Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės SUA1 veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė SUA1 , SUA2 , jos atstovė advokatė ASU1 ,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas: 1) įpareigoti antstolę nutraukti išieškojimo procesą vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. gegužės 20 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad iš Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad iš vienos jo sąskaitos priverstinai nurašomų lėšų suma sudaro 3 119,20 Eur. Taigi daro prielaidą, kad antstolė skaičiuoja tokį įsiskolinimą, papildomai antstolė skaičiuos vykdymo išlaidas, atlygį antstolei, kuris gali nuolat kisti. Abi vykdomosios bylos pradėtos dėl vieno teismo sprendimo neva nevykdymo: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-926-1151/2025. Šiuo sprendimu patvirtinta pareiškėjų V. Ž. ir PRS1 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - ir Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių), sudaryta 2024 m. lapkričio 5 d. Visiškai nesutinka, kad nevykdo šio teismo sprendimo. Pažymi, kad teismas abu vykdomuosius dokumentus išdavė neišklausęs jo pozicijos, t. y. išieškotoja kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo, teismas nesuteikė teisės jam pateikti atsiliepimo ir vykdomuosius dokumentus išdavė išklausęs tik išieškotojos poziciją. Vykdomieji dokumentai šiuo metu pateikti priverstinai vykdyti antstolei. Minėtų teismo nutarčių dėl vykdomųjų raštų išdavimo nebuvo galima apskųsti aukštesniam teismui. 2026 m. balandžio 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2VP-5695-1151-2026 išduotas tuo pagrindu, neva pareiškėjas nevykdo teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 ir 3 punkto nuostatų; 2026 m. gegužės 12 d. vykdomasis raštas Nr. e2VP-6651-1151/2026 išduotas tuo pagrindu, neva pareiškėjas nevykdo teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto nuostatų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2-4 punktai yra tokie: 2) PRS1 sūnaus H. Ž. išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 250 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. lapkričio 5 d., šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumą į V. Ž. banko sąskaitą pervesdamas kiekvieno mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį; 3) PRS1 dukros L. Ž.išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. lapkričio 5 d., šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumą į V. Ž. banko sąskaitą pervesdamas kiekvieno mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį; 4) PRS1 ir V. Ž. susitaria, kad nenumatytoms ir neplanuotoms išlaidoms, skirtoms svarbiems ir abiejų tėvų patvirtintiems vaikų poreikiams (susijusiems su sveikata (vaistų pirkimas, odontologinis gydymas, operacijos ir kt.), ugdymu (rinkliavos, kanceliarinės prekės, uniforma, išvykos ir kt.), užklasiniu ugdymu (būreliai, meno mokyklos ir pan.), treniruotėmis, PRS1 prisidės papildoma ir abiejų pareiškėjų susitarta suma pagal poreikį kiekvieną mėnesį. Išieškotojos advokatė antstolei raštu pateikė tokią informaciją, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. pervesta iš viso: 9 630 Eur (6 580 Eur + 300 Eur + 100 Eur + 1 350 Eur + 100 Eur + 1 200 Eur). Iš jų paskolos dengimui pervesta 3 200 Eur. Likutis vaikų išlaikymui (įskaitant 2024 m. permoką) – 6 481,32 Eur (9 630 Eur – 3 200 Eur + 51,32 Eur). Turėjo būti pervesta vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 1 d.: periodinių išmokų 8 000 Eur (16 mėn. x 500 Eur); papildomų išmokų 1 063 Eur (2 125,99 Eur / 2), iš viso 9 063 Eur. Skola vaikų išlaikymui 2026 m. gegužės 1 d. yra 2 581,68 Eur (9 063 Eur – 6 481,32 Eur). Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad aukščiau nurodytos sumos dėl tariamo įsiskolinimo yra visiškai neteisingos ir nepagrįstos, nes jokių įsiskolinimų nėra, atitinkamai vykdomasis procesas negalėjo būti pradėtas. Sutinka su išieškotojos pateiktu paskaičiavimu, kad abiejų vaikų išlaikymas už aukščiau nurodytą laikotarpį (iš viso 16 mėnesių) iš viso sudaro 8 000 Eur (500 Eur x 16 mėn.). Taip pat nuo 2026 m. vasario 1 d. išlaikymas turėjo būti indeksuojamas, o 2025 m. vartotojų kainų indeksas sudaro 103,4, taigi išlaikymas abiem vaikams kyla nuo 500 Eur iki 517 Eur. 2026 m. vasario – balandžio mėnesiais (3 mėnesiai) dėl išlaikymo indeksavimo išlaikymas per 3 mėnesius abiem vaikams pakilo 51 Eur (iš viso per 3 mėnesius). Taigi išlaikymas ir indeksavimas už visą aukščiau nurodytą laikotarpį sudarė 8 051 Eur. Išieškotoja nurodo, kad per minėtą laikotarpį abiem vaikams papildomų poreikių tenkinimui skyrė 2 125,99 Eur, o pareiškėjui paskaičiuota suma sudaro 1 063 Eur (2 125,99 Eur/ 2). Iš viso pareiškėjo mokėtina suma sudarytų 9 114 Eur (8 051 Eur + 1 063 Eur). Pažymi, kad už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 1 d., jo skaičiavimais, sumokėta suma už vaikų išlaikymą ir jų poreikių tenkinimą iš viso sudaro 10 430 Eur. Dėl techninių kliūčių ne visada galėjo naudotis savo asmenine banko sąskaita, todėl dalį mokėjimų jo vardu atliko tretieji asmenys: Ž. K.; V. G.; A. Ž.; J. Ž.. Visi šie asmenys pavedimus darė pareiškėjo vardu, tai buvo nurodoma pavedimuose, pinigai buvo skirti vaikų išlaikymui ir vaikų poreikių tenkinimui. Išieškotoja niekada nereiškė pretenzijų dėl trečiojo asmens pareiškėjo vardu vykdomos prievolės, taigi darytina išvada, kad išieškotoja laikėsi pozicijos, kad vaikų išlaikymo ir jų poreikių tenkinimo prievolę pareiškėjas vykdo tinkamai. Be aukščiau nurodytų mokėjimų, dalį vaikų išlaikymo sumos išieškotojai perdavė grynaisiais pinigais. Pažymi, kad išieškotoja šiuos mokėjimus priėmė ir patvirtino jų gavimą. Išieškotoja neaiškiai nurodė, kad neva pavedimuose ne visuomet buvo nurodyta pavedimų paskirtis. Išieškotoja ir skolininkas neva turėjo ir turi dar ir kitų įsipareigojimų, kuriuos vykdo bendrai (paskola), skolininkas neva mokėjo ir savo paskolos dalį. Tačiau Sutarties 15 punkte nurodyta, kad šalys jokių skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams nei abi bendrai, nei kiekviena atskirai, neturi.

