Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilės investicijos“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl pastato statybos baigtumo įregistravimo ir įforminimo be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gilės investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ATS1 , prašydama suteikti teisę be atsakovės sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos baigtumui įregistruoti ir įforminti, įskaitant reikalingų dokumentų gavimą, suderinimą bei pateikimą atitinkamoms institucijoms. Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalys yra žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bendraturtės. Siekdama įregistruoti 100 procentų pastato statybos baigtumą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl reikalingo sutikimo, tačiau jo negavo. Ieškovės teigimu, atsakovės nebendradarbiavimas trukdė tinkamai įforminti pastato statybos baigtumą, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą.

Atsakovė su ieškiniu iš pradžių nesutiko, nurodydama, kad ieškovė į ją nesikreipė dėl sutikimo ir nepateikė reikalingų dokumentų. Vis dėlto atsakovė neprieštaravo, kad ieškovė atliktų būtinus pastato statybos baigtumo įregistravimo ir įforminimo veiksmus be jos sutikimo. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovė ieškinio materialųjį reikalavimą pripažino visiškai, tačiau nesutiko su ieškovės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, teigdama, kad dėl kilusio ginčo ir teisminio proceso nėra atsakinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino ieškovei UAB „Gilės investicijos“ teisę be atsakovės sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus gyvenamojo namo statybos baigtumui tinkamai įregistruoti ir įforminti. Iš atsakovės ieškovei priteisė 114 Eur žyminį mokestį ir 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 13,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo bei jame esančio gyvenamojo namo bendraturtės. Ieškovė, siekdama įregistruoti 100 procentų pastato statybos baigtumą, negalėjo atlikti reikalingų veiksmų negavusi atsakovės sutikimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo, tačiau jo negavo. Atsakovė nors ir žinojo apie būtinybę įforminti pastato statybos baigtumą, aktyvių veiksmų nesiėmė ir sudarė kliūtis ieškovei įgyvendinti bendraturčio teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimą pripažino, teismas ieškinį tenkino visiškai.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei kasacinio teismo praktika, pagal kurią, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertinamas šalių procesinis elgesys ir priežastys, dėl kurių šios išlaidos susidarė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškinio reikalavimu, ieškovė į teismą kreipėsi tik išnaudojusi galimybes gauti atsakovės sutikimą. Teismas nustatė, kad atsakovė dėl konfliktinių santykių su ieškovės vadove ir jos šeima aktyviai neveikė dėl pastato statybos baigtumo įforminimo. Todėl teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį.

Nustatęs, kad ieškovė patyrė 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį, teismas, visiškai patenkinęs ieškinį, šias išlaidas priteisė iš atsakovės ieškovei. Taip pat iš atsakovės valstybei priteisė 13,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš jos ieškovei UAB „Gilės investicijos“ priteistas 2 178 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 800 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nurodo, kad ieškovė pati prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Ieškovės atstovas 2025 m. spalio 2 d. procesiniame dokumente nurodė, kad ieškovė neprieštarauja taikos sutarties sudarymui abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Apeliantės teigimu, ji siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovė vėliau pakeitė savo poziciją ir atsisakė sudaryti taikos sutartį. Dėl tokio ieškovės elgesio teko organizuoti antrąjį teismo posėdį, todėl, apeliantės vertinimu, su tolesniu bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės veiksmų. Apeliantė mano, kad teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.

Nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, nes ginčas buvo susijęs tik su pastato statybos baigtumo įregistravimo dokumentais ir bendraturčių sutikimu. Byloje nebuvo skiriamos ekspertizės, atliekami sudėtingi tyrimai ar apklausiama daug liudytojų, o įvykę du teismo posėdžiai nebuvo ilgos trukmės. Todėl, apeliantės vertinimu, byla nereikalavo didelių advokato darbo laiko ir pasirengimo sąnaudų, o priteista 2 178 Eur suma yra nepagrįstai didelė.

Pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti teisės aktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Jos teigimu, vien ieškovės ir advokato susitarimas dėl teisinių paslaugų kainos nereiškia, kad visa sumokėta suma turi būti priteista iš priešingos šalies. Teismas turėjo įvertinti realias advokato darbo sąnaudas, bylos pobūdį ir priteisiamos sumos proporcingumą.

