Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Dėl banko sąskaitos išrašo vertinimo iškraipymo ir valstybės institucijų skolų ignoravimo

Dėl procesinio teismo bendradarbiavimo trūkumo vertinant gyvenamąją vietą

Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl vienintelio būsto apsaugos kaip deklaratyvų, motyvuodamas tuo, kad jis nepateikė duomenų, jog iš tiesų gyvena paveldėtame būste ir kad tai yra paskutinis jam priklausantis gyvenamasis būstas.

Nurodė, kad jo veiklos vykdymo ir gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini), tai patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ platformos ataskaita, užsakymų vykdymo specifika, o šioje platformoje nurodytas adresas nėra aktualus, todėl neatspindi dabartines realios situacijos dėl atsakovo. Apelianto nuomone, teismui nepagrįstai kilo abejonių dėl to, ar jis šiuo metu gyvena paveldėtame būste ir ar tai vienintelis jam priklausantis būstas, nes su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai taip pat patvirtina apelianto įrodinėjamas aplinkybes, kad jis gyvena nurodytame būste ir kad tai yra jam vienintelis priklausantis gyvenamasis būstas.

Pažymėjo, kad apelianto turimam būstui yra pritaikytas areštas, tačiau jis nėra parduodamas iš varžytynių todėl, kad vykdymo procese šis turtas yra traktuojamas kaip apelianto vienintelis gyvenamasis būstas, kuriam taikomos įstatymo apsaugos priemonės.

Apeliantas tvirtina, kad šios naujos skolos perdavimas antstoliui padidins bendrą priverstinai išieškomų skolų bei vykdymo išlaidų sumą ir galimai bus pasiekta skolų riba, kuriai esant, bus galimas vienintelio pareiškėjo būsto priverstinis pardavimas.

Dėl nepagrįsto prognozavimo ir ieškovo valios iškraipymo

Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas galimai ateityje nevykdys skolos mokėjimo grafiko, ir tuo pagrindu atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Pažymėjo, kad nors ieškovas nesutiko su sprendimo vykdymo atidėjimu, tačiau sutiko su 24 mėnesių išdėstymo planu, todėl teismas, neatsižvelgdamas į ieškovo sutikimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad skolos mokėjimas dalimis pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius.

Nurodė, kad apeliantas viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir siekė taikaus situacijos išsprendimo. Kadangi ieškovas buvo išreiškęs aiškų sutikimą su skolos išdėstymu per 24 mėn., o pirmosios instancijos teismas šį šalių kompromisą nepagristai sužlugdė, apeliantas šioje proceso stadijoje yra pasiruošęs šį ginčą užbaigti taikiai.

Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos skaitmeninių platformų specifikos, pajamų struktūros įvertinimo ir nepagrįstų išvadų apie asmeninį laiką

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo atsakovo sąžiningumu, nurodydamas, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba ne kas dieną ir tik nuo pietų, ir iškėlė prielaidą apie galimai slepiamas kitas pajamas. Teismas neatsižvelgė į skaitmeninių platformų veiklos modelio ypatumus ir peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, vertindamas atsakovo laiko planavimą ne darbo valandomis, nes tai neturi įtakos bylos esmei. Paaiškino, kad ne darbo valandomis jis derina poilsį su neatidėliotinų asmeninių reikalų, šių teisinių reikalų ir finansinių įsipareigojimų aktyviu tvarkymu.

Dėl skolos kreditorei SĮ „Kretingos komunalininkas“ nepagrįsto vertinimo ir atsakovo dedamų

Nurodė, kad teismas nepagrįstai naujos skolos SĮ „Kretingos komunalininkas“ faktą panaudojo kaip neigiamą atsakovo finansinio įvertinimų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ši aplinkybė įrodo jo situacijos prastėjimą ir mokesčių nemokėjimą.