Suinteresuoto asmens SUA2 atstovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui išlaikymo pareiga pagal vykdomuosius raštus yra nuo 2024 m. lapkričio 5 d. Pabrėžė, kad pareiškėjas bendrų šalių įsipareigojimų vykdymui – paskolos mokėjimui, kuri buvo nuskaičiuojama iš išieškotojos sąskaitos, turėjo pervesti po 200 Eur kas mėnesį. Nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. iš viso pareiškėjas pervedė 3 600 Eur paskolos dengimui (už 18 mėnesių). Tai, kad šalys turi kreditorinį įsipareigojimą ir kad buvo susitarę, kad pareiškėjas pervedinės išieškotojai šio įsipareigojimo vykdymui po 200 Eur, patvirtina pridedamas susirašinėjimas tarp šalių. Pažymi, kad pareiškėjas (ar tretieji asmenys jo vardu) pervesdavo pinigus išieškotojai į vieną sąskaitą ir dažniausiai nebuvo nurodyta tiksli paskirtis, tačiau iš žinučių yra aišku, kad būtent po 200 Eur kas mėnesį buvo pervedama kreditorinio įsipareigojimo vykdymui. Atkreipia dėmesį, kad atliktuose pavedimuose paskirtis „alimentai“ yra nurodyta trijuose pavedimuose 2026 m. sausio 19 d. pavedimas 100 Eur (mokėtojas V. G.) ir 2026 m. kovo 29 d. – 500 Eur bei 2026 m. balandžio 21 d. – 500 Eur (Ž. K.), tad teiginiai, kad visos gautos įmokos yra laikytinos, kaip teiktas išlaikymas – deklaratyvūs. Paaiškina, kad ši situacija susiklostė dėl to, kad pareiškėjas geranoriškai pareigų nevykdė, iš esmės visada buvo raginamas mokėti pirmiausia kreditą ir išlaikymą su priedais, visada vėlavo, skola kaupėsi, pavedimų paskirties tikėtina tikslingai nedetalizuodavo, o pateikdamas savo paaiškinimą dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nuslėpė, tačiau iš žinučių turinio yra akivaizdu, kad periodiškai pervesdavo už kredito dengimą ir išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui SUA2 iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-926-1151/2025 buvo patvirtinta pareiškėjų V. Ž. ir PRS1 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo (po 250 Eur kiekvienam). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl sutarties santuokos nutraukimo pasekmių 2 ir 3 punkto. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl sutarties santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto. Vykdomuosius raštus išieškotoja pateikė vykdyti antstolei. Antstolė 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, taip užvesdama vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Sutarties 2-3 punktus) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Sutarties 4 punktą). Išlaikymo įsiskolinimas pagal Sutarties 2-3 punktus vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 1 d. – 1 518,68 Eur periodinių išmokų, 51 Eur indeksacijos, o pagal Sutarties 4 punktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 063 Eur papildomų išmokų.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teismas nurodė, kad pagal išieškotojos prašymus Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-5695-1151/2026 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-926-1151/2025 patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2-3 punktus, kuriais šalys susitarė dėl kiekvienam vaikui po 250 Eur teikiamo periodinio išlaikymo mokėjimo; Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-6651-1151/2026 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-926-1151/2025 patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl vaikams mokamų papildomų išmokų pagal poreikį kiekvieną mėnesį. Teismas įvertinęs vykdomuosius dokumentus, nustatytą įsiskolinimą sumą, darė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo kliūčių jiems priimti.