Nurodo, kad 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų suma jai, kaip fiziniam asmeniui, sudaro neproporcingai didelę finansinę naštą. Jos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų tapti finansine sankcija pralaimėjusiai šaliai, todėl priteista suma mažintina iki 800 Eur.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę ir nenustatė pagrindo nuo jos nukrypti pagal šio straipsnio 4 dalį. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik po to, kai negavo atsakovės sutikimo, būtino pastato statybos baigtumui įregistruoti. Atsakovė dar iki bylos iškėlimo žinojo apie reikalingą sutikimą, tačiau jo nepateikė. Todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl būtinybės kreiptis į teismą.

Ieškovės teigimu, atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti ir pateikė argumentų dėl pastato statybos trūkumų, o ieškinio reikalavimą visiškai pripažino tik teismo posėdyje. Ieškovės vertinimu, vėlesnis ieškinio pripažinimas nepaneigia aplinkybės, kad jai teko rengti ieškinį, rinkti įrodymus ir naudotis advokato pagalba.

Nesutinka su apeliantės argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos padidėjo dėl atsisakymo sudaryti taikos sutartį. Ieškinyje išreikštas neprieštaravimas taikos sutarties sudarymui abiem šalims priimtinomis sąlygomis nereiškė įsipareigojimo sutikti su bet kokiomis atsakovės pasiūlytomis sąlygomis. Apeliantė nenurodė konkrečių siūlytos taikos sutarties sąlygų ir nepagrindė, kodėl ieškovės nesutikimas su jomis turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas procesinis elgesys. Taip pat neįrodyta, kad antrasis teismo posėdis buvo paskirtas vien dėl ieškovės veiksmų ar kad dėl jo susidarė konkreti ginčijamų išlaidų dalis.

Teigia, kad 2 178 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra faktiškai patirtos, pagrįstos pateiktais dokumentais ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį. Nors byloje nebuvo atliekamos ekspertizės ar apklausiama daug liudytojų, advokatui teko įvertinti bendraturčių teisinius santykius, statybos baigtumo įforminimo reikalavimus, parengti ieškinį ir dalyvauti nagrinėjant bylą. Ieškovės vertinimu, priteista suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o apeliantė nepagrindė, kodėl ji turėtų būti sumažinta būtent iki 800 Eur.

Pažymi, kad vien atsakovės, kaip fizinio asmens, procesinė padėtis ir nurodoma finansinė našta nesudaro pagrindo mažinti pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Jos teigimu, byloje nenustatytas toks ieškovės procesinis elgesys, kuris pateisintų CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimties taikymą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės UAB „Gilės investicijos“ ieškinys ir jai suteikta teisė be atsakovės sutikimo atlikti būtinus veiksmus gyvenamojo namo statybos baigtumui įregistruoti ir įforminti. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, prašant šią sumą sumažinti iki 800 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio materialiojo reikalavimo pagrįstumo ir pasisako tik dėl apskųstos bylinėjimosi išlaidų dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl apeliantės 2026 m. rugpjūčio 27 d. rašytinių prieštaravimų nepriėmimo

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas apeliantės 2026 m. rugpjūčio 27 d. procesinis dokumentas, pavadintas „Prieštaravimas dėl prašymo atnaujinti terminą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo“. Jame apeliantė nesutinka su ieškovės UAB „Gilės investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, prašo neatnaujinti ieškovei praleisto termino atsiliepimui pateikti, nepriteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir tenkinti apeliacinį skundą.

Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, jeigu jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Taigi CPK 42 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teisė teikti teismui paaiškinimus apeliaciniame procese gali būti įgyvendinama tik tiek, kiek tai neprieštarauja specialiosioms apeliacinio proceso taisyklėms. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti apeliacinį skundą draudžiama.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui negali būti priimami. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia byloje dalyvaujančiam asmeniui teisę teikti rašytinius paaiškinimus, juose negali būti dėstomos naujos aplinkybės ar argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Todėl rašytiniai paaiškinimai negali būti naudojami kaip papildoma procesinė priemonė atsikirtimams į atsiliepimą ar naujiems apeliacinio skundo argumentams pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2026 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-427-1097/2026; 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-684-866/2026).

Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktų prieštaravimų turinys patvirtina, kad jais iš esmės atsikertama į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliantė papildomai pasisako dėl ieškovės procesinio elgesio, taikos sutarties nesudarymo, bylos sudėtingumo, advokato darbo sąnaudų, savo finansinės padėties ir ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šiais argumentais siekiama papildomai pagrįsti apeliaciniame skunde jau išdėstytą nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų. Be to, apeliantė ginčija ieškovės atsiliepimo pateikimo termino atnaujinimą, nors šis procesinis klausimas jau išspręstas 2026 m. rugpjūčio 5 d. pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija, kuria terminas atnaujintas ir atsiliepimas priimtas.