Nurodė, kad atsakovo realias pastangas ir visišką finansinį sąžiningumą, siekiant kuo greičiau padengti prisiimtus įsiskolinimus, objektyviai patvirtina jo aktyvūs veiksmai tvarkant tėvų palikimo klausimus. Pažymėjo, kad paveldimos lėšos jau dabar yra areštuotos antstolio, todėl, jas „atlaisvinus“, jos automatiškai bus nuskaičiuotos ir skirtos prisiimtiems įsiskolinimams dengti. Tai dar kartą patvirtina, jog atsakovas nevengia prievolių vykdymo, o atvirkščiai – imasi visų įmanomų teisinių priemonių finansinei situacijai stabilizuoti.

Ieškovas neprieštarauja, kad skolos grąžinimas atsakovui būtų išdėstytas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, mokant įmokas lygiomis dalimis kartą per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo išsprendimo rezultato, tačiau motyvuojamojoje dalyje pasisakė, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo apelianto prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: banko sąskaitos išrašą (patvirtinantį bendrą išieškomą sumą, PLAIS žymą (rezervuota) bei atliktą pirkimą parduotuvėje), Valstybinės mokesčių inspekcijos metinių pajamų deklaracijų kopijas (2022–2025 metų); pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą; Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą). Prašo šiuos dokumentus pridėti prie bylos medžiagos.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti įrodymai yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovas su jais yra susipažinęs, todėl nors atsakovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėdamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl papildomų rašytinų paaiškinimų pridėjimo

Atsakovas 2026 m. spalio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-83080), prašo šiuos paaiškinimus ir su juo teikiamą papildomą įrodymą (portalo e.teismas asmeninės paskyros pranešimų bei dokumentų būsenų (statusų) lango ekranvaizdį) pridėti prie bylos. Nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje prašo vadovautis galutine ir aktualiausia apeliacinio skundo versija, pateikta 2026 m. liepos 5 d. (įskaitant jos 3 punktą). Atsakovas teikia paaiškinimus dėl LITEKO sistemos klaidų, techninių nesklandumų ir aktualios apeliacinio skundo versijos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ankstesnį atsakovo raštą, formaliai remdamasis nuostatomis dėl termino praleidimo ir visiškai neatlikdamas nuodugnaus pateikto turinio vertinimo. Pažymėjo, kad teiktas raštas susidėjo iš dviejų skirtingų teisiškai savarankiškų dalių, kurių teismas nediferencijavo, taip padarydamas esminį procesinį pažeidimą ir nepagrįstai apribodamas atsakovo teises procese.

LITEKO duomenimis nustatyta kad 2026 m. birželio 28 d. DOK-78917 pateiktas apeliacinis skundas, kurį pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 3 d. rezoliucija atsisakė priimti, nes analogiškas apeliacinis skundas registruotas DOK-78916. 2026 m. birželio 30 d. pateiktas apeliacinis skundas (DOK-78916), kurį pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 3 d. rezoliucija priėmė. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 12 d. rezoliucija atsakovo 2026 m. liepos 5 d. pateiktą apeliacinį skundą (DOK-80577) atsisakė priimti, nes analogiškas apeliacinis skundas, registruotas DOK-78916, teisėjos 2026 m. liepos 3 d. rezoliucija priimtas.

Susipažinus su apeliacinių skundų: 2026 m. birželio 30 d. DOK-78916 ir 2026 m. liepos 5 d. DOK-80577, variantais nustatyta, kad skundų 3 punktai visiškai sutampa. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad 2026 m. liepos 5 d. pakartotinai pateiktas analogiškas apeliacinis skundas, atsisakė jį priimti.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, pagal kurį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą yra draudžiama.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo teikiamo procesinio dokumento turinio matyti, kad jis siekia papildomai paaiškinti aplinkybes dėl apeliacinio skundo (dėl šalių interesų balanso ir vykdymo išdėstymo), įrodymų ir atskirojo skundo pateikimo metu egzistavusių LITEKO II sistemos veikimo sutrikimų ir priežastis, dėl kurių jo pateikti procesiniai dokumentai nebuvo laiku užregistruoti į bylą, kai kurie jų kartojosi, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos medžiagos.