Dėl skolos apskaičiavimo teismas nurodė, kad išieškotoja antstolei elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus bei išrašus iš banko bei nurodė duomenis apie įsiskolinimą; nurodė, kad išlaikymo skola yra 1 569,68 Eur (pagal Sutarties 2-3 punktus) ir 1 063 Eur papildomų išmokų (pagal Sutarties 4 punktą). Pareiškėjas neginčija nei išlaikymo dydžio, nei išlaikymo dydžio indeksavimo, nei papildomų išmokų paskaičiavimo, tačiau nurodo, kad jo mokėtina suma sudarytų 9 114 Eur (8 051 Eur + 1 063 Eur). Pažymi, kad už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 1 d., jo skaičiavimais, sumokėta suma už vaikų išlaikymą ir jų poreikių tenkinimą iš viso sudaro 10 430 Eur. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių susirašinėjimo medžiagą nustatė, kad šalys turi kreditorinį įsipareigojimą ir pareiškėjas kas mėnesį įsipareigojo pervesti po 200 Eur paskolos mokėjimui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad mokėjimo paskirtyse dažnai nurodoma „pavedimas“, o ne „išlaikymas vaikams“ teismas sprendė, kad kas mėnesį pervedami 200 Eur buvo skirti paskolos dengimui. Teismas atlikęs pareiškėjo atliktų sumų skaičiavimą darė išvadą, jog pareiškėjas iš tiesų turi išlaikymo įsiskolinimą, dėl ko nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti pareiškėjo skundą panaikinant antstolės 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. gegužės 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatuojant, kad apelianto įsiskolinimo dėl vaikų išlaikymo ir sutartyje nustatytų papildomų išlaidų 2026 m. gegužės 1 dienai nėra; priteisti iš suinteresuoto asmens SUA2 pareiškėjo naudai 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio skundo parengimą. Atskirojo skundo argumentai:

