Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Latvelės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gorikliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gorikliai“ ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir ieškovės rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

15. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovės pateikti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog užsitęsė techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo procedūros, taip pat kad kito viešojo pirkimo Nr. 2213838 procedūros buvo sustabdytos ir tęsiamos po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau tokios faktinės aplinkybės nėra susijusios su byloje nagrinėjamu klausimu dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, neturi esminės reikšmės bylos rezultatui, todėl, remdamasi CPK 314 straipsniu, atsisako juos priimti.

20. Spręsdama dėl ieškovės 2025 m. liepos 25 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, aplinkybę, kad šiais paaiškinimais ieškovė siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus ir išdėstyti poziciją dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų atsikirtimų, bei į tai, jog rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti jau suėjus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminui, rašytinių paaiškinimų nepriima.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija, veikdama BĮ „Merkinės krašto muziejus“ vardu, 2025 m. kovo 31 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą „Ypatingojo kultūros paskirties pastato, esančio kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje kultūros paveldo vietoje, statybos techninės priežiūros paslaugos“ Nr. 1911135, vykdomą skelbiamos apklausos būdu.

23. Varėnos rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2025 m. kovo 31 d. patvirtintų Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija numato įsigyti ypatingojo kultūros paskirties pastato, esančio kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje kultūros paveldo vietovėje, statybos techninės priežiūros paslaugas, atliekamas pagal Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į kultūros paskirties pastatą ir kapitalinio remonto ir tvarkybos projektą.

24. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 lentelės 1.1 papunkčio stulpelyje ,,Kvalifikacijos reikalavimas“ nustatyta, kad tiekėjas turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir turi turėti teisę verstis statinio statybos techninės priežiūros veikla ypatingųjų statinių grupėje – negyvenami pastatai: kultūros paskirties, kultūros paveldo statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Statinių kategorija – ypatingieji statiniai. Statinių grupė – negyvenamieji pastatai. Pogrupis – kultūros paskirties pastatai. Statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas. Lentelės 1.1 papunkčio stulpelyje ,,Atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai“ numatyta, kad tiekėjai turi pateikti Lietuvos Respublikoje ir trečiosiose šalyse įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijos ar jų padaliniams teisės aktuose numatytų institucijų išduotus kvalifikacijos atestatus ar užsienio šalių tiekėjams išduotus dokumentus, patvirtinančius turimą kvalifikaciją kilmės šalyje.

27. Atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2025 m. balandžio 15 d. patvirtino naujas mažos vertės viešojo pirkimo „Ypatingojo kultūros paskirties pastato, esančio kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje paveldo vietovėje, statybinės priežiūros paslaugos“ Nr. 2213838 sąlygas su naujai išdėstytos redakcijos kvalifikacijos reikalavimais. Tą pačią dieną atsakovė paskelbė apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

29. Atsakovė 2025 m. balandžio 18 d. atmetė ieškovės pretenziją, nurodydama, kad Pirkimas pagrįstai nutrauktas dėl Pirkimo dokumentuose padarytos klaidos.

30. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą nutraukti Pirkimą, įpareigoti atsakovę atnaujinti Pirkimo procedūras ir grąžinti jas į Pirkimo stadiją, kurioje jos buvo iki Pirkimo nutraukimo, įpareigoti atsakovę įvertinti ieškovės kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, kelia klausimą dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo, akcentuoja, kad pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė negali remtis savo neteisėtais veiksmais, kaip pagrindu nutraukti Pirkimą.

Dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo

32. VPĮ 35 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 54 punktas).

33. VPĮ 17 straipsnis nustato perkančios organizacijos pareigą užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) ir pareigą pasiekti, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis būtų išvengta VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinta konkurencija; laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).

34. VPĮ įtvirtina įgaliojimus perkančiajai organizacijai nutraukti prasidėjusias pirkimo procedūras savo iniciatyva, tačiau tik nustačius privalomas sąlygas. Vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

35. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 43 punktas).

36. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi, vertindama Pirkimo dalyvių pasiūlymus, pastebėjo, jog reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, nurodytas Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 lentelės 1.1 papunktyje dėl teisės verstis veikla turėjimo, buvo suformuluotas netinkamai – tiekėjui buvo nurodyta pateikti atestatą, patvirtinantį teisę verstis statybos techninės priežiūros veikla, kuris pagal galiojančius teisės aktus juridiniams asmenims neišduodamas. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme argumentų dėl Pirkimo sąlygose nurodyto kvalifikacijos reikalavimo atitikties statybos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms nenurodė, o rėmėsi tik deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais, jog šis kvalifikacijos reikalavimas buvo pagrįstas, ieškovės pateiktas pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas, o atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus. Visgi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

37. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių yra statinio statybos techninė priežiūra. Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiai sričiai gali vadovauti statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Tokie asmenys turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus (Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis), išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką (Statybos įstatymo 12 straipsnio 11 dalis).

38. STR?1.02.01:2017 1.1 papunktyje numatyta, kad šis statybos techninis reglamentas nustato kvalifikacijos atestatų išdavimo fiziniams asmenims, norintiems eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, tvarką. STR?1.02.01:2017 1.3 papunktyje numatyta, kad statybos techninis reglamentas taip pat nustato kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarką juridiniams asmenims, kurie nori būti ypatingojo statinio statybos rangovais. Remiantis STR?1.02.01:2017 1.1, 2.1.7 ir 21 punktais kvalifikacijos dokumentai, suteikiantys teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovų pareigas, išduodami tik fiziniams asmenims, o galimybė tokius dokumentus išduoti STR?1.02.01:2017 1.3 papunktyje nurodytiems asmenimis (t. y. juridiniams asmenims) nenumatyta.

