Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Vykdomasis dokumentas gali būti išduodamas tik remiantis galiojančiu teismo sprendimu, o skundžiamos 2026 m. liepos 16 d. nutarties priėmimo metu Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2026 priimtos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalis dėl išlaikymo buvo nebegaliojanti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos 2026 m. birželio 22 d. prašymą dėl nebegaliojančios teismo nutarties dalies vykdymo.

Skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis yra netinkamai suformuluota, klaidinanti, užprogramuojanti neaiškumus ir ginčus dėl jos pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo. Nutarties rezoliucinė dalis suformuluota taip, lyg SUA1 būtų ne tik neindeksavęs mokamo išlaikymo, bet iš viso nemokėjęs išlaikymo. Be to, pagal nutarties rezoliucinę dalį apeliantui nustatoma pareiga išlaikymą indeksuoti nuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2016 priėmimo dienos, tai neatitinka Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – ir Aprašas), nuostatų.

Išlaikymo indeksavimas orientuotas į infliaciją Lietuvoje (Aprašo 2, 3 punktai), taigi aktualus gyvenant Lietuvoje, o pareiškėja ir nepilnametis sūnus Lietuvoje negyveno, pareiškėja nepateikė duomenų, kad valstybė, kurioje vaikas gyveno, – (duomenys neskelbtini), neužtikrino vaikui reikiamo išlaikymo, o infliacija Lietuvoje turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) gyvenančio vaiko išlaikymui.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra galiojanti, nes ji CPK nustatyta tvarka nepanaikinta. Apelianto nurodomu 2026 m. birželio 4 d. teismo sprendimu minėta nutartis tik pakeista padidinant šia nutartimi priteisto materialinio išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 300 Eur. O kadangi apeliantas nemokėjo indeksuoto 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi priteisto 100 Eur dydžio materialinio išlaikymo, tai šia prasme skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta.

Išduotą vykdomąjį raštą pareiškėja perduotų vykdyti antstoliui, kuris pagal nustatytą teisinį reglamentavimą imperatyviai privalo indeksuoti priteistą 100 Eur sumą, kartu vertindamas visas teisės normų nuostatas, kurios turi įtakos susidariusio įsiskolinimo dydžio nustatymui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2016 patvirtinta ieškovės (pareiškėjos šioje byloje) PRS1 ir atsakovo (suinteresuoto asmens šioje byloje) SUA1 2016 m. rugsėjo 13 d. sudaryta taikos sutartis. Minėtos sutarties 2 punktu atsakovas SUA1 įsipareigojo mokėti šalių nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 eurų kas mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą mokėdamas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą iki einamojo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) paskutinės dienos. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 21 d.

Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3965-956/2026 nuspręsta pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2016 priteistą išlaikymą ir iš atsakovo SUA1 priteisti nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. kovo 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją. Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. liepos 8 d.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2026 prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2016 dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo atsakovui neindeksuojant ir nemokant indeksuoto 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi priteisto materialinio 100 Eur dydžio išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2026 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo iš SUA1 jam neindeksuojant nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. ir nemokant indeksuoto Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 100 Eur.

Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė dėl nebegaliojančios nutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo su šiais apelianto argumentais sutikti.

Įstatymas numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (CK 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.53 straipsnis).

CK 3.208 straipsnis numato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad, siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684) reglamentuoja periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, atlyginamos periodinėmis išmokomis (toliau vadinama – periodinės išmokos), indeksavimą (Aprašo 1 punktas). Indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis ( Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (4 punktas). Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (6 punktas).

Aprašo 8 punktas numato, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog dėl išlaikymo vaikui teikimo tvarkos ir sąlygų, išlaikymo dydžio pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė sudarydami taikos sutartį, kurią patvirtino Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, prašymą grindė aplinkybe, jog suinteresuotas asmuo (apeliantas) teikiamo išlaikymo sumos neindeksavo teisės aktų nustatyta tvarka. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma, nes SUA1 teikia nustatyto dydžio (100 Eur) išlaikymą jo neindeksuodamas. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Byloje duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog apeliantas, mokėdamas nepilnamečiam vaikui išlaikymą, priteistą periodinėmis išmokomis, periodines išmokas indeksavo teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 9 punktas), nėra. Pastebėtina, jog indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020 29 punktas). Taigi nustatęs, kad taikos sutartimi prisiimta išlaikymo prievolė nėra vykdoma tinkamai, nes periodinės išmokos nėra indeksuojamos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog egzistuota teisinės ir faktinės prielaidos vykdomajam raštui dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Nurodytų aplinkybių kontekste apelianto argumentai, jog vykdomasis raštas yra išduotas dėl nebegaliojančios teismo nutarties dalies vykdymo, nėra pagrįsti. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atkreipia dėmesį, jog argumentus, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatyto išlaikymo dydis buvo pakeistas, apeliantas nurodė tik atskirajame skunde, tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutikdamas su pareiškėjos prašymu, šia aplinkybe nesirėmė. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, jog apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys gali kisti. Atitinkamai teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo pasižymi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios neįgijimo ypatumu ((žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 24, 34 punktus; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021 29 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi priėmus naują sprendimą, kuriuo pakeistas išlaikymo vaikui dydis, asmens prievolė pasikeičia, tačiau nepasibaigia.

Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo indeksavimas – viena iš prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo užtikrinimo priemonių (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo atskaitos momentas yra teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis, priėmimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-933/2026 35 punktas). CPK 606 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas (vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Šiuo atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos prievolės iki jos pakeitimo tinkamai nevykdė, t. y. periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo neindeksavo. Atsižvelgiant į tai, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir aktualia kasacinio teismo praktika (šios nutarties 21 ir 22 punktai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotojas įgijo teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos prievolės dalies (iki jos pakeitimo) priverstinio išieškojimo (CPK 18 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis, CK 3.192 straipsnis, 3.208 straipsnis). Todėl aplinkybė, jog šiuo metu prievolė teikti išlaikymą yra pakitusi, pati savaime galimybės išduoti vykdomąjį raštą dėl ankstesniu procesiniu sprendimu nustatytos neįvykdytos išlaikymo prievolės (indeksacijos) dalies nepaneigia. Minėta, kad išlaikymo vaikui prievolė yra tęstinė, todėl visą jos galiojimo laiką turi būti vykdoma tinkamai.

Apeliantas, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą dėl neapibrėžtos išlaikymo / indeksavimo skolos išieškojimui, yra nepagrista, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023.

Pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius, priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt., vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Taigi tam, kad konkrečioje kasacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas būtų laikomas saistančiu, visų pirma turi būti konstatuota, kad yra susiklosčiusios tapačios ar panašios faktinės aplinkybės, ir, antra, turi būti konstatuota, kad yra aiškinama ta pati teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1249/2026 64 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu, apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika, atkreipia dėmesį į tai, kad šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ir apelianto nurodomos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Apelianto nurodomoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą nepilnamečio vaiko tėvų sutartį dėl vaiko išlaikymo išdavimą, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad teismas turėtų vertinti ne tik tai, ar vienas iš tėvų vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir nustatyti konkretų įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydį, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas; apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turėtų vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (nutarties 29 punktas), įvertinęs minėtoje byloje susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, jog byloje pateikti duomenys, kad buvo inicijuoja kita civilinė byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teismai nevertino aplinkybių, jog šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, vaikų tėvas tam tikru laiku teikė išlaikymą vaikams per savo motiną (nutarties 23 punktas). Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl suinteresuoto asmens pareigos indeksuoti išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, nevykdymo (netinkamo vykdymo) pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai savaime nesudaro pagrindo manyti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir (ar) neįvykdoma.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas pareigos indeksuoti periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nevykdė nuo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priėmimo, pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis nėra vykdoma tinkamai (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Konstatavęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje numatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo indeksavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimus vykdomojo rašto turiniui numato 648 straipsnis. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas vykdomajame rašte turi būti nurodoma su ieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai) ir kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, rezoliucinę dalį, sutinka su apelianto pozicija, kad minėta nutarties dalis nėra pakankamai konkreti ir aiški.

Minėta, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, šis terminas galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos periodinės išmokos. Todėl išieškotojo antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas. Taikydamas šį terminą antstolis apskaičiuoja išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, atsižvelgdamas į infliaciją, už iki penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos. Indeksavimo skaičiavimo laikotarpis apribojamas įstatymo nustatytu penkerių metų terminu, nes indeksavimas negali trukti neapibrėžtą atgalinį laikotarpį. Mokėtinos periodinės išmokos turi būti indeksuojamos už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti ir periodinių išmokų sumos už šį laikotarpį turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinę indeksuotą išmokos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020 29 ir 30 punktai).

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatytos pareigos mokėti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis tinkamai nevykdė, kadangi mokėjo nustatyto dydžio išlaikymą (100 Eur) jo neindeksuodamas. Remiantis bylos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatyto dydžio išlaikymas vaikui pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. sprendimu. Todėl dėl prievolės mokėti ankstesniu procesiniu sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, jį indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, dalies, iki šios prievolės pakeitimo, priverstinio vykdymo – indeksacijos skolos išieškojimo, pareiškėja turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį patikslinti nustatant išieškotino išlaikymo įsiskolinimo apimtį (CPK 376 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ir kt.), įvertinus ginčo objektą, nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista patikslinus nutarties rezoliucinę dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo iš apelianto priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pareiškėja patyrė 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo netenkinus, pareiškėjai iš apelianto priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą patikslinant ir išdėstant jos rezoliucinę dalį taip:

,,pareiškėjos PRS1 (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) prašymą tenkinti.

Išduoti pareiškėjai PRS1 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-813-744/2016 pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą, kuriuo atsakovas SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad išieškojimas pagal šį vykdomąjį raštą vykdomas dėl nesumokėtos indeksuotos išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, dalies iki 2026 m. kovo 2 d.“.

Priteisti iš suinteresuoto asmens SUA1 pareiškėjai PRS1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.