Teismas nepagrįstai pripažino apeliantui neegzistuojančią prievolę mokėti išieškotojos paskolos įsipareigojimus, nepagrįstai pakeitė apelianto atliktų mokėjimų paskirtį ir nepagrįstai suteikė prioritetą tariamiems paskolos mokėjimams prieš vaikų išlaikymo prievolę , o antstolės apskaičiuotą 2 581,68 Eur įsiskolinimą pripažino tuo pagrindu, kad dalis faktiškai apelianto ir jo prašymu trečiųjų asmenų atliktų mokėjimų nepagrįstai buvo priskirti tariamai paskolos prievolei, kurios apeliantas teisiškai neprivalėjo vykdyti ir remiantis vienašališku išieškotojai palankiu mokėjimų interpretavimu, taip pat dėl nepagrįstai išplėtė sutarties 4 punkte nustatytų papildomų išlaidų turinį.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. apeliantas ir jo prašymu bei jo naudai mokėjimus atlikę tretieji asmenys išieškotojai pervedė 11 190 Eur. Iš šios sumos 1 560 Eur buvo pervesta 2024 metais, o laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. – 9 630 Eur. Apeliantas taip pat neginčija, kad pagal teismo patvirtintą susitarimą bendra periodinių išmokų vaikų išlaikymui suma už visą ginčo laikotarpį sudaro 9 000 Eur. Pažymi, kad teismas remdamasis šalių susirašinėjimu konstatavo, jog šalys turėjo bendrą prievolę ir pagal apelianto sumokėtas sumas, iš jos 3 600 Eur skirtina prievolei. Mano, kad teismas minėtą prievolės egzistavimo faktą konstatavo nepagrįstai.

Nurodo, kad mokėjimo paskirtyse nurodyta „A“ gali reikšti alimentus, bet ne paskolą, be to, teismas neteisingai nurodė, kad apeliantas mokėjo po 200 Eur sumas prievolei. Bendra apelianto prievolė už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 016,37 Eur: 1 000 Eur vaikų išlaikymo ir 16,37 Eur papildomų išlaidų. Apeliantas faktiškai pervedė 1 560 Eur, todėl už šį laikotarpį yra susidaręs ne įsiskolinimas, o 543,63 Eur permoka. Dėl laikotarpio nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. (16 mėn.) nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent 3 200 Eur iš šiuo laikotarpiu atliktų mokėjimų buvo skirti paskolai, vien tai, kad mokėjimų paskirtyse nebuvo nurodyta „Vaikų išlaikymui“ savaime nesudaro teisinio pagrindo šių mokėjimų nepripažinti vaikų išlaikymo prievolės vykdymu ir juos laikyti paskolos mokėjimais.

Dėl teismo pripažintos 1 063 Eur papildomų išlaidų sumos nurodo, kad išieškotoja teigė, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. patyrė 2 125,99 Eur papildomų išlaidų ir 1/2 šios sumos, t. y. 1 063 Eur, tenka apeliantui. Tačiau į šią sumą nepagrįstai yra įtrauktos išlaidos, kurios pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą nelaikytinos papildomomis išlaidomis. Išieškotojos nurodytas išlaidas, be kita ko, sudarė vaikų darželio, maitinimo, dailės, šokių, baleto, dziudo, futbolo, edukacijos ir kitos išlaidos. Darželio ir vaikų maitinimo išlaidos pagal savo pobūdį yra įprastos vaikų išlaikymo išlaidos, todėl jos negali būti dar kartą išskiriamos kaip papildomos išlaidos ir papildomai priteisiamos pagal Sutarties 4 punktą.

Suinteresuotas asmuo SUA2 pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, kad iki vykdomųjų raštų išdavimo skolininkas laiku nemokėjo nei periodinių išmokų, nei papildomų įmokų, sumos neindeksavo ir visada turėjo būti raginamas. Byloje esantys šalių susirašinėjimo ir mokėjimų duomenys patvirtina, kad šalys tarpusavio santykiuose atskirai nuo vaikų išlaikymo mokėjimų aptarė ir paskolos, nurašomos iš SUA2 sąskaitos, dengimą. Pagal šalių susitarimą apeliantas paskolos dengimui turėjo mokėti po 200 Eur kas mėnesį. Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. pagal šalių susitarimą 18 mėnesių paskolos mokėjimams teko 3 600 Eur (18 × 200 Eur). Šalių susitarimą dėl atskiro 200 Eur mėnesinio paskolos mokėjimo patvirtina jų susirašinėjimas ir faktinis mokėjimų vykdymas.

