo automobilį neblaivus dėl klaidos, nes neblaivumo būseną sumaišė su ligos būkle, nes, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą, taip pat žinodamas savo turimas ligas ir kokią būseną jos gali sukelti, o dar ir pavartojęs alkoholio, negalėjo nesuprasti, jog vairavimo metu jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės, būdamas tokios būklės, negali (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-232-365/2020). Pažymėtina ir tai, kad neblaivumo nustatymo akte (administracinio nusižengimo b. l. 6) nurodyta, jog įvykio dieną sustabdžius G. I., jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija pėda po pėdos negalėjo. Dėl savo turimų ligų G. I. turėjo būti ypatingai atsargus vartodamas alkoholį ir po vartojimo vertindamas savo būklę, rengiantis vairuoti automobilį. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas draudžia vairuoti ne tik neblaiviems, asmenims, bet ir susirgus ar pavargus, o G. I. nurodė, kad jis po alkoholio pavartojimo ir išmiegojęs, vis tiek jautėsi liguistai, todėl, laikydamasis pirmiau minėto draudimo, žinodamas KET, vairuoti automobilio apskritai negalėjo. G. I., vairuodamas transporto priemonę mieste, vasaros vakarą, kėlė rimtą grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai bei turtui, juolab kad alkoholis mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, ypač tokia alkoholio koncentracija, kuri nustatyta G. I.. Aplinkybė, kad G. I. prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo nagrinėjamu atveju nėra išskirtinė ar išimtinė, į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, individualizuojant G. I. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl dar kartą vertinti minėtą aplinkybę individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo.

Nepaisant to, kad G. I. vertinamas teigiamai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jo skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones būtinumo, nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą spręsti, kad jam gali būti skiriama švelnesnė ANK 28 straipsnyje nurodyta administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Visų pirma, pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Tai, kad G. I. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, taip pat padėti senyvo amžiaus mamai, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų švelnesnės administracinio poveikio priemonės nei sankcijoje nustatyta minimali paskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, kaip minėta, G. I., suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, turėdamas ilgą vairavimo stažą ir sirgdamas tam tikromis ligomis, elgėsi (vartojo alkoholį) neatsakingai. Byloje nenustatyta, kad G. I., nors ir turėdamas ligų, be teisės vairuoti transporto priemones apskritai negalėtų dirbti jokio kito jo sveikatos būklę atitinkančio darbo, juolab kad specialiosios teisės atėmimas yra terminuotas.

Skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia G. I. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo ir mamos sveikatos būklės. Tai, kad jis pats, tiek jo mama turi sveikatos problemų, yra senyvo amžiaus nesutrukdė padaryti šiurkštų administracinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad jo nurodomos ligos jam netrukdė suvartoti, kaip nurodoma skunde, nemažą alkoholio kiekį. G. I. buvo žinoma apie jo ir mamos sveikatos būklę bei tai, kad ja reikia rūpintis, nuvežti į gydymo įstaigas ir pan. ir iki administracinio nusižengimo padarymo. Kita vertus, tai nepadarė įtakos G. I. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susiję su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus teisės pažeidimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad, šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju G. I. privalėjo numatyti dėl savo neteisėto elgesio pavojingumo galimai kilsiančias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas G. I. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą G. I. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Kita vertus, kaip minėta, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas, matydamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdžius ir didelius išgyvenimus dėl padaryto administracinio nusižengimo ir su tuo susijusiomis pasekmėmis jam ir jo šeimai, neturi pagrindo netikėti jo parodymais dėl savo ir jo mamos sveikatos būklės, todėl jais vadovaujasi spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės termino proporcingumo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi didelį vairavimo stažą, dirba vairuotoju, per penkerius metus jis administracine tvarka baustas 2 kartus už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 10-12). Tai rodo, kad jis iš esmės laikosi įstatymų reikalavimų, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra sistemingo ir nuolatinio pobūdžio. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, teismo nuomone, svarbu atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju žala niekam nebuvo padaryta, administracinio nusižengimo tyrimo metu G. I. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir tebesigaili, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neteistas (b. l. 10-12), sumokėjo jam skirtą baudą (b. l. 3), dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 4), turi sveikatos problemų, prižiūri senyvo amžiaus sunkiai vaikštančią mamą (b. l. 4-5) – sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tai atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-232-365/2020, AN2-117-574/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-267-493/2020, AN2-255-658/2020).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, G. I. asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis ir teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikį darbiniams ir šeimos interesams užtikrinti, tai, kad G. I. sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuojama, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam G. I. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 12 mėnesių taikymas neatitinka proporcingumo reikalavimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant trumpesnį – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, todėl Institucijos nutarimas dėl šios dalies keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo advokato A. J. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6536-2026 dalį ir sutrumpinti G. I. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams. Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6536-2026 dalį palikti nepakeistą. Išaiškinti G. I., jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalimi, 693 straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.