39. Taigi, nei Statybos įstatymas, nei STR?1.02.01:2017 nesuteikia galimybės juridiniams asmenims gauti statinio statybos techninės priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 38–39 punktuose padarė identiškas išvadas dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatų išdavimo tik fiziniams asmenims.

40. Atsižvelgęs į šios nutarties 39 punkte padarytas išvadas ir įvertinęs jas Pirkimo sąlygų 3 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 lentelės 1.1 papunktyje nurodyto kvalifikacijos reikalavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad atsakovė Pirkimo sąlygose tiekėjams nustatė realiai neįgyvendinamą ir perteklinį reikalavimą pateikti kvalifikacinį atestatą, kuris pagal galiojantį teisinį reglamentavimą juridiniams asmenims neišduodamas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tokio kvalifikacijos reikalavimo nustatymas neatitinka skaidrumo, lygiateisiškumo principų, riboja konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis) ir yra klaidinantis, nes Pirkime galimai nedalyvavo potencialūs tiekėjai, kurie turėjo atestuotus specialistus (fizinius asmenis), galinčius teikti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros paslaugas, turėjo pajėgumus atlikti perkančiosios organizacijos siekiamas įgyti paslaugas, tačiau, įvertinę Pirkimo sąlygas, Pirkime nedalyvavo, nes negalėjo kvalifikacijos atestatais pagrįsti atitikties kvalifikacijos reikalavimui turėti teisę verstis statinio statybos techninės priežiūros veikla ypatingųjų statinių grupėje. Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo nulemtas būtinybės keisti sąžiningą konkurenciją ribojančias Pirkimo sąlygas, siekiant sudaryti galimybę platesniam tiekėjų ratui dalyvauti Pirkime, todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti išvadą, kad sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo nulemtas objektyvios priežasties, t. y. padarytos esminės klaidos Pirkimo dokumentuose nustatant neįgyvendinamą ir perteklinį reikalavimą, ribojantį galimybę Pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti dalyviams.

41. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jos Pirkime pateiktas pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nei Statybos įstatymas, nei STR?1.02.01:2017 nenumato ir nesuteikia teisės juridiniams asmenims gauti statybos techninės priežiūros kvalifikacijos atestato, todėl ieškovės pateikti fizinių asmenų atestatai negalėjo įrodyti ieškovės, kaip juridinio asmens, teisės teikti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros paslaugas, nors to reikalavo Pirkimo sąlygų 3 priedo 1 lentelės 1.1 papunktis. Be to, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iki Pirkimo procedūrų nutraukimo Pirkimas jau buvo įvykęs (pasibaigęs), yra nepagrįsta, kadangi iki atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. priimto protokolinio sprendimo Pirkimo procedūros VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nebuvo pasibaigusios.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pirkimo procedūras, esant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimams, negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėsi veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo procedūrų vykdymas netinkamai parengtomis sąlygomis ar jų tikslinimas po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo pažeistų tiek Pirkime dalyvavusių, tiek Pirkime dėl atitinkamų sąlygų nusprendusių nedalyvauti tiekėjų interesus, taip pat prieštarautų šios nutarties 42 punkte nurodytai kasacinio teismo praktikai. Dėl šių priežasčių ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su draudimu nutraukti Pirkimo procedūras ir jų tęsimu tikslinant Pirkimo dokumentus, atmetami kaip nepagrįsti.

44. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 taip pat nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos nutraukti Pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 ir nagrinėjamoje byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės skiriasi – kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, viešojo pirkimo sutarties keitimą, pasikeitus jos vykdymo galimybėms, tokios sutarties aiškinimą ir savigynos taikymo sąlygas, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas ir jų peržengimą, o nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodyti klausimai nebuvo nagrinėjami. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nutartimi. Pažymima, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, susijusias su Pirkimo sąlygose nurodytu kvalifikacijos reikalavimu, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, nusprendžia, kad atsakovei kilo pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, esant VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytiems pagrindams, o ieškovė, turėdama procesinę pareigą, nenuginčijo atsakovės nurodytų Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų.

46. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011), todėl ieškovės ekonominis suinteresuotumas tęsti Pirkimo procedūras negali paneigti visuomenės intereso vykdyti naujas Pirkimo procedūras užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir žyminio mokesčio permokos grąžinimo

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, tinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas, atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ dalyje nustatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, žyminio mokesčio dydis yra 300 Eur. Šis žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis)

49. Ieškovės už 2025 m. balandžio 22 d. paduotą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kuris indeksuojamas taikant 144,1 indeksą, buvo 324 Eur (300 x 144,1 / 100) x 75 proc.), o už 2025 m. birželio 30 d. paduotą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, kuris indeksuojamas taikant 144,2 indeksą, buvo 324 Eur (300 x 144,2 / 100) x 75 proc.). Kadangi ieškovė tiek už ieškinio, tiek už apeliacinio skundo padavimą teismui sumokėjo po 444 Eur (iš viso 888 Eur), yra pagrindas grąžinti ieškovei žyminio mokesčio permokas: 120 Eur (444 Eur – 324 Eur) už ieškinį ir 120 Eur (444 Eur – 324 Eur) už apeliacinį skundą (CPK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti mažajai bendrijai „Gorikliai“ (juridinio asmens kodas 305893900) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį – 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) (sumokėta 2025 m. balandžio 28 d., mokėjimo užduoties kodas ZO29282), ir už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį – 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) (sumokėta 2025 m. liepos 5 d., mokėjimo užduoties kodas ZO58965).