Dėl paskolos mokėjimų ir faktinės pavedimų paskirties nurodo, kad apelianto argumentas jog pirmosios instancijos teismas esą „sukūrė“ pareiškėjui naują 3 600 Eur prievolę, neatitinka skundžiamos nutarties turinio. Teigia, kad apelianto argumentus paneigia paties apelianto susirašinėjimas, kur šalims derinant finansinių įsipareigojimų modelį apelianto buvo paklausta „500 Eur, paskola, darželiai ir būreliai per pusę“, o apeliantas atsakė „Taip“. Į konkretų klausimą, ar dėl to, kad paskolai jis mokės po 200 Eur kiekvieną mėnesį, reikia ką nors pasirašyti, apeliantas atsakė „Nebus“ ir „Tai rašyk tai“. Kad 200 Eur mėnesinis paskolos mokėjimas buvo aiškiai aptartas, kaip atskira nuo vaikams mokamų 500 Eur ir papildomų vaikų išlaidų kategorija. Pažymi, kad kituose susirašinėjimuose apeliantas taip pat nurodė, kad moka už paskolą.

Nurodo, kad visos lėšos, kurių banko mokėjimo paskirtyje įrašyta tik „A“, „A. T.“ ar „Pavedimas“, turi būti automatiškai laikomos vaikų išlaikymu, yra visiškai nepagrįstas. Mokėjimo paskirties laukelio lakoniškumas nepanaikina kitų byloje esančių įrodymų. Vertinant mokėjimo paskirtį turi būti vertinama įrodymų visuma: šalių susitarimas, susirašinėjimas prieš pavedimą ir po jo, mokėjimų periodiškumas, sumos ir pačių šalių nurodomas paskolos atskyrimas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 15 punktas, kuriame šalys nurodė neturinčios skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams, savaime nepaneigia byloje esančio faktinio šalių susitarimo tarpusavio santykiuose dėl SUA2 sąskaitoje nurašomos paskolos dengimo. Juolab kad ir po Sutarties sudarymo susirašinėjime šalys toliau aiškiai vartojo sąvoką „paskola“ ir ją skyrė nuo „vaikų pinigų“. Siekdamas sau naudos apeliantas ne tik neigia savo prievolę mokėti paskolą, kurią vadina savanoriškų prisidėjimu, bet ir kvestionuoja paskaičiavimo būdą. Pažymi, kad apeliantas analizuodamas sąskaitų išrašus cituoja tik pavienius mokėjimus.

Nurodo, kad CPK 754 straipsnis negali pakeisti faktinės jau atlikto mokėjimo paskirties. Jeigu šalys atskirai susitarė dėl 500 Eur vaikų išlaikymo, 200 Eur paskolos ir papildomų vaikų išlaidų dalijimosi, o susirašinėjime konkretūs mokėjimai įvardijami, kaip paskolos mokėjimai, išlaikymo reikalavimų prioritetas vykdymo procese nesuteikia pagrindo ex post visų tokių pavedimų pervadinti išlaikymu. Vertinant visą bylos medžiagą – teismo patvirtintą Sutartį, šalių susirašinėjimą, banko sąskaitų išrašus, papildomas vaikų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, antstolės atliktus skaičiavimus ir paties pareiškėjo atskirajame skunde pripažįstamas aplinkybes – nėra faktinio pagrindo daryti atskirajame skunde nurodytą išvadą, kad visa SUA2 pervesta 11 190 Eur suma turi būti laikoma vaikų išlaikymu ir kad dėl to susidarė 1 874,49 Eur permoka. Toks skaičiavimas prieštarauja atskirai šalių sutartiems ir faktiškai vykdytiems paskolos mokėjimams bei nepagrįstai eliminuoja dalį šalių suderintų papildomų vaikų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl papildomų rašytinius paaiškinimų ir naujų įrodymų pridėjimo

Pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 28 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus su prašymu šias išlaidas priteisti. Įvertinus pareiškėjo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjas teikia papildomus argumentus dėl suinteresuoto asmens SUA2 pateikto atsiliepimo, nurodo nesutikimo su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis argumentus.