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jau išdėstė apeliaciniame skunde, o 2026 m. rugpjūčio 27 d. prieštaravimais iš esmės siekia pateikti papildomus atsikirtimus į ieškovės atsiliepimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šių prieštaravimų priėmimas neatitiktų apeliacinį procesą reglamentuojančių taisyklių ir CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo papildyti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui. Todėl apeliantės 2026 m. rugpjūčio 27 d. rašytinius prieštaravimus atsisakytina priimti, juose išdėstyti papildomi argumentai nevertintini ir dėl jų nagrinėjant apeliacinį skundą nepasisakytina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovei priteista 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir prašo šią sumą sumažinti iki 800 Eur. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo, nes, iš pradžių išreiškusi pasirengimą ginčą išspręsti taikiai, vėliau atsisakė sudaryti taikos sutartį. Apeliantės vertinimu, dėl tokio ieškovės elgesio teko organizuoti antrąjį teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir sumažinti iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra išimtis, todėl ši nuostata negali būti aiškinama pernelyg plačiai. Nukrypti nuo bendrųjų taisyklių galima tik nustačius įstatyme numatytą pagrindą, susijusį su netinkamu šalies procesiniu elgesiu ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė siekė įregistruoti 100 procentų gyvenamojo namo statybos baigtumą, tačiau tam buvo reikalingas atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei prašymą-pretenziją dėl sutikimo pateikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino labiau tikėtina, kad atsakovė šį kreipimąsi gavo. Be to, atsakovė buvo įtraukta į 2025 m. vykusią Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo procedūrą. Nepaisant to, ieškovei reikalingas atsakovės sutikimas nebuvo gautas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė aktyviai neveikė dėl pastato statybos baigtumo įforminimo ir sudarė kliūtis ieškovei įgyvendinti bendraturčio teises. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškinio materialųjį reikalavimą pripažino, ši aplinkybė nepaneigia teismo nustatytų priežasčių, dėl kurių ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės vėlesnis sutikimas su ieškiniu nesudaro pagrindo ieškovei perkelti dėl teisminio proceso atsiradimo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės argumentas, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti taikos sutartį, taip pat nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Ieškovės 2025 m. spalio 2 d. ieškinyje išreikšta pozicija, kad ji neprieštarauja taikos sutarties sudarymui šalims priimtinomis sąlygomis, patvirtina pasirengimą svarstyti taikaus ginčo išsprendimo galimybę, tačiau nereiškia įsipareigojimo sutikti su bet kokiomis atsakovės pasiūlytomis sąlygomis. Taikos sutarties sudarymui būtina suderinta abiejų šalių valia, todėl vien aplinkybė, kad šalims nepavyko susitarti, nepatvirtina kurios nors iš jų nesąžiningo ar netinkamo procesinio elgesio. Apeliaciniame skunde nenurodyta, dėl kokių konkrečių taikos sutarties sąlygų šalys buvo susitarusios, kokios sąlygos ieškovei tapo nepriimtinos ir kuo pasireiškė jos tariamai nepagrįstas atsisakymas sudaryti taikos sutartį. Vien apeliantės nesutikimas su ieškovės pozicija taikos derybų metu neleidžia konstatuoti, kad ieškovė nepagrįstai ilgino procesą ar didino bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje ginčijamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kaip matyti iš pateiktos sąskaitos, susijusios su ieškovės dokumentų teisiniu vertinimu, konsultacijomis ir ieškinio parengimu bei pateikimu teismui. Šių paslaugų poreikis atsirado dėl būtinybės teismine tvarka išspręsti bendraturčių nesutarimą. Todėl apeliantės nurodomas vėlesnis taikos sutarties nesudarymas nepaneigia šių išlaidų susidarymo priežasčių. Apeliantė taip pat neįvardija konkrečios priteistų 2 178 Eur išlaidų dalies, kuri būtų susidariusi dėl jos nurodomo antrojo teismo posėdžio.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantė nepagrindė tokio ieškovės procesinio elgesio, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ginčo ir teisminio proceso atsiradimo priežastis ir nenustatė pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.