2026 m. spalio 6 d. (DOK-83080) teisėjos rezoliucija, įvertinus ieškovo poziciją, išdėstytą atsiliepime į apeliacinį skundą (ieškovas iš esmės neprieštarauja, kad skolos grąžinimas atsakovui būtų išdėstytas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kartą per mėnesį), pasiūlyta šalims apsvarstyti galimybę dėl šios bylos dalies užbaigimo taikos sutartimi ir iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pateikti nuomonę šiuo klausimu, tačiau šalys nustatytu terminu į teismo pasiūlymą neatsiliepė.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir (arba) išdėstymo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė aplinkybių, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsakovui pavyks atkurti jo veiklos tempus bei stabilizuoti finansinius srautus ir jo siūlomas skolos dengimo planas taps visiškai realus. Nors ieškovas, nesutikdamas su skolos mokėjimo atidėjimu, sutiko su skolos išdėstymu, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pats nurodė, kad šiuo metu negali skolos mokėti dalimis. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog dabartinė jo finansinė padėtis galėtų esmingai pagerėti ir po 2027 m. sausio 1 d., kas leistų sumokėti mokėtinas sumas ieškovui per tam tikrą išdėstytą laikotarpį.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, teigia, kad teismas, atmesdamas jos prašymą, netinkamai taikė CPK 284 straipsnį, netinkamai įvertino jo finansinę situaciją, būsimų pajamų perspektyvą ir atsakovo pateiktus įrodymus, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, nebendradarbiavo su atsakovu ir nesilaikė proporcingumo principo.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui.

Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, ar konkrečiu atveju teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir atidėti arba išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti arba atidėti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).

Taip pat teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių. Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, ar atsakovas, net iš dalies neatsiskaitydamas su ieškovu, tuo pačiu metu vykdo prievoles kitiems savo kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryti nuostoliai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kurie reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.

Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrindė savo prašymo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2027 m. sausio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad suėjus prašomam sprendimo vykdymo atidėjimo terminui jis turės realias finansines galimybes be jokių vėlavimų stabiliai mokėti jo siūlomo dydžio kasmėnesines įmokas tiesiogiai ieškovui.

Nustatyta, kad atsakovas prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindė nepalankia savo finansine padėtimi, nes dengia paveldėtas antstolių išieškomas skolas, išgyvena tėvo netektį, išieškojimai jau dabar yra nukreipti į jo paskutinį gyvenamąjį būstą, areštuota jo banko sąskaita, o ypatingai tuo, jog dėl vykdomos individualios veiklos specifikos (dirba savarankiškai pagal užsakymus platformose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) galutinis jo atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo jo pastangų, sveikatos būklės, techninių galimybių, sezoniškumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčija, kad jo pajamos per pastaruosius 6 mėnesius (iki skundžiamos nutarties priėmimo) per abi platformas siekė nuo 284,12 Eur (2026 m. vasario mėn.) iki 760,42 Eur (2026 m. gegužės mėn.), kitais mėnesiais apie 400–500 Eur. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos 2022–2025 m. Pajamų mokesčių deklaracijos taip pat patvirtina jo veiklos ir pajamų nestabilumą, galimai nulemtą tiek objektyvių, tiek subjektyvių aplinkybių.