Spręsdamas pareiškėjo rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022, 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-790/2025).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, konstatuoja, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose papildoma jau išreikšta procesinė pozicija atskirajame skunde, kas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), antra – pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, išdėstė atsikirtimus į suinteresuoto asmens SUA2 pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą (aplinkybę, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai yra atsikirtimai į atsiliepimą nurodo ir pats pareiškėjas paaiškinimų 1 punkte). Kaip minėta nutarties 11 punkte, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs terminai, kuriems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą. Atsižvelgiant į tai, nutariama pareiškėjo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti.

Pareiškėjas taip pat pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Įvertinus tai, kad pareiškėjas duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymą jas priteisti pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pareiškėjas, pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjui neegzistuojančią prievolę mokėti išieškotojos paskolos įsipareigojimus; 2) nepagrįstai pakeitė pareiškėjo atliktų mokėjimų paskirtį; 3) nepagrįstai suteikė prioritetą tariamiems paskolos mokėjimams prieš vaikų išlaikymo prievolę; 4) netinkamai įvertino pareiškėjo atliktus mokėjimus.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal suinteresuoto asmens SUA2 prašymus Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-5695-1151/2026 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-926-1151/2025 patvirtintos pareiškėjų V. Ž. ir PRS1 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2-3 punktus, kuriais šalys susitarė dėl kiekvienam vaikui po 250 Eur teikiamo periodinio išlaikymo mokėjimo; Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-6651-1151/2026 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-926-1151/2025 patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl vaikams mokamų papildomų išmokų pagal poreikį kiekvieną mėnesį.

Vykdomuosius raštus suinteresuotas asmuo SUA2 pateikė vykdyti antstolei SUA1 . Antstolė 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, taip pradedama vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Sutarties 2-3 punktus) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Sutarties 4 punktą). Išlaikymo įsiskolinimas pagal Sutarties 2-3 punktus vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 1 d. – 1 518,68 Eur periodinių išmokų, 51 Eur indeksacijos, o pagal Sutarties 4 punktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 063 Eur papildomų išmokų. Pareiškėjas, skundu dėl antstolės veiksmų prašydamas įpareigoti antstolę nutraukti išieškojimo procesą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus 2026 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. gegužės 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, dėl ko vykdymo procesas buvo pradėtas nepagrįstai, o esminis ginčas kyla dėl šių mokėjimų paskirties ir nepagrįsto jų dalies priskyrimo tariamai paskolos prievolei.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, yra būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016). Nagrinėjamu atveju antstolė priėmusi vykdyti vykdomuosius raštus, 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. gegužės 18 d. patvarkymuose nurodė, kad patikrino ir nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti pateiktus dokumentus vykdyti, išieškotoja taip pat kartu su prašymu pateikė paaiškinimus, skolos apskaičiavimą, todėl nebuvo akivaizdžių kliūčių dokumentams priimti vykdyti. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, vykdymo proceso eigą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo akivaizdžių kliūčių antstolei priimti vykdomuosius dokumentus.