Apeliantė taip pat teigia, kad iš jos priteista 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra neproporcinga bylos sudėtingumui ir realioms advokato darbo sąnaudoms. Apeliantės vertinimu, ginčas buvo nesudėtingas, byloje nebuvo skiriamos ekspertizės, atliekami specialūs tyrimai ar apklausiama daug liudytojų, o įvykę du teismo posėdžiai nebuvo ilgos trukmės. Todėl ji prašo sumažinti priteistą sumą iki 800 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį priteisiamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir neturi viršyti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (suvestinė redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad sprendžiant dėl priteistino užmokesčio dydžio atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų pobūdį, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą maksimalūs užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatytas 2,5 koeficientas už ieškinio parengimą, o 8.19 papunktyje – 0,1 koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui ar atstovavimo teisme valandą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2026 m. vasario 19 d. pateikė prašymą priteisti 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikta advokato išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: kliento dokumentų teisinis vertinimas ir situacijos analizė, konsultacijos, dokumentų nuorašų rengimas bei civilinio ieškinio atsakovei parengimas ir pateikimas teismui. Sąskaitoje nurodyta 1 800 Eur paslaugų kaina ir 378 Eur pridėtinės vertės mokestis, iš viso – 2 178 Eur. Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškinys šioje byloje pateiktas 2025 m. spalio 21 d. Už 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį parengtą ieškinį pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus maksimalus priteistinas užmokestis apskaičiuojamas taikant 2025 m. antrojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 387 Eur. Taigi vien už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus dydis sudaro 5 967,50 Eur (2 387 Eur × 2,5). Ieškovei priteista 2 178 Eur suma yra akivaizdžiai mažesnė už šį dydį.

Nors Rekomendacijose nustatytos maksimalios išlaidų ribos savaime nelemia, kad bet kuri jų neviršijanti suma turi būti priteista, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog prašomos atlyginti išlaidos neatitiktų suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio ir apimties. Ieškinio parengimas reikalavo įvertinti bendraturčių teisinius santykius, pastato statybos baigtumo įforminimo aplinkybes, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą ir kitus ieškovės reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Be to, advokatas atstovavo ieškovei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šios aplinkybės patvirtina, kad teisinė pagalba neapsiribojo vien nedidelės apimties procesinio dokumento parengimu. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad byloje nebuvo atliekamos ekspertizės, apklausiama daug liudytojų ar sprendžiami sudėtingi techniniai klausimai, savaime nepatvirtina, jog 2 178 Eur išlaidų suma yra per didelė. Advokato darbo apimtis vertinama atsižvelgiant į faktiškai suteiktas teisines paslaugas, o ne vien į byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių. Nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti suma, įvertinus ieškinio parengimo pobūdį, dokumentų analizę, konsultacijas ir atstovavimą teisme, atitinka protingumo bei proporcingumo kriterijus. Apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, kurie pagrįstų jos siūlomą 800 Eur dydį ir leistų nustatyti, kokia priteistų išlaidų dalis yra perteklinė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo mažinti priteistų išlaidų ir apeliantės argumentas, kad 2 178 Eur suma jai, kaip fiziniam asmeniui, sukelia didelę finansinę naštą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensuoti bylą laimėjusios šalies pagrįstas išlaidas, o ne taikyti pralaimėjusiai šaliai sankciją. Todėl vien apeliantės nurodomi finansiniai sunkumai, nenustačius išlaidų dydžio nepagrįstumo ar kitų įstatyme numatytų aplinkybių, nesudaro pagrindo sumažinti ieškovei priteistą sumą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį bei Rekomendacijose nustatytus dydžius, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantės argumentai dėl bylos sudėtingumo, advokato darbo sąnaudų ir asmeninės finansinės naštos nesudaro pagrindo šią sumą sumažinti iki 800 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir šalių procesinį elgesį, pagrįstai nenustatė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pagal šio straipsnio 4 dalį ir teisingai nustatė ieškovei atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė UAB „Gilės investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad atlyginamos pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Atsiliepimas pateiktas 2026 m. rugpjūčio 4 d., todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį taikytinas 2026 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 554,20 Eur. Taigi maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur × 1,3).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2026 m. rugpjūčio 3 d. išankstinę sąskaitą, kurioje nurodytos 4 atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo advokato darbo valandos, taikant 150 Eur valandinį įkainį be PVM. Bendra paslaugų kaina su PVM sudaro 726 Eur. Įvertinus parengto atsiliepimo turinį, jame išdėstytų teisinių argumentų apimtį ir pobūdį, nurodytos darbo laiko sąnaudos bei paslaugų kaina laikytinos pagrįstomis. Prašoma suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir atitinka protingumo bei proporcingumo kriterijus. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei UAB „Gilės investicijos“ iš atsakovės ATS1 priteisiama 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilės investicijos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.