Nėra ginčo dėl to, kad atsakovo banko sąskaitai ir paveldėtam nekilnojamajam turtui taikomi apribojimai, jo atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, turi skolų įvairiems kreditoriams, su kuriais taip pat jau ilgą laiką nėra pajėgus laiku atsiskaityti, tai yra ši padėtis yra užsitęsusi. 2026 m. gegužės 28 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad apelianto atžvilgiu vykdoma trylika vykdomųjų bylų, buvo / yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko), teismo skaičiavimu, bendra likusi išieškoti skola kreditoriams – 3 118,44 Eur, vykdymo išlaidos – 307,91 Eur. Banko sąskaitoje rezervuota 4 453 Eur suma. Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista 1 831,08 Eur suma ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Nors apeliantas nesutinka, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo skolos auga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas taip ir nepateikė teismui įrodymų apie įsiskolinimų VMI ir „Sodrai“ kilmę. Pažymėtina, kad iš apelianto banko sąskaitos matyti, kad 2026 m. kovo 26 d. į antstolio sąskaitą yra nurašyta 3 537,23 Eur suma, duomenų, kad ši suma buvo rezervuota Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS), pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo, atitinkamai neturėjo pagrindo kitaip vertinti šios sumos. Apelianto papildomai pateiktas 2026 m. birželio mėn. banko sąskaitos išrašas taip pat nėra išsamus, tai yra neleidžia objektyviai nustatyti, kokiu pagrindu ir kas yra taikęs apribojimus jo sąskaitai. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procese paprastai skolininkui nustatoma laisvai disponuojama suma, nepaisant to, kad sąskaita yra areštuota antstolių, tačiau apeliantas tokios informacijos taip pat neteikia. Apeliantas neneigia, kad turi kitų teismui nežinomų savo laisvai disponuojamų lėšų, iš kurių, atidėjus ir išdėsčius skolos mokėjimą, jis galėtų mokėti savanoriškai įmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas turėjo daugiau nei pakankamai laiko bylai pateikti išsamius duomenis apie jo faktiškai disponuojamas lėšas, gaunamas pajamas, pritaikytas priverstinio išieškojimo priemones, taip pat apie išsamų lėšų judėjimą sąskaitoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių informaciją apie savo finansinę padėtį apeliantas teikia selektyviai, teikia tik savo atrinktus duomenis, tai yra neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į apelianto pozicijos prieštaringumą, vienu atveju jis teigia, kad esami išieškojimai jau dabar yra nukreipti į jo vienintelį gyvenamąjį būstą, tačiau taip pat nurodė, kad naujos skolos perdavimas antstoliui padidina bendrą priverstinai išieškomų skolų sumą ir tiesiogiai priartina prie įstatyme nustatytos 10 MMA ribos, kai tampa galimas priverstinis vienintelio būsto pardavimas, nors jo pateikti įrodymai dėl turimų įsiskolinimų nesiekia nė pusės sumos, nuo kurios galimas išieškojimo nukreipimas į paskutinį gyvenamąjį būstą (10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), t. y. 13 836 Eur.

Apeliantas nurodo, kad pagal pradinę 2009 m. studijų paskolos sutartį galutinis lėšų grąžinimo terminas buvo numatytas iki 2031 m., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis skolos grąžinimo terminas buvo 2028 m. ir tik vėliau, daug kartų pratęsiant / atidedant apeliantui skolos mokėjimą, skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas, be to, apeliantui ir toliau nevykdant įsipareigojimų ieškovui, galutinis skolos terminas nėra aktualus, kadangi paskolos sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad jo siūlomas skolos grąžinimo grafikas (mokant po 76,30 Eur/mėn.) yra naudingas ieškovui, nes siūloma mėnesinė įmoka yra beveik dvigubai didesnė už pradinę sutartinę įmoką. Pažymėtina, kad dėl ypatingai ilgai užsitęsusio įsipareigojimų ieškovui nevykdymo, priešingai, nei teigia apeliantas, neproporcingai yra pažeidžiami ieškovo interesai, tai yra įstatyme įtvirtinta teisė kaip įmanoma greičiau atgauti skolą. Dar kartą, papildomam terminui atidėjus arba išdėsčius atsakovui skolos mokėjimą (sprendimo vykdymą), būtų pažeistas ir šalių lygiateisiškumo principas. Itin ilgą laiko tarpą vengdamas atsiskaityti su ieškovu, pranašumą ieškovo atžvilgiu yra įgijęs atsakovas, o ne priešingai. Kadangi atsakovo prašymas buvo pareikštas dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo tuo pagrindu, kad jo finansinė padėtis sprendimo priėmimo metu nebuvo gera, o ateityje, jo teigimu, turėjo pagerėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo galimybes realiai stabilizuoti savo finansinę padėtį ateityje, taip pat pagrįstai vertino jo individualios veiklos modelio ypatumus.