Išieškotoja, pateikusi antstolei prašymus pateikė ir skolos apskaičiavimą, nurodydama, jog skola yra 1 518,68 Eur ir 51 Eur indeksacija (pagal Sutarties 2-3 punktus (nutarties 16 punktas)) ir 1 063 Eur papildomų išmokų (pagal Sutarties 4 punktą (nutarties 16 punktas)). Atitinkamai šiomis sumomis antstolė 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. gegužės 15 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą, o pareiškėjas nesutikdamas su minėtais patvarkymais iš esmės nurodo, kad įsiskolinimo nėra, jo skaičiavimais, sumokėta suma už vaikų išlaikymą ir jų poreikių tenkinimą iš viso sudaro 10 430 Eur, o išieškotoja nepagrįstai sumažino išmokėtų sumų dydį neva dėl vykdytos paskolos sutarties.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad byloje keliamas fakto klausimas, tai yra ar visos skolininko sumokėtos lėšos išieškotojai turėtų būti laikomos išmokomis nepilnamečiams vaikams. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra mokėjimo pavedimus, nustatyta, kad lėšos buvo mokamos į išieškotojos sąskaitą, tačiau absoliučioje daugumoje lėšų pavedimo paskirčių nurodoma „A“ arba „ PRS1 “, tai yra tik keliuose mokėjimo pavedimuose nurodoma, kad mokėjimai atliekami tikslingai vaikų išlaikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese taikytinas ne didesnės tikimybės, o pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartas. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Pirmiausia, atmestini, kaip nepagrįsti ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujantys pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog tarp šalių, tai yra pareiškėjo ir išieškotojos neegzistavo joks susitarimas dėl papildomų lėšų mokėjimo išieškotojai. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs 2024 – 2025 metų šalių susirašinėjimo medžiagą nustatė, kad tarp šalių nuolatos vyko diskusijos dėl paskolos mokėjimo tvarkos, vėluojamų mokėti įmokų ir pan., tai yra pirmiausia atkreiptinas dėmesys į išieškotojos klausimą susirašinėjimo medžiagoje skolininkui – „kad paskolą mokėsi po 200 Eur kiekvieną mėnesį reik kažką pasirašyti ar nebus problemų“, pareiškėjas atsakė – „nebus“, kitoje žinutėje išieškotoja klausė „<...> paskola <...> per pusę?“ pareiškėjas atsakė „taip“, vėliau tarp šalių nuolatos vyko susirašinėjimas dėl paskolos mokėjimo, įmokų vėlavimo ir pan., taigi priešingai nei teigia pareiškėjas, iš tiesų, tarp šalių susitarimas dėl to, kad pareiškėjas mokės kas mėnesį išieškotojai po 200 Eur (paskolos dengimui), egzistavo, pareiškėjas nurodė išieškotojai, kad nebus jokių problemų dėl papildomos sumos mokėjimo. Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokios kitokios susirašinėjimo medžiagos interpretacijos dėl jo ir išieškotojos sudaryto susitarimo. Kita vertus, tokią faktinę aplinkybę – jog tarp pareiškėjo ir išieškotojos buvo sudarytas papildomas susitarimas patvirtina ir rašytiniai įrodymai - atlikti mokėjimai –kaip minėta nutarties 20 punkte pareiškėjas aiškiai nenurodydavo atliekamų mokėjimų paskirčių, nurodydamas „A“ arba „ PRS1 “, tačiau vertinant atliktų mokėjimų visumą matyti, kad pareiškėjas pervesdavo periodiškai po 200 Eur arba atitinkamai šią sumą dalimis, o ir tam tikrais laikotarpiais (per mėnesį) ši suma viršydavo priteisto išlaikymo sumą (nutarties 15 punktas), kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog iš tiesų tarp šalių egzistavo papildomas susitarimas dėl 200 Eur/mėn. mokėjimo, pareiškėjas pervedinėjo lėšas ne tik vaikų išlaikymui, tačiau ir pagal šalių papildomą susitarimą paskolos mokėjimui.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė atliktų mokėjimų paskirtį, teigia, kad nėra aišku, kokiais kriterijais remdamasis pirmosios instancijos teismas vienus mokėjimus, kurių paskirtyje nurodyta “A” priskyrė paskolai, o kitus – vaikų išlaikymui. Pažymi ir tai, kad mokėjimų paskirtyse nurodyta raidė „A“ objektyviai gali būti suprantama kaip nuoroda į (A) limentus, t. y. vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirmiausia – kaip minėta nutarties 20 punkte, pareiškėjas atlikdamas mokėjimus absoliučioje daugumoje lėšų pavedimo paskirčių nurodė „A“ arba „ PRS1 “, tai yra tik keliuose mokėjimo pavedimuose konkrečiai yra nurodoma, kad mokėjimai/pavedimai yra atliekami tikslingai nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad kaip nustatyta nutarties 22 punkte, tarp pareiškėjo ir išieškotojos iš tiesų egzistavo susitarimas dėl papildomų lėšų mokėjimo (200 Eur/mėn.), savaime, visos pareiškėjo sumokėtos lėšos neturėtų būti laikomos, kaip sumokėtos vaikų išlaikymui remiantis tik ta priežastimi, jog mokėjimo nurodymuose nėra nurodyta konkreti mokėjimo priežastis ir ar daryti prielaidą, jog „A“ reikšmė, galima reiškia „alimentus“.

