Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1590-513/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02226-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.3; 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.1.14.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, tretiesiems asmenims Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų ginčų su administracija ir kitais darbuotojais nagrinėjimo komisijai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato tarybai dėl teisės aktų panaikinimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.Teismasn u s t a t ė:I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.Ieškovė IES1 ieškiniu prašo 1) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą dėl jos išbraukimo iš studentų sąrašo bei studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 2) panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų ginčų su administracija ir kitais darbuotojais nagrinėjimo komisijos 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 25/09/18/03; 3) panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato tarybos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 196-07; 4) įpareigoti atsakovą Lietuvos sveikatos mokslų universitetą atnaujinti ją studentų sąraše bei atkurti studijų sutartį; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1518-1187/2026 Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovei, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1518-1187/2026, nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams.Ieškovė, vykdydama teismo nutartį, 2026 m. gegužės 25 d. pareiškė patikslintą ieškinį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės IES1 ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino visų Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepatikslino ieškinio dalyko, aiškiai neįvardijo pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, ieškovės nuomone, reikia ginti, nenurodė ieškovės pageidaujamo pažeistos teisės gynimo būdo, už kiekvieną neturtinį reikalavimą nesumokėjo atitinkamo dydžio žyminio mokesčio. Ieškovei nepašalinus visų nutartyje nurodytų trūkumų teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) bei išaiškino, kad nutartis nekliudo ieškovei vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat išaiškino ieškovei teisę kreiptis į advokatus dėl procesinio dokumento parengimo ir atstovavimo jai teisme. III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu ieškovė IES1 (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį, pripažinti, kad visi Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodyti trūkumai buvo pašalinti tinkamai ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą priimti patikslintą ieškinį bei nagrinėti bylą iš esmės. Argumentuoja, kad ištaisė visus Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytus trūkumus, išdėstė penkis aiškius, konkrečius ir savarankiškus reikalavimus, kurie atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir CK 1.138 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 punktus, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė savo pažeistas teises, kurios turi būti ginamos, nurodė faktines aplinkybes. Pažymi, kad pažeistos šios jos teisės: teisė į teisėtą administracinį sprendimą, teisė į proporcingą sankciją, teisė į studijų tęstinumą bei teisė į teisingą procedūrą ir informacijos gavimą. Tai tiesiogiai atitinka Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d, nutarties reikalavimą „aiškiai įvardyti pažeistas teises“.Taip pat nurodo, kad sumokėjo 119 Eur žyminį mokestį ir mokėjimo pavedimą pateikė teismui, todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2026 gegužės 14 d. nutarties, kuria ieškinio priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, kad Kauno apylinkės teismas privalėjo iš naujo ir iš esmės įvertinti ieškinį, o ne formaliai ieškoti jo trūkumų. Teismask o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiAtskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu jai nustatytu terminu neištaisius visų 2026 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir jai grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad patikslinusi ieškinį ieškovė neištaisė visų 2026 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. nepatikslino ieškinio dalyko, aiškiai neįvardijo pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, ieškovės nuomone, reikia ginti, nenurodė ieškovės pageidaujamo pažeistos teisės gynimo būdo, už kiekvieną neturtinį reikalavimą nesumokėjo atitinkamo dydžio žyminio mokesčio.CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pati ieškovė savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Tuo tarpu teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė aiškiai neįvardijo pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, ieškovės nuomone, reikia ginti, nenurodė pageidaujamo pažeistos teisės gynimo būdo. Priešingai, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra visiškai aiškūs – visi yra susiję su ieškovės išbraukimu iš studentų sąrašo ir studijų sutarties nutraukimu. Ieškovė siekia, jog studijų sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė pareikštu ieškiniu siekia savo pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, jog būtent tai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi. Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog ieškovė siekia konkretaus ir aiškaus materialiojo teisinio rezultato, t. y. kad studijų sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir studijų sutartis toliau būtų tęsiama. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti ir suprasti ieškovės pareikštus reikalavimus net ir tuo atveju, jeigu jie suformuluoti šiek tiek ydingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartyje pažymėjo, kad užuot iš karto taikęs ieškinio atsisakymo priimti institutą ir taip apribojęs ieškovės teisę pareikšti ieškinį bei teisę į teisminę gynybą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, jeigu teismui kilo abejonių dėl pareikšti ieškinio atitikimo CPK 115, 135 straipsnių reikalavimams. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nenurodė, kad egzistuoja pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai – neaiškus ieškinio dalykas, aiškiai neįvardytos pažeistos teisės arba įstatymų saugomi interesai, kuriuos, ieškovės nuomone, reikia ginti, nenurodytas ieškovės pageidaujamas pažeistos teisės gynybos būdas. Kaip minėta, priešingai – Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog šie ieškinio elementai yra visiškai aiškūs. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškovės reikalavimas yra neaiškus, neįvardyta, kokių pažeistų teisių ir interesų gynybos ir kokiu būdu ji siekia, yra visiškai nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą. Taigi, ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas nurodė (pateikė) įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, bet neanalizuoja jų turinio ir jų nevertina.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė neteisingą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už kiekvieną neturtinį reikalavimą turėjo būti mokamas 119 Eur dydžio žyminis mokestis, taigi, už keturis ieškovės pareikštus reikalavimus susidarytų 476 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas dviejų šimtų eurų žyminis mokestis, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. Ieškovei siekiant pripažinti studijų sutarties nutraukimą negaliojančiu, taikius CPK 82 straipsnyje numatytą žyminio mokesčio indeksą, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 241 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2026 m. gegužės 24 d. sumokėjo 119 Eur žyminio mokesčio, apie kurio įskaitymą informacinės teismų sistemos LITEKOII bylos kortelėje duomenų nėra, taip pat 2026 m. sausio 7 d. sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, kuris informacinės teismų sistemos LITEKOII duomenimis, nebuvo įskaitytas (žyminio mokesčio mokėjimo užduoties būsena – pašalinta). Taigi, ieškovė iš viso sumokėjo 149 Eur, todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis šiuo atveju sudaro 92 Eur, kurią ieškovė turėtų sumokėti norėdama, kad ieškinys būtų priimtas nagrinėti teisme (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, CPK 115 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad dalyvaujančio byloje asmens nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas nepareiškimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo ar mediacijos proceso galimybių nepareiškimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai), nesudaro esminių kliūčių proceso eigai ar ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui ir nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kaip minėta, trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5,7 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, bet ne reikalauti įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, jas taikė pernelyg formaliai ir kartu netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei iš to kylančias procesines pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu nepašalinus jo trūkumų naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) kartu nustatant terminą ieškovei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo ar įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškovės ieškinį, netikrina, ar ieškinys atitinka kitus CPK reikalavimus, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismasn u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės IES1 ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo įvertinus Klaipėdos apygardos teismo nustatytą papildomai už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dalį. Teisėja Irma Čuchraj