Nustatyta, kad atsakovo ir kiti pateikti įrodymai nepatvirtina geros jo finansinės padėties, kad jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą, priešingai, kaip jau minėta, atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais, todėl mažai tikėtina, kad jo padėtis pasikeis net ir tuo atveju, jei sprendimo vykdymas bus atidėtas arba išdėstytas. Pažymėtina, kad net ir manant, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad jo finansinė padėtis ateityje pagerės.

Nustatyta, kad 2026 m. birželio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 441 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; išaiškino, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Šalims nesutinkant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jos turi teisę pateikti teismui prieštaravimus per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo (CPK 235 straipsnio 6 dalis). Apeliantas neneigia, kad šią nutartį yra gavęs ir su ja susipažinęs. Kadangi šalys per teismo nustatytą terminą nepateikė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, o pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad toks nagrinėjimas nėra būtinas, apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad rašytinis bylos nagrinėjimas jam sutrukdė pateikti papildomus paaiškinimus teismui žodžiu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi aktyviai, teikė paaiškinimus raštu, įrodymus, kurie, jo nuomone, turėjo patvirtinti jo prašyme įrodinėjamas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, bendrais procesiniais atvejais teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, todėl apeliantas savo procesinėmis teisėmis turėjo rūpintis savarankiškai.

Atsižvelgiant į skolos susidarymo aplinkybes, laikotarpį, taip pat ieškovo geranoriškumą atsakovui ne kartą atidedant skolos mokėjimo terminus, taip pat į ieškovo poziciją, kad mažai tikėtina, kad atsakovas tinkamai vykdys savo pareigas ir ateityje, atmestini skundo argumentai, kad teismas priėmė neproporcingai griežtą sprendimą, kuris suteikė ieškovui pranašumą, kurio jis pats teismo neprašė. Aplinkybė, kad atsakovas turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, taip pat negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo ir sąlygoti priteistos sumos išdėstymo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nėra automatiškai saistomas šalių valios ir privalo savarankiškai įvertinti, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog dabartinė jo finansinė padėtis galėtų esmingai pagerėti ir po 2027 m. sausio 1 d. jis galės įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, į laiko tarpą nuo skundžiamo 2026 m. birželio 18 d. sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo momento, laikytina, kad atsakovas faktiškai jau pasinaudojo skolos atidėjimo terminu.

Apelianto teigimu, teismas pažeidė šalių dispozityvumo principą, kuris numato, kad pačios proceso šalys sprendžia dėl viena kitai daromų nuolaidų. Pažymėjo, kad ieškovas nors ir nesutiko su sprendimo vykdymo atidėjimu, tačiau sutiko su 24 mėnesių išdėstymo planu.

Pirmosios instancijos teisme prašymo nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad iš karto skolos mokėti pradėti negali. Apeliaciniame skunde papildė savo reikalavimus, nurodydamas, kad netenkinus prašymo dėl atidėjimo teismo sprendimo vykdymą prašo išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui be termino atidėjimo, įrodinėja, kad jo galimybės skolą pradėti dengti nedelsiant yra ribotos, tačiau galėtų skolos mokėti po 16,30 Eur/mėn. Iš ieškovo pozicijos matyti, kad jis yra suinteresuotas, kad jam palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, taip pat nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas.

Pažymėtina, kad teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Nors civiliniame procese galioja šalių dispozityvumo principas (šalys gali laisvai disponuoti savo teisėmis), tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra išimtinė teismo, o ne pačių šalių teisė. Kreditoriaus nuomonė teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurią teismas vertina visų kitų įrodymų kontekste. Priverstinio skolos išieškojimo procesas, kuris įgyvendinamas tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo teismo procesinio sprendimo gera valia, nėra skirtas minimizuoti absoliučiai visus skolininko turtinius praradimus, kurie gali atsirasti jo atžvilgiu pritaikius priverstinio skolos išieškojimo priemones.

Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, kad atsakovas tvarko tėvų palikimo klausimus, savaime nepatvirtina, kad realiai skolą bus galimybė padengti paveldėtu turtu arba kad ateityje atsakovo turtui bus panaikinti taikyti areštai. Pažymėtina, kad tokios atsakovo prognozės yra nekonkrečios, nes neapibrėžtos konkrečiu terminu, nepagrįstos konkrečiais skaičiavimais, neaišku, kokios vertės turtas galėtų būti paveldėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti vienareikšmės ir pagrįstos išvados, kad tai yra objektyviai pagrįstas būdas atsakovo finansinei situacijai stabilizuoti ir, kad tai artimiausiu metu leistų jam sumokėti skolą ieškovui per tam tikrą išdėstytą laikotarpį. Duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis po prašymo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pasikeitė į gerąją pusę, įrodymų nepateikta. Kitų duomenų, kad atsakovo prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek atsakovui, tiek ieškovui priimtinesnis, nenustatyta (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad atsakovo negalėjimas iš karto sumokėti priteistos skolos pats savaime nėra pagrindas nepagrįstai ilgam terminui nukelti teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinus anksčiau aptartą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad jis neturi jokių perspektyvų artimiausiu metu iš esmės pagerinti padėtį, o skolos mokėjimo išdėstymas tik dar labiau sumažintų tikimybę, kad ieškovas apskritai atgaus skolą. Tuo atveju, jeigu atsakovas buvo suinteresuotas ir realiai siekė sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, turėjo kreiptis į ieškovą su tokiu prašymu, maksimaliai stengtis pradėti mokėti skolą, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta, iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo atsakovas nei vienos įmokos ieškovui neatliko, šalys sudarytos taikos sutarties teismui taip pat nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis nėra gera, nes, kaip jis pats nurodo apeliaciniame skunde, jis tik stengiasi išgyventi, net iš dalies su ieškovu neatsiskaitė, tai leidžia teigti, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, jis skolos neišgali mokėti bent dalimis, duomenų, leidžiančių spręsti, kad ši padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti, nenustatyta, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad net ir esant ieškovo sutikimui su skolos mokėjimo išdėstymu skolos išdėstymas nagrinėjamu atveju pažeistų ne tik ieškovo teises ar interesus, jo teisėtų lūkesčių principą, bet ir suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui, nepagrįstai užtęstų sprendimo vykdymo procesą ir, esant itin nestabiliai ir sunkiai atsakovo turtinei padėčiai, nesant pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti jos pagerėjimą ateityje, iš esmės paneigtų teismo sprendimo ir jo privalomumo pobūdį, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo finansinei situacijai pagerėjus, gavus reikiamą sumą ar jos dalį skolai sumokėti, įstatyme yra numatyta galimybė skolos sumokėjimo klausimus taikiai spręsti vykdymo procese, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo netenkintas pagrįstai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą jo norima tvarka. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apelianto pozicijos dėl bylos baigimo taikos sutartimi, gautos po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės

2026 m. spalio 28 d. apeliantas pateikė teismui poziciją dėl bylos baigimo taikos sutartimi DOK-83968, kuriame nurodė, kad sutinka suderinti sąžiningas taikos sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į jo apeliaciniame skunde bei paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Esant poreikiui, prašė taikyti teisminę mediaciją. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliantas poziciją dėl bylos baigimo taikos sutartimi po bylos išnagrinėjimo iš esmės, 2026 m. spalio 8 d. nutartimi atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, atsisako priimti apelianto poziciją dėl bylos baigimo taikos sutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti apelianto ATS1 poziciją dėl bylos baigimo taikos sutartimi (DOK-83968).