Viena vertus, atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, toks pareiškėjo teiginys dėl raidės „A“ suvokimo mokėjimo paskirtyse grindžiamas tik prielaida ir raidės „A“ vienpusiška interpretacija, jog tai „alimentai“, kita vertus, kitose mokėjimo paskirtyse nurodoma „A Ž“, kas taip pat galbūt galėtų būti laikoma „A“ vardo pirmosios raidės interpretacija, taigi šiuo konkrečiu atveju atliktų mokėjimų paskirtys teismo vertinimu negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad visa suma sumokėta vaikų išlaikymui ar šalių papildomam susitarimui vykdyti. Kadangi teismo sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ir prielaidomis, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog tarp šalių iš tiesų egzistavo susitarimas dėl papildomų periodinių lėšų mokėjimo, o mokėjimo paskirtyse nėra nurodytas aiškus jų tikslingumas apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai išanalizavo pareiškėjo sumokėtas sumas, o iš atliktų išsamių aritmetinių skaičiavimų pagrįstai išskaičiavo tas sumas, kurios buvo pareiškėjo mokamos pagal papildomą šalių susitarimą paskolos dengimui, pagrįstai konstatuodamas, jog iš tiesų išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs. Nors pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad nėra teismo sprendimo ar sutarties, kurios pagrindu jis įsipareigojo mokėti paskolą, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumą, jog minėtų išlaidų mokėjimas vertintinas kaip egzistavęs papildomas šalių susitarimas, pareiškėjas pats susirašinėjimo medžiagoje konkrečiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo tokią sumą mokėti (200 Eur/mėn.), be kita ko pažymint, kad pareiškėjas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodo kitokios šalių susirašinėjimo medžiagos interpretacijos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta 1 063 Eur papildomų išlaidų suma (pagal Sutarties 4 punktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarties 16 punktas)). Nagrinėjamu atveju išieškotoja pateikė įrodymus, jog atliko įvairius mokėjimus už vaikų treniruotes, darželius ir pan., pareiškėjas nesutinka su darželio ir maitinimo, kaip vaikų papildomomis išlaidomis. Vertinant šias aplinkybes, sutiktina su išieškotojos atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjas ir išieškotoja iš tiesų susitarė dėl papildomų išlaidų vaikų darželiams, būreliams ir kitiems poreikiams. Kaip matyti iš susirašinėjimo medžiagos, išieškotojai klausiant „darželiai ir būreliai per pusę? Ir jei reikia pinigų rūbeliams irgi duodi papildomai?“ pareiškėjas atsakė taip, vėliau išieškotojai klausiant „papildomai sakei duosi apipirkti vaikus rudeniui 200 Eur“ pareiškėjas tam pritarė, todėl darytina išvada, jog tarp šalių darželio, bei su tuo susijusios išlaidos buvo vertinamos kaip papildomos išlaidos, dėl ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog yra likusi 1 063 Eur papildomų išlaidų suma, kuri pareiškėjo nėra sumokėta.

Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas dalį lėšų išieškotojai pervedė pagal šalių papildomą susitarimą, tokį šalių susitarimą ir faktą, kad pareiškėjas atlikdavo mokėjimus patvirtina rašytinė bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo atlikta išsami pavedimų analizė ir aritmetiniai skaičiavimai, kurių pareiškėjas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo atliktus aritmetinius skaičiavimus, nutaria, kad pareiškėjas nepaneigė skolos fakto, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų netekinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo, dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo SUA2 pateikė įrodymus, jog patyrė 900 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui SUA2 priteisiamos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui SUA2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš pareiškėjo PRS1 .